Civilinė byla Nr. e2-33399-466/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27133-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.6.7; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo ratai“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Nexia JK“ ir viešajai įstaigai „Socialinių projektų centras“ dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Accounting outsourcing“, S. B., I. M., K. D..
Teismas
nustatė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vėjo ratai“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jungtinė auditorių kontora“ (dabar atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nexia JK“) ir atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Socialinių projektų centras“, perkelti ieškovei pirkėjo/įgijėjo teises arba taikyti restituciją kitu būdu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad yra trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Accounting outsourcing“ akcininkė, valdanti (duomenys neskelbtini) vienetų bendrovės akcijų. Likusias (duomenys neskelbtini) vienetų bendrovės akcijų nuo UAB „Accounting outsourcing“ įsteigimo, t. y. nuo 2005 m. balandžio 21 d. iki bendrovės akcijų perleidimo atsakovei VšĮ „Socialinių projektų centras“, t. y. iki 2016 m. rugsėjo 13 d. valdė UAB „Jungtinė auditorių kontora“ (šiuo metu atsakovė UAB „Nexia JK“). Ieškovė UAB „Vėjo ratai“ apie akcijų perleidimą nebuvo informuota nei žodžiu, nei raštu. Pažymėjo, kad dar 2015 m. kovo 17 d. išsiuntė pasiūlymą UAB „Jungtinė auditorių kontora“ dėl akcijų pardavimo ir siūlė jai už (duomenys neskelbtini) parduoti ieškovės turimas (duomenys neskelbtini) vienetų akcijas. Tuo pačiu nurodė, jog tuo atveju, jei UAB „Jungtinė auditorių kontora“ pasiūlymo pirkti ieškovės akcijas atsisakytų, ieškovė apsvarstytų akcijų iš atsakovės UAB „Jungtinė auditorių kontora“ įsigijimo klausimą, tačiau jokio atsakymo nebuvo gauta. 2016 m. lapkričio 30 d. ieškovė gavo raštą, kuriame buvo nurodytas naujas akcininkų sąrašas ir jame vietoje UAB „Jungtinė auditorių kontora“ buvo nurodyta atsakovė VšĮ „Socialinių projektų centras“ bei paaiškinta, kad dovanojimo sutarties pagrindu ankstesnė akcininkė UAB „Jungtinių auditorių kontora“ perleido, o dabartinė akcininkė atsakovė VšĮ „Socialinių projektų centras“ įgijo (duomenys neskelbtini) vienetų bendrovės UAB „Accounting outsourcing“ akcijų. Ieškovės įsitikinimu, akcijų neatlygintinas perleidimas (sudarant dovanojimo sutartį) prieštaravo verslo logikai ir negalėjo būti naudingas UAB „Jungtinė auditorių kontora“ ir pagrįstai mano, kad trečiojo asmens UAB „Accounting outsourcing“ akcijų dovanojimo sutartis (kurią sudarė UAB „Jungtinė auditorių kontora“ ir atsakovė VšĮ „Socialinių projektų centras“) yra sudaryta fiktyviai, siekiant paneigti akcininkės – ieškovės UAB „Vėjo ratai“ – pirmumo teisę įsigyti perleidžiamas akcijas ir perimti bendrovės valdymą. Atsižvelgiant į tai, kad nepasikeitė naudos gavėjas, t. y. pagrindinis akcininkas – dalininkas liko tas pats trečiasis asmuo S. B., o dovanojimo sutartis, kuri apribojo ieškovės UAB „Vėjo ratai“ teises pirmumo teise įsigyti bendrovės akcijas, buvo sudaryta siekiant pridengti tikrąjį sandorį, t. y. akcijų prikimo – pardavimo sutartį, ieškovė UAB „Vėjo ratai“ buvo priversta kreiptis į teismą dėl akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir kitų su tuo susijusių teisių įgyvendinimo.
Ieškovė taip pat nurodė, kad UAB „Accounting outsourcing“ yra pelningai ir sėkmingai veikianti įmonė, kurios akcijų vertę žinojo abu akcininkai. Tai, kad UAB „Jungtinė auditorių kontora“ neatlygintinai kitam juridiniam asmeniui perleido didelės vertės bendrovės turtą, akivaizdžiai liudija, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta, siekiant pridengti kitą sandorį. UAB „Jungtinių auditorių kontora“ turėjo valią parduoti UAB „Accounting outsourcing“ akcijas, tačiau siekiant išvengti įstatyme numatytos pirmumo pareigos pasiūlyti kitai bendrovės akcininkei nusipirkti parduodamas akcijas, sudarė dovanojimo sutartį, tačiau faktiškai tiek UAB „Jungtinė auditorių kontora“, tiek VšĮ „Socialinių projektų centras“ valia atitiko pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo tikslus. Pažymėjo, kad nustačius, jog iš tikrųjų buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, turi būti taikytinas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 47 straipsnis. Teismas, nustatęs ABĮ 47 straipsnyje nustatytų privalomų reikalavimų perleidžiant akcijas pažeidimą, pripažįsta akcijų perleidimo sandorį negaliojančiu ir sandorio šalis grąžina į teisinę padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, t. y. akcijas grąžina jas pardavusiam akcininkui ir iš šio priteisia už akcijas gautus pinigus pagal negaliojantį sandorį pirkusiam asmeniui.
Ieškovė pažymėjo, kad teismui pripažinus 2016 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutartį tarp UAB „Jungtinė auditorių kontora“ (šiuo metu atsakovė UAB „Nexia JK“) ir atsakovės VšĮ „Socialinių projektų centras“ apsimestiniu sandoriu, ieškovei UAB „Vėjo ratai“ tikslinga perkelti pirkėjo teises (arba taikyti restituciją kitu teisės aktuose numatytu būdu). Ieškovės manymu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos asmens pirmenybės teisės gynimo būdas, nes šis gynimo būdas palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus.
2019 m. spalio 4 d. buvo gautas atsakovės VšĮ „Socialinių projektų centras“ atsiliepimas į ieškovės UAB „Vėjo ratai“ ieškinį. Nurodė, kad su pareikštais ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsakovės vertinimu, ieškovės teikiamas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, reiškiamas reikalavimas nėra grindžiamas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis bei nėra įrodinėjamas jokiais rašytiniais su ginčo esme susietais įrodymais. Ieškovė reikalavimą pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu argumentuoja išimtinai savo prielaidomis ir spėlionėmis. Iš ieškinio formuluočių akivaizdu, jog ieškovė, šiai dienai neturėdama jokio teisinio pagrindo nuginčyti dovanojimo sandorį, tikisi, kad tokį pagrindą jį „atras“ bylos eigoje, t. y. susipažinusi su ginčijamos dovanojimo sutarties turiniu.
Atsakovė VšĮ „Socialinių projektų centras“ nurodė, kad visais atvejais aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis privalo įrodyti ieškovė. Šiuo atveju ieškinyje nėra nurodomos ir įrodinėjamos jokios tokio pobūdžio teisiniam ginčui svarbios aplinkybės. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ginčo sandorio šalys būtų susitarusios, pažadėjusios ir gavusios/perdavusios atlygį už padovanotas akcijas, nėra. Šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų ieškinyje nepateikta. Ieškinyje nurodyti argumentai, jog ginčo sandoriu neva buvo siekiama perimti UAB „Accounting outsourcing“ valdymą yra ne tik nepagrįsti, bet ir nelogiški. Dovanojimo sandoriu nebuvo pakeistas nei UAB „Accounting outsourcing“ akcininkų santykis, nei ši sutartis kažkokiu būdų įtakojo įmonės valdymą. Joks ieškovės, kaip UAB „Accounting outsourcing“ akcininkės, teisių įgyvendinimo pablogėjimas ryšium su ginčijama dovanojimo sutartimi ieškinyje nenurodytas.
Atsakovė VšĮ „Socialinių projektų centras“ pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu prašo teismo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia ir perkelti jai pirkėjo/įgijėjo teises (arba taikyti restituciją kitu būdu). Atsakovė su ieškovės prašomu reikalavimu nesutiko, kadangi šiuo atveju ieškinį teikia ne bendraturtis, t. y. akcininkai, nuosavybės teise valdantys uždarosios akcinės bendrovės akcijas nėra laikytini bendrovės bendraturčiais, todėl ieškovės prašomas jos neva pažeistų teisių gynybos būdas perkeliant jai pirkėjos teises šioje byloje net negali būti taikomas.
2019 m. spalio 7 d. buvo gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „Accounting outsourcing“ atsiliepimas į ieškovės UAB „Vėjo ratai“ ieškinį. Nurodė, kad su pareikštais ieškinio reikalavimais nesutinka ir palaiko visus atsakovių šioje byloje teikiamus teisinius argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo. Papildomai pažymėjo, jog aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis privalo įrodyti ieškovė. Šiuo atveju ieškinyje nėra nurodomos ir įrodinėjamos jokios tokio pobūdžio teisiniam ginčui svarbios aplinkybės, ieškinys grindžiamas išimtinai ieškovės prielaidomis.
2019 m. spalio 10 d. buvo gautas atsakovės UAB „Nexia JK“ atsiliepimas į ieškovės UAB „Vėjo ratai“ ieškinį. Nurodė, kad su pareikštais ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsakovės vertinimu, ieškovės teikiamas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nurodė, kad ieškinyje nurodoma, kad dovanojimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešai tvarkai bei gerai moralei, nors ieškinyje nėra nurodoma, kokioms konkrečioms imperatyvioms nuostatoms dovanojimo sutartis prieštarauja, taip pat nenurodoma, kaip ši sutartis pažeidžia viešąją tvarką bei gerą moralę. ABĮ 47 straipsnyje reglamentuojama uždarosios akcinės bendrovės akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas metu esamų akcininkų pirmumo teisė įsigyti parduodamas akcijas ir šios teisės įgyvendinimo tvarka. ABĮ 47 straipsnio 10 dalyje nurodyti atvejai, kuomet ši pirmumo teisė nėra taikoma. Taigi ABĮ 47 straipsnyje įtvirtinta pirmenybės teisė taikoma tik akcijų pirkimo – pardavimo atvejams, tačiau ne tiems atvejams, kai akcijos neatlygintiniu sandoriu perleidžiamos sandoryje nurodytam asmeniui. Be to, dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notariškai. Taigi, sudarant šį sandorį nebuvo pažeistos nei imperatyvios ABĮ 47 straipsnio nuostatos, nei jokios kitos imperatyvios įstatymų nuostatos.
Atsakovė UAB „Nexia JK“ taip pat pažymėjo, kad ieškinio reikalavimo patenkinimas ir restitucijos taikymas niekaip neįtakotų ieškovės teisių ar teisėtų interesų. Dovanojimo sutarties, kaip neatlygintinio sandorio, ypatumas yra tas, kad pagal sutartį dovanotojas išreiškia valią dovanoti akcijas tik sutartyje nurodytam konkrečiam asmeniui (asmeninis sutarties pobūdis), tai reiškia, kad tokios sutarties sąlygos negali būti taikomos neapibrėžtiems asmenims. Taigi, restitucijos pritaikymas nereikštų, kad atsakovė galbūt svarstytų parduoti ar kitaip perleisti akcijas ieškovei arba, kad pati atsakovė siektų įsigyti ieškovės akcijas. Atsakovė UAB „Nexia JK“ taip pat pateikė panašius nesutikimo su ieškiniu argumentus, kaip ir atsakovė VšĮ „Socialinių projektų centras“.
2019 m. spalio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė pasirengimą bylos nagrinėjimui vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu.
Dublike ieškovė UAB „Vėjo ratai“ nurodė, kad palaiko ieškinyje nurodytus reikalavimus ir nesutinka su atsakovių VšĮ „Socialinių paslaugų centras“, UAB „Nexia JK“ ir bei trečiojo asmens UAB „Accounting outsourcing“ atsiliepimuose nurodytais argumentais. Be kita ko pažymėjo, kad ginčas dėl akcijų perleidimo nėra ginčas dėl savininko teisių perkėlimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnį, kadangi šiuo atveju akcininko teisių perkėlimas nėra galimas, todėl nėra pagrindo taikyti CK 4.79 straipsnio nuostatų, taip pat ir CK 4.79 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl 3 mėnesių ieškinio senaties termino taikymo, kurią prašė taikyti atsakovai bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų.
2019 m. lapkričio 12 d. buvo gautas bendras atsakovių rašytinis pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo. Atsakovai nurodė, kad bendru rašytiniu pranešimu pripažįsta ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti 2016 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Jungtinė auditorių kontora“ ir atsakovės VšĮ „Socialinių projektų centras“, negaliojančia ir prašo taikyti restituciją grąžinant sandorio šalis į teisinę padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, t. y. akcijas grąžina jas padovanojusiam asmeniu (šiuo atveju jos teisių perėmėjai) atsakovei UAB „Nexia JK“.
Taip pat pažymėjo, kad ieškovė prašė taikyti vieną iš kelių alternatyvių jos pažeistų teisių gynybos būdų – taikyti restituciją arba perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, nustatančią specialų bendraturčių teisių gynimo būdą – teisę reikalauti, kad tokiam asmeniui būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškinį teikia ne bendraturtis, t. y. akcininkai, nuosavybės teise valdantys uždarosios akcinės bendrovės akcijas nėra laikytini bendrovės bendraturčiais, todėl ieškovės prašomas pažeistų teisių gynybos būdas perkeliant jai pirkėjo teises šioje byloje negali būti taikomas.
2019 m. lapkričio 19 d. buvo gautas ieškovės prašymas dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovės 2019 m. lapkričio 12 d. pateikė poziciją dėl ieškinio pripažinimo, yra pagrindas pabaigti bylos nagrinėjimą iš esmės, tenkinant ieškovės UAB „Vėjo ratai“ ieškinio reikalavimą dėl 2016 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Taip pat ieškovė prašė priteisti byloje susidariusias 4838,79 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovių neteisėtas elgesys, sudarant 2016 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutartį. Atsakovių pateiktas pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų pripažinimo, sudaro pagrindą teigti, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo buvo kaltos atsakovės ir todėl būtent jiems tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Be to, minėtos patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisinės paslaugas yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamų priteisiamų dydžių.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovėms ieškinį pripažįstant iš dalies, ir teismui nustačius, kad nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, sprendimo dalis surašoma su sutrumpintais motyvais.
Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130, 133, straipsniuose nustatyta tvarka.
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. UAB „Jungtinė auditorių kontora“ (šiuo metu atsakovė UAB „Nexia JK“) ir atsakovė VšĮ „Socialinių projektų centras“ sudarė dovanojimo sutartį pagal kurią UAB „Jungtinė auditorių kontora“ (šiuo metu atsakovė UAB „Nexia JK“) neatlygintinai perleido turimas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „Accounting outsourcing“ (duomenys neskelbtini) vienetų akcijas atsakovei VšĮ „Socialinių projektų centras“. Ieškovė UAB „Vėjo ratai“ apie akcijų perleidimą nebuvo informuota nei žodžiu, nei raštu. Pažymėjo, kad dar 2015 m. kovo 17 d. išsiuntė pasiūlymą UAB „Jungtinė auditorių kontora“ dėl akcijų pardavimo ir siūlė jai už (duomenys neskelbtini) parduoti ieškovės turimas (duomenys neskelbtini) vienetų akcijas. Tuo pačiu nurodė, jog tuo atveju, jei UAB „Jungtinė auditorių kontora“ pasiūlymo pirkti ieškovės akcijas atsisakytų, ieškovė apsvarstytų akcijų iš atsakovės UAB „Jungtinė auditorių kontora“ įsigijimo klausimą, tačiau jokio atsakymo nebuvo gauta. Ieškovės įsitikinimu, akcijų neatlygintinas perleidimas (sudarant dovanojimo sutartį) prieštaravo verslo logikai ir negalėjo būti naudingas UAB „Jungtinė auditorių kontora“ (šiuo metu atsakovė UAB „Nexia JK“) ir pagrįstai mano, kad trečiojo asmens UAB „Accounting outsourcing“ akcijų dovanojimo sutartis (kurią sudarė UAB „Jungtinė auditorių kontora“ (šiuo metu atsakovė UAB „Nexia JK“) ir atsakovė VšĮ „Socialinių projektų centras“) yra sudaryta fiktyviai, siekiant pridengti kitą sandorį, o būtent akcijų pirkimo – pardavimo sutartį.
Dėl apsimestinio sandorio.
Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis (CK 1.87 straipsnio 2 dalis). Apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu (CK 1.87 straipsnio 3 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 16 punktas; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 39 punktas). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad apsimestinis sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis tarp UAB „Jungtinė auditorių kontora“ (šiuo metu atsakovė UAB „Nexia JK“) ir atsakovės VšĮ „Socialinių projektų centras“ pagal kurią buvo neatlygintinai perleistos trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „Accounting outsourcing“ (duomenys neskelbtini) vienetų akcijų. Ieškovė teigia, kad akcijų neatlygintinas perleidimas (sudarant dovanojimo sutartį) prieštaravo verslo logikai ir negalėjo būti naudingas atsakovei UAB „Jungtinė auditorių kontora“ (šiuo metu atsakovei UAB „Nexia JK“). Teismas su šia ieškovės pozicija sutinka. Kaip jau buvo minėta, ieškovė 2015 m. kovo mėnesį atsakovei siūlė įsigyti ieškovės turimas (duomenys neskelbtini) vienetų akcijas už (duomenys neskelbtini) suma. Be kita ko, ieškovė nurodė, kad taip pat svarstytų pasiūlymą įsigyti atsakovės turimas akcijas, tuo atveju, jei atsakovė atsisakytų ieškovės pasiūlymo. Teismo nuomone, vien šios aplinkybės parodo, kad neatlygintinis sandoris (dovanojimo sutartis) neatitiko sąžiningos ir konkurencingos verslo idėjos. Atsakovė, siekdama pasitraukti iš minėto verslo, užuot neatlygintinai perleidusi turimas akcijas, galėjo jas pelningai parduoti, tiek pačiai ieškovei, tiek kitiems tretiesiems asmenims, ir gautą kapitalą panaudoti savo vykdomame versle ir pan., tačiau pasirinko iš esmės nelogišką elgesio variantą, kas leidžia abejoti dovanojimo sutarties tikrumu. Be to, minėto sandorio sudarymo tikrumu leidžia abejoti ir ieškovės nurodytos aplinkybės, kad tiek UAB „Jungtinė auditorių kontora“ (šiuo metu UAB „Nexia JK“), tiek VšĮ „Socialinių projektų centras“ akcininkai yra tie patys asmenys – S. B. ir K. D.. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad sudarytas sandoris (dovanojimo sutartis) buvo tik apsimestinis sandoris, siekiant pridengti tikrąjį šalių sandorį, t. y. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, bei tuo, kad atsakovės, pripažindamos ieškovės UAB „Vėjo raktai“ ieškinį, pripažino faktą, jog 2016 m. rugsėjo 13. dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti tikrąjį sandorį – akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, teismas laiko šį atsakovių pripažintą faktą nustatytu (CPK 187 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės UAB „Vėjo ratai“ reikalavimas pripažinti 2016 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Jungtinė auditorių kontora“ (šiuo metu atsakovė UAB „Nexia JK“) ir atsakovės VšĮ „Socialinių projektų centras“ negaliojančia, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Papildomai pažymėtina, kad kiti ieškovės ir atsakovių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pripažino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 2016 m. rugsėjo 13 d. sudarytos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties negaliojimo.
Pagal CK 1.80 straipsnį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
Pagal ABĮ 47 straipsnio 1 dalį, apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. Remiantis ABĮ 47 straipsnio 2 dalimi, pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai.
ABĮ 47 straipsnis taip pat nurodo išimtis, kada galima nesilaikyti šiame straipsnyje nustatytos uždarosios akcinės bendrovės akcijų įsigijimo tvarkos: pirma, jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui (47 straipsnio 8 dalis), antra, jeigu uždarosios akcinės bendrovės įstatuose nustatyta kitokia, nei 47 straipsnio 1–8 dalyse nustatyta, akcijų pardavimo tvarka (ABĮ 47 straipsnio 9 dalis), trečia, jei uždarosios akcinės bendrovės akcijos perleidžiamos kitu įstatymų nustatytu būdu (ne pardavimo) arba vykdant teismo sprendimą (ABĮ 47 straipsnio 11 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje aiškinant ABĮ 47 straipsnio turinį pasisakyta, kad akcijų perleidimo ribojimas turi teisiškai pagrįstą tikslą, kuris naudingas pačiam akcininkui ir kartu atitinka nuosavybės neliečiamumo principą. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijų perleidimo ribojimas nustatytas dėl šių bendrovių specifikos, pasireiškiančios tuo, kad tokiose bendrovėse paprastai mažas akcininkų skaičius, dažnai akcininkai tarpusavyje susiję asmeniniais ryšiais, jų santykiai grįsti pasitikėjimu, akcijos neplatinamos viešoje vertybinių popierių rinkoje ir kt. Tokios bendrovės akcininkai siekia išlaikyti galimybę pasirinkti partnerius, asmeninėmis savybėmis grįstą bendradarbiavimą. Be to, pirmenybės teisės suteikimas akcininkui sudaro galimybę sumažinti bendrovės dalyvių skaičių, mažesnis akcininkų skaičius lemia paprastesnį ir operatyvesnį strateginių sprendimų priėmimą, valdymas išlaikomas tarp jau bendrovės kapitale dalyvaujančių ir bendrovės verslą gerai išmanančių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-248/2015).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ABĮ 47 straipsnyje reglamentuojamos uždarosios akcinės bendrovės akcininkų pirmumo teisės įsigyti kitų akcininkų parduodamas akcijas nesilaikymas reiškia akcininkų pirmumo teisės pažeidimą ir yra teisinis pagrindas pripažinti sudarytą nesilaikius šiame straipsnyje nustatytos tvarkos akcijų perleidimo sandorį negaliojančiu. Akcininko, kuriam pasiūlymas įsigyti parduodamas akcijas iš viso nebuvo pateiktas, o akcijos perleistos trečiajam asmeniui išvengiant perleidimo apribojimų, teisės apginamos pripažinus tokį perleidimą trečiajam asmeniui negaliojančiu ir taikant restituciją. Tokiu atveju akcininkas, pažeidęs kitų akcininkų pirmumo teisę, norėdamas perleisti akcijas, privalės tinkamai įvykdyti ABĮ 47 straipsnyje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutartis buvo tik pridengiamasis sandoris, pridengiant akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, taikytinos ABĮ 47 straipsnio nuostatos. Vertinant akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurią šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, teigtina, kad nebuvo laikomasi ABĮ 47 straipsnyje reglamentuojamos uždarosios akcinės bendrovės akcininkų pirmumo tvarkos, kadangi UAB „Jungtinė auditorių kontora“ (šiuo metu atsakovė UAB „Nexia JK“) turimos akcijos buvo perleistos atsakovei VšĮ „Socialinių projektų centras“, tačiau nebuvo pranešta apie ketinimą parduoti turimas akcijas kitai akcininkei ieškovei UAB „Vėjo ratai“. Todėl turėtas galvoje sandoris – 2016 m. rugsėjo 13 d. akcijų – pirkimo pardavimo sutartis, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
Dėl restitucijos taikymo.
Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.
Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).
Kai viena iš sandorio šalių siekia pripažinti sandorį negaliojančiu, nes jis yra apsimestinis pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, restitucijos taikymas priklauso nuo to, ar tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris (tas, kurį pridengia apsimestinis sandoris) yra teisėtas. Tuo atveju, kai pripažinus negaliojančiu apsimestinį išorinį sandorį tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris yra neteisėtas, restitucija yra galima. Esant situacijai, kai tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris yra teisėtas – restitucija paprastai negalima, nes sandorio šalis saisto liekantis galioti tikrąją šalių valią atitinkantis vidinis sandoris.
Nagrinėjamu atveju pripažinus 2016 m. rugsėjo 3 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Jungtinė auditorių kontora“ (šiuo metu atsakovės UAB „Nexia JK“) ir VšĮ „Socialinių projektų centras“ negaliojančia, nustačius, jog buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kuri taip pat yra negaliojanti, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, taikoma vienašalė restitucija, atsakovė UAB „Nexia JK“ (buvusi UAB „Jungtinė auditorių kontora“) grąžinama į padėtį, kurioje buvo iki 2016 m. rugsėjo 13 d. akcijų dovanojimo sutarties sudarymo, t. y. atsakovei UAB „Nexia JK“ (buvusi UAB „Jungtinė auditorių kontora“) gražinamos (duomenys neskelbtini) vienetų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiško reikalavimo UAB „Accounting outsourcing“, akcijų (CK 6.145 straipsnis, 6.146 straipsnis).
Papildomai pažymėtina, kad kiti ieškovės ir atsakovių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pripažino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 2016 m. rugsėjo 13 d. sudarytos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Ieškovė be kita ko, ieškinyje nurodė, kad pripažinus sudarytus sandorius negaliojančiais ir taikant restituciją, ieškovei UAB „Vėjo ratai“ yra tikslinga perkelti pirkėjo teises (arba taikyti restituciją kitu teisės aktuose numatytu būdu). Ieškovės manymu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos asmens pirmenybės teisės gynimo būdas, nes šis gynimo būdas palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus.
Atsakovės atsiliepimuose ir pareiškime dėl ieškinio pripažinimo nurodė, kad šiuo atveju ieškinį teikia ne bendraturtis, t. y. akcininkai, nuosavybės teise valdantys uždarosios akcinės bendrovės akcijas nėra laikytini bendrovės bendraturčiais, todėl ieškovės prašomas pažeistų teisių gynybos būdas perkeliant jai pirkėjo teises šioje byloje negali būti taikomas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodyta, jog bendrovės akcijų nuosavybės teisė nesukuria akcininkui bendraturčio teisinio statuso, o akcininkų pirmumo teisė įsigyti parduodamas bendrovės akcijas pagal ABĮ 47 straipsnį sietina su uždarųjų akcinių bendrovių veiklos ypatumais, todėl CK 4.79 straipsnio nuostatos dėl pirkėjų teisių perkėlimo parduodant akcijas netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2009. Teismų praktika. 2009, Nr. 33).
Nagrinėjamu atveju teigtina, kad ieškovė prašydama taikyti tokį teisių gynybos būdą, rėmėsi CK 4.79 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Tačiau iš jau minėtos teismų praktikos nustatyta, jog bendrovės akcijų nuosavybės teisė nesukuria akcininkui bendraturčio teisinio statuso, todėl CK 4.79 straipsnio nuostatos dėl pirkėjų teisių perkėlimo parduodant akcijas netaikomos, kadangi pažeistos teisės apginamos pripažinus akcijų perleidimą negaliojančiu ir taikant restituciją. Pažymėtina, kad dublike ieškovė pati nurodė, kad ginčas dėl akcijų perleidimo nėra ginčas dėl savininko teisių perkėlimo pagal CK 4.79 straipsnį, kadangi šiuo atveju akcininko teisių perkėlimas nėra galimas, todėl nėra pagrindo taikyti CK 4.79 straipsnio nuostatų.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei teismų praktika, ieškovės reikalavimas taikyti teisių gynybos būdą, perkeliant ieškovei pirkėjo teises ir pareigas, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamoje byloje pritaikė kitą ieškovės teisių gynimo būdą – restituciją.
Dėl žyminio mokesčio.
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovių priteistinas 32,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį ieškovės naudai.
Pažymėtina, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. Nors atsakovės iš dalies pripažino ieškovės ieškinį, tačiau teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo priteisti žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ypač tada, kai prašymas buvo atmestas. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, žyminis mokestis už laikinąsias apsaugos priemones, bei žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, nėra priteistinas.
Dėl bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų.
Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.
CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, t. y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo bendrai iš atsakovių priteisti 4838,79 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus – 2019 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą – faktūrą VMP Nr. 413-2155, 20119 m. spalio 14 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) „SEB“ bankas mokėjimo nurodymą Nr. 5669, 2019 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ML Nr. 5-2155, bei 2019 m. lapkričio 13 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) „Luminor bank“ mokėjimo nurodymą Nr. 5686.
Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1888-343/2018).
Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad yra pagrindas patenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš dalies, priteisiant 4453,79 Eur (4838,79 Eur – 385,00 Eur = 4453,79 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Kaip jau buvo minėta, 2019 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. Šiuo atveju konstatuotina, kad susidariusios 385,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už 2019 m. rugsėjo 25 d. atskirojo skundo dėl 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties panaikinimo, parengimą, negali būti priteistinos, kadangi minėtas atskirasis skundas buvo atmestas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis palikta nepakeista. Teismo vertinimu, minėtų 385,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovių neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principo (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad kitos patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisinės paslaugas yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamų priteisiamų dydžių. Remiantis nurodytu, ieškovės naudai iš atsakovių priteistinos 4453,79 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (17,90 Eur) priteistinos iš atsakovių valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 13 d. akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinė auditorių kontora“, į. k. 125929451, (šiuo metu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Nexia JK“, į. k. 303087910), ir atsakovės viešosios įstaigos „Socialinių projektų centras“, į. k. 301985543.
Taikyti restituciją ir grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nexia JK“, į. k. 303087910, (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Jungtinė auditorių kontora“, į. k. 125929451) (duomenys neskelbtini) vienetų uždarosios akcinės bendrovės „Accounting outsourcing“, į. k. 300107770, akcijų, kurios buvo perleistos viešajai įstaigai „Socialinių projektų centras“, į. k. 301985543.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Nexia JK“, į. k. 303087910, ir viešosios įstaigos „Socialinių projektų centras“, į. k. 301985543, 4485,79 Eur (po 2242,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo ratai“, į. k. 226052910, naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Nexia JK“, į. k. 303087910, ir viešosios įstaigos „Socialinių projektų centras“, į. k. 301985543, 17,90 Eur (po 8,95 Eur) valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Pašvenskas