Civilinė byla Nr. 2A-352-407/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00942-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.18.3; 2.6.39.2.5.8; 2.6.2.3; 2.1.5.1.2.6.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 15 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos  Ambrasaitės - Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ERGO Insurance SE apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Arno Vila“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys – V. K., akcinė bendrovė Panevėžio statybos trestas, uždaroji akcinė bendrovė Architektų biuras G. N. ir partneriai; bei atsakovo ERGO Insurance SE priešieškinį ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Arno Vila“ dėl ekspertizės išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė RUAB „Arno Vila“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE 427 846,95 Eur draudimo išmoką, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. 2005-08-23 tarp ieškovės UAB ,,Arno vila“ (užsakovės) ir trečiojo asmens AB „Panevėžio statybos trestas“ (rangovo) buvo sudaryta Statybos rangos sutartis (toliau – ir Rangos sutartis).  2011-06-01 atsakovas ERGO Insurance SE (draudikas) išdavė ieškovei (naudos gavėjai) garantinio laikotarpio laidavimo raštą, kuriuo įsipareigojo, gavęs ieškovės raštišką pagrįstą reikalavimą, išmokėti ne daugiau kaip 1 516 749 Lt (439 280,87 Eur) sumą, jeigu draudėjas (rangovas AB „Panevėžio statybos trestas“) neįvykdys savo garantinių įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu Rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis. Šis garantinio laikotarpio laidavimo raštas galiojo nuo 2011-06-01 iki 2012-03-01.
3. Ieškovė nurodė, kad atlikęs darbus, rangovas nevykdė pareigos informuoti apie pasirengimą perduoti darbų rezultatą ir darbų rezultato ieškovei tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka neperdavė. Pasak ieškovės, ji darbų rezultatą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, gavusi 2008-10-21 pastato statybos darbų pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Ieškovei pradėjus faktiškai valdyti pastatą, paaiškėjo, kad rangovas yra netinkamai ir nekokybiškai atlikęs pagal Sutartį sulygtus darbus. 2011-09-05 Statinio apžiūros aktu nustatyti rangovo atliktų darbų defektai, pagal UAB ,,Tophaus” parengtą 2011-09-26 lokalinę sąmatą šių trūkumų šalinimo vertė yra 949 050,42 Lt (274 864 Eur). 2011-09-14 ieškovė kreipėsi į rangovą, reikalaudama pašalinti trūkumus. 2012-02-08 ieškovė kreipėsi į atsakovą, reikalaudama 2011-06-01 garantinio laikotarpio laidavimo rašto pagrindu išmokėti ieškovei 949 050,42 Lt (274 864 Eur) sumą. 2012-07-17 UAB ,,Tophaus“ parengė lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad naujai nustatytų defektų papildoma šalinimo vertė yra 425 863,06 Lt (123 338,47 Eur). Iš viso pagal UAB ,,Tophaus“ sąmatas pastato defektų šalinimo išlaidos sudaro 1 374 913,48 Lt (398 202,46 Eur).
4. Atsakovas pasiūlė galimų defektų atsiradimo priežasties bei už juos atsakingos šalies nustatymui skirti nepriklausomus ekspertus, turinčius teismo eksperto status; ekspertizę yra nuspręsta pavesti atlikti ekspertams prof. dr. S. M. ir prof. habil. dr. L. U. (toliau – ir specialistai). 2013-05-20 ekspertinio tyrimo akte specialistai nurodė, kad bendra garantinio laikotarpio defektų ištaisymo kaina yra 264 871,04 Lt (76 711,95 Eur). 2013-08-26 specialistai pateikė papildomo ekspertinio tyrimo aktą, kuriame nurodė, kad bendra garantinio laikotarpio defektų ištaisymo kaina yra 38 815,27 Lt (11 241,68 Eur), iš kurių 1 016,16 Lt (294,30 Eur) tenka statybos techniniam prižiūrėtojui. 
5. Kauno apygardos teismas paskyrė statybos techninę ekspertizę, 2015-11-14 teismo ekspertas S. V. atliko ekspertizę, kurioje konstatavo, kad bendra ginčo statinio defektų šalinimo kaina yra 427 846,95 Eur, o rangovo bei jo subrangovų atlikti statybos rangos darbai neatitinka normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė prašė šią 427 846,95 Eur sumą iš atsakovo.
6. Atsakovas ERGO Insurance SE pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 10 255,63 Eur išlaidų už šalių bendru sutarimu atliktą ikiteisminę ekspertizę, atliktą ekspertų S. M. ir L. U.. Nurodė, kad atsakovas ieškovės ir rangovo sutikimu užsakė nepriklausomą ekspertizę galimiems objekto defektams ir dėl jų kaltiems asmenims nustatyti, po to, kai ieškovė ir trečiasis asmuo sutiko kompensuoti atsakovui ekspertizės išlaidas proporcingai pateiktų nepalankių atitinkamai šaliai išvadų kiekiui. Atsakovas apmokėjo visas ekspertizės išlaidas, tačiau ieškovė nekompensavo jai tenkančių ekspertizės išlaidų, sudarančių 10 255,63 Eur.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 427 846,95 Eur draudimo išmoką ir 6 proc. dydžio metines procesines nuo priteistos sumos bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo priešieškinį teismas atmetė.
8. Įvertinęs tai, kad galutinis darbų  perdavimo–priėmimo aktas nėra pasirašytas iki šiol, o ieškovė darbų rezultatą perėmė faktiškai pradėdama objektą valdyti gavusi 2008-10-21 pastato statybos darbų pripažinimo tinkamu naudoti aktą, teismas sprendė, kad trečiasis asmuo (rangovas) pažeidė Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (Rangos sutarties 7, 19 str.). Teismo ekspertizės metu nustatyta, kad rangovo ir jo subrangovo atlikti statybų rangos darbai neatitinka normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Ekspertizės aktu aprašyti visi egzistuojantys defektai išryškėjo per bendrą garantinį terminą, kuris gali būti skaičiuojamas nuo statinio pripažinimo tinkamu dienos, todėl teismas sprendė, kad šie defektai laikytini garantinio laikotarpio defektais. Teismas nurodė, kad rangovas tinkamai darbų ieškovei neperdavė, todėl visi darbų trūkumai laikytini darbų defektais, kurie turėtų būti pašalinti rangovo sąskaita, bet rangovas defektų nepašalino. Teismas nurodė neturintis pagrindo nesivadovauti teismo eksperto S. V. ekspertizės aktu, nes šis ekspertas turi visus sertifikatus tokiai ekspertizei atlikti.
9. Garantinio laikotarpio laidavimo raštas galiojo nuo 2011-06-01 iki 2012-03-01, ieškovė į atsakovą kreipėsi 2012-02-08, t. y. galiojant garantinio laikotarpio laidavimo raštui. Nurodė, kad ieškovė pretenzijas rangovui dėl atliktų statybos darbų defektų pareiškė 2011-08-25, t. y. galiojant statybos darbų garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštui. 2013-09-24 ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą su reikalavimu išmokėti rangovo atliktų darbų defektų šalinimo sumą, 2013-09-30 atsakovas draudimo išmoką atsisakė mokėti. Ieškovė 2013-10-22 ieškiniu kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo ir žalos atlyginimo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė nepraleido 3 mėn. ieškinio senaties termino, kadangi atsakovui reikalavimas išmokėti draudimo išmoką pareikštas galiojant garantinio laikotarpio laidavimo raštui ir nebuvo pasibaigusi rangovui prievolė pašalinti statybos darbų defektus (CK 6.88 str.).
10. Teismas sprendė, kad ieškovė yra tinkamas subjektas reikšti ieškinį, nes Rangos sutartis sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, Rangos sutartimi rangovas įsipareigojo atsakyti ieškovei, o ne DNSB.
11. Atsakovo priešieškinį teismas atmetė, nurodęs, kad tarp ieškovės ir atsakovo nėra sudarytos sutarties, kuria atsakovas būtų įsipareigojęs pasitelkdamas teismo ekspertus atlikti ikiteisminę galimų objekto defektų nustatymo ekspertizę, o ieškovė būtų įsipareigojusi atlyginti dalį atsakovo turėtų išlaidų ekspertams sumokėti.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d.  sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nevertinio daugelio bylai reikšmingų aplinkybių, neišklausė atsakovo bei nemotyvavo savo sprendimo. Kadangi skundžiamas sprendimas yra be motyvų, tai sudaro pagrindą jį panaikinti kaip absoliučiai negaliojantį (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
2. Teismas neteisingai sprendė dėl ieškinio senaties termino. Ieškovė pirmą kartą į rangovą dėl defektų ištaisymo kreipėsi 2011-08-25, todėl reikalavimą atsakovui, kildinamą iš draudimo santykių, turėjo teisę pareikšti per 1 metų terminą, t. y. iki 2012-08-25, tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2013-10-17, t, y. praleidusi ieškinio senaties terminą. Be to, atsakovas prašė atmesti ieškinį ir kaip pateiktą suėjus CK 6.88 straipsnyje numatytam naikinamajam 3 mėn. terminui.
3. Didelė dalis statinio statybos darbų tariamų defektų, kuriais rėmėsi ieškovė, yra akivaizdūs, todėl galėjo ir turėjo būti pastebėti, kai ieškovė priėmė pastatą. Todėl ieškovė neturi teisės reikalauti statybos darbų defektų, kurie statinio priėmimo metu buvo akivaizdūs. Ieškovė, nereikšdama jokių reikalavimų rangovui po statinio priėmimo, sutiko su rangovo įgyvendintais projekto sprendiniais, kurių nebėra pagrindo laikyti defektais, tačiau teismas šiuos sprendinius nemotyvuodamas praktiškai pripažino pastato defektais. Tai, kad galutinis darbų priėmimo pardavimo aktas nepasirašytas, nereiškia, kad rangovas netinkamai perdavė darbus pagal CK 6.694 straipsnį. Atsakovas neatsako už trūkumus, kuriuos nustatė kiti pastato statybos dalyviai – užsakovas ir projektuotojas.
4. Rangos sutarties 20 straipsnyje yra įtvirtintos sąlygos, kurias turi įvykdyti ieškovė, prieš kreipdamasi į atsakovą, tačiau ji jų neįvykdė. Be to, antrasis apžiūros aktas ir antroji sąmata bei ekspertizės aktas parengti jau tada, kai laidavimo rašte nurodytas laidavimas negaliojo. Todėl net teismui tenkinus ieškinį, iš atsakovo negalėtų būti priteista didesnė nei 949 050,42 Lt suma.
5. Teismo paskirtas ekspertas S. V. buvo nekvalifikuotas atlikti jam paskirtą ekspertizę, todėl jo išvadomis teismas rėmėsi nepagrįstai. Kartu teismas be jokių motyvų nesivadovavo specialistų išvadomis ir jų nevertino. Be to, teismas be jokių motyvų nevertino tos eksperto išvadų dalies, kurioje jis aptarė akivaizdžius pastato tariamus defektus, kurie nemaža dalimi atitiko specialistų išvadose nurodytų pastato tariamų defektų priskyrimą prie akivaizdžių. Teismo eksperto akte gausu reikšmingų trūkumų, į kurių buvimą teismas neatsižvelgė ir dėl jų sprendime nepasisakė.
6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė yra tinkamas subjektas reikšti ieškinį. Ieškovė neįgyvendina pastato savininkų teisių į pastato bendrojo naudojimo objektus, didžioji dalis pastato objektų yra perleisti kitiems asmenims.
7. Teismas neteisingai aiškino atsakovo priešieškinio kilmę. Šalių susirašinėjimas dėl nepriklausomos ekspertizės patvirtina, kad toks susitarimas tarp šalių buvo.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
1. Ieškovė nėra laidavimo gavėja, nes atsakovas išdavė ne laidavimo raštą, o apdraudė rangovo civilinę atsakomybę ieškovės naudai. Todėl sprendžiant ginčą netaikytinos laidavimą reglamentuojančios teisės normos. Nei garantijos, nei draudimo teisiniai santykiai nenumato 3 mėn. senaties termino. Subjektinę teisę reikšti reikalavimus atsakovui ieškovė įgijo tada, kadi trečiasis asmuo (rangovas) neįvykdė pareigos pašalinti garantiniu laikotarpiu nustatytų defektų, atsiradusių dėl netinkamo rangovo pareigų vykdymo. Subjektinę teisę reikšti ieškinį teisme atsakovė įgijo tada, kai atsakovas 2013-09-30 raštu atsisakė išmokėti draudimo išmoką – per garantinį laikotarpį nustatytiems defektams pašalinti reikalingą sumą. Ieškovė į teismą kreipėsi 2013 m. spalio mėn., t. y. nepraleidusi ieškinio senaties termino. Civilinio proceso teisės normos suteikia teisę ieškovui didinti/mažinti ieškinio reikalavimus. Ieškovė padidino ieškinio sumą atsižvelgusi į tai, kad teismo paskirtas ekspertas perskaičiavo defektų šalinimo išlaidas ir detaliai įvardijo nustatytus defektus.
2. Tai, kad egzistuoja darbų trūkumai, yra nustatęs ne tik teismo paskirtas ekspertas, bet ir ekspertai, kuriuos pasamdė pats atsakovas. Rangos sutarties nuostatos suteikia galimybę ieškovei reikalauti pašalinti darbų defektus per visą garantinį terminą, nepriklausomai nuo to, kad ieškovė yra priėmusi darbų rezultatą su defektais (Rangos sutarties 19.1 p.). Atsakovas skirsto defektus į akivaizdžius ir neakivaizdžius, tačiau toks skirstymas ieškovės teisėms reikalauti pašalinti garantiniu laikotarpiu atsiradusius trūkumus reikšmės neturi, nes dėl teisės reikšti pretenzijas visą garantinį laikotarpį šalys susitarė rangos sutartimi.
3. Teismui paskyrus ekspertizę nė viena iš šalių nušalinimų ekspertui nereiškė. Tik atlikus ekspertizę, kuri yra nepalanki atsakovui, jis ėmė įrodinėti, kad teismas negali vadovautis ekspertizės išvada, nes eksperto kvalifikacija yra nepakankama. Priešingai nei teigia atsakovas, teismas sprendime įvertino ir specialistų išvadas.
4. Ieškovė pastatą priėmė ne iš rangovo, o faktiškai pradėdama jį valdyti. Atliktų darbų aktas nebuvo surašytas. Net apie akivaizdžius defektus ieškovė neturėjo galimybės pareikšti rangovui pretenzijų, nes  nebuvo darbų perdavimo. Nesant įrodymų, kad pastatą rangovas ieškovui perdavė, atsakovo teiginys, kad trečiajam asmeniui ieškovas turėjo reikšti reikalavimus dėl defektų pastato priėmimo metu, yra neteisingi. Todėl šiuo atveju  nevartotina sąvoka akivaizdūs defektai. Atsakovas neįrodė, kad rangovas perdavė darbus su jo nurodytais akivaizdžiais trūkumais. Pagal Rangos sutartį užsakovas turi teisę pareikšti pretenzijas raštu dėl priimtų darbų trūkumų, pastebėtų vėliau, iki šioje sutartyje numatytų garantinių terminų pabaigos (Rangos sutarties 19.1 p.). Rangovas 5 metus atsakovo už visus defektus, kurie nenurodyti Rangos sutarties 20.1.2 ir 20.1.3 punktuose, nepriklausomai nuo to, ar defektai yra akivaizdūs ar ne.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ prašo tenkinti apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą panaikinti; bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad visiškai sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl ieškinio reikalavimų

15. Ieškovė reikalavimą priteisti 427 846,95 Eur draudimo išmoką kildino iš atsakovo 2011-06-01 ieškovei išduoto garantinio laikotarpio laidavimo rašto (1 t., b. l. 36). Kolegijos vertinimu, šis atsakovo ieškovei išduotas raštas, pavadintas garantinio laikotarpio laidavimo raštu, patvirtina tarp šalių susiklosčiusius mišrius teisinius santykius, turinčius draudimo, garantijos ir laidavimo požymių. Pagal šį raštą atsakovas įsipareigojo ieškovei tinkamai vykdant Rangos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, gavęs ieškovės raštišką pagrįstą reikalavimą, sumokėti ne daugiau kaip 1 516 749 Lt (439 280,87 Eur) sumą, jeigu draudėjas (rangovas AB „Panevėžio statybos trestas“) neįvykdys savo garantinių įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu Rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis. Šis garantinis raštas galiojo nuo 2011-06-01 iki 2012-03-01.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2012-02-08 kreipėsi į atsakovą dėl 949 050,42 Lt (274 864 Eur) sumos, skirtos 2011-09-05 statinio apžiūros akte nustatytiems trūkumams pašalinti, išmokėjimo (1 t., b. l. 79-80). Suma nustatyta pagal UAB ,,Tophaus“ parengtą lokalinę sąmatą (1 t., b. l. 69-73). Taigi ieškovė dėl šių trūkumų (nustatytų 2011-09-05 statinio apžiūros akte) iš atsakovą kreipėsi galiojant garantinio laikotarpio laidavimo raštui. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad dėl kitų trūkumų (nustatytų 2012-07-12 statinio apžiūros akte bei papildomų trūkumų, kurie nurodyti ekspertizės akte) ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo draudimo išmokos, nes dėl šių trūkumų ieškovė į atsakovą nesikreipė galiojant garantinio laikotarpio laidavimo raštui (iki 2012-03-01). 
17. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Atsakovas 2013-09-30 raštu atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką už pastato defektus, numatytus 2011-09-05 apžiūros akte (1 t., b. l. 105-106). Ši data laikytina ieškovės sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie savo teisių pažeidimą pradžia. Todėl nuo šios datos yra skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2013-10-22 (1 t., b. l. 4), t. y. praėjus mažiau nei mėnesiui laiko nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Todėl ieškinio reikalavimas priteisti išmoką, skirtą pašalinti statinio trūkumus, nustatytus 2011-09-05 statinio apžiūros akte, nėra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, priešingai nei įrodinėja atsakovas.
18. Atsakovas įsipareigojo ieškovei sumokėti draudimo išmoką tuo atveju, jei rangovas neįvykdys savo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu Rangos sutartyje numatytomis sąlygomis. Atsakovas įrodinėja, kad ieškovė neturi teisės į draudimo išmoką, nes nustatyti trūkumai yra akivaizdūs, apie juos ieškovė turėjo sužinoti jų priėmimo metu, todėl netenka teisės jais remtis (CK 6.662 str. 3 d.). Byloje iš esmės nėra ginčo, kad baigiamasis darbų priėmimo ir perdavimo aktas šalių nepasirašytas, taip pat nėra vienašališkai rangovo pasirašyto akto, kaip tai numato CK 6.694 straipsnio 4 dalis. Todėl ieškovė pagrįstai teigia, kad darbai nebuvo perduoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl ieškovei netaikomos pasekmės, nustatytos CK 6.662 straipsnyje. Kita vertus, kaip matyti iš 2011-09-05 statinio apžiūros akto didžioji dauguma trūkumų pagal jų pobūdį galėjo atsirasti ir būti nustatyti pastato eksploatacijos metu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė į rangovą dėl pastato trūkumų kreipėsi 2011-08-25 (1 t., b. l. 38). Ieškovė nurodo, kad ji priėmė statinį faktiniu valdymu 2008 m. rudenį, atsakovas teigia, kad dalį statinio ieškovė jau buvo pradėjusi valdyti 2007 m. Bet kuriuo atveju ieškovė į rangovą dėl pastato trūkumų pašalinimo kreipėsi nepraleidusi 5 metų statybos darbų kokybės garantinio termino (CK 6.698 str.). Byloje nėra ginčo, kad rangovas šių trūkumų nepašalino. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turi teisę reikalauti draudimo išmokos už defektus, nustatytus 2011-09-05 statinio apžiūros akte. Priešingai Minėtame rašte, iš kurio kildinamas ieškinio reikalavimas nėra nurodyta ieškovės pareiga pirma pašalinti trūkumus, o tik tada reikalauti jų šalinimo vertės. Tokia pareiga, priešingai nei teigia atsakovas, nenumatyta ir Rangos sutartyje (numatyta ieškovės tokia teisė).
19. Minėta, kad trūkumų, nurodytų 2011-09-05 statinio apžiūros akte (dėl kurių ieškovė kreipėsi į atsakovą galiojant garantinio laikotarpio laidavimo raštui, o į teismą – nepraleidus ieškinio senaties termino) pašalinimo vertė pagal UAB ,,Tophaus“ parengtą lokalinę sąmatą yra 949 050,42 Lt (274 864 Eur). Pirmosios instancijos teisme buvo paskirta teismo ekspertizė. Teismo ekspertas nustatė, kad 2011-09-05 statinio apžiūros akte nurodytų defektų šalinimo kaina yra 126 267,93 Eur (4 t., b. l. 89, 166-170), t. y. mažesnė nei UAB ,,Tophaus“ pateiktoje lokalinėje sąmatoje. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės akto išvadomis (CPK 212 str.). Remiantis išdėstytu, skundžiamo sprendimo dalis, kurie ieškovės ieškinys tenkintas visiškai pakeičiama sumažinant ieškovei priteistiną sumą nuo 427 846,95 Eur iki 126 267,93 Eur, atitinkamai nuo šios sumos skaičiuojant procesines palūkanas.
20. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas S. V. neturi reikiamos kvalifikacijos atlikti nurodytą ekspertizę. S. V. turi teismo eksperto statusą, byloje esantys sertifikatai patvirtina, kad jis turėjo reikiamą kvalifikaciją atlikti paskirtą ekspertizę. Atsakovas eksperto darbų trūkumų šalinimo vertės skaičiavimo teisingumo byloje nepaneigė (CPK 178 str.).
21. Teismo ekspertizės akte, be kita ko, nustatyta, kad atlikti statybos darbai neatitinka projektinėje dokumentacijoje parengtų projektinių sprendinių (ekspertizės išvada pirmu klausimu). Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į specialisto L. U. paaiškinimus, kad kai rangovas atlieka rangos darbus ir pastato pastatą, o užsakovas be jokių pretenzijų jį priima (net jei ir nukrypta nuo techninio projekto), tai jau nelaikoma statinio defektais. Byloje esančius įrodymus priimdamas sprendimą vertina teismas (CPK 185 str.). Minėta, kad teismo ekspertizės akte nustatyta, kad atlikti statybos darbai neatitinka projektinėje dokumentacijoje parengtų projektinių sprendinių. Tai, kad ieškovė 2008 m. pradėjo valdyti pastatą ir tik 2011 m. kreipėsi į rangovą, nepaneigia teismo ekspertizės akte nustatytų trūkumų. Juo labiau, kad baigiamasis atliktų darbų aktas, kuriame galėtų būti užfiksuoti trūkumai, šalių nebuvo pasirašytas.
22. Atsakovas taip pat įrodinėja, kad ieškovė nėra tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, nes ji nėra didžiosios dalies pastato patalpų savininkė. Kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Kaip minėta, ieškinio reikalavimai atsakovai kildinami iš 2011-06-01 garantinio laikotarpio laidavimo rašto, kuriame nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja tik ieškovei, todėl šis laidavimo raštas neperleistinas ir neįkeistinas. Todėl, priešingai nei nurodo atsakovas, joks kitas subjektas neturėtų teisės reikšti ieškinio atsakovui, kildinamo iš šio garantinio rašto. Atsakovas nurodo, kad pastate įregistruota daugiabučių namų savininkų bendrija yra įgaliota atstovauti naujų savininkų interesus, o ne ieškovė. Tačiau, kolegijos vertinimu, ieškovės teisinį suinteresuotumą patvirtina tai, kad ji, kaip statytoja ir pardavėja yra atsakinga prieš naujus savininkus. Tai patvirtina ir byloje esantys minėto pastato butų savininkų raštai, adresuoti ieškovei, kuriuose informuojama apie pastato trūkumus (1 t., b. l. 58-60)

Dėl priešieškinio reikalavimų

23. Skundžiamu sprendimu teismas atmetė atsakovo priešieškinį. Tokį procesinį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nėra sudarytos sutarties, kuria atsakovas būtų įsipareigojęs pasitelkdamas teismo ekspertus atlikti ikiteisminę galimų objekto defektų nustatymo ekspertizę. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovu, kad byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina tai, jog šalys tarėsi dėl išlaidų specialistams atlyginimo, proporcingai  nepalankių išvadų kiekiui (1 t., b. l. 84-86). Tačiau, kolegija sprendžia, jog tai nesudaro pagrindo tenkinti priešieškinio. Priešieškinio reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimų tenkinimu; nors minėta išvada buvo iš esmės palanki atsakovui, tačiau spręsdama dėl ieškinio reikalavimo dalies tenkinimo teisėjų kolegija ja nesirėmė. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio, todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

24. Trečiasis asmuo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ prašė skirti žodinį bylos nagrinėjimą, tačiau teisėjų kolegija tokio poreikio nenustatė, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovės ieškinys tenkintas 30  proc., o atsakovo priešieškinis atmestas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 1 210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 2 201,11 Eur už ekspertizę, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 1 023 Eur (363 Eur + 660 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo ieškovei priteisiama 360 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 383 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. Atsakovas nurodė patyręs 5 226,77 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 t., b. l. 168-173) pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į atmestą dalį ieškinio reikalavimų ir į tai, kad atmestas priešieškinis, atsakovui iš ieškovės priteisiama 2 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, jam atlyginama 3 877 Eur žyminio mokesčio ir 1 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso atsakovui iš ieškovės priteisiama 7 477 Eur bylinėjimosi išlaidų.
27. Įskaičius šalims iena iš kitos priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovui iš ieškovės priteisiama 6 094 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiajam asmeniui V. K., dalyvavusiam atsakovo pusėje, priteisiama 417 Eur bylinėjimosi išlaidų (proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai; 6 t., b. l. 99-100).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

,,Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE (juridinio asmens kodas 10017013) ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Arno vila“ (įmonės kodas 132456657)  126 267,93 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 93 ct) draudimo išmoką, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo 126 267,93 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Priteisti iš restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Arno vila“ (įmonės kodas 132456657) atsakovui ERGO Insurance SE (juridinio asmens kodas 10017013) 6 094 Eur (šešis tūkstančius devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 417 Eur (keturis šimtus septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Arno vila“ (įmonės kodas 132456657) 405,47 Eur, esančius Kauno apygardos atsiskaitomojoje sąskaitoje.

Priešieškinį atmesti.“

Teisėjai                                                                            Goda Ambrasaitė - Balynienė

Virginija Čekanauskaitė

Vigintas Višinskis