Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00587-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2;

3.2.6.6.1

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 11 d.

Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Deimantė Andrulytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „NEO finance“, AB ieškinį atsakovui T. Ž. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo T. Ž. 1029,52 Eur negrąžintos kredito dalies, 66,22 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki 2021-05-04 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 20,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1029,52 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-07-27, 473,27 Eur tarpininkavimo mokestį, 4,72 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-12-28 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2021-05-04, 20,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1029,52 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-07-27 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 36,00 Eur žyminį mokestį, 200,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Taip pat ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas laiku nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.  

2.       Ieškovės procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 str. 1 d.), per teismo nustatytą terminą atsiliepimas negautas. Atsakovui įteiktame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo išaiškinta, kad nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių. Vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, nesant atsakovo prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovei prašant priimti tokį sprendimą, priimtinas sprendimas už akių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas iš dalies.

3.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. liepos 23 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 2061,39 Eur kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 949,65 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 20 proc.) ir 117,43 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. liepos 27 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos bei tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 48 mėnesinių įmokų. Ieškovė pagal Sutartį pinigus atsakovui pervedė, tačiau atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir dalinių (mėnesinių) mokėjimų nustatyta tvarka nemokėjo, todėl ieškovė sutartį su atsakovu išankstiniu pranešimu nuo 2021 m. gegužės 4 d nutraukė.

4.       Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas yra draudžiama. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas visiškai įvykdo prievolę. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalis).

5.       Ieškovė nurodo, kad atsakovas negrąžino jam suteikto vartojimo kredito ir nesumokėjo palūkanų. Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs sutartinę prievolę, byloje nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1029,52 Eur negrąžinto kredito dalį yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

6.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 66,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

7.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

8.       Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Sutartyje šalys susitarė, kad kredito gavėjas privalo sumokėti kredito davėjui 20,00 procentų dydžio metines palūkanas už naudojimąsi kreditu, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas. Atsakovui tinkamai nevykdžius savo sutartinės prievolės, iš jo ieškovei priteistinos 66,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gegužės 4 d.).

9.       Ieškovė taip pat prašo priteisti 473,27 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dydis – 117,43 Eur. Šis tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito kainą. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. 5.14 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Šios nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, jog prašoma priteisti 473,27 Eur tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos. Be to, aukštesnės instancijos teismai ne kartą priimtose nutartyse ieškovės atžvilgiu yra išaiškinę sutarties nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, ir konstatavę, jog savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta sutarties 5.3.2 papunktyje, laikytina netesybomis ir yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020-07-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1339-933/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-05-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-820-232/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-05-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-784-619/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-04-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-737-934/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-04-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 117,43 Eur tarpininkavimo mokestis.

10.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 20,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1029,52 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 27 d.).

11.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškinta, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

12.       Pagal CK 6.249 str. 1 d. asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

13.       Pagal tarp šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį, vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas per 48 mėnesių, t. y. iki 2022 m. liepos 27 d. Atsižvelgiant į tai, kreditorė tikėjosi bei planavo gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos. Kadangi atsakovas tinkamai sutarties sąlygų nevykdė, nuo 2021 m. gegužės 4 d. sutartis su juo buvo nutraukta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 20 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1029,52 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021-05-04) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-07-27), tenkintinas visiškai.

14.       Ieškovė taip pat prašė 4,72 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-05-04), ir 20,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1029,52 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-07-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

15.       Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati - kompensacinė ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

16.       Už prievolės įvykdymo termino praleidimą sutarties šalių rašytiniu susitarimu gali būti nustatoma kaltosios šalies pareiga sumokėti netesybas, skaičiuojamas už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys, 6.258 straipsnio 1 dalis). Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

17.       Prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos laikytinos netesybomis. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 4,72 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 28 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2021 m. gegužės 4 d., priteisimo iš atsakovo ieškovės naudai, atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei aukščiau aptartą teismų praktiką, todėl šis ieškovės ieškinio reikalavimas yra tenkintinas.

18.       Tuo tarpu netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės kaip 92,65 Eur ((1029,52 Eur x 0,05 proc.) x 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 20 proc. kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų priteisimo reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, todėl teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 92,65 Eur sumą, ar ne. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1029,52 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo yra atmestinas kaip neapibrėžtas ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo imperatyvioms normoms.

19.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).

20.       Ieškovė byloje patyrė 236,00 Eur bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 36,00 Eur žyminį mokestį bei 200 Eur už suteiktą advokato pagalbą. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovo ieškovei atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį (83 proc.) priteistina 197,54 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

21.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 1029,52 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt devynių eurų 52 ct) negrąžinto kredito dalį, 66,22 Eur (šešiasdešimt šešių eurų 22 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gegužės 4 d.), 20,00 (dvidešimt) proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1029,52 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-05-04) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-07-27), 117,43 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 43 ct) tarpininkavimo mokestį, 4,72 Eur (keturių eurų 72 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1217,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 197,54 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja                                                           Deimantė Andrulytė