Administracinė byla Nr. eA-1498-822/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00002-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
(N)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 23S220892 „Nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti, uždrausti atvykti, įtraukti į SIS įspėjimą“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Ginčijamas Sprendimas priimtas dėl paskesnio pareiškėjo prieglobsčio prašymo, kuris buvo grindžiamas trimis naujomis aplinkybėmis: įstojimu (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ partiją; „(duomenys neskelbtini)“ kanalo „(duomenys neskelbtini)“, kuriame talpinama opozicinė informacija, administravimu; dalyvavimu organizacijos „(duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) pripažinta kaip ekstremistinė organizacija, veikloje.
3. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, atsiribojo nuo jam žinomų ankstesnių aplinkybių ir kompleksinio visų, tiek ankstesnių, tiek naujų aplinkybių vertinimo neatliko. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjo sukurtas ir kuruojamas naujienų „(duomenys neskelbtini)“ kanalas „(duomenys neskelbtini)“ nėra pripažintas ekstremistiniu ir yra skirtas transliuoti tik (duomenys neskelbtini) gyvenantiems (duomenys neskelbtini) piliečiams. Taip pat, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjui, būnant eiliniu opozicinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu, persekiojimas negresia. Papildomai Migracijos departamentas akcentavo, kad praeityje pareiškėjas nenukentėjo nuo persekiojimo, todėl jam ir ateityje negresia persekiojimas.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra opozicionierius-aktyvistas, dalyvavo protesto akcijose prieš (duomenys neskelbtini) režimą. Viena iš veiklų, kuria užsiima pareiškėjas, yra „(duomenys neskelbtini)“ kanalo „(duomenys neskelbtini)“ administravimas, pareiškėjas yra šio kanalo kūrėjas. Kanale talpinama įvairi informacija, įskaitant ir opozicines-politines naujienas, nukreiptas prieš (duomenys neskelbtini) režimą, ir informacija, kuri uždrausta bei pripažinta ekstremistine (duomenys neskelbtini). Iš viso pareiškėjo administruojamame kanale yra (duomenys neskelbtini) nariai. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) režimas aktyviai persekioja „(duomenys neskelbtini)“ kanalų, kurie talpina opozicinę informaciją, administratorius ir tokius informacijos šaltinius paskelbia ekstremistiniais. (duomenys neskelbtini) režimas oficialiai skelbia uždraustų ir paskelbtų ekstremistinių šaltinių sąrašus, kurie prieinami (duomenys neskelbtini) puslapyje. Pareiškėjas mano, kad Migracijos departamentas netinkamai vertino „(duomenys neskelbtini)“ programos paskirtį, pasiekiamumą ir tikslą. Nors „(duomenys neskelbtini)“ grupinės paskyros yra vadinamos kanalais, tačiau tai nėra transliacijos. Nepaisant kur ir kada sukurta „(duomenys neskelbtini)“ grupinė paskyra, jei ji neuždara, ji yra visiems viešai prieinama. Taigi, pareiškėjo administruojama „(duomenys neskelbtini)“ grupinė naujienų paskyra yra prieinama visiems, o ne tik gyvenantiems (duomenys neskelbtini) piliečiams.
5. Pareiškėjo nuomone, tai, kad jo „(duomenys neskelbtini)“ kanalas (duomenys neskelbtini) rėžimo dar neuždraustas ir nepaskelbtas ekstremistiniu, nereiškia, jog jis nepatirs persekiojimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis (duomenys neskelbtini) įstojo į uždraustą (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ partiją, kuri laikosi (duomenys neskelbtini) ideologijos. Pareiškėjo įstojimas ir dalyvavimas „(duomenys neskelbtini)“ partijoje rodo jo politinių įsitikinimų tolimesnį vystymąsi, tvirtumą bei siekį aktyviai kovoti su (duomenys neskelbtini) režimu. Pareiškėjas pabrėžė, kad toks viešas opozicinių įsitikinimų reiškimas ir dalyvavimas neregistruotoje, opozicinėje politinėje partijoje (duomenys neskelbtini) yra baudžiamas.
6. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Migracijos departamento sprendimu dėl nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo dienos. Pareiškėjas teigė, kad jis yra politinis aktyvistas, kuris administruoja „(duomenys neskelbtini)“ kanalą ir įstojo į politinę opozicinę partiją. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad tokie asmenys yra sistemingai persekiojami. Pareiškėjas pažymėjo, kad kai pirmasis jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas, jis įteisino savo teisinę padėtį Lietuvoje, niekur nebėgo, bendradarbiavo su Lietuvos institucijomis, teikė reikalingą informaciją. Pareiškėjas siekia teisinėmis priemonėmis apsiginti nuo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), kur jam gresia persekiojimas.
7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 26 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti jam tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-47 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nenustačius individualizuotos persekiojimo grėsmės dėl konvencinių priežasčių. Šis sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo. Pareiškėjui 2021 m. balandžio 14 d. buvo išduota nacionalinė „D“ tipo viza, kuri galiojo iki 2021 m. spalio 14 d. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi darbo pagrindais. Migracijos departamentas išdavė leidimą laikinai gyventi, kuris turėjo galioti iki 2023 m. spalio 14 d., tačiau 2023 m. gegužės 25 d. buvo priimtas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, nes paaiškėjo, kad pareiškėjo darbo sutartis yra nutraukta. Pareiškėjui 2023 m. gegužės 31 d. buvo pakartotinai išduota nacionalinė „D“ tipo viza, kuri galiojo iki 2023 m. lapkričio 12 d. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 13 d. pateikė Migracijos departamentui paskesnį prašymą suteikti jam tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, jog jis (duomenys neskelbtini) prisijungė prie politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ (eilinis narys), dalyvauja „(duomenys neskelbtini)“ kanalo „(duomenys neskelbtini)“ veikloje (administratorius), savanoriauja visuomeninėje organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas teigė, kad grėsmė būti persekiojamu jam kyla nuo 2020 m., kai jis pateikė pirmą prašymą suteikti jam prieglobstį.
9. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu paaiškėjo, jog „(duomenys neskelbtini)“ kanalas „(duomenys neskelbtini)“ nėra paskelbtas ekstremistiniu, šis kanalas nėra transliuojamas (duomenys neskelbtini) teritorijoje, t. y. jo rinka yra išskirtinai (duomenys neskelbtini) išeiviai, gyvenantys (duomenys neskelbtini) mieste. Nesant jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo administruojamas kanalas būtų įtrauktas į (duomenys neskelbtini) arba prieš ją veikiančių ekstremistinių darinių sąrašą, atsakovas sprendė, jog „(duomenys neskelbtini)“ kanalo administravimas savaime nepagrindžia individualizuoto persekiojimo rizikos. Pareiškėjo įžvelgiama grėsmė dėl politinių įsitikinimų atsakovo buvo įvertinta, kaip išskirtinai hipotetinė ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu, vertinant rizikos realumą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas pateikė tik abstrakčius, nekonkretizuotus teiginius apie galimas grėsmes grįžus į kilmės valstybę, jis nepateikė ir nesistengė surinkti papildomų įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie kylančią individualizuotą persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atsižvelgęs į surinktos informacijos visumą, atsakovas darė išvadą, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos pareiškėjui kilmės valstybėje patirti persekiojimą, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo teiginius apie jo ryšius su politine partija „(duomenys neskelbtini)“ ir apie jo visuomeninę veiklą organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pažymėjo, kad šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės savaime nesuponuoja individualizuotos persekiojimo grėsmės.
10. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad jis, pateikdamas paskesnį prieglobsčio prašymą, nurodė naujus ir esminius motyvus. Atsakovas teigė, kad 2023 m. lapkričio 30 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas vis norėjo grįžti prie pasakojimo apie protesto akcijas, kuriose jis galimai dalyvavo, būdamas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kėlė prielaidą, kad galbūt pirminio prašymo nagrinėjimo metu jis buvo netiksliai suprastas, tačiau patikslinus, kad šio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu yra vertinamos naujos aplinkybės, pareiškėjas išskyrė tik kelias iš jų. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir buvo atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovo teigimu, pareiškėjas paskesnį prašymą suteikti jam prieglobstį pateikė tik dėl to, jog nebeturėjo teisinio pagrindo likti Lietuvos Respublikoje.
11. Atsakovas tyrimo metu teigė nenustatęs faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento turima informacija, (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo paskutinėje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) mieste) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas atitinka Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), 44.3.1 punkte nurodytą sąlygą (užsieniečio pateiktas prieglobsčio prašymas pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu), todėl nustatytas 2 metų draudimo atvykti terminas nagrinėjamu atveju laikytinas proporcingu.
II.
13. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. kovo 5 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 23S220892 ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo bei priimti naują sprendimą.
14. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas suteikti jam tarptautinę apsaugą. Skundžiame Migracijos departamento Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo buvo paprašyta įvardinti išskirtinai tik naujas atsiradusias grėsmes. Pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jis prisijungė prie partijos „(duomenys neskelbtini)“ (eilinis narys), dalyvauja „(duomenys neskelbtini)“ kanalo „(duomenys neskelbtini)“ veikloje (administratorius), savanoriauja visuomeninėje organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“. Kaip naujus įrodymus pareiškėjas pateikė ekrano nuotraukas su nuorodomis į „(duomenys neskelbtini)“ kanalą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis veikia kaip administratorius; ekrano nuotraukas, iš kurių matyti, kad nuo 2023 m. gegužės mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. pareiškėjas pervesdavo mėnesinį mokestį į A. L. sąskaitą su mokėjimo nurodymu „Nario mokestis“ (viena iš sąskaitų – visuomeninei organizacijai „(duomenys neskelbtini)“); nuorodas į (duomenys neskelbtini) ministerijos sudarytus ekstremistinių organizacijų sąrašus, kurie viešai prienami internete; nuorodą į nepriklausomo kanalo „(duomenys neskelbtini)“ diskusijų laidą, kurioje rodomas ir pareiškėjas.
15. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, skundžiamame Sprendime pasisakydamas apie tarptautinės apsaugos poreikį, analizavo bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), joje vykusius neramumus, kurie kilo po prezidento rinkimų, apie protestus, suėmimus ir kitas aplinkybes. Apibendrindamas išdėstytą informaciją Migracijos departamentas nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) įvykusių (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų šalyje vis dar sistemingai persekiojami žurnalistai, opozicijos veikėjai, studentai bei eiliniai piliečiai, kurie aktyviai reiškia savo politinį nepritarimą (duomenys neskelbtini) režimui.
16. Teismas akcentavo, kad Migracijos departamentas plačiau nepasisakė dėl pareiškėjo dalyvavimo politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir dėl pareiškėjo visuomeninės veiklos organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“. Iš bylos duomenų matyti, kad politinė partija „(duomenys neskelbtini)“ yra pripažinta kaip ekstremistinė. Pareiškėjas byloje pateikė informaciją apie partijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką, nurodė jo kontaktinį telefoną, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų rinkta papildoma informacija apie pareiškėjo veiklą bei aktyvumą partijoje, tik nurodoma, jog pareiškėjas partijoje užima eilinio nario rolę.
17. Teismas nurodė, kad atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo administruojamo „(duomenys neskelbtini)“ kanalo „(duomenys neskelbtini)“, teigė, jog toks kanalas nėra pripažintas ekstremistiniu ir jis skirtas išskirtinai (duomenys neskelbtini), kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovas plačiau nepasisakė dėl „(duomenys neskelbtini)“ kanalo ir nevertino aplinkybės, kad tokio pobūdžio informacija, kuri skleidžiama minėtame kanale, yra pasiekiama ir prieinama plačiai, ne tik ribotam asmenų ratui. Pareiškėjas nurodė, kad jo administruojamame kanale galima rasti nuorodų ir „postų“ iš kitų, ekstremistiniais pripažintų, opozicinių resursų. Šios aplinkybės apie kanale skleidžiamą informaciją Migracijos departamentas nenagrinėjo ir nepaneigė. Pasisakydamas dėl pareiškėjo dalyvavimo „(duomenys neskelbtini)“ laidoje Migracijos departamentas apsiriboja tik išvada, jog pareiškėjas buvo rodomas trumpą laiko tarpą ir dėl to jis jokių represijų nesulaukė. Tačiau tai, teismo vertinimu, nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjui galėjo kilti grėsmė jo grįžimo į kilmės valstybę atveju.
18. Teismas kritiškai vertino atsakovo poziciją, kuomet nurodoma, kad pareiškėjas dalyvavo akcijoje, kurioje tik prižiūrėjo šviestuvus. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas dalyvauja „(duomenys neskelbtini)“, tai akcija, kuri vyksta (duomenys neskelbtini) atstovybės pašonėje ir yra stebima (duomenys neskelbtini) valdžios.
19. Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog dar iki atvykimo į Lietuvą pareiškėjas buvo aktyvus politinėje veikloje. Pareiškėjas buvo sulaikytas, išvestas iš baro, kaip nurodė pats pareiškėjas, po sulaikymo jo namo laiptinėje buvo klibinama durų rankena, išjunginėjama šviesa, o pareiškėjui, išvykus iš Lietuvos, jo giminaičio buvo teirautasi, ar jis vis dar gyvena šiuo adresu. Kaip nustatyta byloje, pareiškėją sulaikė pareigūnas (duomenys neskelbtini), kuris pagal byloje pateiktą informaciją (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į specialiai pažymėtų ir JAV užblokuotų piliečių, kuriems taikomos sankcijos už asmenišką vadovavimą taikių demonstrantų mušimui ir persekiojimui, kurį vykdė (duomenys neskelbtini) darbuotojai, sąrašą. Be to, Didžioji Britanija, Kanada ir Šveicarija taip pat įtraukė (duomenys neskelbtini) į savo sąrašus asmenų, kuriems taikomos sankcijos. Šios aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina, kad pareiškėjas grėsmę būti persekiojamam patyrė dar būdamas savo kilmės valstybėje.
20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui esminę informaciją – duomenis apie kanalo „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, priklausymą politinei partijai, dalyvavimą organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“ bei dalyvavimą „(duomenys neskelbtini)“ laidoje. Visos šios aplinkybės turėjo būti vertintos kaip esminės, kaip tokios, kurios gali turėti reikšmės ir įtakos pareiškėjo situacijai ir galimam persekiojimui pareiškėjo grįžimo į kilmės valstybę atveju. Teismo nuomone, atsakovas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymo, tinkamai neįvertino byloje esminės informacijos ir jos galimo poveikio pareiškėjo situacijai, todėl skundžiamą atsakovo Sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.
III.
21. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.
22. Atsakovo teigimu, teismas, vertindamas įrodymus ir byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, išvadas grindė prielaidomis, sprendime motyvai išdėstyti apsiribojant ir nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes.
23. Atsakovas nesutinka su teismo teiginiais, kad byloje nebuvo ištirti visi būtini įrodymai, jog būtų galima daryti pagrįstas išvadas dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo ar nesuteikimo. Atsakovas pažymėjo, kad pirmasis pareiškėjo prieglobsčio prašymas jau yra išnagrinėtas ir 2021 m. kovo 26 d. priimtas sprendimas Nr. 12PR-47 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kuris yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas, susipažinęs su pirmojo prieglobsčio prašymo sprendimu, su juo sutiko ir jo neskundė. Nagrinėjamu atveju paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiribojo naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu. Naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo vertintos anksčiau, yra nuo (duomenys neskelbtini) M. H. priklausymas politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“, administravimas „(duomenys neskelbtini)“ kanalo „(duomenys neskelbtini)“, tariamas bendradarbiavimas su visuomenine organizacija „(duomenys neskelbtini)“ bei dalyvavimas svečio teisėmis „(duomenys neskelbtini)“ laidoje, kurios metu prieglobsčio prašytojas buvo parodytas 12 sekundžių. Visos šios aplinkybės yra ginčijamame Sprendime – jame pateiktas šių aplinkybių vertinimas.
24. Atsakovo teigimu, pareiškėjas teikė bendra situacija jo kilmės valstybėje pagrįstus paaiškinimus apie jam kilusį pavojų, o savo veiklos, nukreiptos prieš valstybę valdantį režimą, jokiais įtikinamais įrodymais nepagrindė, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų žinomas aktyvistas, o nuorodos į socialinių tinklų publikacijas savaime jo neidentifikuoja. Pasak atsakovo, pareiškėjo priklausymas politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ ar bendradarbiavimas su visuomenine organizacija „(duomenys neskelbtini)“ savaime nesuponuoja individualizuotos persekiojimo grėsmės. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 26 d. atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtu būdu per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, jis iki šiol neturi duomenų apie jo atžvilgiu taikytinas represines priemones (nei pasitelkiant prieglobsčio prašytoją asmeniškai, nei pasitelkiant jo šeimos / artimųjų narius), jis nėra įtrauktas į ekstremistinių žmonių (fizinių asmenų) sąrašą ir (duomenys neskelbtini) paieškomų asmenų sąrašą, kurį (duomenys neskelbtini) reguliariai atnaujina, jis nėra paieškomas Interpolo duomenų bazėje, politinėje partijoje užima eilinio nario rolę, o visuomeninėje organizacijoje atlieka fizinio pobūdžio (ne organizacinius) darbus. Atsakovo manymu, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo aktyvią narystę „(duomenys neskelbtini)“ ar dalyvavimą organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“, o bendra saugumo padėtis per se (savaime) nelemia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių.
25. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas ignoravo aplinkybę, jog pareiškėjas pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą tik po to, kai jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Ši aplinkybė, atsakovo nuomone, vertintina kaip piktnaudžiavimas migracinėmis ir prieglobsčio procedūromis.
26. Pareiškėjas M. H. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – EŽTT) su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl klausimo, ar tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojas teigia, jog priklauso sistemingai persekiojamai asmenų grupei ir jam gresia patirti draudžiamus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 3 straipsnio veiksmus, kaip turėtų būti aiškinama ir suprantama „sistemingai persekiojama asmenų grupė“?
27. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo jo prieglobsčio prašymą nagrinėti skubos tvarka. Atsakovas paskesniame prašyme nurodytas naujas aplinkybes neištyrė pagal prieglobsčio teisės standartus, prieglobsčio prašymo tyrimas neatitinka Europos Sąjungos Prieglobsčio Agentūros paskesnio prašymo vertinimo gairių. Pareiškėjas sutinka su teismo išvada, kad Migracijos departamentas naujas esmines paskesniame prašyme nurodytas aplinkybes išnagrinėjo paviršutiniškai, ignoruodamas kilmės valstybės informaciją.
28. Pareiškėjas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos aktyviai tikrina interneto erdvę ir identifikuoja šaltinius, kurie skleidžia opozicinę informaciją, o pareiškėjo administruojamame „(duomenys neskelbtini)“ kanale „(duomenys neskelbtini)“ būtent ir talpinama opozicinio pobūdžio informacija, kuri (duomenys neskelbtini) vertinama kaip ekstremistinė. Pareiškėjas akcentuoja, kad Migracijos departamentas kelia nepagrįstą reikalavimą pareiškėjui pagrįsti, jog jo administruojamas „(duomenys neskelbtini)“ kanalas jau yra pripažintas ekstremistiniu. Nei Migracijos departamentas, nei pareiškėjas neturi priėjimo prie visų (duomenys neskelbtini) teisėsaugos duomenų bazių, todėl kylanti grėsmė vertintina ne retrospektyviai (kokių veiksmų jau imtasi prieš pareiškėją), bet objektyviai – kokių veiksmų imasi (duomenys neskelbtini) režimas už jam nepalankių politinių pažiūrų skleidimą socialiniuose tinkluose, įskaitant „(duomenys neskelbtini)“ kanalus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis neteigia, jog vien buvimas „(duomenys neskelbtini)“ kanalo administratoriumi savaime pagrindžia persekiojimą. Pareiškėjas teigia, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) sistemingai persekiojamai grupei – „(duomenys neskelbtini)“ kanalų, kuriose talpinama opozicinė informacija, administratoriai. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad asmenys, priklausantys šiai grupei, (duomenys neskelbtini) yra persekiojami.
29. Pareiškėjas nurodo, kad jeigu Migracijos departamentui kilo abejonių dėl jo veiklos partijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir bendradarbiavimo su visuomenine organizacija „(duomenys neskelbtini)“, tuomet atsakovas turėjo uždavinėti pareiškėjui su tuo susijusius klausimus, nes pareiškėjas negali žinoti ir nuspėti, ar Migracijos departamentui jau pateikta pakankamai duomenų bei įrodymų. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal naujausią kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini) kalėjime mirė „(duomenys neskelbtini)“ partijos narys. Apie tai pranešė ir Lietuvos žiniasklaidos priemonės. Pasak pareiškėjo, tai patvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ partijos nariai yra persekiojami, todėl ir pareiškėjui, kaip „(duomenys neskelbtini)“ nariui, gresia patirti tokias pačias pasekmes.
30. Pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentas remiasi savo paties sugalvotu ir neaišku kokiais teisiniais kriterijais apibrėžtu „aktyvumo“ standartu, teigdamas, jog pareiškėjas nėra žinomas aktyvistas, jo narystė partijoje nėra aktyvi, nepaisant to, jog į bylą pateiktame 2023 m. lapkričio 27 d. partijos „(duomenys neskelbtini)“ rašte pati partija patvirtina, jog pareiškėjas yra partijos aktyvistas ir aktyviai dalyvauja partijos darbe. Mano, kad Migracijos departamento pozicija neatitinka gero viešojo administravimo principo, nes tikrieji priimto administracinio sprendimo motyvai lieka neatskleisti.
31. Pareiškėjas pastebi, kad Migracijos departamentas nesilaiko persekiojimo rizikos vertinimo standarto ir EŽTT byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą, peticijos Nr. 55978/20, pateiktų išaiškinimų. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas neatliko jokio vertinimo, ar pareiškėjas priklauso grupei, su kuria sistemingai elgiamasi netinkamai. Paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas aiškiai įvardijo ir nurodė, kad jis tokiai grupei priklauso, t. y. dalyvauja opozicinių organizacijų („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“) veikloje, yra „(duomenys neskelbtini)“ kanalo, kuriame talpinama opozicinio pobūdžio informacija, administratorius. Tačiau Migracijos departamentas ignoruoja EŽTT byloje, kurioje Lietuva pripažinta pažeidusi EŽTK 3 straipsnį, pateiktus išaiškinimus ir atlieka tas pačias vertinimo klaidas, suponuojančias EŽTK 3 straipsnio pažeidimą.
32. Kadangi pareiškėjas teisminio proceso metu laikosi pozicijos, jog jis priklauso sistemingai persekiojamai asmenų grupei, todėl mano, jog tikslinga būtų kreiptis į EŽTT dėl konsultacinės išvados pateikimo klausimu, ar tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojas teigia, jog priklauso sistemingai persekiojamai asmenų grupei ir jam gresia patirti draudžiamus EŽTK 3 straipsnio veiksmus, kaip turėtų būti aiškinama ir suprantama „sistemingai persekiojama asmenų grupė“?
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 23S220892, kuriuo nuspręsta atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvą 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.
34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino atsakovo Sprendimą ir įpareigojo jį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nustatęs, kad atsakovo surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo paskesnio prieglobsčio prašymo, tinkamai neįvertino bylos esminės informacijos ir jos galimo poveikio pareiškėjo individualiai situacijai.
35. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad jis, priimdamas Sprendimą, išsamiai įvertino pareiškėjo individualią situaciją, išnagrinėjo visas naujas aplinkybes, kuriomis jis grindė paskesnį prieglobsčio prašymą, t. y. kad jis nuo (duomenys neskelbtini) priklauso politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“, administruoja „(duomenys neskelbtini)“ kanalą „(duomenys neskelbtini)“, dalyvauja visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ veikloje bei svečio teisėmis dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ laidoje. Atsakovas laikosi pozicijos, kad tyrimo metu nenustatyta, jog pareiškėjas būtų žinomas aktyvistas, jo priklausymas politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“ ar bendradarbiavimas su visuomenine organizacija „(duomenys neskelbtini)“, taip pat „(duomenys neskelbtini)“ kanalo administravimas savaime nesuponuoja individualizuotos persekiojimo grėsmės.
36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokio persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.
38. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo tokių veiksmų.
39. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
40. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
41. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 97 punkte nurodyta, kad surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.
42. Pagal Aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.
43. Aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.
44. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą; c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala; d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala; e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 str. 4 d.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).
45. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2023 m. lapkričio 13 d. pateikė Migracijos departamentui paskesnį prašymą suteikti jam tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 2 straipsnio 181 dalyje nurodyta, kad paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įstatymo 2 straipsnio 64 dalis nustato, kad galutinis sprendimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Pažymėtina, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3027-556/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5374-575/2019 yra pasisakęs, kad „esminis motyvas“ aiškinant šią teisės normą turėtų būti suprantamas kaip naujas prašymo pagrindas, ar didelę reikšmę turintys nauji įrodymai, sudarantys pagrindą skirtingoms išvadoms nuo ankstesnių, ar pan.
46. Pareiškėjas kaip naujas aplinkybes paskesniame prieglobsčio prašyme nurodė tai, kad: jis (duomenys neskelbtini) prisijungė prie partijos „(duomenys neskelbtini)“, kuri laikosi (duomenys neskelbtini) ideologijos ir kilmės valstybėje pripažinta kaip ekstremistinė organizacija; yra „(duomenys neskelbtini)“ kanalo „(duomenys neskelbtini)“, kurioje talpinama opozicinio pobūdžio informacija, administratorius; dalyvauja visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“, kuri kilmės valstybėje pripažinta kaip ekstremistinė, veikloje; dalyvavo viešoje „(duomenys neskelbtini)“ laidoje tema „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas taip pat patikslino aplinkybes apie jo sulaikymą, įvykusį praeityje, nurodydamas, jog jį sulaikė (duomenys neskelbtini), kuris buvo (duomenys neskelbtini) padalinio vadas ir kuris yra įtrauktas į sąrašus asmenų, kuriems taikomos sankcijos.
47. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas savo pasakojimui pagrįsti teikė įvairius įrodymus, susijusius su jo opozicine veikla, nukreipta prieš (duomenys neskelbtini) rėžimą, tačiau šie įrodymai Migracijos departamento buvo įvertinti pakankamai formaliai, konstatuojant, kad pareiškėjo priklausymas politinei partijai „(duomenys neskelbtini)“, bendradarbiavimas su visuomenine organizacija „(duomenys neskelbtini)“, taip pat „(duomenys neskelbtini)“ kanalo administravimas savaime nesuponuoja individualizuotos persekiojimo grėsmės. Migracijos departamento teigimu, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtu būdu per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, jis iki šiol neturi duomenų apie jo atžvilgiu taikytinas represines priemones, nėra įtrauktas į ekstremistinių žmonių (fizinių asmenų) sąrašą ir (duomenys neskelbtini) paieškomų asmenų sąrašą, jis nėra paieškomas Interpolo duomenų bazėje, politinėje partijoje „(duomenys neskelbtini)“ užima eilinio nario rolę, o visuomeninėje organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“ atlieka fizinio pobūdžio (ne organizacinius) darbus, todėl vien priklausymas ar ryšys su konkrečia organizacija nėra pakankama priežastis suteikti jam prieglobstį. Migracijos departamentas taip pat vertino, kad laidoje „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas nebuvo laikomas esmine kritikuojančia figūra, jo atvaizdas rodomas santykinai mažai, laida publikuota prieš (duomenys neskelbtini) mėnesių ir jokių represijų pareiškėjas dėl to nesusilaukė; pareiškėjo administruojamas „(duomenys neskelbtini)“ kanalas „(duomenys neskelbtini)“ nėra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) arba prieš ją veikiančių ekstremistinių darinių sąrašą, šis kanalas nėra transliuojamas (duomenys neskelbtini) teritorijoje, t. y. jo rinka yra išskirtinai (duomenys neskelbtini) išeiviai, gyvenantys (duomenys neskelbtini) mieste, dėl to „(duomenys neskelbtini)“ kanalo administravimas savaime nepagrindžia individualizuoto persekiojimo rizikos.
48. Pažymėtina, kad iš atsakovo Sprendime nurodytos kilmės valstybės informacijos matyti, jog „po (duomenys neskelbtini) įvykusių (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų šalyje vis dar sistemingai persekiojami žurnalistai, opozicijos veikėjai, studentai bei eiliniai piliečiai, kurie aktyviai reiškia savo politinį nepritarimą (duomenys neskelbtini) režimui ar demonstruoja palaikymą demokratinei pertvarkai, S. C. bei jos rinkiminio štabo suburtai (duomenys neskelbtini) koordinacinei tarybai. Vis dėl to, 2023 m. duomenys rodo ir tam tikrą valdžios institucijų „persigrupavimą“ – persekiojami labiau politiškai ir visuomeniškai aktyvūs veikėjai, o ne atsitiktiniai (duomenys neskelbtini) m. vykusių protestų dalyviai. Surinkta naujausia kilmės valstybės informacija taip pat patvirtina, kad asmenys, kurie yra įtariami vykdantys „ekstremistinę“ veiklą, yra bei gali būti baudžiami „už akių“, šalyje negali tikėtis teisingumo“. „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. ataskaitoje pažymėta, kad „dėl nepriklausomų profesinių sąjungų likvidavimo ir sparčiai plintančių represijų prieš įvairias socialines grupes, įskaitant tautines mažumas, kultūros darbuotojus, LGBT+ asmenis, migrantus ir tranzitinius pabėgėlius, (duomenys neskelbtini) rėmėjus, politinius tremtinius ir jų artimuosius (duomenys neskelbtini), kurios yra platesnio masto ir nuolatinių valdžios pastangų bausti už visų formų pasipriešinimą, sumažėjo (duomenys neskelbtini) pilietinės visuomenės aktyvumas“. Naujausioje „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. ataskaitoje konstatuota, kad „2023 m. birželio pabaigoje (duomenys neskelbtini) kolonijose buvo 1,496 politiniai kaliniai, per birželio mėnesį „(duomenys neskelbtini)“ tokiais pripažino 71 asmenį. Per 2023 m. pirmą pusmetį nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis buvo patys „(duomenys neskelbtini)“ centro nariai: (duomenys neskelbtini). Taip pat tęsiesi savavališki sulaikymai už naudojimąsi pilietinėmis teisėmis: 2023 m. birželį „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo apie daugiau kaip 560 sulaikymo atvejų, iš jų 409 – politiškai motyvuotas administracinis persekiojimas. Teisėjai skyrė mažiausiai 184 administracinius areštus ir 151 baudą; likusios nuobaudos nežinomos. Ketvirtadalis sulaikytųjų buvo moterys. Toliau buvo reguliariai nustatomi ir dokumentuojami kankinimų ir draudžiamo elgesio naudojimas tiriant politiškai motyvuotas baudžiamąsias bylas, taip pat draudžiamas elgesys administraciniuose procesuose“.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Sprendime pateikta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) yra persekiojami opozicine veikla užsiimantys asmenys, kurie kaltinami grėsme (duomenys neskelbtini) nacionaliniam saugumui (ekstremistine veikla), todėl nagrinėjamu atveju ypač svarbu išsamiai ir detaliai išnagrinėti pareiškėjo individualią situaciją, nes jis pateiktą prašymą suteikti tarptautinę apsaugą būtent ir grindė jam kylančia grėsme dėl dalyvavimo opozicinėje veikloje.
50. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Migracijos departamentas aktyviai nesiekė išsiaiškinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie jo dalyvavimą politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ ir visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, neatsižvelgė į pareiškėjo administruojamo „(duomenys neskelbtini)“ kanalo „(duomenys neskelbtini)“ pobūdį ir jame teikiamą informaciją, pernelyg formaliai, orientuojantis tik į pareiškėjo atvaizdo parodymo eterio metu laiką, vertino aplinkybes dėl pareiškėjo dalyvavimo laidoje „(duomenys neskelbtini)“.
51. Migracijos departamentas pareiškėjo nurodytas grėsmes dėl jo opozicinės veiklos vertino kaip neatitinkančias visiškai pagrįstos baimės kriterijaus tuo aspektu, jog, atsakovo nuomone, pareiškėjas nėra žinomas aktyvistas ir jo veikla politinėje partijoje bei visuomeninėje organizacijoje nebuvo aktyvi, nes pareiškėjas užėmė tik eilinio nario rolę. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog (duomenys neskelbtini) režimas persekioja tik opozicinių partijų vadovus ir aukštas pareigas partijose (organizacijose) užimančius asmenis, o vadinamiesiems eiliniams nariams pavojus negresia. Migracijos departamentas neįrodinėjo, kad pareiškėjas yra tik formalus politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ narys arba kad jis niekada nedalyvavo politinės partijos ir visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, kuri galėjo atkreipti (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų dėmesį į jo politines pažiūras, todėl vien Migracijos departamento argumentai apie pareiškėjo veiklos „aktyvumą“ nepatvirtina, jog pareiškėjo vaidmens opozicinėje veikloje šiuo atveju nepakanka, jog jam grėstų persekiojimo rizika.
52. Pažymėtina, kad pareiškėjas paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu patikslino aplinkybes ir pateikė naujus įrodymus apie praeityje įvykusį jo sulaikymą, paaiškindamas, jog jį sulaikė (duomenys neskelbtini), kuris buvo (duomenys neskelbtini) padalinio vadas ir kuris įtrauktas į sąrašus asmenų, kuriems taikomos sankcijos. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip turinčios reikšmę išvadoms, padarytoms nagrinėjant jo pirminį prieglobsčio prašymą, tačiau šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių atsakovas ginčijame Sprendime nevertino.
53. Pareiškėjas dėstė nuoseklius paaiškinimus apie savo opozicinę veiklą (tiek dalyvavimą politinės partijos, visuomeninės organizacijos veiklose, tiek dėl jo administruojamo „(duomenys neskelbtini)“ kanalo „(duomenys neskelbtini)“, kuriame skelbiama su opozicine veikla susijusi informacija, tiek dėl dalyvavimo laidoje „(duomenys neskelbtini)“) ir teikė įvairius įrodymus. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad tiek politinė partija „(duomenys neskelbtini)“, tiek visuomeninė organizacija „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pripažintos kaip ekstremistinės ir pareiškėjas dalyvauja šių organizacijų veikloje, o pagal kilmės šalies informaciją asmenys, kurie įtariami vykdantys „ekstremistinę“ veiklą, yra baudžiami ir negali tikėtis teisingumo. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad panašaus pobūdžio „(duomenys neskelbtini)“ kanalai, kurie administruojami už (duomenys neskelbtini) ribų, yra pasiekiami interneto erdvėje, todėl nėra pagrįstas atsakovo teiginys, jog pareiškėjo administruojamas „(duomenys neskelbtini)“ kanalas „(duomenys neskelbtini)“ yra skirtas transliuoti tik (duomenys neskelbtini) gyvenantiems (duomenys neskelbtini) piliečiams. Akcentuotina ir tai, kad pagal pareiškėjo pateiktus duomenis „(duomenys neskelbtini)“ kanalai, kuriuose skleidžiama opozicinė informacija, (duomenys neskelbtini) jau pripažinti ekstremistiniais ir jų administratoriams gresia persekiojimas, todėl yra tikimybė, jog ir pareiškėjo administruojamas kanalas į minėtą sąrašą ateityje gali būti įtrauktas.
54. Pažymėtina, kad pagrįsta persekiojimo grėsmės tikimybė turi būti nustatoma, jei ji yra daugiau nei tik hipotetinė, teorinė, menka ar neapibrėžta. Įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jeigu įrodoma nors ir labai maža, tačiau galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį teisiškai svarbių aplinkybių, todėl neįvertinus visų su pareiškėjo veikla (duomenys neskelbtini) ir jo veikla Lietuvoje susijusių aplinkybių aktualios informacijos apie kilmės valstybę kontekste, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjui nekyla grėsmė jo kilmės valstybėje ir ji nekils, jam sugrįžus į kilmės valstybę. EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendime byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą byloje (pareiškimo Nr. 55978/20) akcentavo, kad tikros grėsmės buvimo vertinimas privalo būtinai būti griežtas ir jis turi koncentruotis į numatomas pasekmes, kurias sukeltų pareiškėjo išsiuntimas (minėto sprendimo 88 p.). Šios pasekmės vertintinos bendros situacijos ir pareiškėjo individualių aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 2016 m. kovo 23 d. sprendimą byloje F. G. prieš Švediją (pareiškimo Nr. 43611/11).
55. Atsižvelgdama į aptartą ginčo teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, į šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, t. y. kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės, todėl ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas pagrįstai ir teisėtai buvo panaikintas skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
56. Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į EŽTT, prašant pateikti konsultacinę išvadą dėl klausimo, ar tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojas teigia, jog priklauso sistemingai persekiojamai asmenų grupei ir jam gresia patirti draudžiamus EŽTK 3 straipsnio veiksmus, kaip turėtų būti aiškinama ir suprantama „sistemingai persekiojama asmenų grupė“?
57. ABTĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į EŽTT su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su EŽTK ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. EŽTK protokolo Nr. 16 1 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad aukščiausieji teismai ir tribunolai, nurodyti vadovaujantis 10 straipsniu, gali prašyti EŽTT pateikti konsultacines išvadas dėl principinių klausimų, susijusių su EŽTK ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Prašantysis teismas ar tribunolas gali prašyti konsultacinės išvados tik tada, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės dėl principinių klausimų, susijusių su EŽTK ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu, kurios yra svarbios sprendžiant dėl pareiškėjo tarptautinės apsaugos prašymo, todėl poreikio kreiptis į EŽTT dėl konsultacinės išvados šiuo metu nėra. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kreiptis į EŽTT su prašymu pateikti konsultacinę išvadą pareiškėjo nurodytu klausimu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė