Administracinė byla Nr. eI-2776-789/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00741-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.9;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017-03-07 gautas skundas, kuriame pareiškėja teismo prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2017-02-01 sprendimą Nr. S-26 (7-280/2016) (toliau – ir MGK sprendimas) ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 152 str. 1 d. nustatytą terminą skundui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016-03-14 sprendimo Nr. 331A-20643 paduoti.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009-09-04 nutartimi pareiškėjai iškelta bankroto byla, o 2011-03-04 nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nurodė, kad 2016-02-03 pareiškėjos bankroto administratorius pateikė VMI prašymą grąžinti pareiškėjai 8 670 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) permoką, atsiradusią po bankroto bylos iškėlimo laikotarpiu nuo 2011-05-31 iki 2014-10-02. Nurodė, kad 2016-03-14 pareiškėjai buvo įteiktas VMI 2016-03-14 sprendimas Nr. 331A-20643, kuriuo VMI atsisakė grąžinti PVM permoką (toliau – ir VMI sprendimas). Paaiškino, kad nesutinka su VMI sprendimu. Nurodė, kad, gavusi VMI Sprendimą, pareiškėja ėmėsi teisinių priemonių ginti sprendimu pažeistas teises civiline tvarka. Nurodė, kad 2016-04-04 pareiškėja pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismui dėl VMI sprendimo. Paaiškino, kad Kauno apylinkės teismas 2016-04-15 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos ieškinį kaip neteismingą, pareiškėja Kauno apylinkės teismo 2016-04-15 nutartį apskundė apeliacine tvarka.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, dėl teismingumo klausimo išaiškinimo kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, kuri 2016-09-08 nutarė, jog byla teisminga administraciniam teismui. Nurodė, kad, vadovaudamasis minėtoje Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje pateiktais išaiškinimais, Kauno apygardos teismas 2016-10-04 priėmė nutartį, kuria pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė, o Kauno apylinkės teismo 2016-04-15 nutartį paliko nepakeistą. Pažymėjo, kad civilinė byla pagal pareiškėjos atskirąjį skundą Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie 2016-10-04 teismo posėdžio datą ir laiką jai buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Nurodė, kad su viešu pranešimu pareiškėja iki teismo posėdžio nesusipažino, nes pareiškėjai skelbimo faktas nebuvo žinomas, o Kauno apygardos teismo 2016-10-04 nutarties paštu taip pat negavo ir apie jos priėmimą informuota nebuvo. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2016-10-04 nutartis pareiškėjai buvo įteikta 2016-11-29. Nurodė, kad 2016-12-05 pateikė MGK skundą dėl VMI sprendimo. Nurodė, kad MGK sprendimu atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl VMI sprendimo paduoti. Pažymėjo, kad pareiškėja nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl galėjo klaidingai įvertinti aplinkybes dėl ginčo teismingumo. Teigia, kad nors pareiškėja padarė klaidą kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą, o ne administracinį teismą, tačiau bylos nevilkino.
Atsakovė VMI atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad VMI sprendime tinkamai išaiškino jo apskundimo tvarką, tačiau pareiškėja jos nepaisė, nepagrįstai pasirinkdama ginti interesus civiline tvarka teisme, kuriam toks ginčas neteismingas. Pažymėjo, kad pareiškėjos interesais veikė bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, kuriam keliami aukšti teisinių žinių ir profesionalumo reikalavimai. Nurodė, kad nepagrįstas ginčijamame VMI sprendime nurodytos apskundimo tvarkos nepaisymas negali būti grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika kitokias faktines aplinkybes nagrinėjusioje byloje. Teigia, kad pareiškėja nesidomėjo bylos eiga, delsė pateikti skundą MGK po Kauno apygardos teismo 2016-10-04 nutarties įsiteisėjimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Iš bylos duomenų matyti, kad VMI sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą grąžinti PVM permoką pareiškėjai (b. l. 17–18). Pareiškėjas dėl VMI sprendimo teikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2016-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10967-748/2016 atsisakė priimti pareiškėjos skundą (b. l. 19–20). Specialioji teismingumo kolegija 2016-09-08 nutartimi byloje Nr. T-78/2016 nutarė, kad byla pagal ieškovo BAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ ieškinį yra teisminga administraciniam teismui ir bylą atskirojo skundo nagrinėjimui grąžino Kauno apygardos teismui (b. l. 21–24). Kauno apygardos teismas 2016-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1371-555/2016 Kauno apylinkės teismo 2016-04-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10967-748/2016 paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2016-12-07 pateikė skundą MGK dėl VMI sprendimo panaikinimo (MGK byla, b. l. 1–6). MGK Sprendimu atsisakė atnaujinti terminą dėl VMI sprendimo paduoti (b. l. 8–12).
Iš bylos duomenų matyti, kad VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą dėl PVM permokos grąžinimo, priėmė skundžiamą VMI sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymas netenkintas. MGK sprendime konstatavo, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl pareiškėjos nerūpestingumo ir netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido terminą pateikti skundą dėl VMI Sprendimo.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 152 str. 3 d. nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo.
MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija turi diskreciją spręsti, ar yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti (MAĮ 152 str. 3 d.). Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, vertina, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą. Toks vertinimas turi būti atliekamas pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose. Nepagrįstai atnaujinus terminus, gali būti pakenkta susiklosčiusiam teisinių santykių stabilumui, o, nepagrįstai atsisakius terminą atnaujinti, gali būti užkirstas kelias į teisminę gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-575/2017). Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios, pvz., fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, ar išnykus minėtoms aplinkybėms asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LVAT 2010-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A438–757/2010). Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes.
Iš VMI sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjai buvo išaiškinta VMI sprendimo apskundimo tvarka, t. y. skundą dėl VMI sprendimo pareiškėja gali teikti MGK. Pareiškėja skunde teigia, kad pagrįstai klydo vertindama ginčo teismingumo klausimą. MGK sprendime vadovaujasi aplinkybe, kad pareiškėjai buvo išaiškinta VMI Sprendimo apskundimo tvarka, todėl termino skundui dėl VMI sprendimo paduoti neatnaujino.
Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-10967-748/2016 ieškovė BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, 2016-04-06 pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismui dėl priešpriešinio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės VMI sprendimą. Kauno apylinkės teismas 2016-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10967-748/2016 ieškovės BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Ieškovė BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-04-15 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas 2016-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1371-555/2016 nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos teismingumo klausimui išspręsti. Specialioji teismingumo kolegija 2016-09-08 nutartimi byloje Nr. T-78/2016 nutarė, kad byla pagal ieškovo BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ ieškinį yra teisminga administraciniam teismui ir bylą atskirojo skundo nagrinėjimui grąžino Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2016-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1371-555/2016 Kauno apylinkės teismo 2016-04-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10967-748/2016 paliko nepakeistą.
Teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10967-748/2016 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1371-555/2016 pagal pareiškėjos ieškinį buvo sprendžiamas klausimas dėl rūšinio bylos teismingumo, kai yra kilęs ginčas dėl įskaitymo teisėtumo įskaitant permoką, atsiradusią po bankroto bylos iškėlimo, su mokesčio nepriemoka, susidariusia iki bankroto bylos iškėlimo, o tokio ginčo atsiradimo pagrindas yra administracinis aktas. Kauno apygardos teismas 2016-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1371-555/2016 nurodė, kad teismui kilo pagrįstų abejonių dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, todėl, siekiant užtikrinti vienodos iškilusiu klausimu teismų praktikos formavimą, bylos pagal pareiškėjos ieškinį teismingumo klausimą perdavė spręsti Specialiajai teisėjų kolegijai. Specialioji teisėjų kolegija 2016-09-08 nutartimi byloje Nr. T-78/2016 nutarė, kad byla pagal ieškovo BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ ieškinį yra teisminga administraciniam teismui.
Teismas pažymi, kad nors VMI sprendime tinkamai išaiškino jo apskundimo tvarką, tačiau pareiškėjai galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl ginčo teismingumo. Abejonių dėl ginčo rūšinio teismingumo nagrinėjamu atveju kilo ir Kauno apygardos teismui. Teismas vertina, kad minėtos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjos keliamame ginče buvo pagrįstai keliamas bylos teismingumo klausimas, todėl pareiškėja galėjo pagrįstai suklysti savo teisių gynybai pasirinkdama civilinę, o ne administracinę teiseną. Esant šioms aplinkybėms, teismas nesutinka su MGK sprendime pateiktais motyvais, kad terminas skundui dėl VMI sprendimo pateikti negali būti atnaujintas, nes VMI sprendime išaiškino jo apskundimo tvarką.
Teismas taip pat pažymi, kad Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1371-555/2016, kuria buvo galutinai išspręstas pareiškėjos keliamas ginčo teismingumo klausimas, buvo priimta 2016-10-04. Kauno apygardos teismo 2016-10-04 nutartis įsiteisėjo nuo jos paskelbimo dienos. Teismas vertina, kad sprendžiant, ar skundo padavimo terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, reikšminga aplinkybė yra tai, ar pareiškėjai buvo tinkamai pranešta apie bylos Kauno apygardos teisme nagrinėjimą.
Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2016-09-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1371-555/2016 ieškovės BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ atskirąjį skundą nutarė skirti nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2016-10-04 11 val. bei nutarė apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbti specialiame interneto tinklalapyje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Civilinio proceso kodekso 133 str. 3 d. nustatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio kodekso nustatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Iš civilinės bylos Nr. 2S-1371-555/2016 duomenų matyti, kad pareiškėjai apie jos atskirojo skundo nagrinėjimą buvo pranešta Kauno apygardos teismo 2016-09-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1371-555/2016 Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir terminais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad pareiškėja su Kauno apygardos teismo 2016-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1371-555/2016 galėjo susipažinti nuo 2016-10-04.
LVAT praktikoje konstatuota, kad pareiškėjas, siekdamas aktyviai ginti savo teises ir interesus, gali domėtis administracinės bylos baigtimi, kreiptis į teismą dėl tokios informacijos jam suteikimo, teismo sprendimo nuorašo gavimo kitokiu ir tokiu būdu parengti bei paduoti skundą iki įstatymo nustatyto apskundimo termino pabaigos (LVAT 2012-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Teismas vertina, kad pareiškėja turėjo galimybę suprasti, jog Kauno apygardos teismas apie pareiškėjos atskirojo skundo nagrinėjimą, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 133 str. 3 d., pareiškėjai praneš viešo paskelbimo būdu. Kauno apygardos teismo 2016-10-04 neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1371-555/2016 pareiškėjai buvo išaiškintas jos keliamo ginčo teismingumo klausimas. MAĮ 152 str. 2 d. nustatyta, kad skundas MGK turi būti paduodamas per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. Teismas vertina, kad pareiškėja turėjo domėtis apie Kauno apygardos teisme nagrinėjamą bylą pagal jos atskirąjį skundą ir, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2016-10-04 nutartimi, skundą MGK turėjo pateikti iki 2016-10-25. Iš MGK bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja skundą MGK išsiuntė tik 2016-12-05, t. y. praėjus 62 kalendorinėms dienoms nuo Kauno apygardos teismo 2016-10-04 nutarties paskelbimo dienos. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. LVAT praktikoje pripažįstama, kad kai skundą teikia juridinis asmuo, jis, veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi galimybes laiku paduoti apeliacinį skundą teismui. Pareiškėjai, būdami atidūs ir rūpestingi, gavę jiems nepalankią teismo nutartį, turi neatidėliodami pasirūpinti dėl jos apskundimo per įstatymu nustatytą terminą (LVAT 2012-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-146-18/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą MGK pateikė praėjus 62 kalendorinėms dienoms nuo Kauno apygardos teismo 2016-10-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1371-555/2016 įsiteisėjimo, t. y. pažeidžiant MAĮ 152 str. 2 d. nustatytą 20 dienų terminą.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nors MGK sprendime nurodyti argumentai dėl VMI sprendime nurodytos apskundimo tvarkos išaiškinimo ir pareiškėjos elgesio paduodant skundą bendrosios kompetencijos teismui, yra neteisėti ir nepagrįsti, tačiau argumentai dėl pareiškėjos nepagrįsto delsimo teikiant skundą MGK po Kauno apygardos teismo 2016-10-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1371-555/2016, kuria išaiškintas keliamo ginčo teismingumo klausimas, įsiteisėjimo, yra teisėti ir pagrįsti, todėl teismas daro išvadą, kad, remdamasi šiais argumentais, MGK pagrįstai neatnaujino termino skundui dėl VMI sprendimo paduoti. Teismas konstatuoja, kad MGK sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė