Civilinė byla Nr. 2-37468-566/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30652-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.4.; 2.5.1.6.1.; 2.5.29.1.; 2.5.33.; 3.1.7.7.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo BUAB „Interlit“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“, ieškinį atsakovui R. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,
n u s t a t ė:
Ieškovo atstovas ieškinyje nurodo, kad peržiūrėjus UAB „Interlit“ dokumentus nustatė, jog atsakovas R. B., būdamas vieninteliu UAB „Interlit“ akcininku, per laikotarpį nuo 2009-08-07 iki 2014-09-30 UAB „Interlit“ suteikė paskolų, kurių įmonei laiku negrąžinus skola atsakovui 2014-09-30 sudarė 167 210 Lt. Nurodė, kad UAB „Interlit“ 2014-10-27 išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą PP Nr. 00002, kuria atsakovui pardavė prekių už 6 655,00 Lt, o 2014- 10-31 UAB „Interlit“ ir atsakovas padarė 6 655,00 Lt dydžio sumai užskaitą, dėl ko UAB „Interlit“ skolinis įsipareigojimas atsakovui sumažėjo 6 655,00 Lt dydžio suma. Pažymėjo, jog UAB „Interlit“ perleido jai priklausiusį turtą vienam iš kreditorių (atsakovui), tokiu būdu jį išskirdama iš kitų kreditorių tarpo, dėl ko Vilniaus apygardos teismui 2014-12-22 nutartimi įmonei iškėlus bankroto bylą, jos turimo turto nepakanka patenkinti kreditorių finansiniams reikalavimams. Nurodė, jog UAB „Interlit“ turėjo žinoti, jog ginčijamu sandoriu pažeidžia kitų kreditorių interesus, nes apie įmonei keliamą bankroto bylą viešame teismo pranešimų apie nagrinėjamas bylas portale buvo pranešta 2014-10-27 (tą pačią dieną, kada išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kurios pagrindu atliktas ginčo sandoris). Pažymėjo, jog atsakovo, kaip vienintelio UAB „Interlit“ akcininko, nesąžiningumas yra preziumuojamas įstatymo. Ieškiniu prašo: 1) pripažinti 2014-10-31 užskaitą tarp atsakovo R. B. ir UAB „Interlit, padarytą 1 927,42 Eur (6 655,00 Lt) dydžio sumai negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) priteisti iš atsakovo Ričardo 1 927,42 Eur (6 655,00 Lt) skolą pagal 2014-10-27 PVM sąskaitą - faktūrą Serija Nr. 0002 (b.l. 2-5).
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 1 d. nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 str. 4 d., esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015-01-03, ieškovui UAB „Interlit“ buvo iškelta bankroto byla ir BUAB „Interlit“ bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ (e.b.l. 6-7).
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas R. B., būdamas vieninteliu UAB „Interlit“ akcininku (b.l. 8), laikotarpiu nuo 2009-08-07 iki 2014-09-30 UAB „Interlit“ suteikė paskolų 167 210 Lt sumai (b.l. 25-33). Nustatyta, kad UAB „Interlit“ pardavė atsakovui prekių už 6655,00 Lt bei išrašė apmokėjimui 2014-10-27 PVM sąskaitą-faktūrą PP Nr. 00002 (b.l. 9). Atsakovo elektroniniame laiške ieškovui nurodoma, kad atsakovas R. B. suteikė UAB „Interlit“ paskolų, skirtų bendrovės apyvartinėms lėšoms atstatyti, o pagal minėt PVM sąskaitą-faktūrą atliko užskaitą (įskaitymą), dėl ko UAB „Interlit“ skolinis įsipareigojimas atsakovui sumažėjo nuo 167 210 Lt iki 160 555 Lt (e.b.l. 25).
Ieškovo atstovas pateikė teismui actio Pauliana (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 str.) ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu atsakovo R. B. ir UAB „Interlit“ prievolių įskaitymą 1 927,42 Eur (6 655,00 Lt) sumai nuo jo sudarymo momento. Ieškovas ieškinį grindžia aplinkybe, jog ieškovas žinodamas apie UAB „Interlit“ inicijuojamą bankroto bylą, atlikdamas vienarūšių prievolių įskaitymą, pažeidė likusių ieškovo kreditorių turtinius interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto administratorius vykdydamas savo funkcijas gina tiek bankrutuojančios įmonės, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir interesus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 5 d. 14 p.).
Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; ir kt.).
Pagal CK 1.63 str. 1 d., sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). Remiantis minėtomis teisės normomis, ieškovo ginčijamas vienarūšių prievolių įskaitymas pripažintinas sandoriu CK 6.66 str. 1 d. prasme. Vertinant atsakovo sudarytą sandorį (prievolių įskaitymą) actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų kontekste, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi patvirtinti kreditorių pareikšti reikalavimai bendrai 9 969,65 Eur sumai, todėl laikytina, kad ieškovo kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Atlikus minėtą prievolių įskaitymą, atsakovas buvo išskirtas iš kitų kreditorių, suteikiant jam pirmenybę, tokiu būdu pažeidžiant kitų BUAB „Interlit“ kreditorių teises. Taip pat paminėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas ginčijamą sandorį privalėjo atlikti teismo sprendimo, įstatymo, sutarties ar kitu pagrindu, todėl laikytina, kad prievolių įskaitymo atsakovas atlikti neprivalėjo. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad UAB „Interlit“ turėjo žinoti apie tai, kad atlikus prievolių įskaitymą bus pažeisti kitų įmonės kreditorių interesai, nes
teismo nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai susidarė per 2014 m., o ginčijamas prievolių įskaitymas atliktas 2014-10-31. Be to, apie UAB „Interlit“ keliamą bankroto bylą paskelbta viešai 2014-10-27, t. y. tą pačią dieną, kada išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurios pagrindu atliktas ginčo sandoris. Taip pat pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 6 str. 2 d., kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo pranešti įmonei dar anksčiau, todėl byloje nesant nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų, laikytina, kad UAB „Interlit“ žinojo, jog sudarydama ginčijamą sandorį su atsakovu pažeidžia kitų įmonės kreditorių interesus. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2009-09-24 yra vienintelis UAB „Interlit“ akcininkas, todėl jo nesąžiningumas preziumuojamas (CK 6.67 str. 2 p.). Taigi, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad byloje nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos (CK 6.66 str., CPK 185 str.), todėl ieškovo prašymas tenkintinas, pripažįstant tarp UAB „Interlit ir atsakovo pagal 2014-10-27 PVM sąskaitą-faktūrą PP Nr. 00002 2014-10-31 padarytą užskaitą (įskaitymą) 1 927,42 Eur (6 655,00 Lt) dydžio sumai negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio).
Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Interlit“ pardavė atsakovui prekių už 1 927,42 Eur (6 655 Lt) bei išrašė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą PP Nr. 00002. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 str. 1 d., pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.38 str. 1 d. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Konstatuotina, kad atsakovas, pažeisdamas prievolę, su ieškovu neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prievolės pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą įskaitymas teismo pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, įvertinus tai, jog byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 str.), taip pat tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 str.), vadovaujantis CK 6.38 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., 6.305 str. 1 d., 6.344 str. 1 d., ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 1 927,42 Eur skola.
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas CPK 83 str. 1 d. 8 p. pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., 57 Eur dydžio žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).
Vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 279 str., 285-288 str., 307 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti tarp ieškovo UAB „Interlit“, į.k. 123628563, ir atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal 2014-10-27 PVM sąskaitą-faktūrą PP Nr. 00002 2014-10-31 atliktą užskaitą (įskaitymą) 1927,42 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimt septynių eurų ir 42 ct) dydžio sumai negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio).
Priteisti ieškovui UAB „Interlit“, į.k. 123628563, iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1927,42 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 42 ct) skolą.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Diana Butrimienė