Civilinė byla Nr. e2A-204-661/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33275-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.2.4.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m vasario 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Vaclovo Pauliko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) UAB „Delano“ ir „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančio per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovams „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančiam per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, UAB „Delano“, tretieji asmenis UAB „Kauno audinių projektas“, UAB „Caverion Lietuva“, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, sprendžiant dėl deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą prašė priteisti solidariai iš atsakovų „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančio per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, ir UAB „Delano“ 10200,33 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.
3. Ieškovas nurodė, kad išmokėjo draudėjui UAB „Alan Deko“ draudimo išmoką įvykus draudimo sutartyje nurodytam draudžiamajam įvykiui - 2015 m. lapkričio 29 d. buvo užlieta draudėjo UAB „Alan Deko“ parduotuvė, esanti prekybos centre „Akropolis“ (Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas). Dėl šio įvykio ieškovo apdraustam turtui buvo padaryta žala ir ieškovas, įvykį pripažinęs draudžiamuoju, išmokėjo draudėjui 10200,33 eurų dydžio draudimo išmoką (7078,90 Eur už atsargas + 2330,32 Eur už investicijas į patalpas + 791,11 Eur už įrenginius patalpose (baldus)). Ieškovo teigimu, užliejimas (įvykis) įvyko dėl užsikimšusio technologinio fekalo stovo, kuris buvo išskirtinai naudojamas atsakovės UAB „Delano“ reikmėms. Atsakovė UAB „Delano“ pažeidė pareigą elgtis rūpestingai (elgtis taip, kad kitiems asmenims ar jų turtui nebūtų padaryta žala), technologinis fekalo stovas buvo užkištas organinėmis maisto atliekomis, tuo tarpu maisto atliekų į kanalizaciją pilti negalima. Šios pareigos pažeidimas yra tiesioginė ir vienintelė ieškovo draudėjo turto užliejimo ir neigiamų pasekmių kilimo priežastis.
4. Atsakovas „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiantis per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad pagal atsakovo UAB „Delano“ ir prekybos centro savininko sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atsakovas UAB „Delano“ nebuvo atsakingas už prekybos centro inžinerinių sistemų (tame tarpe - kanalizacijos) funkcionavimą bei priežiūrą. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent atsakovas UAB „Delano“ yra atsakingas už padarytą žalą asmuo, todėl atitinkamai nėra ir teisinio pagrindo kilti atsakovo kaip draudiko prievolei išmokėti draudimo išmoką. atsakovė UAB „Delano“ negali būti atsakinga už atsiradusią žalą, nes ne jai tenka prižiūrėti, valyti pastato savininko atsakomybės ribose esantį technologinį fekalo stovą ir ne jai tenka pareiga užtikrinti, kad technologinio fekalo stovo aklė būtų tinkamai užtvirtinta. Kaip matyti iš Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp nuomininkės UAB „Delano“ ir nuomotojo (pastato savininko), būtent nuomotojas įsipareigojo užtikrinti nepertraukiamą prekybos centro veiklą bei visų su tuo susijusių tinklų ir infrastruktūros (išskyrus tuos, kuriuos įrengia nuomininkas) funkcionavimą, nuoLietuvos Aukščiausiojo Teismo inę prekybos centro priežiūrą bei atnaujinimą pagal poreikį (Sutarties 16.1, 16.3 punktai). Atsakovo teigimu, technologinio fekalo stovo užsikimšimo būtų išvengta, jeigu už šio vamzdyno priežiūrą atsakingas subjektas tinkamai (reikiamu periodiškumu, priemonėmis ir apimtimi) būtų atlikęs jam tenkančią pareigą. Kanalizacijos naudojimas pagal jos tiesioginę paskirtį nėra ir negali būti laikomas teisės pažeidimu, todėl atsakovei UAB „Delano“ dėl minėto technologinio fekalo stovo naudojimo pagal jo tiesioginę paskirtį negali kilti teisinė atsakomybė.
5. Trečiasis asmuo UAB „Kauno audinių projektas“ 2019 m. kovo 6 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigia, kad būtent atsakovė UAB „Delano“ yra atsakinga už technologinio fekalo stovo užkimšimą, dėl ko įvyko avarija - parduotuvės „Alan Deko“ užliejimas. Technologinio fekalo stovo užsikimšimą galėjo lemti išskirtinai tik UAB „Delano“ nuotekos, nes į jas patenkantys riebalai/maisto ir kitos atliekos, kadangi išskirtinai vienintelės Delano restorano nuotekos patekdavo į technologinio fekalo stovą, niekas kitas, išskyrus Delano, nebuvo prisijungęs prie minėto stovo. Civilinėje byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad iš Delano patalpų, nes iš niekur kitur objektyviai patekti negalėjo, į kanalizaciją patekdavo/buvo pilami riebalai ir maisto ar kitos atliekos, taip, be kita ko, pažeidžiant PC „Akropolis" vidaus tvarkos taisykles. Techninės priežiūros specialistų UAB „Caverion Lietuva“ 2015 m. gruodžio 8 d. pateikta išvada, kurioje aiškiai konstatuota, kad technologinio fekalo stovas buvo užkištas maisto atliekomis.
6. Trečiasis asmuo UAB „Caverion Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo su atsakovų teiginiais dėl neva netinkamai atliktos technologinio fekalo stovo techninės priežiūros nesutinkantis. Nurodo, kad UAB „Caverion Lietuva“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kilusi žala nėra susijusi su UAB „Caverion Lietuva“ veiksmais, dėl kilusios žalos nėra UAB „Caverion Lietuva“ kaltės, todėl atsakovės UAB „Delano“ teiginiai, kad UAB „Caverion Lietuva“ atliekama pastato techninė priežiūra buvo netinkamai, yra nepagrįsti. Užliejimas (įvykis) įvyko dėl užsikimšusio technologinio fekalo stovo. Iš byloje esančių įrodymų, pateikto brėžinio, matosi, kad technologinio fekalo stovo vienintelis naudotojas buvo atsakovas UAB „Delano“, kurio žinioje veiklą vykdė savitarnos restoranas „Delano“ ir picerija „CAN CAN“. Į technologinį fekalo stovą nuotekos atbėgdavo teisiai iš UAB „Delano“ priklausiančių maitinimo įstaigų. Nurodomas brėžinys bei UAB „Kauno audinių projektas“ byloje pateikti brėžiniai patvirtina, kad daugiau niekas, be UAB „Delano“ plaunamų induose esančių maisto likučių ar kitų organinių maisto atliekų, į užsikimšusį technologinį fekalą negalėjo pakliūti. Paskutinį kartą iki įvykio vamzdynai buvo išvalyti 2015 m. liepos 21d. dieną. Kilusios avarijos metu UAB „Caverion Lietuva“ darbuotojas nustatė, kad technologinio fekalo stovas užsikišo dėl į jį pakliuvusių maisto atliekų, kurių nebuvo galima pilti į kanalizaciją. Atsižvelgiant į tai, kad vamzdynas buvo reguliariai plaunamas, technologinio fekalo stovas negalėjo užsikišti. Vienintelė priežastis, kuri ir buvo nustatyta išardžius užsikišusį technologinio fekalo stovą, buvo stovo užsikišimas organinėmis maisto atliekomis, kurių į kanalizaciją pilti negalima.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 13 d. nusprendė ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovų „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančio per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, ir atsakovės UAB „Delano“, solidariai 9807,06 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (9807,06 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2018-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą.
8. Teismas konstatavo, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad 2015-11-29 avarijos, kurios metu buvo užlieta UAB „Alan Deko“ parduotuvė, priežastis – užsikimšęs technologinio fekalo stovas. Teismas byloje nenustatė ir atsakovai neįrodė aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad technologinio fekalo stovas, kurio savininku ir valdytoju yra trečiasis asmuo UAB „Kauno audinių projektas“, ar jame įmontuota aklė, per kurią išsiliejo vanduo, turėjo kokių nors trūkumų ar buvo nesandarūs, todėl šiuo atveju teismas sprendė, kad nėra pagrindo kilti trečiojo asmens UAB „Kauno audinių projektas“ atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį. Atsakovai savo argumentams, kad patalpos galėjo būti užlietos dėl aklės nesandarumo ar kitų aklės trūkumų, pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, todėl jų argumentai dėl šios galimos UAB „Alan Deko“ parduotuvės užliejimo priežasties atmesti kaip neįrodyti. Teismas įvertintinęs ir tai, kad po UAB „Alan Deko“ parduotuvės užliejimo nuotekomis iš technologinio fekalo stovo vyko stovo valymo darbai, buvo stengiamasi rasti būtent užsikimšimo priežastį ir ją pašalinti, tuo tarpu, jei išsiliejimas būtų įvykęs dėl nesandarios ir iškritusios aklės, būtų užtekę tiesiog atstatyti stovo sandarumą – pritvirtinti aklę (CPK 178, 185 straipsniai).
9. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktos UAB „Delano“ aliejaus ir maisto produktų tvarkymo sutartys ir su jų vykdymu susiję dokumentai (ataskaitos, sąskaitos) savaime nepatvirtina, kad visi riebalai ir maisto atliekos buvo tinkamai utilizuotos ir nepaneigia galimybės, kad tam tikras kiekis riebalų ir organinių medžiagų galėjo patekti į technologinio fekalo stovą. Be to, tos aplinkybės, kad atsakovės UAB „Delano“ vykdomos veiklos metu tam tikras kiekis riebalų ir organinių medžiagų neišvengiamai patenka į technologinio fekalo stovą, teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir atsakovai. Teismas pažymi, kad atsakovei UAB „Delano“ taip pat turėjo būti gerai žinomos PC „Akropolis" vidaus tvarkos taisyklės, kurios yra neatskiriama Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalis ir kurios galioja visiems PC „Akropolis“ veiklą vykdantiems nuomininkams. Minėtų vidaus tvarkos taisyklių 10.2 punktas nuomininkui draudžia pilti riebalus, tepalus ar kitus panašius teršalus į kanalizaciją - jie turi būti surenkami į atitinkamą tarą ir pašalinami kaip buitinės atliekos ar šiukšlės; pagal 13.1 punkto reikalavimus buitinės atliekos turi būti renkamos tik į buitinių atliekų konteinerius, maisto atliekos - tik į maisto atlieku konteinerius.
10. Teismo vertinimu, atsakovė UAB „Delano“ turėjo pareigą elgtis rūpestingai, prižiūrėti ir kontroliuoti, kad jos vykdomos veiklos procese liekantys riebalai ir organinės maisto medžiagos nepatektų į technologinio fekalo stovą. Nagrinėjamu atveju, pagal bylos duomenų visumą nėra pagrindo teigti, kad į technologinio fekalo stovą pateko pavienės organinės medžiagos ar nedidelis riebalų kiekis, atsižvelgiant į tai, kad technologinio fekalo stovo valymas iki jo užsikimšimo buvo atliktas palyginti neseniai – 2015 m. liepos 21d., tuo tarpu teismo apklausta liudytoja - Alna Deko salono vadovė J. L. parodė, kad užlieto turto paviršiai buvo padengti riebalais bei aiškiai matomomis maisto atliekomis, kurios nebuvo pavienės. Techninės priežiūros specialistų UAB „Caverion Lietuva“ 2015 m. gruodžio 8 d. pateiktoje išvadoje taip pat aiškiai konstatuota, kad technologinio fekalo stovas buvo užkištas maisto atliekomis. Teismas sprendė, jog tai, kad technologinio fekalo stovas, kuris, pagal jo parametrus, yra pakankamai pLietuvos Aukščiausiojo Teismo aus diametro, užsikimšo riebalais ir organinėmis medžiagomis, leidžia teigti, kad į šį stovą buvo patekęs pakankamai didelis šių medžiagų kiekis, kurį sąlygojo netinkamai organizuota UAB „Delano“ veikla, kuri lėmė stovo užsikimšimą ir žalos ieškovo draudėjui padarymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Apeliantas (atsakovas) UAB „Delano“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
12. Apelianto nuomone, sprendime nėra pasisakyta dėl apelianto teismo posėdžio metu išdėstytų atsikirtimų ir paaiškinimų, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad tretieji asmenys būtų atlikę kokius nors technologinio fekalo priežiūros ar valymo veiksmus per laikotarpį 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. Nors šie apelianto atstovo atsikirtimai ir su tuo susiję teismo posėdžio metu tirti rašytinai įrodymai sudarė esminę reikšmę siekiant nustatyti dėl žalos padarymo atsakingą asmenį.
13. Ieškovas teigė ir teismas sprendime konstatavo, kad technologinio fekalo stovas paskutinį kartą prieš užsikimšimą buvo valytas hidrodinamine mašina 2015 m. liepos 21 d. ir šią aplinkybę teismas byloje pripažino įrodyta, remiantis į bylą pateiktu 2015 m. liepos 21 d. darbų atlikimo aktu Nr. K4.3-1711/3. Apelianto nuomone, šis rašytinis įrodymas, o taip pat kiti byloje esantys darbų atlikimo aktai (el. bylos tomas 7, b.l. 6-14) buvo ištirti 2019 m. balandžio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu. Tiriant šiuos rašytinius įrodymus buvo nustatyta, kad darbų atlikimo aktuose yra nurodyti šie atlikti darbai: 1) nuotekų išvežimas ir nukenksminimas; 2) nuotekų valymo įrenginio ir kiemo nuotekų vamzdyno valymas ir plovimas su hidrodinamine mašina. Tuo tarpu darbų atlikimo aktuose darbų atlikimo vieta yra nurodoma (objekto adresas) - Karaliaus Mindaugo g. 49, Kaunas (Nuomininkų rampos), t.y. darbų atlikimo vieta yra ne PC Akropolis pastato viduje, kuriame ir yra sumontuotas technologinio fekalo stovas, o pastato išorėje kieme.
14. 2015 m. liepos 21 d. darbų atlikimo akto K4.3-1711/3 ir kitų darbų atlikimo aktų turinio akivaizdžiai matyti, kad šie rašytiniai įrodymai neaptvirtina ir neįrodo aplinkybių, kad ginčo technologinio fekalo stovas būtų iki užsikimšimo paskutinį kartą valytas 2015 m. liepos 21 d., kaip teigia ieškovas ir konstatuoja teismas. Teismui neteisingai nustačius, kad technologinio fekalo stovas paskutinį kartą buvo valytas 2015 m. liepos 21 d. ir tai, kad nuotekų vamzdynas galimai užsikimšo 2015 metų lapkričio mėnesį, teismas neapgrįstai sprendė, kad atsakovas tikėtina jog pylė didelius kiekius riebalų ir atliekų į nuotekų vamzdyną.
15. Siekiant išsiaiškinti kaip darbų atlikimo aktas K4.3-1711/3 patvirtina, kad atliekant būtent šiame akte nurodytus darbus buvo valytas ir technologinio fekalo stovas, bylos nagrinėjimo metu apelianto atstovas uždavinėjo klausimus tiek ieškovo atstovui, tiek trečiojo asmens UAB „Kauno audinių projektas" atstovo, tačiau nei ieškovas, nei trečiasis asmuo šių aplinkybių paaiškinti negalėjo, tačiau tuo pačiu ir neneigė bei neginčijo aplinkybių, kad pagal į bylą pateiktus darbų atlikimo aktus matyti, kad vamzdyno valymo darbai buvo atliekami ne PC Akropolis pastato viduje, kuriame yra sumontuotas technologinio fekalo stovas, o PC Akropolis pastato išorėje/kieme. Tai suponuoja išvadą, kad ieškovas ir trečiasis asmuo neginčijo aplinkybės, kad byloje pateikti darbų atlikimo aktai nepatvirtina ir neįrodo aplinkybės, kad technologinio fekalo stovas paskutinį kartą buvo valytas 2015 m. liepos 21 d., tačiau kitų įrodymų į bylą neapteikė.
16. Teismas nurodo, kad UAB „Alan Deko“ parduotuvės užliejimo priežastis - užsikimšęs technologinio fekalo stovas ir teigia, kad tai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Su šiomis teismo išvadomis apeliantas nesutinka, nes priešingai nei nurodo teismas, akivaizdu, kad UAB „Alan Deko“ parduotuvė dėl nuotekų vamzdyno užsikimšimo nebūtų užlieta, jeigu trečiojo asmens UAB „Kauno audinių projektas“ atsakomybės ribose esantis technologinio fekalo stovas būtų buvęs sandarus, t.y. nebūtų iškritusi technologinio fekalo stove esanti aklė ir jeigu pastato valdytojas ar techninę pastato priežiūrą teikęs asmuo būtų užtikrinę tinkamą nuotekų sistemos, tame tarpe ir technologinio fekalo stovo, priežiūrą.
17. Neginčijamai nustatyta, kad technologinio fekalo stovas yra trečiojo asmens UAB „Kauno audinių projektas“ atsakomybės ribose, taip pat nustatyta, kad UAB „Alan Deko“ parduotuvė buvo užlieta per angą, atsiradusią technologinio fekalo stove, kai iš jo iškrito aklė. Tačiau priežastys dėl kurių iškrito aklė, t.y. ar dėl vamzdyno užsikimšimo (jeigu taip tai kas nulėmė vamzdyno užsikimšimą) ir to pasėkoje susidariusio didelio slėgio ar dėl netinkamo aklės užtvirtinimo, byloje iš esmės nebuvo nustatytos. Pirmos instancijos teismas tiesiog išimtinai rėmėsi ieškovo paaiškinimais ir byloje dalyvaujančio trečiojo asmens UAB „Caverion Lietuva“ pateiktu 2015 m. lapkričio 13 d. Raštu Nr. 15SR-0323.
18. Tačiau pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į kitą byloje esantį rašytinį įrodymą – 2015 m. gruodžio 8 d. trečiojo asmens UAB „Caverion Lietuva“ raštą Nr. 15-SR-0343, kuriame nurodyta, kad technologinio fekalo stovas buvo užkimštas maisto atliekomis, tačiau tame pačiame rašte taip pat nurodoma, kad „Spėjama, kad vamzdyne galėjo būti svetimkūnis, bet jo nepavyko rasti arba jis pateko toliau į miesto nuotekų šalinimo tinklus. Daugiau tik organinės maisto atliekos". Taigi iš šio rašto matyti, kad konkreti vamzdyno užsikimšimo priežasties, priešingai nei teigia pirmos instancijos teismas, taip ir nebuvo nustatyta.
19. 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. raštuose pateikiama informacija yra prieštaringa, t.y. vienu atveju teigiama, kad užsikimšimą ir aklės iškirtimą nulėmė maisto atliekos, kitu atveju, kad svetimkūnis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas UAB „Caverion Lietuva" raštais byloje negalėjo vadovautis kaip patikimais įrodymais.
20. Byloje tiksliai nenustačius priežasties, dėl ko užsikimšo vamzdynas ar technologinis fekalo stovas ir byloje nesat rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad technologinio fekalo stovas buvo užsikimšęs maisto atliekomis ar riebalais, pirmos instancijos teismas negalėjo konstatuoti, kad vamzdyno ar technologinio fekalo stovo užsikimšimą nulėmė apelianto neteisėti veiksmai.
21. Nepaisant to, kad teismas teigia, jog aklė iškrito dėl susidariusio slėgio ir vamzdyno užsikimšimo maisto atliekomis, tačiau byloje nebuvo tirtos ir nustatinėjamos aplinkybės koks slėgis technologinio fekalo stove turėjo susidaryti, kad jame esant aklė būtų iškritusi būtent dėl šios priežasties, nors šias aplinkybes byloje privalėjo įrodyti ieškovas, teigdamas, jog aklė buvo įtvirtinta tinkamai. Vien tas faktas, jog aklė iškrito ir atsirado technologinio fekalo stovo nesandarumas per kurį buvo užlieta UAB „Alan deko“ parduotuvė suponuoja išvadą, kad aklė buvo įtvirtinta netinkamai, todėl priešingai nei nurodo teismas, atsakovai byloje papildomai neturėjo įrodinėti, kad aklė buvo įtvirtinta netinkamai. Priešingai, kaip buvo minėta, ieškovas, teigdamas, kad aklė iškrito dėl vamzdyne susidariusio didelio spaudimo šias aplinkybes turėjo įrodyti. Pažymėtina, kad civiliniame procese aplinkybes, kuriomis remiasi šalis privalo įrodyti tas, kas teigia, o ne tas kas neigia.
22. 2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu byloje liudytoja apklausta UAB „Alan Deko“ parduotuvės vedėja J. L. byloje paaiškino, kad technologinio fekalo stovas buvo paslėptas (apkaltas) gipso-kartono plokšte ir jis nebuvo matomas. Per jos darbo laiką UAB „Alan Deko“ parduotuvėje, kuris iki patalpų užpylimo 2015 metų lapkričio mėnesį sudarė jau 3-4 metus, niekas niekada netikrino parduotuvės patalpose sumontuoto technologinio fekalo stovo. Atsižvelgiant į šiuos liudytojos duotos paaiškinimus teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad trečiasis asmuo UAB „Kauno audinių projektas" arba UAB „Caverion Lietuva“ neužtikrino tinkamos technologinio fekalo stovo techninės priežiūros, kas tikėtina ir nulėmė galimą techninio stovo užsikimšimą ir/ar aklės iškritimą, t.y. technologinio fekalo stovo nesandarumą. Tai leidžia spręsti, kad dėl žalos padarymo yra galimai yra atsakingi tretieji asmenys, tačiau ne apeliantas UAB „Delano“.
23. Teismas, teigdamas, kad technologinio fekalo stovas buvo užsikimšęs maisto atliekomis rėmėsi ir liudytojos J. L. byloje duotais parodymais, t.y. jos teiginiais, kad ji matė maisto atliekas ir riebalus išsipylusius UAB „Alan Deko" parduotuvėje. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors liudytoja teigė, kad ji matė riebalus ir maisto atliekas bei nurodė, kad jos buvo matomos jos darytose nuotraukose, kurios yra pateiktos šioje byloje, atsakovų atstovams paprašius nuotraukose parodyti matomas maisto atliekas, J. L. to padaryti negalėjo ir nurodė, kad nuotraukose maisto atliekų nemato. Liudytojos parodymai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams fotofiksacijoms, todėl teismas privalėjo vadovautis rašytiniais įrodymais, o ne liudytojos paaiškinimais, kurie akivaizdžiai prieštaravo rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems, kad maisto atliekų technologinėse nuotekose nebuvo.
24. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neištyrė byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, nesiėmė veiksmų, kad būtų išsiaiškintos aplinkybės kodėl vieni rašytiniai įrodymai prieštarauja kitiems, ar kodėl liudytojų paaiškinimai prieštarauja rašytiniams įrodymams, todėl neteisingai vertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų įrodomąją galią, nepakankamai motyvavo teismo sprendimą, kas lėmė neteisingo sprendimo šioje byloje priėmimą.
25. Byloje nėra nustatytas faktas, kad atsakovas UAB „Delano“ būtu pylęs riebalus ar maisto atliekas i technologinio fekalo stovą. Byloje teismui tiesiog buvo paaiškinta, kad iš indaplovių ar kriauklių tam tikras riebalu kiekis ar organiniu maisto atlieku kiekis natūraliai technologiniame gamybiniame procese gali patekti į technologinio fekalo stovą su nuotekomis, tačiau tai nereiškia neteisėtu veiksmų.
26. Teismas atsakovo neteisėtą veikimą galėjo konstatuoti tik tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, kad UAB „Delano“ į technologinio fekalo stovą ar kitą kanalizacijos sistemą pylė riebalus ar maisto atliekas, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Byloje yra tik duomenys ir paaiškinimai, kad riebalų gali patekti į kanalizaciją technologinio gamybinio proceso metu. Byloje nesat įrodymų, kad apeliantas kokiu nors būdų pylė riebalus ar maisto atliekas į nuotekų sistemą, teismas negalėjo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakovui taip pat negali kilti civilinė atsakomybė, todėl ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas.
27. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad nuotekų vamzdynas buvo galimai užsikimšęs, taip pat nustačius, kad technologinio fekalo stovas buvo praradęs sandarumą dėl iškritusios aklės, darytina išvada, kad UAB „Kauno audinių projektas“ neužtikrino tinkamos nuotekų sistemos priežiūros, tuo pačiu pažeidė netik bendras pastato valdytojo pareigas, tačiau ir nuomos sutartį, kadangi rinko mokesčius už inžinerinių sistemų priežiūrą, tačiau su mokesčiu rinkimu susijusių pareigų neatliko.
28. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą taisyklę, kuri atsakovo UAB „Delano“ nuomone turėjo būti taikoma ir sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje byloje, teismas iš atsakovų priteistiną ir atsakovams paskirstytą atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumą privalėjo sumažinti mokėtinu PVM, kadangi to nepadarius, trečiasis asmuo neapgrįstai praturėjo atsakovų sąskaita 520,66 Eur sumoje (3000 - 2479,34), todėl teismas privalėjo iš atsakovų trečiojo asmens naudai priteisti ne didesnę kaip 2479,34 Eur sumą.
29. Atsakovas ERGO Insurance SE pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas ERGO Insurance SE iš esmės nurodė panašius argumentus, kaip ir atsakovas UAB „Delano“.
30. Atsakovas ERGO Insurance SE, be to nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp Ieškovo kliento UAB „Alan Deko“ ir prekybos centro „Kauno Akropolis“ pastato savininko UAB „Kauno audinių projektas“ buvo sutartiniai patalpų nuomos teisiniai santykiai, tuo tarpu tarp UAB „Alan Deko“ ir Atsakovo „Delano“ jokių sutartinių teisinių santykių nebuvo.
31. Kartu su ieškiniu Ieškovo pateiktoje nuomos sutartyje (Tomas I, puslapis 81), kurią sudarė UAB „Alan Deko“ (nuomininkas) ir UAB „Kauno audinių projektas“ (nuomotojas), yra numatyta (16.1.4. punktas / Tomas I, puslapis 115) nuomotojo teisė patekti į nuomojamas patalpas tam, kad jis galėtų suremontuoti, pakeisti, išvalyti, įrengti, patikrinti bet kokias prekybos centro dalis, įskaitant inžinerines sistemas ar jų dalis. Be to, minėtoje nuomos sutartyje buvo numatyta (20.5.8. punktas / Tomas I, puslapis 118), kad nuomininkas, be kita ko, moka nuomotojui eksploatavimo mokestį, kuris yra skirtas padengti išlaidas, susijusias su prekybos centro ar jo dalių remontu (įskaitant einamąjį remontą), atnaujinimu ir kitokia priežiūra, įskaitant prekybos centro inžinerinių sistemų paruošimą šildymo sezonui, jų tikrinimą, juose įvykusių avarijų ir gedimų šalinimą, taip pat kitas su minėtų sistemų priežiūra, remontu ir eksploatavimu susijusias išlaidas.
32. Taigi akivaizdu, jog pastato savininkas - UAB „Kauno audinių projektas“ - pagal sudarytą patalpų nuomos sutartį buvo atsakingas už pastato ir jo inžinerinių sistemų priežiūrą, remontą, gedimų ar trūkumų šalinimą. Atsižvelgiant į tai pagrįstai teigtina, kad Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką savo draudėjui UAB „Alan Deko“, dėl subrogacijos įstojo į savo kliento sutartinius santykius, kylančius iš patalpų nuomos sutarties, ir galėjo reikalauti žalos atlyginimo iš nuomotojo (pastato savininko) dėl to, kad nuomotojas netinkamai atliko savo, kaip nuomotojo, pareigas, susijusias su pastato ir jo inžinerinių sistemų priežiūra.
33. Technologinio fekalo vamzdyno naudojimas pagal jo tiesioginę paskirtį nėra ir negali būti laikomas teisės pažeidimu ir dėl tokios veiklos negali kilti ir teisinė atsakomybė. Į civilinę bylą, be kita ko, buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas „Delano“ buvo sudaręs sutartis dėl restorano veikloje atsirandančio panaudoto aliejaus ir maisto atliekų tvarkymo, taip pat buvo pateiktos ataskaitos ir sąskaitos už šias paslaugas, kurie patvirtina, kad panaudotas aliejus ir maisto atliekos buvo tvarkomos, o ne pilamos į technologinio fekalo vamzdyną.
34. Nagrinėjamu atveju kalbant apie technologinio fekalo vamzdyno užsikimšimo fakto įrodinėjimą, reikia pažymėti, kad šį faktą teismas iš esmės nustatė iš informacijos, kurią pateikė trečiasis asmuo šioje civilinėje byloje UAB „Caverion Lietuva“, nors šis asmuo pagal su prekybos centro „Kauno Akropolis“ pastato savininku sudarytą paslaugų teikimo sutartį buvo atsakingas už pastato inžinerinių sistemų priežiūrą. Taigi šis asmuo yra materialiai ir procesiškai suinteresuotas, kad jam nekiltų atsakomybė už netinkamą pastato inžinerinių sistemų priežiūros paslaugų teikimą. Byloje esantis UAB „Caverion Lietuva“ raštas pateikia tokią informaciją (rašto punktas Nr. 2): „spėjama, kad vamzdyje galėjo būti svetimkūnis, bet jo nepavyko rasti arba jis pateko toliau į miesto nuotekų šalinimo tinklus.“ Vamzdyno užsikimšimo faktas nėra įrodytas, nes ir pats asmuo, atsakingas už pastato inžinerinių sistemų priežiūros tinkamą teikimą (UAB „Caverion Lietuva“) tik spėja, kad vamzdyje buvo svetimkūnis, o kitų objektyvių įrodymų apie tokį faktą byloje nėra.
35. Trečiasis asmuo UAB „Caverion Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo bylą spręsti teismo nuožiūra. Be to trečiasis asmuo nurodė, kad šiuo atveju atsakovų nesutikimas su teismo padarytomis atsakovams nepalankiomis išvadomis savaime nesuponuoja išvados, kad teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą. Sprendime pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad dėl neteisėtų atsakovo UAB „Delano“ veiksmų (riebalų ir organinių maisto medžiagų patekimas į kanalizaciją) buvo užkimštas technologinis fekalo stovas, dėl ko ir buvo užlietos ieškovo draudėjo UAB „Alan Deko“ parduotuvės patalpos. Tai yra pirmosios instancijos teismas nustatė civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas.
36. Užliejimas (įvykis) įvyko dėl užsikimšusio technologinio fekalo stovo. Iš byloje esančių įrodymų, brėžinio, matosi, kad technologinio fekalo stovo vienintelis naudotojas buvo atsakovas UAB „Delano“, kurio žinioje veiklą vykdė savitarnos restoranas „Delano“ ir picerija „CAN CAN“. Daugiau be šių UAB „Delano“ valdomų maitinimo įstaigų niekas negalėjo užkišti technologinio fekalo stovo maisto atliekomis ir maisto gamybos procese panaudotu aliejumi/riebalais.
37. Į technologinį fekalo stovą nuotekos atbėgdavo teisiai iš UAB „Delano“ priklausančių maitinimo įstaigų. Byloje esantis brėžinys bei UAB „Kauno audinių projektas“ byloje pateikti brėžiniai patvirtina, kad daugiau niekas, be UAB „Delano“ plaunamų induose esančių maisto likučių ar kitų organinių maisto atliekų, į užsikimšusį technologinį fekalo stovą negalėjo pakliūti. Atsakovui UAB „Delano“ buvo puikiai žinoma, kad plaunant indus buvo draudžiama induose esančius maisto likučius pilti į kanalizaciją.
38. Trečiasis asmuo UAB „Kauno audinių projektas“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog atsakovo UAB „Delano“ restorano virtuvės patalpose buvo įmontuoti 4 trapai, per kuriuos į stovą galėjo patekti atsakovo veikloje susidarančios riebalų, maisto ar kitokios atliekos, užkimšusios technologinio fekalo stovą.
39. UAB „Caverion Lietuva“ nustatė, kad technologinio fekalo stovas užsikimšo būtent dėl to, kad į jį pakliuvo maisto atliekos, kurių nebuvo galima pilti į kanalizaciją. Tą patvirtina UAB „Alan Deko“ salono vadovė, kuri nurodė, kad užlieto turto paviršiai buvo padengti riebalais bei aiškiai matomomis maisto atliekomis, kurios nebuvo pavienės bei eksperto atlikta žalos, padarytos turtui dėl užliejimo, apžiūros ir įvertinimo ataskaita, kurioje yra užfiksuotos tokios aplinkybės: riebaluotos grindys ir jaučiamas riebalų kvapas, kas tik patvirtina atsakovo UAB „Delano“ neteisėtus veiksmus.
40. Techninis prižiūrėtojas UAB „Caverion Lietuva“ reguliariai tikrino nuotekų inžinerinius tinklus. Byloje pateikti įrodymai, konkrečiau trečiojo asmens UAB „Kauno audinių projektas“ byloje pateikti darbų atlikimo aktai už 2014 ir 2015 metus patvirtina, kad UAB „Raguvilė“ (UAB „Caverion Lietuva“ užsakymu) kiekvieną metų ketvirtį atlikdavo nuotekų vamzdyno valymą ir plovimą su hidrodinamine mašina. Paskutinį kartą iki įvykio vamzdynai buvo išvalyti 2015-07-21 dieną.
41. Atsakovas ginčija minėtus darbų atlikimo aktus ir teigia, kad darbai buvo atliekami ne pastato viduje, o pastato išorėje kieme. Šie atsakovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad pastato savininkas UAB „Kauno audinių projektas“, remdamasis UAB „Caverion Lietuva“ paaiškinimais ir teikdamas informaciją ekspertams, nurodė, kad kanalizacijos vamzdynas buvo plautas kartu su riebalų gaudyklės valymu ir nuotekų išvežimu 2015-07-21. Pastato savininkas pabrėžė, kad vamzdynas buvo pilnai ir tinkamai parengtas eksploatacijai. Tai tik patvirtina, kad UAB „Caverion Lietuva“ savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai. Avarija įvyko praėjus vos 4 mėnesiams po paskutinio kanalizacijos vamzdyno valymo, t. y. praėjus nedideliam laiko tarpui, per kurį buvo užkimštas technologinis fekalo stovas.
42. Iš byloje pateikto brėžinio (Bylos tomas I, psl. 240) matosi, kad technologinis fekalo stovas yra vertikalus, t. y. nuotekos bėga iš viršaus į apačią. Atsakovas UAB „Delano“ yra įsikūręs trečiame pastato aukšte, taigi UAB „Delano“ veikloje atsiradusios nuotekos iš vamzdynų subėga į stovą, kuriuo šios bėga į apačią, t. y. pirmą aukštą. Šiuo atveju tai yra savitakinė, o ne slėginių vamzdžių sistema. Būtent dėl šios priežasties aklė ir neturėjo būti sumontuota papildomais specialiais įtvirtinimais, kadangi ji (aklė) yra stove.
43. Aklės iškritimas buvo pasekmė jau atliktų neteisėtų veiksmų. Atsakovui UAB „Delano“ į kriauklę (kanalizaciją) metant organines maisto medžiagas ir maisto gamybos procese panaudotus riebalus/aliejus buvo užkimštas technologinis fekalo stovas, ko pasekmė ir buvo aklės iškritimas. Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas apeliaciniame skunde nurodo, kad jei aklė būtų tinkamai užtvirtinta, tai net ir tuo atveju, jei vamzdyne iš tiesų įvyktų užsikimšimas, ji nebūtų iškritusi ir žala neatsirastų. Tačiau tai yra klaidingas teiginys, kadangi net ir tokiu atveju, jei aklė nebūtų iškritusi, minėtos nuotekos, kurios užkimšo stovą, kauptųsi ir išsilietų per kitą angą. Bet kokiu atveju įvykis būtų įvykęs, kadangi atsakovas UAB „Delano“ maisto likučiais ar kitomis organinėmis maisto atliekomis užkimšo technologinį fekalo stovą.
44. Likviduojant avariją, technologinio fekalo stovas visas nebuvo ardomas, o buvo išardyta tik viena stovo dalis viršuje, t. y. atsakovo UAB „Delano“ patalpose. Stovas buvo ardomas tam, kad į stovą būtų įkišta hidrodinaminės mašinos žarna ir išplauti nešvarumai.
45. Atsakovai nepateikia nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad techninis prižiūrėtojas UAB „Caverion Lietuva“ buvo atlikęs savo pareigas netinkamai ir būtent dėl netinkamai atliktų pareigų kilo žala (priežastinis ryšys).
46. Vienintelė priežastis, kuri ir buvo nustatyta išardžius užsikišusį technologinio fekalo stovą buvo stovo užsikišimas organinėmis maisto atliekomis, kurių į kanalizaciją pilti negalima. Vertinant tai, teiginiai, kad neva buvo netinkamai vykdyta nuotekų tinklų priežiūra, netinkamai pasirinktas profilaktinės peržiūros periodiškumas ar nekokybiškai sumontuoti nuotekų tinklai tėra atsakovų ERGO Insurance SE ir UAB „Delano“ deklaratyvios prielaidos.
47. Ieškovas „If P&C Insurance AS” pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliantų apeliacinius skundus atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas iš esmės išdėstė panašius argumentus, kaip ir Trečiasis asmuo UAB „Caverion Lietuva“ . Ieškovas taip pat nurodė, kad Apeliantas Ergo savo teiginiams pagrįsti vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose priimtomis nutartimis, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos aplinkybių. Pavyzdžiui Apelianto Ergo skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015 šalis (ieškovą ir atsakovą) siejo sutartiniai santykiai, tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje ieškovo ir atsakovų (apeliantų) sutartiniai santykiai nesiejo. Kaip teisingai Apeliantas Ergo pacitavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015 padarytą išvadą, esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t.y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę. Kadangi Ieškovas ir Atsakovai (Apeliantai) nebuvo sudarę jokios sutarties, šiuo atveju negalima ir teigti, jog Apeliantų atžvilgiu negalėjo būti taikoma deliktinė atsakomybė. Nepaisant to, jog Ieškovas buvo sudaręs nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Kauno audinių projektas“, dar nereiškia, jog Ieškovas negali ginti savo pažeistų teisių deliktinės atsakomybės pagrindu reikšdamas reikalavimą tiesiogiai už žalos atsiradimą atsakingam asmeniui ar asmenims. Be to pažymėtina, jog teismui patenkinus ieškinį, Apeliantams nebuvo užkirstas kelias ateityje teikti atskirą reikalavimą tretiesiems asmenims. Jeigu apeliantai mano, jog tretieji asmenys pagal tarpusavio sudarytas sutartis yra atsakingi arba kaip nors prisidėjo prie žalos atsiradimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
48. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
49. Byloje yra kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo priteisimo, ieškovui (draudikui) įgyvendinant dėl subrogacijos jam perėjusią draudėjo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą. Šiai civilinei bylai aktuali žala atsirado prekybos centre „Kauno Akropolis“, kai iš technologinio fekalo vamzdyno išsiliejus technologinėms nuotekoms, buvo užlietos ieškovo draudėjo UAB „Alan Deko“ prekybos veiklai naudojamos patalpos ir jame esantis turtas.
50. CK 6.1015 straipsnyje, reglamentuojančiame draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę (CK 6.1015 straipsnio 1–3 dalys).
51. Technologinio fekalo vamzdynas yra pastato bendroji inžinerinė įranga, už kurios trūkumų atsiradusią žalą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste — CK) 6.266 straipsniu, yra atsakingas pastato savininkas (valdytojas).
52. Šioje civilinėje byloje nėra ginčo, kad technologinio fekalo vamzdyno nesandarumas ir technologinių nuotekų išsiliejimas iš vamzdyno įvyko pastato bendrosios inžinerinės sistemos dalyje, už kurios priežiūrą ir tinkamą funkcionavimą yra atsakingas pastato savininkas. Nagrinėjamu atveju nei Atsakovas ERGO, nei Atsakovas „Delano“ nebuvo prekybos centro „Kauno Akropolis“ savininkai ar valdytojai.
53. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia ieškinį atsakovui „Delano“, kaip technologinio fekalo vamzdyno naudotojui. Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, jog „Delano“ netinkamai naudojo nurodytą vamzdyną ir tokiu būdu padarė žalos. Užliejimas įvyko dėl to, kad iš technologinio fekalo vamzdyno per iškritusią jo aklę išsiliejo nuotekos, kurios iš pastato yra šalinamos šiuo specialios paskirties (technologinio fekalo) vamzdynu.
54. Nagrinėjamu atveju tarp Ieškovo kliento UAB „Alan Deko“ ir prekybos centro „Kauno Akropolis“ pastato savininko UAB „Kauno audinių projektas“ siejo sutartiniai patalpų nuomos teisiniai santykiai. Tuo tarpu UAB „Alan Deko“ ir atsakovą „Delano“ nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovo pateiktoje nuomos sutartyje (Tomas I, puslapis 81), kurią sudarė UAB „Alan Deko“ (nuomininkas) ir UAB „Kauno audinių projektas“ (nuomotojas), yra nurodyta (16.1.4. punktas / 1 t., b. l., 115) nuomotojo teisė patekti į nuomojamas patalpas tam, kad jis galėtų suremontuoti, pakeisti, išvalyti, įrengti, patikrinti bet kokias prekybos centro dalis, įskaitant inžinerines sistemas ar jų dalis. Be to, minėtoje nuomos sutartyje buvo numatyta (20.5.8. punktas / 1 t., b. l. 118), kad nuomininkas, be kita ko, moka nuomotojui eksploatavimo mokestį, kuris yra skirtas padengti išlaidas, susijusias su prekybos centro ar jo dalių remontu (įskaitant einamąjį remontą), atnaujinimu ir kitokia priežiūra, įskaitant prekybos centro inžinerinių sistemų paruošimą šildymo sezonui, jų tikrinimą, juose įvykusių avarijų ir gedimų šalinimą, taip pat kitas su minėtų sistemų priežiūra, remontu ir eksploatavimu susijusias išlaidas. Taigi pastato savininkas - UAB „Kauno audinių projektas“ - pagal sudarytą patalpų nuomos sutartį buvo atsakingas už pastato ir jo inžinerinių sistemų priežiūrą, remontą, gedimų ar trūkumų šalinimą.
55. Pagal atsakovo UAB „Delano“ ir prekybos centro savininko sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atsakovas UAB „Delano“ nebuvo atsakingas už prekybos centro inžinerinių sistemų (tame tarpe - kanalizacijos) funkcionavimą bei priežiūrą. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent atsakovas UAB „Delano“ yra atsakingas už padarytą žalą asmuo. Nagrinėjamu atveju žala ieškovo apdraustam turtui buvo padaryta dėl pastato (prekybos centro) savininko atsakomybės ribose esančio technologinio fekalo stovo užsikimšimo ir aklės iškritimo. Kaip matyti iš Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp nuomininkės UAB „Delano“ ir nuomotojo (pastato savininko), būtent nuomotojas įsipareigojo užtikrinti nepertraukiamą prekybos centro veiklą bei visų su tuo susijusių tinklų ir infrastruktūros (išskyrus tuos, kuriuos įrengia nuomininkas) funkcionavimą, nuolatinę prekybos centro priežiūrą bei atnaujinimą pagal poreikį (Sutarties 16.1, 16.3 punktai).
56. Tačiau kaip jau minėta, ieškovas nereiškė ieškinio nuomojamų patalpų ir naudojamo vamzdyno savininkui, bet jo naudotojui. Taigi ieškovas žalą kildina iš delikto.
57. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 27 punktas; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas, kt.). Sprendžiant dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, atlyginimo, taikytinas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.254 straipsnio 1 dalis).
58. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).
59. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
60. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai išraiška deliktų teisėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga atsakingam asmeniui visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą.
61. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 246 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisės normas, yra pripažįstama, kad jose yra įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė – kompensacinės civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimas, užtikrinant, kad nukentėjęs asmuo gautų jo teisių pažeidimu padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 93 punktas, ir kt.).
62. Pagal generalinio delikto taisyklę deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai).
63. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad 2015 m. lapkričio 29 d. avarijos metu buvo užlieta UAB „Alan Deko“ parduotuvė, priežastis – užsikimšęs technologinio fekalo stovas. Teismas sprendė, jog byloje atsakovai neįrodė aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad technologinio fekalo stovas, kurio savininku ir valdytoju yra trečiasis asmuo UAB „Kauno audinių projektas“, ar jame įmontuota aklė, per kurią išsiliejo vanduo, turėjo kokių nors trūkumų ar buvo nesandarūs, todėl šiuo atveju teismas sprendė, kad nėra pagrindo kilti trečiojo asmens UAB „Kauno audinių projektas“ atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė UAB „Delano“ turėjo pareigą elgtis rūpestingai, prižiūrėti ir kontroliuoti, kad jos vykdomos veiklos procese liekantys riebalai ir organinės maisto medžiagos nepatektų į technologinio fekalo stovą. Teismas taip pat pažymėjo kad į bylą pateiktos UAB „Delano“ aliejaus ir maisto produktų tvarkymo sutartys ir su jų vykdymu susiję dokumentai (ataskaitos, sąskaitos) savaime nepatvirtina, kad visi riebalai ir maisto atliekos buvo tinkamai utilizuotos ir nepaneigia galimybės, kad tam tikras kiekis riebalų ir organinių medžiagų galėjo patekti į technologinio fekalo stovą. Be to, tos aplinkybės, kad atsakovės UAB „Delano“ vykdomos veiklos metu tam tikras kiekis riebalų ir organinių medžiagų neišvengiamai patenka į technologinio fekalo stovą, teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir atsakovai.
64. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų vertinimu ir mano, jog byloje nebuvo pakankamai patikimų įrodymų konstatuoti atsakovo „Delano“ deliktinę civilinę atsakomybę. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).
65. Pirma, nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad technologinio fekalo stovas yra trečiojo asmens UAB „Kauno audinių projektas“ atsakomybės ribose, taip pat nustatyta, kad UAB „Alan Deko“ parduotuvė buvo užlieta per angą, atsiradusią technologinio fekalo stove, kai iš jo iškrito aklė. Tačiau priežastys dėl kurių iškrito aklė, t.y. ar dėl vamzdyno užsikimšimo ir to pasėkoje susidariusio didelio slėgio ar dėl netinkamo aklės užtvirtinimo, byloje iš esmės nebuvo nustatytos. Nepaisant to, teismas sprendė, jog aklė iškrito dėl susidariusio slėgio ir vamzdyno užsikimšimo maisto atliekomis. Byloje nėra jokių įrodymų, koks kritinis slėgis technologinio fekalo stove turėjo susidaryti, kad jame esanti aklė būtų iškritusi būtent dėl šios priežasties. Šias aplinkybes byloje turėjo įrodyti ieškovas, teigdamas, jog aklė buvo įtvirtinta tinkamai. Vien tas faktas, jog aklė iškrito ir atsirado technologinio fekalo stovo nesandarumas per kurį buvo užlieta UAB „Alan deko“ parduotuvė suponuoja išvadą, kad aklė buvo įtvirtinta netinkamai, todėl priešingai nei nurodo teismas, atsakovai byloje papildomai neturėjo įrodinėti, kad aklė buvo įtvirtinta netinkamai. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl susikaupusių nuotekų technologinio fekalo stove buvo susidaręs ar gėlėjo susidaryti toks slėgis, kad jis išmuštų aklę, byloje nėra.
66. Antra, byloje neįrodyta, kad atsakovas UAB „Delano“ pylė riebalus ar maisto atliekas į technologinio fekalo stovą. Byloje pateikti atsakovo „Delano“ paaiškinimai patvirtina, jog iš indaplovių ar kriauklių tam tikras riebalų kiekis ar organinių maisto atliekų kiekis natūraliai technologiniame gamybiniame procese gali patekti į technologinio fekalo stovą su nuotekomis. Tačiau tai nereiškia neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio dėl to kilusių pasekmių. Teismas negalėjo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, byloje nesat įrodymų, kad apeliantas kokiu nors būdu pylė riebalus ar maisto atliekas į nuotekų sistemą.
67. Trečia, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo „Delano“ pateiktas sutartis dėl maisto atliekų ir panaudotų riebalų išvežimo, iš esmės nepateikė jokių argumentų, paneigiančių šias sutartis, kaip nepatikimus įrodymus. Kolegijos vertinimu UAB „Delano“ pateikti įrodymai - sutartys dėl maisto atliekų ir panaudotų riebalų išvežimo, sąskaitos faktūros už parduotus panaudotus riebalus bei panaudotus riebalus perkančios UAB „Bionova Lt“ atsiųstos ataskaitos apie iš UAB „Delano“ surinktus panaudotų riebalų kiekius iš objekto, esančio K. Mindaugo pr. 49, Vilnius (el. b.t. 5, b. l. 35-59), patvirtina priešingą aplinkybę, jog atsakovas „Delano“ buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus vykdydamas savo veiklą ir maisto atliekų bei gamybos procese panaudotų riebalų ar atliekų į technologinio fekalo stovą ar kitą nuotekų sistemą, nepylė.
68. Ketvirta, vertinant 2015 m. liepos 21 d. darbų atlikimo aktą K4.3-1711/3 (el. bylos tomas 1, b. l. 275) ir kitus darbų atlikimo aktus (el. b.t. 7, b. l. 6-14) bei jų turinį, konstatuotina, kad šie rašytiniai įrodymai nepatvirtina ir neįrodo aplinkybių, kad ginčo technologinio fekalo stovas būtų iki užsikimšimo paskutinį kartą valytas 2015 m. liepos 21 d. Taigi teismui neteisingai nustačius, kad technologinio fekalo stovas paskutinį kartą buvo valytas 2015 m. liepos 21 d. ir tai, kad nuotekų vamzdynas galimai užsikimšo 2015 metų lapkričio mėnesį, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas, tikėtina, pylė didelius kiekius riebalų ir atliekų į nuotekų vamzdyną.
69. Penkta, kritiškai vertintinas ir 2015 m. gruodžio 8 d. trečiojo asmens UAB „Caverion Lietuva“ raštas Nr. 15-SR-0343 (el. b.t., 1, b. l. 274), kuriame nurodyta, kad technologinio fekalo stovas buvo užkimštas maisto atliekomis. Tačiau tame pačiame rašte taip pat nurodoma, kad „spėjama, kad vamzdyne galėjo būti svetimkūnis, bet jo nepavyko rasti arba jis pateko toliau į miesto nuotekų šalinimo tinklus. Daugiau tik organinės maisto atliekos“. Taigi iš šio rašto matyti, kad konkreti vamzdyno užsikimšimo priežasties, priešingai nei teigia pirmos instancijos teismas, taip ir nebuvo nustatyta.
70. Kolegija atsižvelgdama į pateiktus šalių įrodymus bei 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. raštuose pateiktą informaciją, konstatuoja, jog ji yra prieštaringa, t.y. vienu atveju teigiama, kad užsikimšimą ir aklės iškirtimą nulėmė maisto atliekos, kitu atveju, kad svetimkūnis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas byloje negalėjo vadovautis UAB „Caverion Lietuva“ raštais, kaip patikimais įrodymais. Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo įvertinti tai, kad informacija apie vamzdyno užsikimšimą yra grindžiama tik spėjimu, ir jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tokį faktą, byloje nėra. Dėl šios priežasties sprendimą priėmusiam teismui nebuvo pagrindo spręsti apie fakto įrodymų pakankamumą. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, jog patalpų užliejimo priežastimi buvo netinkama atsakovo UAB „Delano“ gamybinė veikla. Kolegija konstatuoja, jog ieškovas neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl bylos baigties
71. Byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių apeliantų neteisėtus veiksmus ir pagrindžiančių tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, todėl pirmosios instancijos sprendimas priteisti iš apeliantų ieškovui atlyginti žalą (nuostolius) yra teisiškai nepagrįstas, dėl to naikintinas (CPK 326 straipsnio 2 punktas). Byloje priimamas naujas sprendimas – ieškovo reikalavimą priteisti iš apeliantų žalos atlyginimą atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
72. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas UAB „Delano“ pateikė teismui duomenis apie patirtas 730 eurų bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 224 eurų išlaidas sumokant žyminį mokestį už pareikštą skundą. Taip pat atsakovas „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiantis per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą pateikė teismui duomenis apie patirtas 1089 eurų bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 224 eurų išlaidas sumokant žyminį mokestį už pareikštą skundą. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, yra artimos jų vidurkiams. Dėl šio, iš ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą atsakovui UAB „Delano“ priteistinos 954 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.). Taip pat iš ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą atsakovui „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančiam per „ERGO Insurance SE“ priteistinos 1313 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
Apeliantų (atsakovų) UAB „Delano“ ir „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančio per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą apeliacinius skundus patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo „If P&C Insurance AS“, j. a. k. 10100168, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, j. a. k. 302279548, ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą j. a. k. 302279548, atsakovui UAB „Delano“ į.k. 125542554, 954 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą j. a. k. 302279548, atsakovui „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančiam per „ERGO Insurance SE“ į.k. 302912288, 1313 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Vaclovas Paulikas