Civilinė byla Nr. e2A-2282-866/2025
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00879-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės, Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio įmonės „ArchTech Saltmiris“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės užsienio įmonės „ArchTech Saltmiris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geriausios durys“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ARCHTECH SALTMIRIS ieškiniu prašė: 1) nutraukti 2021 m. kovo 8 d. ieškovės užsienio juridinio asmens „ArchTech Saltmiris“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geriausios durys“ durų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 040; 2) taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės 12 349,06 Eur, sumokėtų pagal 2021 m. kovo 8 d. durų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 040, ir įpareigoti atsakovę UAB „Geriausios durys“ pasiimti iš ieškovės prekes, kurios 2021 m. birželio 11 d. buvo pristatytos ieškovui adresu (duomenys neskelbtini), Norvegija; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 349,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Šalių ginčas kilęs dėl nekokybiškų durų. Ieškovė iš atsakovės UAB „Geriausios durys“ užsisakė septyniolika vidaus durų bei staktų komplektų ir priedų – durų rankenų, stiklų stumdymo sistemos fiksatorių, apvadų ir kitų priedų, taip pat užsakė išpjauti durų apvadus, atlikti durų frezavimo darbus. Pagal suderintą užsakymą durys turėjo būti pilno ąžuolo masyvo, durų spalva – 5 procentų riešutas, užsakymo kaina – 12 349,06 Eur. Visą užsakymo kainą ieškovė sumokėjo atsakovei iki užsakymo pristatymo į Norvegiją. Atsakovė vėlavo atlikti užsakymą, užsakytas prekes atsakovė ieškovei pristatė 2021 m. birželio 11 d., tačiau, prekes išpakavus, buvo pastebėti jų trūkumai – nebuvo pristatyti trys durų stiklai, neatliktas durų apvadų supjovimas, durų spalva neatitiko užsakyme nurodytos spalvos ir judėjo durų vidinė dalis („filingas“), nes buvo akivaizdžiai nekokybiškai suklijuota. Dėl šių trūkumo ieškovė 2021 m. birželio 21 d. pareiškė atsakovei raštišką pretenziją ir pareikalavo pašalinti trūkumus per trijų mėnesių terminą. Atsakovė trūkumų nepašalino nei per tris mėnesius, nei vėliau, o pateikus antrą pretenziją, kategoriškai atsakė, kad su pretenzija nesutinka ir pasiūlė dėl ginčo kreiptis į teismą. Esminiai durų trūkumai – durų spalva, neatitinkanti užsakyme nurodytos spalvos, durų vidinės dalies klibėjimas, kiti trūkumai – neišpjauti durų apvadai, nepristatyti trys durų stiklai, tik papildomi trūkumai. Ieškovė vien dėl durų spalvos neatitikimo užsakyme nurodytai spalvai įgijo teisę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Geriausios durys“ direktorius, gavęs ieškovės pretenziją, iš karto sureagavo, prašė ieškovės pateikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovė jų nepateikė. Esminė ieškovės pretenzija dėl durų spalvos – ieškovei nepatiko durų atspalvis, kadangi tikėtasi gauti identišką atspalvį kaip internetiniame tinklalapyje. Atliktos teismo ekspertizės akte konstatuota, kad durų spalva skiriasi nuo pateikto pavyzdžio, tačiau nėra galimybės nustatyti, ar tai defektas. Dėl medienos struktūros, ji nėra vienalytė spalvos prasme. Iš to paties medžio pagamintos medienos struktūra ir spalva gali skirtis, priklausomai nuo medžio augimo vietos, amžiaus. Ąžuolo mediena ypatingai sugeria dažus, lakus. Vienos partijos gaminiai savo tonu gali skirtis nuo kitų gaminių. Pats gamintojas neteikia garantijų dėl medienos atspalvių. Ieškovė nurodo, kad atsakovės perduotos durys netinkamos naudoti ir dėl to, kad atsirado tarpai tarp karkaso ir durų vidurinės dalies (įsprūdos).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad šalių sudaryta sutartimi atsakovė suteikė prekėms dvejų metų garantiją. Ieškovė užsakytas prekes gavo 2021 m. birželio 11 d., nepraleisdama sutarties 2.4 p. šalių numatyto vieno mėnesio termino informuoti atsakovę apie akivaizdų broką ar komplektacijos trūkumą, ieškovė 2021 m. birželio 21 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę apie nustatytus, jos teigimu, išpakuotų šešių gaminių trūkumus, be kita ko, nurodydama, kad „durų masyvas, esantis viduje, juda, jis netinkamai priklijuotas ir dėl to skleidžia garsą“, „durų konstrukcija marga“, 2022 m. birželio 22 d. elektroniniame laiške ieškovė patvirtino, kad nustatyti pagrindiniai durų trūkumai – spalva, nes skirtingų raštų bei atspalvių mediena, ir judanti durų vidinė dalis (įsprūda). Teismas sprendė, kad ieškovė laiku informavo atsakovę apie jos nustatytą prekių netinkamą kokybę (CK 6.348 straipsnio 1 dalis).
6. Teismas iš ekspertizės akto tiriamosios dalies 2 punkto nustatė, kad durų margumas nereglamentuojamas statybiniuose reglamentuose ar kituose dokumentuose, todėl nėra galimybės įvertinti, ar atsakovės ieškovei parduotų durų įsprūdų spalvos margumas techniškai atitinka tokios rūšies daiktams keliamus kokybės reikalavimus. Atsižvelgus į tai, kad nenustatytos normos, apibrėžiančios prekės spalvos margumą, ir nėra objektyvių kriterijų, pagal kuriuos gali būti nustatytas durų spalvos atitikimas ar neatitikimas sutartimi susitartai spalvai, vertinamos šalių sutartyje numatytos sąlygos.
7. Teismas nurodė, kad šalys užsakyme susitarė dėl konkrečios durų spalvos, tačiau šalių sudarytos sutarties 5.5 p. pardavėja įspėjo pirkėją, kad dėl natūralios medienos savybių galimi skirtingi gaminio „faneruotės atspalviai“. Teismas sprendė, kad atsakovė atskleidė ieškovei turimą informaciją apie parduodamo daikto savybes, turinčias reikšmės sutarčiai sudaryti, t. y. veikė sąžiningai.
8. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, kad natūralios medienos atspalviai gali skirtis, patvirtinama ekspertizės metu atliktų bandymų protokole esančiais duomenimis – jame nurodoma, kad „Dėl augimo metinių žiedų ir jų dydžio mediena turi tekstūruotą raštą. Medienos ląstelėse yra įvairių pigmentų, dervų, taninų, aliejų ir kitų medžiagų, todėl originali mediena nėra vienalytė spalvos prasme. Detalės spalva, net išpjovus iš vieno medžio, skiriasi priklausomai nuo struktūros ir kitų parametrų.“ Analogišką informaciją pateikė gamintojas „Postavskį baldų centras“, 2024 m. balandžio 15 d. rašte nurodydamas, kad durų iš natūralios medienos gamybos procese nėra galimybės išgauti vienodo atspalvio dėl skirtingos ąžuolo medienos struktūros (rašto), spalvos, dėl to, kad durų varčios surinkimo iš nedažytų ruošinių etape dėl medienos struktūros neįmanoma nustatyti dažų ar lako absorbcijos gylio. Rašte nurodoma, kad šviežiai dažytų gaminių spalva bus intensyvesnė. Liudytojas D. M. taip pat paaiškino, kad durų gamybos procese surinkus durų įsprūdą iš vienodo atspalvio ąžuolo lentelių, duris padengus laku, dėl medienos struktūros išryškėja kai kurios vietos ir atspalvis tampa netolygus.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovė įspėjo pirkėją, kad durų atspalvis dėl natūralios medienos savybių bus nevienodas, ir nesuteikė garantijos durų spalvai, ieškovė su tuo sutiko. Be to, pati ieškovė 2021 m. birželio 23 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad „<...> jei ąžuolas nebūtų sudėtas iš daug skirtingų raštų medienos, natūrali 5% spalva būtų tinkama <...>“, t. y. nereiškė pretenzijos, kad durų spalva neatitinka susitartos spalvos – 5 proc. riešuto. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šalys durų pirkimo–pardavimo sutartyje buvo aptarę parduodamo daikto savybes, kurios ieškovei galėjo būti nežinomos, ieškovė neįrodė, kad parduotų durų spalva neatitiko susitartos spalvos, ekspertizės išvada patvirtinama, kad durų margumas nereglamentuojamas statybiniuose reglamentuose ar kituose dokumentuose, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės ieškovei parduotų durų įsprūdų spalvos margumas neatitinka tokios rūšies daiktams keliamų kokybės reikalavimų.
10. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl įsprūdų atspalvių skirtingumo durys negali būti naudojamos pagal paskirtį. Priešingai, ieškovė, 2021 m. birželio 21 d. pateiktoje atsakovei pretenzijoje dėl durų, nurodė, kad atsakovės perduotas duris įstatys name tam, kad namą perduotų. Šia aplinkybe patvirtinama, kad duris buvo galima naudoti pagal paskirtį, t. y. kaip vidaus duris, ir ieškovė jas naudojo. Byloje atlikus ekspertizę, kurios metu buvo tiriamas durų spalvos margumas, ekspertas nepateikė išvados, kad atspalvių skirtumas būtų laikomas durų defektu.
11. Teismas nurodė, kad byloje objektyviais duomenimis nustatyta, kad aštuonerių durų įsprūdos juda, šalys šios aplinkybės neginčijo, tačiau atsakovė nesutiko, kad tai gamybos brokas, teigė, kad ieškovė neįrodė, kad šie trūkumai atsirado ne dėl netinkamo durų laikymo ir eksploatavimo jas perdavus ieškovei, o iš byloje esančių įrodymų matyti, kad durys buvo laikomos lauke, t. y. netinkamomis sąlygomis.
12. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar nustatyti aštuonerių durų trūkumai dėl įsprūdų judėjimo yra esminiai, atsižvelgiama į byloje nustatytas aplinkybes. Ieškovė, teikdama atsakovei 2021 m. birželio 21 d. pretenziją, nurodė, kad išpakavo šešis gaminius ir išpakuotų durų įsprūdos juda. Teismo ekspertas, 2025 m. sausio 28 d. papildęs byloje atliktos statybos ekspertizės aktą, pateikė išvadą, kad aštuoneriose duryse nustatytas įsprūdų judėjimas, tačiau yra galimybė ištaisyti šiuos durų trūkumus – tam reikalinga tarp durų įsprūdos ir varčios rėmo užpurkšti klijų visu įsprūdo perimetru, šiuos darbus galima atlikti ir neišardžius durų rėmo. Ekspertas apskaičiavo, kad tokių darbų kaina būtų apie 100 Eur vienerioms durims, iš viso aštuonerioms – apie 800 Eur. Ekspertas negalėjo nustatyti šių trūkumų kilimo priežasčių ir jų atsiradimo laiko, tačiau, atsakovei suteikus gaminiams sutartinę garantiją, ir neįrodžius, kad šie trūkumai atsirado po to, kai durys buvo perduotos ieškovei, ir atsirado dėl ieškovės veiksmų – netinkamo durų laikymo bei eksploatavimo, vertinama, kad šiuos trūkumus turėjo ištaisyti atsakovė.
13. Teismo vertinimu, durys su judančia įsprūda negali būti laikomos tinkamomis naudoti, tačiau atsižvelgiama į eksperto nustatytų darbų minėtiems trūkumams ištaisyti pobūdį bei sumą – apie 800 Eur, kai bendra užsakymo suma 12 349,06 Eur, t. y. trūkumų ištaisymui nereikalingas didelės apimties remontas, reikalingos išlaidos remontui palyginti nedidelės, ir didelė tikimybė, kad šiuos trūkumus ieškovė gali ištaisyti pati, nepasitelkdama trečiųjų asmenų. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė, kaip pati nurodė pretenzijoje, verslininkė statybų srityje, vertinama, kad minėti aštuonerių durų įsprūdų trūkumai nėra esminis sutarties pažeidimas ir ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas – sutarties nutraukimas, neproporcingas nustatytiems kokybės trūkumams.
14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sudaryta komercinė pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. sutartis sudaryta ne vartotojo ir verslininko, bet dviejų verslo subjektų, todėl teismas neturi pagrindo išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir spręsti dėl galimybės taikyti kitus įstatyme numatytus bendruosius ar specialiuosius pirkėjo teisių gynimo būdus, todėl ieškinys atmetamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovė (apeliantė) ARCHTECH SALTMIRIS apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ARCHTECH SALTMIRIS ieškinį atsakovei UAB „Geriausios durys“ tenkinti pilna apimtimi; priteisti iš atsakovės UAB „Geriausios durys“ ieškovės ARCHTECH SALTMIRIS naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurios bus pagrįstos bylos nagrinėjimo metu įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais reikalavimais:
15.1. Vienas iš esminių teismo motyvų atmetant ieškovės ieškinį buvo ginčo šalių sudarytos Sutarties 5.5 punktas, pagal kurį, pasak teismo ieškovė buvo atsakovės informuota, kad dėl natūralios medienos savybių durų atspalvis bus skirtingas ir ji negalės dėl to reikšti atsakovei pretenzijų. Tačiau nesutiktina su tokia teismo išvada, nes ji prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, t. y. minėtame Sutarties 5.5 punkte nėra pateikta informacija, kurią nurodė teismas minėtoje savo išvadoje. Vertinant Sutarties 5.5 punktą akivaizdu, kad juo ieškovė nebuvo įspėta, kad ąžuolo masyvo durų atspalviai bus skirtingi. Sutarties 5.5 punkte yra tik įspėjimas, kad durys pagamintos iš faneruotės (faneros plokštės) turės natūralių medienos požymių, tačiau ir tai nekonkretizuoti tie natūralios medienos požymiai. Sutartyje nėra niekaip net užsiminta, kad ąžuolo masyvo durys bus skirtingų atspalvių, o juo labiau tai nenurodyta Sutarties 5.5 punkte.
15.2. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad minėtame Sutarties 5.5 punkte kalbama tik apie duris, kurios pagamintos iš faneruotės (faneros plokštės). Nagrinėjamu atveju ieškovė įsigijo iš atsakovės tik vienas duris, kurios yra pagamintos iš faneruotės (faneros plokštės). Likusios 16 vnt. durų yra pagamintos iš ąžuolo masyvo plokštės. Ši Sutarties 5.5 punkto analizė patvirtina, kad teismas padarė grubią įrodymų vertinimo klaidą, nuspręsdamas, kad Sutarties 5.5 punktu ieškovė neva buvo informuota, kad ąžuolo masyvo durų atspalviai skirsis. Ši teismo rašytinių įrodymų vertinimo klaida iš esmės ir lėmė sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.
15.3. Teismas apskritai neatskleidė bylos esmės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nekvestionavo ir nekvestionuoja aplinkybės, kad ąžuolo masyvo durys dėl pristatymo metu veikiamų oro sąlygų galėjo nežymiai natūraliai patamsėti ar pašviesėti, tačiau ne dėl to yra kilęs tarp šalių ginčas. Ginčas yra kilęs dėl to, kad pačios durys suklijuotos iš akivaizdžiai skirtingų atspalvių ąžuolo lentelių, kurių plotis apie 5-7 cm ir visiškai nesvarbi ta aplinkybė ar jos buvo veikiamos oro sąlygų ar ne, tačiau jų atspalviai akivaizdžiai skirtingi iš savęs. Dėl šios priežasties durų filinginė dalis vietoje vienspalvio atspalvio yra itin marga, atrodanti kaip „šachmatų lenta“. Kadangi pačios durys buvo suklijuotas iš pernelyg skirtingų atspalvių ąžuolo lentelių, todėl jas nudažius (nubeicavus) nebuvo išgauta vientisa 5 proc. riešuto spalva.
15.4. Taip pat teismo ekspertas itin teisingai pastebėjo ir pažymėjo teismo ekspertizės akte, kad skirtingai nei durų vidurinė dalis (filingas), durų karkasas pagamintas iš vienspalvio atspalvio medžio lentelių. Tai dar labiau patvirtina faktą, kad gaminant duris buvo galima parinkti vientiso atspalvio medžio lenteles ne tik durų karkasui, bet ir filingui, tačiau dėl neaiškių priežasčių tai nebuvo padaryta. Teismas šių teismo eksperto išvadų niekaip nepatarė ir joms (ne)pritarė, o tiesiog jas ignoravo, kas sąlygojo, jog nebuvo atskleista bylos esmės.
15.5. Teismo padarytos išvados, kad dažant (beicuojant) ąžuolo masyvo duris neįmanoma išvengti skirtingų medienos atspalvių dėl dažų (beico) įgeriamumo ne tik neturėjo jokios reikšmės sprendžiant būtent šį ginčą, bet ir yra prieštaringos minėtų liudytojų (turinčių specialių žinių bylai aktualiu klausimu) duotiems paaiškinimams, nes akivaizdu, kad dar prieš suklijuojant duris buvo padaryta kita technologine klaida, t. y. neparinktos vienspalvio atspalvio medžio lentelės, kad jas nudažius (nubeicavus) ir joms išdžiūvus durys būtų iš esmės vienspalvio atspalvio.
15.6. Atlikti laboratoriniai bandymai vienareikšmiškai patvirtino, kad atsakovės perduotos ieškovei durys neatitinka jų Sutartyje (užsakyme) sulygtos durų spalvos – 5 proc. riešuto, nes akivaizdžiai per dideli atspalvių nuokrypiai nuo Atsakovės pateikto durų pavyzdžio ir ginčo durų. Tai reiškia, kad ieškovė negavo iš atsakovės tokių durų, kokių tikėjosi pagal Sutartį.
15.7. Šiuo atveju, teismo ekspertizės akte buvo pateikta laboratorinių bandymų metu nustatytų durų atspalvių skirtumų lentelė (žr. teismo ekspertizės akto 42 psl.). Šioje lentelėje pažymėta, kad ribinis atspalvių skirtumas, kurį galima matyti plika akimi – 2,30. Nors iš minėtos lentelės duomenų matyti, kad visų durų atspalvis skiriasi nuo atsakovės pateikto pavyzdžio, kas reiškia, kad ginčo durų spalva neatitinka užsakyme numatytos 5 proc. riešuto spalvos, tačiau teismas dėl neaiškių priežasčių šiuos laboratorinių bandymų duomenis tik atkartojo, tačiau jų niekaip nesusijęs su ginčo dalyku dėl jų nepasisakė. Iš tokio neargumentuoto teismo sprendimo liko neaišku, ar teismas pritarė teismo eksperto išvadai, kad ginčo durų spalva neatitiko užsakyme sutartos spalvos ar ne, nors tai buvo ginčo esmė ir viena iš esminių priežasčių kodėl apskritai byloje buvo paskirta teismo ekspertizė ir atlikti laboratoriniai bandymai nustatant durų spalvą.
15.8. Taip pat nesuprantama kaip teismas galėjo nuspręsti, kad ieškovė neva visas duris panaudojo pagal paskirtį, kai tiek iš ieškovės pateiktų durų nuotraukų, tiek iš teismo ekspertizės akto durų nuotraukų matyti durų montavimo žymės tik ant vienų durų. Pažymėtina, kad net 2025 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu teismo ekspertas D. K., atsakydamas į teismo užduotus klausimus, paaiškino, kad atvykus pradėti durų ekspertizę, tik kelios durys buvo išpakuotos ir negamykliškai pakartotinai supakuotos. Kitos durys buvo neišpakuotos iš gamyklinių pakuočių ir jis pats jas išpakavo.
15.9. Ieškovė tikėjosi pagal Sutartį gauti kokybiškas prabangias ąžuolo masyvo duris, kurių spalva bus 5 proc. riešutas bei visus durų priedus (staktas, apvadus, užraktus ir kt.), tačiau ieškovė to negavo iš atsakovės, nes jai pristatytos durys neatitiko sutartos durų spalvos; durys buvo nekokybiškai suklijuotos (klibėjo durų filingas); Atsakovė nepristatė durų stiklų (3 vnt.) ir neatliko durų apvadų supjovimo bei dalies frezavimo darbų (skylių durų rankenoms), nors už tai ieškovė sumokėjo atsakovei. Šiuo atveju akivaizdu, kad griežtas sutarties laikymasis durų spalvos atžvilgiu turėjo esminę reikšmę, nes savaime suprantama, kad gyvenamojo namo vidaus durys atlieka ne tik savo tiesioginę paskirtį (uždaryti/atidaryti sienos angą), bet ir dizaino paskirtį. Jeigu ieškovė būtų tikėjusi iš durų tik tiesioginės jų paskirties (uždaryti/atidaryti sienos angą), tai ji nebūtų užsisakiusi vienų iš rinkoje brangiausių ąžuolo masyvo durų bei užsakyme nurodžiusi konkrečios durų spalvos.
15.10. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog durų spalvos neatitikimas sutarties sąlygoms nėra laikomas jos pažeidimu, todėl atitinkamai teismas padarė ir nepagrįstą išvadą dėl sutarties nutraukimo (ne)proporcingumo nustatytiems durų kokybės trūkumams. Akivaizdu, kad jeigu teismas būtų nepadaręs grubios įrodymų vertinimo klaidos ir nusprendęs, jog ginčo durų spalvos neatitikimas sutarties sąlygoms yra laikytinas jos pažeidimu, tai visi kiti durų kokybės trūkumai būtų laikytini papildomais ir nebebūtų galima priimti kitokio sprendimo, kaip tik nutraukti sutartį dėl to, kad nukentėjusioji šalis – ieškovė negavo iš esmės to, ko tikėjosi iš sutarties.
16. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
16.1. Ekspertizės akte konstatuota, jog 2023 m. birželio 7 d. buvo apžiūrėtos 18 vnt. nesumontuotos ir vertikalioje padėtyje sandėliuojamos medinių vidaus durų varčios įsigytos iš UAB „Geriausios durys“ (toliau – durys), t. y. nėra konkretizuojama kurios iš jų yra faneruotos, o kurios pagamintos iš medžio masyvo. Tiek medžio masyvo, tiek ir faneruotos durys yra pagamintos iš natūralios medienos, todėl joms taikytina ieškovės komentuojamas Sutarties 5.5 punktas. Kadangi ieškovė nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme neginčijo Sutarties 5.5 punkto, o dabar nurodytas naujas argumentas, jog įgytos tik vienos faneruotos durys, minėtas ieškovės argumentas neturėtų būti nagrinėjamas, kadangi įstatymo yra nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus ir remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).
16.2. Su ieškovės argumentais, jog galima buvo parinkti vientiso atspalvio medžio lenteles, atsakovė nesutinka, kadangi ieškovė akivaizdžiai yra nesusipažinusi su gamintojo Pastavsky baldų centras durų gamybos technologija. Durų gamybos procesas yra viešai skelbiamas, todėl galima pažiūrėti viešai skelbiamą video medžiagą (PMUE “POSTAVY CENTER”). Be to, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina aplinkybę, jog durų varčios iš nedažytų ruošinių surinkimo etape neįmanoma nustatyti dažų absorbcijos gylio.
16.3. Byloje yra rašytiniais įrodymais nustatyta, jog dažant ąžuolo masyvo duris neįmanoma išvengti skirtingų medienos atspalvių dėl dažų įgeriamumo, todėl ieškovės samprotavimai apie padarytą technologine klaidą, t. y. neparinktas vienspalvio atspalvio medžio lentelės, kad jas nudažius durys būtų iš esmės vienspalvio atspalvio, yra visiškai nepagrįsti. Be to, ieškovė pasirinko duris, kuriose labiausiai matosi medienos nevienoda struktūra. Iš ieškovei pristatytų durų matosi, jog durys gamintos pagal tą pačią technologiją gali ir neturėti tokio ryškaus medienos skirtumo (aukščiau įdėtas paveikslėlis). Taigi, teismo padaryta išvada, dėl ginčo durų spalvos yra teisinga, todėl ieškovės pretenzijos dėl durų atspalvių turėtų būti atmestos kaip nepagrįstos.
16.4. Iš byloje pateikto atsakovės ekspozicijoje esančių durų pavyzdžio matosi, jog ir ekspozicijoje esančios durys turi ne vienodą medienos atspalvį. Pažymėtina, jog ekspertas darydamas savo išvadas nenuvyko minėtų durų apžiūrėti, o padarė vienareikšmišką išvadą, jog visų ginčo durų atspalviai skiriasi lyginant su durų pavyzdžiu, kuris rodomas klientams prieš įgyjant duris. Tokia išvada negalima vadovautis, kadangi prieš įgyjant duris rodomos ne tik masyvo ruošinys, o visos durys, kurių plote, kaip ir pateiktame durų, esančių parduotuvėje pavyzdyje, atspalviai skiriasi dėl natūralios medienos savybių.
16.5. Teismas pagrįstai rėmėsi pirmuoju šaltiniu, nurodančiu faktines aplinkybes, t. y. 2021 m. birželio 21 d. pretenzijos tekstu, kuriame pati Ieškovė nurodė: „Kad priduoti namą mes sudedame esamas duris. jum siunčiame atgal, jos yra Gavus naujas duris, brokuotas siunciame jums atgal.“ Taigi, pati ieškovė nors ir buvo nurodžiusi eilę trūkumų pretenzijoje, visgi, pati pretenzijoje nurodė, jog tokias duris įstatys objekte. Aplinkybė, jog atsakovė sureagavo į minėtą pretenziją iškart, paprašė papildomos informacijos, galimai sustabdė ieškovę nuo tolesnio durų montavimo, tačiau tai nepatvirtina pradinio jos ketinimo panaudoti duris pagal jų paskirtį.
16.6. Teismo ekspertizės akto papildyme nurodyta „Atlikus objekto apžiūrą nustatyta, kad kliba 8 vnt. durų vidinių dalių. Tokių darbų kaina apytiksliai būtų apie 100 Eur + PVM vienerioms durims. Viso 800 Eur + PVM.” Remdamasis minėta informacija, Teismas pagrįstai konstatavo, jog „negalima spręsti, kad dėl nustatytų durų įsprūdų trūkumų durys nebuvo panaudotos pagal paskirtį perduodant namą.“ Ekspertas nurodė, jog tokio trūkumo pašalimas yra nesudėtingas. Taigi, teismas sprendė, jog ieškovė gali savo teises ginti vienu iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytų būdų, tačiau ne CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.
16.7. Medinių durų spalvos skirtumas dėl medienos ypatybių nėra ginčo durų defektas, ir akivaizdu, jog netrukdo naudotis daiktu pagal jo paskirtį, todėl ieškovės prašomas teisių gynimo būdas nutraukti pirkimo pardavimo sutartį yra neadekvatus ir neproporcingas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
18. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Bylos faktinės aplinkybės
19. 2021 m. kovo 8 d. ieškovė ir atsakovė sudarė durų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 040, pagal kurios sąlygas atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei prekes pagal suderintą užsakymą Nr. MIN236, o ieškovė įsipareigojo priimti iš atsakovės prekes bei sumokėti už jas atsakovei 12 349,06 Eur.
20. Šalys susitarė dėl 17 vnt. vidaus durų ir staktų komplektų ir kitų jų dalių (spynų, rankenų, stiklų, stumdymo sistemų, fiksatorių, apvadų ir kt.) pardavimo bei durų apvadų supjovimo ir durų frezavimo darbų atlikimo, kuriuos turėjo atlikti atsakovė. Pagal užsakymą durų spalva – 5 proc. riešutas. Ieškovė pagal Sutarties sąlygas apmokėjo atsakovės pateiktą 2021 m. kovo 8 d. išankstinę PVM sąskaitą-faktūrą serija PMC Nr. 2021-03-08 dviem bankiniais mokėjimais (2021 m. kovo 17 d. – 5 000,00 Eur ir 2021 m. birželio 9 d. – 7 349,06 Eur), t. y. ieškovė iš anksto sumokėjo atsakovei už prekes iš viso 12 349,06 Eur dydžio sumą.
21. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nustatęs, kad: nors šalys užsakyme susitarė dėl konkrečios durų spalvos, tačiau šalių sudarytos sutarties 5.5 punktą pardavėja įspėjo pirkėją, kad dėl natūralios medienos savybių galimi skirtingi gaminio faneruotės atspalviai; durų margumas nereglamentuojamas statybiniuose reglamentuose ar kituose dokumentuose; teismo eksperto patvirtinti 8 vnt. durų trūkumai (klibantis filingas), atsižvelgiant į preliminarią durų trūkumų remonto kainą (800,00 Eur + PVM) ir Sutarties kainą (12 349,06 Eur), nelaikytini esminiu trūkumu, kad būtų galima dėl jų nutraukti Sutartį.
22. Apeliantė prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovės UAB „Geriausios durys“ apeliantei parduotų prekių kokybės.
Dėl ieškovei parduotų prekių kokybės
23. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo šalių sudarytos sutarties 5.5 punkto vertinimu, kuriame įtvirtinta, kad dėl natūralios medienos savybių, skirtingi faneruotės atspalviai turi natūralios medienos požymių, todėl negali būti pretenzijų priežastimi.
24. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl sutarties 5.5 punkto, nurodė, kad ieškovė, būdama verslininke statybų srityje, galėjo suprasti sutarties sąlygą, kad dėl natūralios medienos savybių durų atspalviai bus skirtingi, ir įvertinti šią aplinkybę. Ieškovė su minėta sąlyga sutiko ir nors teigia, kad tikėjosi ne tokių atspalvių, tačiau sutartyje šalys nesusitarė dėl atspalvių skirtingumo ribų. Teismas sprendė, kad ieškovė, pasirašydama sutartį, netgi patvirtino, kad skirtingi atspalviai negali būti pretenzijų priežastimi, t. y. sutiko, kad pardavėja durų spalvai garantijos nesuteikia.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek natūrali faneruotė (plonas natūralaus medžio sluoksnis), tiek medžio masyvas yra natūralios kilmės medžiagos, kurie gali turėti skirtingą spalvų toną, raštus ir tokie elementai gali skirtis vienas nuo kito. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju toks nukrypimas turi būti nežymus. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ne tik į aukščiau nurodytą sutarties nuostatą, bet ir šalių paaiškinimus apie sutarties sudarymo aplinkybes bei kitus susitarimus sudarant sutartį. Byloje nustatyta, kad apeliantė rinkosi vidaus durų spalvą pagal atsakovės jai pateiktą pavyzdį, kuriame taip pat matomi skirtingi mediniai elementai vienoje plokštumoje, tačiau tarp jų atspalvių skirtumas nėra ženklus. Laikytina, kad būtent dėl tokio atspalvių skirtingumo ribų šalys susitarė.
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje byloje paskirtos ekspertizės metu ekspertas vertino visų atsakovės parduotų durų spalvas. Ekspertas nurodė, kad Bandymų laboratorija UAB „Testlita“ (toliau – Laboratorija) 2023 m. nuo gruodžio 5 iki 8 d. atliko gamintojo PMUE „Postavy furniture center“ Oziornaja str. 28, Portavy, Vitebsko sritis, Baltarusijos Respublika, medinių durų atspalvių bandymus ir parengė bandymų protokolą Nr. V-1102/23 (toliau – Bandymų protokolas). Bandymų protokole nurodyta: „Dėl augimo metinių žiedų ir jų dydžio mediena turi tekstūruotą raštą. Medienos ląstelėse yra įvairių pigmentų, dervų, taninų, aliejų ir kitų medžiagų, todėl originali mediena nėra vienalytė spalvos prasme. Detalės spalva, net išpjovus iš vieno medžio, skiriasi priklausomai nuo struktūros ir kitų parametrų.“. Durų spalvų skirtumų nustatymą Laboratorija atliko pagal ASTM D2244-21 metodą. Bandymų metu buvo tikrinamas šviesiausių ir tamsiausių spalvų koordinačių matavimas ir durų spalvų skirtumų (?Ea,b) apskaičiavimas lyginant su pavyzdžio spalvomis. T. y. ginčo durų margumas buvo lyginamas su durų pavyzdžio margumu. Taip pat buvo lyginamas atspalvio skirtumas tarp tose pačiose duryse esančių šviesių ir tamsių fragmentų ir lyginamas su pavyzdžio atspalvių skirtumu.
27. Ekspertas, išanalizavęs Bandymų protokolą, padarė išvadą, kad visų ginčo durų atspalviai skiriasi lyginant su durų pavyzdžiu, kuris rodomas klientams prieš įsigyjant duris. Ginčo durų margumas beveik visais atvejais viršija pavyzdžio margumą. Ekspertas tiriamojoje dalyje taip pat nurodė, kad apžiūros ir laboratorinių bandymų metu nustatyta, kad didžiausi durų atspalvio skirtumai yra durų filinge. Tai reiškia, kad margas yra ne durų karkasas, o filinginė dalis. Tuo atveju jei margumas būtų traktuojamas kaip defektas remontuojant ginčo duris reikėtų išardyti duris ir pakeisti 17 durų margą filingą į vienodesnio atspalvio filingą. Durų karkaso ir filingo mediniai elementai yra suklijuoti vieni su kitais, todėl duris išardyti nepažeidžiant karkaso gali būti labai sudėtinga arba visai neįmanoma. Ekspertizės tiriamojoje dalyje yra pateiktos durų nuotraukos ir nurodyta, kad durų filingas yra margas, šviesūs ir tamsūs atspalviai ženkliai skiriasi. Durų karkasas nėra margas, išlaikytas panašus atspalvis (teismo ekspertizės akto 44 psl.).
28. Lyginant į bylą pateiktas ginčo durų nuotraukas ir durų pavyzdį, pagal kurias apeliantė išsirinko duris, taip pat vizualiai matyti, kad durų spalva neatitinka užsakyme nurodytos durų spalvos. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad kiekvienose iš nupirktų durų pastebima itin plati rusvos spalvos paletė. Mediniai elementai, iš kurių suklijuotos durys, yra skirtingų spalvų, todėl durų spalva nėra vientisos spalvos, o yra margos. Nors pavyzdinių durų, pagal kurias apeliantė pasirinko durų modelį ir spalvą, taip pat yra spalvų skirtumas tarp medienos elementų, kurios buvo klijuojamos į vientisą plokštumą, tačiau šis skirtumas yra nežymus. Bendra durų spalva nėra marga, o labiau vientisos rusvos spalvos. Kaip minėta, ekspertas taip pat nurodė, kad ginčo durų atspalviai skiriasi lyginant su durų pavyzdžiu, kuris rodomas klientams prieš įsigyjant duris, o pateiktoje eksperto lentelėje nurodytas didelis skirtumas tarp spalvų.
29. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina aplinkybę, jog durų varčios iš nedažytų ruošinių surinkimo etape neįmanoma nustatyti dažų absorbcijos gylio. Taip pat į bylą buvo pateiktas gamintojo „Postavskį baldų centras“, 2024 m. balandžio 15 d. raštas, kuriame nurodoma, kad durų iš natūralios medienos gamybos procese nėra galimybės išgauti vienodo atspalvio dėl skirtingos ąžuolo medienos struktūros (rašto), spalvos, dėl to, kad durų varčios surinkimo iš nedažytų ruošinių etape dėl medienos struktūros neįmanoma nustatyti dažų ar lako absorbcijos gylio. Tačiau bylos nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas D. K. nurodė, kad vidurinė durų dalis pagaminta iš atskirų lentelių, kurių plotis apie 5 cm, ji suklijuota iš dalių. Paprastai durys taip ir gaminamos, nes būtų sudėtinga gauti tokio diametro vientiso medžio, tačiau galima buvo parinkti atskiras lenteles labiau panašias, kad taip akivaizdžiai nesiskirtų atspalviai. Teoriškai tą galima padaryti, tiesiog vietoje vidurinio pagaliuko buvo galima įdėti kitą. Surenkant durų vidurinę dalį, galima parinkti panašaus atspalvio medieną. Beicuojant, dažant, labiau išryškėja atspalviai. Medienos ir atspalvis, ir struktūra turėtų būti kaip galima vienodesnė. Šiuo atveju lentelė, į kurią labiau įsigėrė dažai, buvo minkštesnė. Surenkant galima pasižiūrėti, kad juostelės būtų vienodesnės struktūros ir atspalvio, tuomet dažai būtų taip stipriai neįsigėrę.
30. Taigi, iš esmės ekspertas savo išvadoje nurodė, kad apeliantei buvo parduotos durys kitokio atspalvio nei šalys susitarė, nes pati spalva nėra vientisa. Ekspertas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad surenkant durų vidurinę dalį, galima parinkti panašaus atspalvio medieną, tuomet ir durų spalva būtų buvusi vienodesnė. Kita vertus, šalys susitarė dėl ąžuolinių durų spalvos (5 proc. riešutas), kuriame matomas medžio raštas, todėl kokios priežastys lėmė, kad atsakovei nepavyko išgauti tokios durų spalvos, kokios pageidavo apeliantė, reikšmės neturi. Šalys, pasirašydamos sutartį susitarė dėl ąžuolinių durų, kurios bus padengtos 5 proc. riešuto spalva, o ne dėl margų durų. Atsakovė, būdama savo srities profesionale, turėjo užtikrinti, kad apeliantei būtų pristatytos durys tos spalvos, dėl kurios šalys buvo sutarę.
31. Ieškovė nurodo ir kitus durų trūkumus – įsprūdų judėjimą. Ekspertizės akto išvadų 3 punkte ir 2025 m. sausio 28 d. teismo ekspertizės akto papildymo išvadoje nurodyta, kad aštuonių durų įsprūdos (filingas) juda, tarp įsprūdų ir karkaso susiformavę tarpeliai. Pirmosios instancijos teismas sprendime sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad minėti trūkumai atsirado dėl netinkamo durų laikymo, teiginys, kad durys buvo laikomos drėgnose patalpose, nepagrįstas jokiais įrodymais, nepaneigti ieškovės paaiškinimai, kad durys lauke buvo tik fotografuojamos, visą kitą laiką buvo laikomos patalpoje, be to, iš ekspertizės išvados ir eksperto paaiškinimų matyti, kad durų įsprūdos judėjimui ir tarpelių atsiradimui turėjo įtakos medienos susitraukimas dėl džiūvimo, todėl nėra pagrindo vertinti, kad duris ieškovė laikė per drėgnose patalpose. Šios išvados nebuvo skundžiamos, todėl spręstina, kad aštuonios apeliantei parduotos durys turi trūkumų, susijusių su jų konstrukcija.
32. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė nepristatė durų stiklų (3 vnt.) ir neatliko durų apvadų supjovimo bei dalies frezavimo darbų (skylių durų rankenoms), nors už tai ieškovė sumokėjo atsakovei. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad apvadai supakuoti dėžėse, jie nesupjauti iki reikiamų matmenų, tačiau, pagal užsakyme Nr. MIN236 esančius duomenis, grafoje „Svarbi informacija“ nurodoma, kad „Užsakytos prekės pateikiamos nesurinktos ir nesupjaustytos, t. y. staktos, apvadai, praplatinimai patiekiami gamyklinių ilgių, pločių ir storių.“. Ekspertas savo išvadoje nurodė, kad atsakovės parduotose duryse yra išfrezuotos visos spynų ertmės ir rankenų montavimui skirtos kiaurymės, kurias įsipareigojo išfrezuoti atsakovė. Todėl atmetami apeliantės argumentai, kad nebuvo atlikti frezavimo ar apvadų supjovimo darbai. Tačiau nepaisant to, sutiktina su apeliante, kad ji negavo tokių durų, dėl kurių šalys susitarė sudarydamos sutartį, nes perduotos 8 durys buvo su judančiu filingu ir tarp jų tarpeliais, o taip pat visos apeliantei durys perduotos netinkamo atspalvio.
Dėl ieškovės pasirinkto jos teisių gynimo būdo
33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo ekspertas, 2025 m. sausio 28 d. papildęs byloje atliktos statybos ekspertizės aktą, pateikė išvadą, kad aštuoneriose duryse nustatytas įsprūdų judėjimas, tačiau yra galimybė ištaisyti šiuos durų trūkumus – tam reikalinga tarp durų įsprūdos ir varčios rėmo užpurkšti klijų visu įsprūdo perimetru, šiuos darbus galima atlikti ir neišardžius durų rėmo. Ekspertas apskaičiavo, kad tokių darbų kaina būtų apie 100 Eur vienerioms durims, iš viso aštuonerioms – apie 800 Eur. Atsižvelgdamas į šią išvadą, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad 800 Eur, kai bendra užsakymo suma 12 349,06 Eur, t. y. trūkumų ištaisymui nereikalingas didelės apimties remontas, reikalingos išlaidos remontui palyginti nedidelės, ir didelė tikimybė, kad šiuos trūkumus ieškovė gali ištaisyti pati, nepasitelkdama trečiųjų asmenų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aštuonerių durų įsprūdų trūkumai nėra esminis sutarties pažeidimas ir ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas – sutarties nutraukimas, neproporcingas nustatytiems kokybės trūkumams.
34. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. To paties straipsnio 6 dalyje laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis. Pagal CK 6.334 straipsnio 4 dalį grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
35. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje nurodytos normos taikymo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).
36. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl įsprūdų atspalvių skirtingumo durys negali būti naudojamos pagal paskirtį. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Kaip minėta, apeliantei pristatytos durys buvo ne tik su filingų/įspūdų trūkumais, bet ir netinkamos spalvos. Šioje byloje ekspertui nurodžius, kad atlikus defektų ištaisymo kainos skaičiavimus, kokybiškų ąžuolinių varčių gamyba ir paruošimas kainuotų 8813,26 Eur be PVM, spręstina, kad bendra trūkumų šalinimo suma sudaro 9 613,26 Eur. Tai reiškia, kad trūkumų šalinimas sudarytų apie 78 proc. visos kainos. Nėra pagrindo nesutikti su apeliante, kad gyvenamojo namo vidaus durys atlieka ne tik savo tiesioginę paskirtį (uždaryti/atidaryti sienos angą), bet ir dizaino paskirtį. Jeigu ieškovė būtų tikėjusi iš durų tik tiesioginės jų paskirties (uždaryti/atidaryti sienos angą), tai ji užsakyme nebūtų nurodžiusi konkrečios durų spalvos.
37. Šiame kontekste nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad duris buvo galima naudoti pagal paskirtį, t. y. kaip vidaus duris, ir ieškovė jas naudojo. Tokia išvada prieštarauja apeliantės pateiktiems paaiškinimams ir byloje pateiktiems įrodymams. Iš byloje pateiktų apeliantės nuotraukų, tiek iš teismo ekspertizės akto durų nuotraukų nustatyta, kad montavimo žymės yra tik ant vienų durų. Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad buvo sumontavusi tik vieną vidaus durų komplektą ir pastebėjus, kad jos neatitinka sutarties sąlygų, kitų durų nemontavo. Taip pat teismo posėdžio metu teismo ekspertas D. K., atsakydamas į teismo užduotus klausimus, paaiškino, kad atvykus pradėti durų ekspertizę, tik kelios durys buvo išpakuotos ir negamykliškai pakartotinai supakuotos. Kitos durys buvo neišpakuotos iš gamyklinių pakuočių ir jis pats jas išpakavo.
38. Kadangi atsakovė pardavė netinkamas prekes, o jų trūkumų šalinimas sudarytų apie 78 proc. durų kainos, spręstina, kad restitucijos taikymas taip, kaip numatyta CK 6.334 straipsnio 4 dalyje – sumokėtos kainos grąžinimas, atitinka sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, jos nepažeidžia (CPK 12, 176-178, 185 straipsniai).
39. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas. Apeliantės ir atsakovės durų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 040 nutraukiama ir taikytina restituciją priteisiant apeliantei iš atsakovės 12 349,06 Eur, sumokėtų pagal 2021 m. kovo 8 d. durų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 040, ir įpareigojant atsakovę UAB „Geriausios durys“ pasiimti iš ieškovės prekes (apeliantė nurodo, kad šiuo metu visos prekės saugomos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius).
40. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis – kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo vadovaujantis, iš atsakovės apeliantei priteistina šeši procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
41. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje rašytinius įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė, kad jai buvo parduotos netinkamos kokybės prekės ir ji negali jų naudoti pagal paskirtį. Taip pat pirmosios instancijos padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą (nutraukti sutartį ir reikalauti visos jos sumokėtos sumos grąžinimo). Netinkamai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su durų spalva, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, kurį apeliacinės instancijos teismas panaikina ir priima naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
42. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdami teisinės pagalbos išlaidų dydžio pagrįstumą, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
44. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 7 960,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės pateiktos sąmatos matyti, kad šias išlaidas sudaro (278,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą teismui; 2 640,00 Eur advokato T. N. teisinių paslaugų suteikimas; 20,00 Eur dokumentų vertimo išlaidos; 1 052,97 Eur Durų sandėliavimo išlaidos; Durų transportavimo išlaidos (į laboratoriją / iš laboratorijos); 1 500,00 Eur Teismo ekspertizės išlaidos; 269,40 Eur Laboratorinio bandymo, reikalingo teismo ekspertizei atlikti, 2 000,00 Eur išlaidos (sumokėta pagal teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. pranešimą dėl apmokėjimo už ekspertizę; teismo eksperto apklausimo teismo posėdyje išlaidos (sumokėta pagal teismo 2024 m. spalio 23 d. pranešimą dėl apmokėjimo už eksperto apmokėjimą 200 Eur). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių taip pat kitos išlaidos susijusios su byla, todėl tenkinus apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas iš atsakovės ieškovei priteistina 7 960,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
45. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 278 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovė pateikė jos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Nurodytos išlaidos taip pat priteisiamos ieškovei iš atsakovės.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės ARCHTECH SALTMIRIS apeliacinį skundą tenkinti.
Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Nutraukti 2021 m. kovo 8 d. durų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 040, sudarytą tarp ieškovės ARCHTECH SALTMIRIS ir atsakovės UAB „Geriausios durys“.
Taikyti restituciją – priteisti ieškovės ARCHTECH SALTMIRIS naudai iš atsakovės UAB „Geriausios durys“ 12 349,06 Eur, sumokėtus pagal 2021 m. kovo 8 d. durų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 040 ir įpareigoti atsakovę UAB „Geriausios durys“ pasiimti iš ieškovės ARCHTECH SALTMIRIS prekes, pristatytas pagal šią pirkimo–pardavimo sutartį.
Priteisti iš atsakovės UAB „Geriausios durys“ ieškovei ARCHTECH SALTMIRIS 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (12 349,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 31 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Priteisti iš atsakovės UAB „Geriausios durys“, juridinio asmens kodas 300086066, ieškovei ARCHTECH SALTMIRIS, juridinio asmens kodas 925244759, 7 960,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės UAB „Geriausios durys“, juridinio asmens kodas 300086066, ieškovei ARCHTECH SALTMIRIS, juridinio asmens kodas 925244759, 1 478 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjos Renata Beinoravičienė
Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė