Civilinė byla Nr. e2A-376-553/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00700-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.3; 3.2.8.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Žilvino Terebeizos ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl perkančiojo subjekto sprendimų ir viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, tretieji asmenys uždarosios akcinės bendrovės „GO Energy LT“, „Remitas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės vykdyto supaprastinto pirkimo „Šalto vandens skaitiklių keitimo paslauga“ (pirkimo Nr. 628403) (toliau – Pirkimas) sąlygų 7 priedą „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“, pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės sprendimus dėl Pirkimą laimėjusio pasiūlymo nustatymo ir pretenzijos atmetimo.
2. Nurodė, kad perkantysis subjektas netinkamai įvertino tiekėjų pasiūlymus dėl neaiškių ir klaidingų Pirkimo sąlygų, kurių 7 priedo 3 punkte nustatyta, jog tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas apskaičiuojamas sudedant a) tiekėjo pasiūlymo kainą (įkainių sumą) (C), b) paslaugų teikėjo darbo našumą (apskaitos prietaisų (skaitiklių) vnt. per mėnesį) (R) ir c) EMAS, LST EN ISO 14001 arba lygiaverčio sertifikato (G) balus. Nors žodžiais yra aprašyti trys ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, tačiau formulėje, kuri nurodyta 3 punkte, t. y. S=C+R, nėra trečiojo vertinimo kriterijaus (G), be to, Pirkimo sąlygose nenumatytas (G) kriterijaus lyginamasis svoris.
3. Nurodė, kad Pirkimą laimėjęs trečiųjų asmenų pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų 2 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalavimai laikytis kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų“ reikalavimų, nes pasiūlymo pateikimo metu tretieji asmenys nebuvo įsidiegę visų ar bent vieno iš Pirkimo sąlygų 2 priede nurodytų standartų, todėl turėjo būti pašalinti iš Pirkimo.
4. Nurodė, kad Pirkimą laimėję tiekėjai nėra pajėgūs tinkamai ir laiku įvykdyti Pirkimo sutartį. UAB „GO Energy LT“ nėra vykdžiusi tokio pobūdžio paslaugų ir neturi patirties šioje srityje. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „GO Energy LT“ vidutinis darbuotojų atlyginimas per mėnesį sudaro tik 189,90 Eur, bendrovėje dirba 42 darbuotojai, UAB „Remitas“ dirba 10 darbuotojų, bendrovės buveinės adresas ir veiklos vykdymo vieta yra Alytuje. Darytina prielaida, kad darbus pagal Pirkimo sutartį atliks ne daugiau kaip 40 darbuotojų. Tretieji asmenys pasiūlyme nurodė, kad per mėnesį sumontuos (pakeis) ne mažiau kaip 2 610 vienetų skaitiklių, t. y. kiekvienas montuotojas per vieną kalendorinį mėnesį (20 darbo dienų) sumontuos (pakeis) daugiau kaip 65 vienetų skaitiklių už vidutinį 189,90 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Įvertinus teisės aktais nustatytą minimalų mėnesinį ar valandinį darbo užmokestį bei UAB „GO Energy LT“ savo darbuotojams mokamą vidutinį darbo užmokestį, ir darbo laiko, kuris gali būti dirbamas už tokį atlygį, santykį, bei tai, jog UAB „GO Energy LT“ tokiame pirkime neturi patirties, akivaizdu, kad Pirkimo laimėtojai neturi jokių objektyvių galimybių įvykdyti Pirkimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 7 375,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl prašymo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą
6. Teismas netenkino 2023 m. vasario 10 d. gauto ieškovės prašymo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – VPT) dėl išvados šioje byloje pateikimo. Nurodė, kad ieškovė nei ieškinyje, nei dublike neteikė prašymo įtraukti į bylą minėtą instituciją išvadai pateikti, tik 2022 m. gruodžio 27 d. pranešime dėl teismo įpareigojimų įvykdymo nurodė, kad byloje tikslinga gauti VPT nuomonę dėl kilusio ginčo, tačiau tokios savo pozicijos niekaip nepagrindė. Nurodė, kad prašymą gauti VPT išvadą byloje ieškovė iš esmės pareiškė pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytas specialias taisykles ši byla turi būti nagrinėjama ypatingai operatyviai, todėl sprendė, jog kreipimasis į VPT dėl nuomonės ar išvados pateikimo užvilkins bylos nagrinėjimą. Pažymėjo ir tai, kad prašymas kreiptis į VPT teismui nėra privalomas, kaip nėra privaloma ir VPT išvada, kuri vertintina kaip paprastas rašytinis įrodymas visų byloje surinktų įrodymų kontekste.
Dėl Pirkimo sąlygų, teisės jas ginčyti ir pasiūlymų vertinimo
7. Teismas nurodė, kad ieškovė neginčijo Pirkimo sąlygų iki Pirkimo laimėtojo nustatymo, todėl sutiko su atsakovės pozicija, jog ieškovė neturi teisės šių sąlygų ginčyti ieškinyje. Įvertinęs ieškovės pretenzijos perkančiajam subjektui formuluotę, teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovė Pirkimo sąlygas laiko neteisėtomis. Nurodė, kad ieškovė, pareikšdama pretenziją, pati nebuvo apsisprendusi, ar Pirkimo sąlygos neteisėtos, ar klaidingi jų 7 priede nurodyti pasiūlymų vertinimo kriterijai, kurie nesutrukdė ieškovei pateikti pasiūlymo Pirkime. Pažymėjo, kad ieškovės pretenzija iš esmės buvo grindžiama Pirkimo laimėtojų kvalifikacijos neatitikimu nustatytiems reikalavimams, bet ne išimtinai Pirkimo sąlygų dėl vertinimo kriterijų netikslumu. Pažymėjo ir tai, kad nei ieškovė, nei kiti tiekėjai nesikreipė į atsakovę dėl Pirkimo sąlygų (vertinimo kriterijų) patikslinimo ir (ar) jų paaiškinimo, todėl sprendė, jog jų turinys tiekėjams buvo aiškus.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė ginčija ne pirmiau nurodytas Pirkimo sąlygas, bet tai, kad jose esantys neaiškumai neleido objektyviai nustatyti laimėtojo. Nustatė, kad pagal Pirkimo sąlygų 7 priedo 3 punktą ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos (įkainių sumos) (C), Paslaugų tiekėjo darbo našumo (apskaitos prietaisų (skaitiklių) vnt. per mėnesį) (R) ir EMAS, LST EN ISO 14001 arba lygiaverčio sertifikato (G) balus pagal formulę: S=C+R. Pirkimo sąlygų 7 priedo 4 punkte nurodyta, jog yra du – C ir R – ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai: C kriterijus (tiekėjo pasiūlymo kaina), jo lyginamasis svoris 80 proc., R kriterijus (paslaugų teikėjo darbo našumas (apskaitos prietaisų (skaitiklių) vnt. per mėnesį)), jo lyginamasis svoris 20 proc., o 5 punkte detaliai paaiškinta, kaip skiriami balai už kiekvieną kriterijų (C ir R). Sprendė, kad nepaisant to, jog Pirkimo sąlygų 7 priedo 3 punkte buvo nurodyti trys pasiūlymų vertinimo kriterijai – C, R ir G, iš pateiktos formulės ir jos aprašymo bei kriterijams priskiriamų balų apskaičiavimo aiškinimų matyti, jog ekonominis naudingumas apskaičiuojamas ir laimėtojas nustatomas pagal du kriterijus – C (kainą) ir R (darbo našumą, kurį tiekėjai turėjo nurodyti pasiūlymo formoje, įrašydami pakeistų per mėnesį apskaitos prietaisų skaičių). Nurodė, kad būtent tokius duomenis pagal paminėtus du kriterijus savo pasiūlymuose nurodė tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys, todėl sprendė, jog aptartas Pirkimo sąlygų netikslumas neturėjo jokios reikšmės Pirkime pateiktų pasiūlymų vertinimui.
Dėl Pirkimą laimėjusių tiekėjų kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams
9. Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 2 priedo 4 punkte įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas atitikti nustatytus reikalavimus dėl kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi: 1) tiekėjas turi būti įdiegęs vadybos sistemą, atitinkančią LST EN ISO 9001 standarto reikalavimus arba lygiavertes kokybės vadybos priemones. Tiekėjo atitiktį šiam reikalavimui patvirtina nepriklausomos įstaigos išduotas sertifikatas, įrodantis, kad tiekėjo – įmonės veiklos kokybės valdymo sistema atitinka ISO 9001 arba LST EN ISO 9001, arba lygiaverčių standartų reikalavimus; 2) tiekėjas turi būti įdiegęs darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą, atitinkančią LST EN ISO 45001 standarto reikalavimus arba lygiavertes kokybės vadybos priemones. Tiekėjo atitiktį šiam reikalavimui patvirtina nepriklausomos įstaigos išduotas sertifikatas, įrodantis, kad tiekėjo saugos ir sveikatos vadybos sistema atitinka ISO 45001 arba LST EN ISO 45001, arba lygiaverčių standartų reikalavimus; 3) tiekėjas turi būti įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą EMAS arba kitą aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal standartą LST EN ISO 14001 ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus, arba, atlikdamas supaprastintus pirkimus ar įstatymų prieduose nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimus, taiko kitas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemones. Tiekėjo atitiktį šiam reikalavimui patvirtina EMAS arba LST EN ISO 14001 sertifikatas, arba kitas lygiavertis sertifikatas, išduotas kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų.
10. Nustatė, kad perkantysis subjektas 2022 m. spalio 14 d. gavo paklausimą Pirkime, dėl to, ar tiekėjas atitiktų reikalavimus dėl kokybės, aplinkos apsaugos bei darbuotojų sveiktos ir saugos vadybos sistemos, atitinkančios ISO 9001:2015, ISO 14001:2015, ISO 45001:2018, vadybos sistemos standartų laikymosi, jei yra įsidiegęs reikalaujamas sistemas, tačiau vykdomos sertifikavimo procedūros ir sertifikatus turės sutarties vykdymo metu. Perkantysis subjektas pateikė atsakymą, kad vykdomas supaprastintas pirkimas, todėl priims ir kitus lygiaverčius tiekėjo įrodymus, patvirtinančius tiekėjo siūlomų užtikrinimo priemonių atitiktį reikalaujamiems standartams, tačiau pažymėjo, jog būtent tiekėjas turi pareigą kiekvienu atveju teikiant lygiaverčių užtikrinimo priemonių įrodymus pagrįsti ir įrodyti, kad jo taikomos užtikrinimo priemonės realiai ir objektyviai atitinka reikalaujamus standartus.
11. Teismas nustatė, kad tretieji asmenys su pasiūlymu pateikė UAB „TUV UOLEKTIS” 2022 m. spalio 21 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog 2022 m. spalio 3 d. UAB „TUV UOLEKTIS“ ir UAB „GO Energy LT“ sudarė sutartį dėl kokybės, aplinkos apsaugos bei darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemų standartų reikalavimų pirminio sertifikavimo ir priežiūros auditų. Pažymoje nurodyta, kad 1 etapo audito metu buvo atlikta išsami vadybos sistemų dokumentų analizė ir nustatyta, kad esminiai vadybos sistemos procesai nustatyti ir funkcionuoja, pagal standartus parengti numatyti dokumentai; 2 etapo auditas numatytas 51 kalendorinę savaitę ir, jeigu bus teigiami audito rezultatai ir nustatyta, kad UAB „GO Energy LT“ funkcionuoja minėtos vadybos sistemos, bus išduotas vadybos sistemų atitiktį patvirtinantis sertifikatas. Nurodė, kad atsakovė su tripliku pateikė teismui sertifikavimo įstaigos 2023 m. sausio 27 d. išduotą sertifikatą, galiojantį nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2026 m. sausio 26 d., patvirtinantį UAB „GO Energy LT“ vadybos sistemų atitiktį ISO 9001:2015 (LST EN ISO 9001:2015), ISO 14001:2015 (LST EN ISO 14001:2015), ISO 45001:2018 (LST ISO 45001:2018).
12. Įvertinęs ginčo Pirkimo formą, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) 60 straipsnio 1-2 dalių nuostatas, atsakovės tiekėjams pateiktą išaiškinimą, teismas konstatavo, kad pastaroji pagrįstai sprendė, jog trečiųjų asmenų pateikta kompetentingos įstaigos išduota pažyma įrodė jų kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų 2 priedo 4 punkto reikalavimams.
Dėl trečiųjų asmenų pajėgumo įvykdyti Pirkimo sutartį
13. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog tretieji asmenys atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimą būti įvykdžius vieną ar daugiau šalto arba karšto vandens skaitiklių išmontavimo, sumontavimo paslaugos sutarčių, kurios (kurių) bendra vertė būtų ne mažesnė kaip 190 000 Eur be PVM (Pirkimo sąlygų 2 priedo 1 lentelės 1 punktas). Sprendė, kad savo poziciją dėl trečiųjų asmenų nepajėgumo įvykdyti Pirkimo sutartį ieškovė grindžia tik deklaratyviomis prielaidomis, pateikdama teorinį matematinį darbo užmokesčio ir darbo laiko santykio paskaičiavimą. Pažymėjo, kad perkantysis subjektas (perkančioji organizacija) viešojo pirkimo procedūrų metu negali vertinti tiekėjų pajėgumų įvykdyti sutartines nuostatas, tuo labiau kad už sutarties nevykdymą arba netinkamą įvykdymą yra nustatyta sutartinė atsakomybė. Ginčo atveju Pirkimo sutartyje nustatyta, kad tuo atveju, jei tiekėjas nepasieks sutartyje reikalaujamos našumo reikšmės, t. y. per mėnesį nesumontuos ne mažiau kaip 2 500 vienetų skaitiklių, tiekėjas privalės atsakovei sumokėti 1 000 Eur dydžio baudą už ataskaitinį mėnesį (Sutarties projekto 5.2 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė UAB „Santermita“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovė ieškinyje nepateikė savo nuomonės dėl būtinumo gauti kompetentingų institucijų, tame tarpe ir VPT, išvadas byloje, todėl teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovės pateiktam ieškiniui nustatė terminą trūkumams pašalinti. Pranešime dėl trūkumų šalinimo ieškovė nurodė, kad byloje tikslinga gauti VPT nuomonę, todėl teismas turėjo šį klausimą spręsti iki bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje pradžios. Teismas, 2023 m. vasario 7 d. nutartimi paskyręs bylą nagrinėti teismo posėdyje, neišsprendė klausimo dėl VPT išvados gavimo, todėl bylą iš esmės pradėjo nagrinėti jai nepasiruošęs.
14.2. 2023 m. sausio 10 d. ieškovė pateikė prašymą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios spręsti procesinį klausimą, kurį teismas privalėjo išspręsti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Ieškovė atitinkamai motyvavo, kodėl tokio klausimo išsprendimas yra svarbus, siekiant bylą išnagrinėti teisingai.
14.3. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė būtinumo byloje gauti VPT išvadą. Teismas nepagrindė tokios savo išvados. Priešingai, siekdamas pateisinti, kad laiku ir tinkamai neišsprendė šio klausimo, sprendime argumentavo, kad ieškovė nepagrindė būtinumo kreiptis dėl aptariamos išvados.
14.4. Teismas savo sprendimą nesikreipti dėl išvados grindžia ne faktinėmis aplinkybėmis, o procesinėmis teisėmis, t. y. kad išvados pateikimas teismui nėra privalomas, kad toks įrodymas neturi didesnės įrodomosios galios, kad byloje keliamų klausimų teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva. Tokie teismo argumentai deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.
14.5. Pirkimo sąlygos dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo yra klaidingos, neaiškios ir dviprasmiškos – iš jų turinio nėra aišku, kaip turėtų būti vertinami tiekėjų pasiūlymai – pagal tris vertinimo kriterijus, kurie aprašyti žodžiais, ar du kriterijus, kurie yra formulėje. Atsakovė sukūrė tokią ydingą situaciją, todėl jai tenka dėl to kylančios neigiamos pasekmės.
14.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygų. Tokią teismo poziciją paneigia Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-790/2023, kurioje pasisakyta, kad iš ieškovės pretenzijos turinio matyti, jog ieškovė joje kėlė klausimą dėl pirkimo sąlygų neaiškumo (klaidingai nustatytų pasiūlymų vertinimo kriterijų), kad atsakovė ieškovės pretenzijos argumentus išnagrinėjo iš esmės, todėl ikiteismine tvarka buvo išspręstas ginčas, įskaitant jo dalį dėl pirkimo sąlygų neaiškumo. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad ieškovė pagrįstai ieškinyje kvestionuoja Pirkimo sąlygų 7 priedą, nes dėl jų pateikė pretenziją, o atsakovė ją išnagrinėjo ir atmetė.
14.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Pirkimo sąlygų 7 priedas ieškovei buvo aiškus ir suprantamas. Šiuo atveju yra svarbus ne subjektyvusis, o objektyvusis vertinimas, kuris tvirtina, jog Pirkimo sąlygos dėl pasiūlymų vertinimo yra klaidingos, neaiškios ir dviprasmiškos, nes neaišku, kaip turėtų būti vertinami tiekėjų pasiūlymai – pagal tris vertinimo kriterijus, ar pagal du.
14.8. Ar pasiūlymo pateikimo metu tretieji asmenys buvo įsidiegę visus pagal Pirkimo sąlygas reikalingus standartus ir tokiu būdu atitiko Pirkimo sąlygų 2 priedo reikalavimus, yra fakto klausimas, kurį nėra sudėtinga patikrinti. Faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad tretieji asmenys pasiūlymo pateikimo metu neatitiko nurodytų reikalavimų.
14.9. Nėra pagrindo teismo išvadai, kad trečiųjų asmenų atitikimą Pirkimo sąlygų 2 priede nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams patvirtina UAB „TUV UOLEKTIS“ 2022 m. spalio 21 d. pažyma apie kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemas. Iš nurodytos pažymos matyti, kad šalys tik 2022 m. spalio 3 d. sudarė sutartį dėl sertifikavimo, kas leidžia spręsti, jog iki paminėtos sutarties sudarymo trečiųjų asmenų veikloje tokie standartai nebuvo įdiegti ir sertifikuoti. Be to, iš pažymos matyti, kad standartų diegimas ir sertifikavimas dar neatliktas ir yra procese, kad vadybos sistemų atitiktį patvirtinančio sertifikato išdavimas yra sąlyginis, t. y. bus išduotas tik esant teigiamiems audito rezultatams.
14.10. Atsakovė Pirkimą vykdė atsainiai, nerūpestingai bei šališkai, proteguojant trečiuosius asmenis. Tuomet, kai kildavo abejonių dėl Pirkimo sąlygų taikymo, atsakovė visuomet buvo palanki trečiųjų asmenų atžvilgiu. Atsakovė nesivadovaudama Pirkimo sąlygomis, tiekėjų pasiūlymus vertino ne pagal ekonominio naudingumo kriterijus, o pagal mažiausią kainą, kas konkrečiu atveju taip pat buvo palanku tretiesiems asmenims. Esant neaiškumui dėl vertinimo kriterijų ir abejonei, kad tiekėjų pateikti pasiūlymai negali būti objektyviai įvertinti, atsakovė ignoravo savo padarytas grubias klaidas rengiant Pirkimo sąlygas ir pagal neaiškius vertinimo kriterijus vis tiek Pirkimą laimėjusiu pripažino trečiųjų asmenų pasiūlymą.
14.11. Pirkimo laimėtojas neturi jokių objektyvių galimybių tenkinti Pirkimo sąlygų 5 priede imperatyviai nustatytą minimalų mėnesinį ir pasiūlyme deklaruojamą našumą, nes neturi pakankamo kiekio darbuotojų ir patirties tokio pobūdžio Pirkime. Be to, teikiant pasiūlymą tretieji asmenys neturėjo paminėtame priede nurodytos mobilios aplikacijos, kurią, atliekant šalto vandens skaitiklio išmontavimo ir sumontavimo darbus, tiekėjas privalo naudoti, todėl atsakovė privalėjo ginčo pasiūlymą atmesti.
15. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Skundo argumentai dėl reikalavimo turėti mobiliąją aplikaciją yra teisiškai nereikšmingi ir neleisti, nes jais nebuvo remiamasi nei ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, nei ieškinyje.
15.2. Teismas neprivalėjo kreiptis į VPT dėl išvados pateikimo. Be to, ieškovė pavėluotai pateikė motyvuotą prašymą dėl kreipimosi į VPT, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog nėra būtinybės į ją kreiptis ir tokį savo sprendimą tinkamai motyvavo.
15.3. Nors ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą ir šalindama ieškinio trūkumus, nurodė, kad yra tikslinga gauti VPT nuomonę dėl ginčo, tačiau šios savo nuomonės visiškai nemotyvavo. Dublike ieškovė taip pat nepateikė jokių argumentų dėl būtinybės kreiptis į VPT. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad CPK 49 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga įtraukti į bylos nagrinėjimą tam tikras institucijas, teikiančias išvadas byloje, priimdamas ieškovės ieškinį sprendė, kad poreikio kreiptis į VPT nėra. Tuo tarpu argumentuotą nuomonę dėl poreikio kreiptis į VPT ieškovė pateikė tik 2023 m. vasario 10 d. , t. y. po to, kai teismas baigė pasirengimą bylos nagrinėjimui ir paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
15.4. Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir ieškovės argumentus, teismas pagrįstai sprendė, kad šioje byloje nėra poreikio kreiptis į VPT, kuri negali pakeisti teismo ir išnagrinėti ginčą iš esmės. Net jei ir būtų įtraukęs į bylos nagrinėjimą VPT, jos išvada privalomosios įrodomosios reikšmės teismui neturėtų ir būtų vertinama su kitais bylos duomenimis.
15.5. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, kai tiekėjas savo galbūt pažeistus interesus gina ne iš karto išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje stadijoje, pavyzdžiui, kai priimamas sprendimas su konkurso laimėtoju sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015).
15.6. Ieškovės pretenzijos turinio analizė pagrįstai leidžia teigti, kad ieškovė pretenziją grindė iš esmės Pirkimo laimėtojo kvalifikacijos neatitikimu Pirkimo sąlygų reikalavimams. Taip pat ieškovė neįrodinėjo, kad Pirkimo sąlygų turinys jai tapo aiškus tik atmetus jos pasiūlymą bei iš dalies patenkinus jos pretenziją.
15.7. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, sisteminis Pirkimo sąlygų turinys leidžia teigti, kad atsakovė pasiūlymus vertino ne pagal mažiausios kainos kriterijų, o pagal pasiūlymo vertinimo kriterijus.
15.8. Sprendime dėl pretenzijos atsakovė pateikė ieškovei detalius skaičiavimus pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus (C ir R), kaip buvo apskaičiuotas jos ir trečiųjų asmenų pasiūlymų ekonominis naudingumas. Analogiški paskaičiavimai ieškovei buvo pateikti ir atsakovės pranešime dėl Pirkimo rezultatų.
15.9. Tretieji asmenys savo kvalifikacijai pagrįsti galėjo pateikti lygiavertes taikomas priemones ir jos buvo pakankamos.
15.10. Kaip matyti iš teisinio reguliavimo, Pirkimo sąlygų ir jų paaiškinimo turinio, taip pat teismų praktikos, tais atvejais, kuomet yra vykdomas supaprastintas pirkimas, perkantysis subjektas turi teisę ir pareigą priimti ne tik kokybės vadybos, aplinkos apsaugos ar darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemų įdiegimą patvirtinančius sertifikatus, bet ir kitus lygiaverčius dokumentus, pavyzdžiui, kokybės konsultacijų srityje dirbančios bendrovės pažyma, kokybės vadybos sistemos vadovas, auditorių bendrijos išduota pažyma ir kt.
15.11. Faktinės bylos aplinkybės, skundžiamo teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad atsakovė tiekėjų pasiūlymus Pirkime vertino griežtai vadovaudamasi Pirkimo sąlygomis, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog Pirkimas buvo vykdomas neskaidriai. Skunde ieškovė nenurodo nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų atsakovės veiksmų šališkumą ar Pirkimo procedūrų neskaidrumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
17. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė ginčijo šalto vandens skaitiklių paslaugų Pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ nuostatas, susijusias su tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo įvertinimu, bei perkančiojo subjekto sprendimus pripažinti trečiųjų asmenų UAB „GO Energy LT“ ir UAB „Remitas“ pasiūlymą laimėjusiu Pirkimą ir atmesti ieškovės pretenziją. Ieškovė įrodinėjo, kad Pirkimo sąlygų netikslumas tarp žodinio trijų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų aprašymo ir formulės, sudarytos iš dviejų kriterijų, lėmė neobjektyvų ir viešųjų pirkimų principų neatitinkantį Pirkimą laimėjusio pasiūlymo nustatymą. Teigė, kad pirkimą laimėjusių trečiųjų asmenų kvalifikacija neatitiko Pirkimo sąlygų 2 priedo reikalavimų dėl kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi. Be to, Pirkimo laimėtojai, teikiant pasiūlymą, neturėjo jokių objektyvių galimybių įvykdyti Pirkimo sąlygų 5 priede imperatyviai nustatytą minimalų mėnesinį ar ginčo pasiūlyme deklaruotą našumą dėl darbuotojų ir patirties vykdant tokias paslaugas, kokias perkantysis subjektas siekia įsigyti Pirkimu, stokos.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad iki perkančiojo subjekto sprendimo dėl Pirkimo laimėjusio pasiūlymo nustatymo ieškovė neginčijo Pirkimo sąlygų, neįrodė, jog Pirkimo sąlygų turinį objektyviai buvo galima suprasti tik ginčo teisminio nagrinėjimo metu, be to, iš esmės savo pretenziją dėl nurodyto perkančiojo subjekto sprendimo grindė trečiųjų asmenų kvalifikacijos neatitiktimi Pirkimo sąlygų reikalavimams, o ne netiksliais ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais, sprendė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas. Nurodė ir tai, kad ieškovė ginčija ne pačias sąlygas, bet tai, kad jose esantys neatitikimai neleido objektyviai nustatyti Pirkimo laimėtojo. Įvertinęs Pirkimo sąlygų dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų netikslumo pobūdį, teismas konstatavo, kad nustatyta klaida neturėjo įtakos teisingam pasiūlymų įvertinimui.
19. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl trečiųjų asmenų kvalifikacijos neatitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams. Sprendė, kad pastarųjų perkančiajam subjektui pateikta UAB „TUV UOLEKTIS“ pažyma patvirtina atitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimui laikytis kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų. Nurodė, kad Pirkimą laimėjusių tiekėjų pajėgumas įvykdyti Pirkimo sutartį nėra susijęs su ginčo dalyku ar pastarųjų kvalifikacija, todėl dėl nurodytų aplinkybių pateiktus ieškovės argumentus, grindžiamus subjektyviais matematiniais paskaičiavimais, atmetė kaip teisiškai nereikšmingus.
20. Nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovė iš esmės grindžia proceso teisės normų pažeidimais netinkamai išsprendus klausimą dėl VPT įtraukimo į bylą išvadai duoti, kvestionuoja teismo išvadų dėl neaiškių Pirkimo sąlygų įtakos Pirkimą laimėjusio pasiūlymo nustatymui bei trečiųjų asmenų kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimui laikytis kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų pagrįstumą.
21. Pažymėtina, kad skunde ieškovė pateikė ir argumentą, kad Pirkimo laimėtojai, teikiant pasiūlymą, neturėjo Pirkimo sąlygų 5 priedo 2 punkte nurodytos mobilios aplikacijos, kurią tiekėjas privalo naudoti, atlikdamas Pirkimo sutartyje numatytus darbus. Bylos medžiaga patvirtina, kad nei ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nurodyta aplinkybe nesirėmė, jos neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas, teisėjų kolegija nevertins ir nepasisakys dėl nurodyto skundo argumento (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 1 dalis).
22. Teisėjų kolegija taip pat nepasisakys dėl skundo argumento, kad Pirkimo laimėtojai neturėjo jokių objektyvių galimybių patenkinti Pirkimo sąlygose imperatyviai įtvirtintą minimalų mėnesinį bei ginčo pasiūlyme deklaruotą našumą. Kaip minėta, šį argumentą pirmosios instancijos teismas atmėtė, motyvuodamas tuo, kad jis grindžiamas subjektyviomis ieškovės prielaidomis ir nėra susijęs su ginčo dalyku. Skunde apeliantė nepateikė jokių nesutikimo su tokia pirmosios instancijos teismo išvada motyvų, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti nurodyto skundo argumento. Apeliacinis procesas nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, tai skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl VPT įtraukimo į bylą išvadai pateikti
23. Pirmoji nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu argumentų grupė susijusi su teismo netinkamai išspręstu klausimu dėl VPT įtraukimo į bylą. Apeliantė nurodo, kad, priešingai nei sprendė teismas, ji prašymą įtraukti VPT į bylą išvadai pateikti pareiškė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, tačiau teismas šio prašymo neišsprendė, tokiu būdu teismas ne tik netinkamai pasirengė bylos nagrinėjimui, bet ir apribojo apeliantės teisę teikti į bylą papildomus rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų prašymo dėl VPT įtraukimo į bylą pagrįstumą.
24. Atmesdama nurodytus skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad motyvuotą prašymą įtraukti į bylą VPT apeliantė pateikė, pažeisdama proceso teisės normas, įpareigojančias dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai bei CPK nustatyta tvarka bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis).
25. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, apeliantės teismui 2022 m. gruodžio 19 d. pateiktas ieškinys neatitiko CPK 423³ straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyto reikalavimo nurodyti nuomonę dėl būtinybės gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas, todėl teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė terminą šiam ir kitiems ieškinio trūkumams pašalinti. Vykdydama teismo įpareigojimus apeliantė 2022 m. gruodžio 27 d. pareiškime nurodė, kad būtų tikslinga gauti VPT nuomonę dėl kilusio ginčo. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad kompetentingų valstybės institucijų nuomonė šiame bylos nagrinėjimo etape nėra tikslinga. Pirmosios instancijos teismas nepriėmė atskirojo procesinio sprendimo aptariamu klausimu, kita vertus, motyvuotas prašymas dėl VPT įtraukimo į bylą išvadai pateikti apeliantės ir nebuvo pateiktas. Tuo tarpu iš tolesnių pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų – paskirto pasirengimo bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu – nustatyto termino apeliantei pateikti dubliką, o atsakovei – tripliką, darytina išvada, jog teismas sprendė nesant reikalinga šioje byloje gauti VPT išvadą. Kolegijos vertinimu, apeliantei, atstovaujamai teisininko profesionalo – advokato, turėjo būti žinoma, kad klausimas dėl VPT įtraukimo į bylą, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus proceso ekonomiškumo, koncentracijos bei kooperacijos principus, turėtų būti išspręstas pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, tačiau nepaisant to, dublike ji nepateikė teismui nei prašymo įtraukti VPT į bylą, nei motyvų, kodėl būtų tikslinga tai padaryti. Toks prašymas teismui buvo pateiktas tik 2023 m. vasario 10 d., po teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties užbaigti pasirengimą bylos nagrinėjimui ir skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
26. Nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad prašymą įtraukti į bylą VPT, jog ši pateiktų išvadą dėl ginčo, apeliantė pateikė, nesilaikydama proceso teisės normų, todėl jo patenkinimas būtų užvilkinęs bylos išnagrinėjimą. Teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad ginčo išsprendimui taikytinos specialios CPK taisyklės, kurios, be kita ko, nustato ir sutrumpintą bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme terminą (CPK 423 8 straipsnio 4 dalis).
27. Kolegijos vertinimu, apeliantės prašymo įtraukti į bylą VPT motyvai taip pat nesudarė pagrindo patenkinti šį prašymą. Kolegijos nuomone, šis ginčas nekvalifikuotinas kaip sudėtingas, t. y. juo nebuvo sprendžiami nauji ar sudėtingi ginčui aktualios teisės taikymo klausimai, jo faktinės aplinkybės yra įprastos daugumos viešųjų pirkimų ginčų aplinkybėms – teismo apeliantė prašė įvertinti Pirkimo sąlygose įsivėlusios klaidos įtaką Pirkimo laimėtojo nustatymui bei tiekėjų kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams. Tokiam vertinimui atlikti nebuvo būtina kompetentingos valstybės institucijos – šiuo atveju VPT, išvada, tuo labiau kad ši išvada teismui nėra privaloma ir vertintina kaip paprastas rašytinis įrodymas byloje surinktų įrodymų bendrame kontekste. Apeliantės teismui nurodytas argumentas dėl sisteminių perkančiojo subjekto pažeidimų, vykdant ginčo Pirkimo procedūras, taip pat stokoja objektyvaus pagrindo. Vien tai, kad Pirkimo sąlygose buvo įsivėlusi klaida, savaime neįrodo viešųjų pirkimų principų pažeidimo, tuo tarpu kitos aplinkybės, kuriomis apeliantė grindė šį argumentą, sudarė ieškinio faktinį pagrindą, kuris aptariamo prašymo pateikimo metu nebuvo įrodytas.
28. Atmestinas skundo argumentas, kad teismas iš esmės nemotyvavo atsisakymo gauti VPT išvadą byloje, tuo tarpu argumentai, paremti proceso teisės normomis, jog išvada teismui nėra privaloma ir vertintina kaip paprastas rašytinis įrodymas, yra deklaratyvūs ir nieko nepagrįsti. Vien tai, kad apeliantė laikosi kitokios pozicijos ir nesutinka su teismo motyvais neįrodo teismo išvados nepagrįstumo. Proceso teisės normos yra pakankamas pagrindas atsisakyti patenkinti dalyvaujančio asmens procesinį prašymą, tuo labiau jei jis tokį prašymą pareiškia jų nesilaikydamas (žr. šios nutarties 24-26 punktus). Be to, teismas nurodė ir tai, kad apeliantė nepagrindė būtinumo kreiptis į VPT. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, jog apeliantė prašymą grindė analogiškais ieškiniui argumentais, t. y. neįrodytu ieškinio pagrindu, o ne aplinkybėmis, kurios pagrįstų būtinybę gauti nurodytos institucijos poziciją byloje.
Dėl netikslių Pirkimo sąlygų ir jų įtakos Pirkimą laimėjusio pasiūlymo nustatymui
29. Skunde apeliantė kvestionuoja teismo išvadą dėl jos teisinio suinteresuotumo stokos ginčyti Pirkimo sąlygų 7 priedą. Nesutikimą su šia išvada motyvuoja tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-109-790/2023 buvo konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės ieškinio šioje byloje priėmimo klausimą, nepagrįstai atsisakė priimti reikalavimą dėl Pirkimo sąlygų 7 priedo pripažinimo neteisėtu. Paminėtoje byloje nustatyta, kad dėl nurodytų Pirkimo sąlygų apeliantė pateikė pretenziją, o perkantysis subjektas ją visa apimtimi išnagrinėjo, todėl apeliantė turėjo teisę ieškinyje reikšti nurodytą reikalavimą.
30. Kolegijos vertinimu, nurodyti skundo argumentai aptariamos teismo išvados nepaneigia. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, teismas vertina, ar ieškinys atitinka CPK nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus. Šioje proceso stadijoje nėra vertinamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas.
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės ieškinio priėmimo klausimą, atsisakė priimti aptariamą ieškinio reikalavimą, motyvuodamas pretenzijos ir ieškinio reikalavimų nesutapimu. Reikalavimus dėl ieškinio dalyko ir pagrindo sutapimo su ieškovo ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu pareikštos pretenzijos dalyku ir pagrindu nustato viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimą reglamentuojančios CPK 423³ straipsnio 2 ir 3 dalys. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu pareikštoje pretenzijoje apeliantė nekėlė Pirkimo sąlygų teisėtumo klausimo, todėl neturi teisės reikšti tokio reikalavimo ieškinyje. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2-109-790/2023 priėjo priešingos išvados, t. y. įvertinęs apeliantės pretenziją, atsakovės atsakymą į pretenziją bei ieškinio pagrindą, konstatavo, jog apeliantė turi teisę reikšti reikalavimą dėl Pirkimo sąlygų 7 priedo teisėtumo, negali būti prilyginama apeliantės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas pripažinimui. Nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada buvo padaryta minėtos proceso teisės normos pagrindu, tuo tarpu teisinio suinteresuotumo klausimas yra sprendžiamas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje.
32. Išvadą, kad apeliantė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, pirmosios instancijos teismas padarė, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, jog tiekėjui, kuris ginčija pirkimo sąlygas vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022 ir kt.). Nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, išimtiniai atvejai siejami su išskirtinėmis situacijomis, kai pirkimo dalyvis (-iai) sužino ar turi objektyvią galimybę suprasti perkančiosios organizacijos galbūt neteisėtą sprendimą, inter alia (be kita ko), dėl pirkimo sąlygų turinio, tik tada, kai jau prasidėjusi peržiūros procedūra (pavyzdžiui, paduota pretenzija ir į ją atsakyta arba apie tam tikrą informaciją sužinoma tik teismo proceso metu) ir dėl to tiekėjas savo teises gali ginti jau tik teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra sąlygų taikyti nurodytai išimčiai, t. y. pripažinti teisę apeliantei ginčyti Pirkimo sąlygas po pastarosios ginčijamo perkančiojo subjekto sprendimo priėmimo. Apeliantė skunde nepateikė argumentų, kurie paneigtų tokią teismo išvadą, todėl kolegija plačiau dėl to nepasisako.
33. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai atmetė jos argumentą, kad Pirkimo sąlygose esančios klaidos neleido Pirkime objektyviai, nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų nustatyti laimėtojo, motyvuodamas tuo, jog Pirkimo sąlygų 7 priedas apeliantei buvo aiškus ir suprantamas nuo Pirkimo paskelbimo momento ir Pirkimo sąlygų išviešinimo. Nurodo, kad šiuo atveju yra reikšmingas ne subjektyvusis (kaip tiekėjas ar perkančioji organizacija suprato ir aiškino Pirkimo sąlygas), o objektyvusis momentas – ar Pirkimo sąlygų klaidos leido Pirkime objektyviai, nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų nustatyti Pirkimo laimėtoją. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
34. Kaip matyti iš skundžiamame sprendime teismo nustatytų aplinkybių, Pirkimo sąlygų 7 priedo (Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos) 3 punkte buvo nurodyta, kad ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos (įkainių sumos (C)), paslaugų tiekėjo darbo našumo (apskaitos prietaisų (skaitiklių) vnt. per mėnesį (R)) ir EMAS, LST EN ISO 14001 arba lygiaverčio sertifikato (G) balus pagal formulę: S=C+R. Pirkimo sąlygų 7 priedo 4 punkte nurodyta, kad yra du – C ir R – ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai: C kriterijus (tiekėjo pasiūlymo kaina), jo lyginamasis svoris 80 proc., R kriterijus (paslaugų teikėjo darbo našumas (apskaitos prietaisų (skaitiklių) vnt. per mėnesį)), jo lyginamasis svoris 20 proc., o 5 punkte detaliai paaiškinta, kaip skiriami balai už kiekvieną kriterijų (C ir R). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepaisant to, jog Pirkimo sąlygų 7 priedo 3 punkte buvo įvardyti trys kriterijai – C, R ir G, iš pateiktos formulės ir jos aprašymo bei kriterijams priskiriamų balų apskaičiavimo aiškinimų matyti, jog ekonominis naudingumas apskaičiuojamas ir laimėtojas nustatomas pagal du kriterijus – C (kainą) ir R (darbo našumą). Be to, pirminio (galutinio) pasiūlymo formoje (Pirkimo sąlygų 6 priedas) taip pat aiškiai nurodyta, jog turi būti pateikta kaina (C kriterijus) ir kokybės kriterijus (R) – darbo našumas (pakeistų apskaitos prietaisų per mėnesį skaičius). Teismas nustatė ir tai, kad būtent duomenis pagal kriterijus C ir R savo pasiūlymuose pateikė tiek apeliantė, tiek ir tretieji asmenys, tuo tarpu kriterijus G (sertifikato turėjimas) Pirkimo sąlygose daugiau niekur nėra minimas, jo reikšmė nenurodyta ir į formulę jis nebuvo įtrauktas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog formalus Pirkimo sąlygų nesutapimas neturėjo reikšmės tiekėjų pasiūlymų tinkamam įvertinimui.
35. Pirkimo sąlygos neturėtų būti aiškinamos atskirai viena nuo kitos, tuo tarpu jas aiškinant sistemiškai ir logiškai, darytina išvada, kad tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo įvertinimui bus remiamasi dviem kriterijais – kaina bei darbo našumu. Jeigu apeliantei visgi nebuvo aišku, pagal kiek kriterijų bus vertinamas tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas, ji galėjo ir turėjo kreiptis į perkantįjį subjektą, prašydama paaiškinti ar patikslinti Pirkimo sąlygas. Atsakingo, patyrusio bei Pirkimų įstatymo normų besilaikančio pirkimo dalyvio elgesio neatitinka situacija, kuomet tiekėjas, kuriam pirkimo sąlygos yra žinomos nuo paskelbimo apie pirkimą momento, pateikia pasiūlymą pirkime, tačiau pretenziją dėl, jo nuomone, netikslių pirkimo sąlygų, turėjusių įtaką, jo ir kitų tiekėjų pirkime pateiktų pasiūlymų netinkamam įvertinimui, teikia jau po to, kai perkantysis subjektas priima sprendimą dėl pirkimo laimėtojo. Apeliantė, būdama patyrusia viešųjų pirkimų dalyve (iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad apeliantė 2021 m. laimėjo 12 viešųjų pirkimų, 2022 m. – 46 viešuosius pirkimus, 2023 m. – 10 viešųjų pirkimų (CPK 179 straipsnio 3 dalis)), nepasinaudojusi teise nesutikti su Pirkimo sąlygomis arba prašyti jas patikslinti (paaiškinti) per Pirkimų įstatyme jai nustatytą terminą (Pirkimų įstatymo 108 straipsnis), netenka teisės kvestionuoti tiekėjų pasiūlymų įvertinimo pirmiau nurodytu aspektu.
Dėl Pirkimo laimėtojų kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams laikytis kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų reikalavimų
36. Ieškinio reikalavimą panaikinti perkančiojo subjekto 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimą dėl Pirkimą laimėjusio pasiūlymo nustatymo apeliantė ginčijo ir tuo pagrindu, kad tretieji asmenys pasiūlymo Pirkime pateikimo metu neatitiko Pirkimo sąlygų 2 priede „Reikalavimas dėl kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi“ nustatytų kvalifikacijos reikalavimų.
37. Nurodytame Pirkimo sąlygų priede nustatyta, kad: 1) tiekėjas turi būti įdiegęs vadybos sistemą, atitinkančią LST EN ISO 9001 standarto reikalavimus arba lygiavertes kokybės vadybos priemones. Tiekėjo atitiktį šiam reikalavimui patvirtina nepriklausomos įstaigos išduotas sertifikatas, įrodantis, kad tiekėjo – įmonės veiklos kokybės valdymo sistema atitinka ISO 9001 arba LST EN ISO 9001, arba lygiaverčių standartų reikalavimus; 2) tiekėjas turi būti įdiegęs darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą, atitinkančią LST EN ISO 45001 standarto reikalavimus arba lygiavertes kokybės vadybos priemones. Tiekėjo atitiktį šiam reikalavimui patvirtina nepriklausomos įstaigos išduotas sertifikatas, įrodantis, kad tiekėjo saugos ir sveikatos vadybos sistema atitinka ISO 45001 arba LST EN ISO 45001, arba lygiaverčių standartų reikalavimus; 3) tiekėjas turi būti įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą EMAS arba kitą aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal standartą LST EN ISO 14001 ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus, arba, atlikdamas supaprastintus pirkimus ar įstatymų prieduose nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimus, taiko kitas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemones. Tiekėjo atitiktį šiam reikalavimui patvirtina EMAS arba LST EN ISO 14001 sertifikatas, arba kitas lygiavertis sertifikatas, išduotas kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų.
38. Atsakovė, atsakydama į tiekėjo paklausimą dėl paminėtų Pirkimo sąlygų reikalavimų, nurodė, jog pagal Pirkimų įstatymo 60 straipsnio 1 ir 2 dalis atliekant supaprastintą pirkimą perkantysis subjektas priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, patvirtinančius, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus, kad tokiais įrodymais gali būti kokybės konsultacijų srityje dirbančios bendrovės pažyma, kokybės vadybos sistemos vadovas, auditorių bendrijos išduota pažyma ir kt.
39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad trečiųjų asmenų atsakovei pateikta UAB „TUV UOLEKTIS“ 2022 m. spalio 21 d. pažyma apie kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemas UAB „GO Energy LT“ (viename iš trečiųjų asmenų) įrodo Pirkimą laimėjusių tiekėjų kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų 2 priedo reikalavimams. Įvertinęs nurodyto dokumento turinį, teismas sprendė, kad šis dokumentas patvirtina, jog UAB „GO Energy LT“ yra įdiegtos ir funkcionuoja kokybės, aplinkos apsaugos bei darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemos, atitinkančios LST EN ISO9001:2015 (EN ISO 9001:2015), LST EN ISO 14001:2015 (EN ISO 14001:2015), LSTISO 45001:2018 (ISO45001:2018) standartų reikalavimus. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
40. Paminėtame dokumente UAB „TUV UOLEKTIS“, užsiimanti įdiegtų vadybos sistemų auditavimo paslaugomis, nurodė, kad su UAB „GO Energy LT“ 2022 m. spalio 3 d. sudarė sutartį dėl kokybės, aplinkos apsaugos bei darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemų, atitinkančių LST EN ISO9001:2015 (EN ISO 9001:2015), LST EN ISO 14001:2015 (EN ISO 14001:2015), LSTISO 45001:2018 (ISO45001:2018) standartų reikalavimus, pirminio sertifikavimo ir priežiūros auditų. Patvirtino, kad 1 etapo metu buvo atlikta išsami vadybos sistemų dokumentų analizė bei nustatyta, jog esminiai vadybos sistemos procesai nustatyti ir funkcionuoja, taip pat parengti pagal standartus numatyti dokumentai. UAB „TUV UOLEKTIS“ nurodė ir tai, kad 2 etapo auditas pagal pirmiau nurodytų vadybos sistemų, atitinkančių LST EN ISO9001:2015 (EN ISO 9001:2015), LST EN ISO 14001:2015 (EN ISO 14001:2015), LSTISO 45001:2018 (ISO45001:2018) standartų reikalavimus, numatytas 51 kalendorinę savaitę. Galiausiai pažymėjo, kad esant teigiamiems audito reikalavimams ir nustačius, jog UAB „GO Energy LT“ funkcionuoja minėtos vadybos sistemos, bus išduotas vadybos sistemų atitiktį patvirtinantis sertifikatas.
41. Kolegijos nuomone, lingvistinis bei loginis aptariamo dokumento vertinimas patvirtina tik tai, kad pasiūlymų Pirkime pateikimo datai UAB „GO Energy LT“ buvo pradėjusi vykdyti kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemų sertifikavimo procesą, kad esminiai nurodytų vadybos sistemų procesai šioje bendrovėje funkcionuoja, tačiau neįrodo nei šių vadybos sistemų atitikimo LST EN ISO9001:2015 (EN ISO 9001:2015), LST EN ISO 14001:2015 (EN ISO 14001:2015), LSTISO 45001:2018 (ISO45001:2018) standartų reikalavimams, nei jų lygiavertiškumo nurodytų standartų reikalavimams.
42. Pirmiau minėtas atsakovės atsakymas į tiekėjo paklausimą tik pakartojo ir taip Pirkimo sąlygų 2 priede nustatytą aplinkybę, kad tiekėjas, įrodinėdamas savo kvalifikacijos atitiktį reikalavimams turėti kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemas, atitinkančias konkrečių standartų reikalavimus, gali pateikti ne tik nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, bet ir teikti įrodymus, kad jo turimos vadybos sistemos yra lygiavertės sertifikuotoms vadybos sistemoms bei papildomai nurodė, kad tokiais įrodymais gali būti kokybės konsultacijų srityje dirbančios bendrovės pažyma, kokybės vadybos sistemos vadovas, auditorių bendrijos išduota pažyma. Šiuo atveju iš UAB „TUV UOLEKTIS“ pateiktos pažymos matyti, kad bendrovė „GO Energy LT“ siekia gauti sertifikatus, patvirtinančius, jog jos turimos vadybos sistemos atitinka LST EN ISO9001:2015 (EN ISO 9001:2015), LST EN ISO 14001:2015 (EN ISO 14001:2015), LSTISO 45001:2018 (ISO45001:2018) standartų reikalavimus. Aplinkybę, kad sertifikavimo procedūra pasiūlymų pateikimo datai dar nebuvo baigta, patvirtina paskutinė aptariamos pažymos pastraipa, kurioje nurodyta, kad tik tuo atveju, jeigu ir 2 etapo audito, kuris pažymos parengimo ir pateikimo perkančiajam subjektui momentui dar nebuvo atliktas, rezultatai bus teigiami, UAB „GO Energy LT“ bus išduotas vadybos sistemų atitiktį patvirtinantis sertifikatas. Iš UAB „TUV UOLEKTIS“ pažymoje nurodytų duomenų nėra pagrindo spręsti ir apie bendrovės „GO Energy LT“ funkcionuojančių vadybos sistemų lygiavertiškumą paminėtų standartų reikalavimams, tuo tarpu bylos duomenys tvirtina, kad sertifikatas nurodytai bendrovei buvo išduotas 2023 m. sausio 27 d., t. y. po to, kai buvo priimtas apeliantės ginčijamas perkančiojo subjekto sprendimas dėl Pirkimą laimėjusio pasiūlymo nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo pasiūlymo pateikimo metu trečiųjų asmenų kvalifikacija neatitiko Pirkimo sąlygų 2 priedo reikalavimų, todėl jų pasiūlymas negalėjo būti pripažintas laimėjusiu Pirkimą (Pirkimo sąlygų 3.2 punktas, Pirkimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
43. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl trečiųjų asmenų kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų 2 priedo reikalavimams, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui aktualius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl ginčijamo perkančiojo subjekto sprendimo teisėtumo. Dėl šios priežasties yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies – pripažinti neteisėtu perkančiojo subjekto 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimą, kuriuo Pirkimą laimėjusiu nustatytas trečiųjų asmenų UAB „GO Energy LT“ ir UAB „Remitas“ pasiūlymas, ir jį panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
44. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pirkimas yra pasibaigęs – 2023 m. sausio 4 d. buvo sudaryta Pirkimo sutartis. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu viešasis pirkimas įstatymo pagrindu yra pasibaigęs (taigi jo metu priimti sprendimai nebesukelia teisinių padarinių), viešojo pirkimo sutarties sudarymu, teismas, konstatavęs, kad viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai, ex officio (savo iniciatyva) pripažįsta viešojo pirkimo sutarties sudarymą neteisėtu ir sprendžia dėl įstatyme įtvirtintų padarinių: viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos išsaugojimo ir alternatyvių sankcijų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
45. Pagal Pirkimų įstatymo 112 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, nors pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pasekmes. Skirdamas pirmiau nurodyto straipsnio 3 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiojo subjekto elgesį (Pirkimų įstatymo 112 straipsnio 4 dalis).
46. Įvertinusi perkančiojo subjekto atlikto pažeidimo svarbą, atsižvelgdama į tai, kad Pirkimo sutartis yra susijusi su viešosios paslaugos vykdymu (šalto vandens apskaita), kad sutarties terminas – vieneri metai, kad sutarties vertė – 468 270 Eur bei tai, kad Pirkimų įstatymo 112 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, jog bauda turi būti ne didesnė kaip 10 procentų pirkimo sutarties vertės, pažymėdama, kad skirtina bauda turi būti veiksminga ir proporcinga bei turėti atgrasantį poveikį perkančiajam subjektui (skatinti vengti Pirkimų įstatymo pažeidimų), teisėjų kolegija atsakovei skiria 23 413,50 Eur (5 proc. Pirkimo sutarties vertės) baudą, kuri priteistina valstybės naudai.
47. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimas panaikinti perkančiojo subjekto sprendimą dėl pretenzijos atmetimo, pareiškus jį kartu su reikalavimu dėl perkančiojo subjekto sprendimo nustatyti Pirkimą laimėjusį pasiūlymą, nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui pripažinus ieškinio pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti, dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, priteisimo
48. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
49. Ieškovė ieškinyje pareiškė tris reikalavimus: pripažinti neteisėtu Pirkimo sąlygų 7 priedą, pripažinti neteisėtais ir panaikinti perkančiojo subjekto sprendimus dėl Pirkimą laimėjusio pasiūlymo nustatymo ir pretenzijos atmetimo. Pirmiau šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu patenkinamas tik vienas iš ieškovės reikalavimų, tačiau įvertinus tai, kad reikalavimai dėl perkančiojo subjekto sprendimų panaikinimo yra tiesiogiai susiję, kolegijos vertinimu, teisinga ir pagrįsta šiuo atveju būtų ieškovės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidas paskirstyti ½ proporcija.
50. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1 500 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 3 581,60 Eur pretenzijos, ieškinio, atskirojo skundo dėl teismo nutarties atsisakyti priimti dalį ieškinio reikalavimų parengimo išlaidų, tai pat 1 815 Eur atsakovo atsiliepimo analizės, dubliko ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimo išlaidų, iš viso 6 896,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos, teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų už nurodytų procesinių dokumentų parengimą atlygintinų išlaidų maksimalių dydžių, todėl pagal pirmiau nurodytą proporciją ieškovei atlygintina 3 448,30 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų suma.
51. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų dydį ir pagrįstumą ir atmetęs ieškinį priteisė jai iš ieškovės 7 375,90 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, šalys šios teismo sprendimo dalies neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai šiuo klausimu nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo patenkinamas vienas iš pagrindinių dviejų ieškinio reikalavimų, atsakovei atlygintinų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų dydis sumažinamas per pusę – 3 687,95 Eur.
52. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1 500 Eur žyminio mokesčio ir 1790,80 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos, o teisinių paslaugų išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimaliai už apeliacinį skundą atlygintino išlaidų dydžio (Rekomendacijų 8.9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti visus jos ieškinio reikalavimus, t. y. palaikė visus tris ieškinio reikalavimus, apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtų išlaidų atlyginimui taikytina ta pati ½ proporcija, todėl ieškovei atlygintina tik pusė nurodytos sumos – 1 645,40 Eur.
53. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 771,70 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Šios išlaidos žymiai viršija Rekomendacijose nustatytą maksimaliai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlygintinų išlaidų dydį (Rekomendacijų 8.11 punktas). Kolegijos vertinimu, ši byla nėra nei didelės apimties, nei sudėtinga joje spręstų klausimų ar taikytų teisės normų prasme, taip pat, įvertinus tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismui teiktų savo procesinių dokumentų argumentus, atsakovės prašomų atlyginti išlaidų dydis mažintinas iki 2 500 Eur, o pritaikius pirmiau nurodytą proporciją atsakovei atlygintina 1 250 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma.
54. Atlikus ieškovei ir atsakovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 155,75 Eur (5 093,70 (3 448,30 Eur + 1 645,40 Eur) – 4 937,95 Eur (3 687,95 Eur + 1 250 Eur)) suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ (juridinio asmens kodas 132751369) 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimą nustatyti Pirkimo Nr. 628403 pasiūlymų eilę ir šį pirkimą laimėjusiu pripažinti uždarųjų akcinių bendrovių UAB „GO Energy LT“ (juridinio asmens kodas 303042623) ir „Remitas“ (juridinio asmens kodas 149654316) pasiūlymą neteisėtu ir jį panaikinti.
Skirti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ (juridinio asmens kodas 132751369) 23 413,50 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių keturių šimtų trylikos eurų ir penkiasdešimt centų) baudą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6800).
Nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ (juridinio asmens kodas 132751369) 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ (juridinio asmens kodas 236043660) pretenziją.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ (juridinio asmens kodas 132751369) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ (juridinio asmens kodas 236043660) 155,75 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus ir septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Žilvinas Terebeiza
Aldona Tilindienė