Civilinė byla Nr. e2A-530-653/2025
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00898-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linartika“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linartika“ ieškinį atsakovui T. L. dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės ir skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Linartika“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui, kuriuo prašė ginčą tarp UAB „Linartika“ ir atsakovo T. L. išspręsti iš esmės – atsakovo reikalavimą ieškovei dėl 480 Eur žalos atlyginimo pripažinti nepagrįstu ir atmesti, priteisti iš atsakovo 22 Eur skolos už rūbo valymą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pažymėjo, kad su atsakovu buvo žodžiu individualiai aptarti visi rūbo defektai, kurie užsakymo kvite buvo surašyti simboliais ir tekstu, bei aptartos galimos rūbo valymo pasekmės. Užsakymo kvite simboliais buvo pažymėti rūbo defektai, kurie atitinka UAB ,,Linartika“ užsakymų cheminiam valymui ir dažymui priėmimo ir išdavimo taisyklių 2 punktą. Šios taisyklės yra įmonės standarto Nr. ĮST 141715678-01:2005 sudėtinė dalis ir, kaip ir Įmonės standartas, padėtos kiekvienam klientui matomoje vietoje ant užsakymų priėmimo stalo, todėl kiekvienas klientas gali su jomis netrukdomai susipažinti. Šiuo atveju atsakovas pats pasirašė, kad su įmonės standartais yra susipažinęs ir kad sutinka rūbą valyti be garantijos, todėl užsakymo kvite buvo palikta (neišbraukta) standartinė informacija „Sutinku valyti be garantijos“.
3. Ieškovė vertino, kad neteisingai nustatytas atsakovo palto nusidėvėjimo procentas (35 proc.), kai atsakovo pateiktas valyti rūbas buvo nusidėvėjęs 80 proc., nes gaminys buvo iš dubliuotų medžiagų. Be to, ieškovės nuomone, atsakovo rūbas nebuvo originalus, o jo vertė – 0 Eur, nes jis nešioti nebuvo tinkamas nei rūbo pateikimo ieškovei dieną, nei po jo skalbimo.
4. Ieškovė nurodė, kad įmonė tinkamai įvykdė vartotojo informavimo pareigą, suteikė paslaugas kokybiškai.
5. Atsakovas T. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad sutinka su VVTAT nutarimu. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad paltas nebuvo originalus, nes jis buvo pirktas 2022 m. Klaipėdos mieste esančioje parduotuvėje „Mados linija“, kuri prekiauja tik originaliais rūbais. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės argumentais, kad palto perdavimo ieškovei dieną jis buvo bevertis, nes tuo metu paltas buvo geros būklės.
6. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas papildomai paaiškino, kad prieš žiemą nunešė išvalyti žieminį paltą, nes ant priekinės jos pusės buvo neryški dėmė. Valykloje rūbą apžiūrėjo darbuotoja, kuri nustatė, kad priekinėje krūtinės dalyje yra dėmė, kurią nurodė pats atsakovas, o galinėje pusėje yra patrupėjęs pūkas. Ant apykaklės, sagčių ir kitur jokių pažeidimų nebuvo. Užsakymo metu jam nebuvo išaiškintos nei kvite nurodytų raidžių reikšmės, nei ką reiškia valymas be garantijos. Valymą be garantijos jis suprato kaip nebuvimą garantijų, jog ant palto esanti dėmė tikrai bus išvalyta, tačiau jis tikrai nebuvo informuotas, kad valymo metu rūbas gali būti sugadintas. Su įmonės standartais jis nesusipažino, apie juos jam nebuvo paaiškinta. Jeigu būtų žinojęs, kad rūbas gali būti sugadintas, jis nebūtų palikęs jo valyti. Po valymo rūbas nebebuvo tinkamas naudoti. Reikalavimo dydį ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu nustatė pagal analogiško rūbo kainą internete, nes tikslios palto pirkimo kainos nebeprisimena. Šiuo metu palto nebėra, nes jį išmetė po to, kai Vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikė visą turėtą informaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti atsakovui T. L. iš ieškovės UAB „Linartika“ 312 Eur dydžio turtinę žalą ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančia medžiaga, nustatė, kad atsakovas T. L. 2023 m. spalio 24 d. pateikė ieškovei UAB „Linartika“ išvalyti pūkinį paltą (iki 90 cm). Šio rūbo perdavimas ieškovei ir paslaugos užsakymas įformintas užsakymo Nr. UZ/23/10/0001885 kvitu, kuriame nurodyta, jog paslaugos kaina yra 22 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad 2023 m. spalio 30 d. atvykęs atsiimti rūbo atsakovas buvo informuotas, jog paltas yra sugadintas. Tą pačią dieną, t. y. 2023 m. spalio 30 d., atsakovas pateikė ieškovei pretenziją su reikalavimu atlyginti 480 Eur turtinę žalą. Atsakydama į pretenziją 2023 m. lapkričio 7 d. ieškovė UAB „Linartika“ informavo atsakovą, kad su pretenzija nesutinka ir atsisakė atlyginti reikalaujamą žalą. Atsakovas T. L. 2023 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl kilusio vartojimo ginčo išnagrinėjimo ir prašė atlyginti sugadinto rūbo vertę. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi atsakovo prašymą, 2024 m. kovo 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė iš dalies patenkinti vartotojo T. L. reikalavimą ir pripažino, kad UAB „Linartika“ vartotojui turi atlyginti 312 Eur vertės nuostolius už suteiktą nekokybišką palto valymo paslaugą.
9. Teismas vertino, kad šalys 2023 m. spalio 24 d. sudarė vartojimo atlygintinų paslaugų teikimo sutartį.
10. Teismas nustatė, jog po drabužio valymo atsirado įvairaus dydžio audinio paviršinio sluoksnio pažeidimai, vietomis atsilupo poliuretaninė danga, rankovių apačioje užsegimo lipdukų prisiuvimo siūlės iširo. Teismas pažymėjo, kad ieškovės neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės taikymo požiūriu gali pasireikšti ne tik valymo technologijos pažeidimu, bet ir vartotojo informavimo pareigos netinkamu vykdymu, t. y. nepateikus vartotojui aiškios ir suprantamos būtinos informacijos, turinčios jam esminės reikšmės priimant sprendimą dėl sutarties (ne)sudarymo.
11. Pasisakydamas dėl informavimo pareigos tinkamo (ne)įvykdymo, teismas nurodė, kad byloje esančiame UAB „Linartika“ užsakymo priėmimo kvite, užsakymo aprašymo dalyje, yra padarytas įrašas: „Rūbai su įvairiais aksesuarais (sagtimis, lipdukais, užtrauktukais, aplikacijomis ir kt.) priimami valymui be garantijos. DSUPGL“. Žemiau kvite yra atsakovo parašu patvirtintas įrašas: „Su įmonės standartais susipažinau. Sutinku valyti be garantijos“. Dar žemiau kvite yra įrašas: „Sutrupėjęs pūkas nugaros dalyje. Priekyje dėmės“. Užsakymo pateikimo metu atsakovui priklausančio rūbo defektai buvo aprašyti tiek simboliais (DSUPGL), tiek tekstu (sutrupėjęs pūkas nugaros dalyje, priekyje dėmės).
12. Ieškovė nepateikė teismui patikimų įrodymų apie tai, jog užsakymo priėmimo metu su atsakovu buvo individualiai aptartos ir jam paaiškintos kvite nurodytų simbolių (DSUPGL) reikšmės, žyminčios rūbo defektus, galinčius turėti reikšmės teikiamos valymo paslaugos kokybei. Vertino, kad pateikimas ir forma, kai dalis informacijos pateikta nepaaiškintais simboliais, dalis tekstu (dalis šių trūkumų dubliuojasi), o skirtingomis formomis pateikta informacija apie rūbo defektus buvo išdėstyta skirtingose užsakymo kvito vietose, nelaikytinas kaip aiškios ir suprantamos informacijos atskleidimas vartotojui. Atkreipė dėmesį, kad nei užsakymo kvite, nei jokia kita aiškiai išreikšta objektyvia forma atsakovui nebuvo aiškiai ir suprantamai atskleista, ką konkrečiai reiškia rūbo valymas be garantijos, taip pat nėra jokių įrašų apie tai, kokios yra galimos neigiamos rūbo valymo pasekmės.
13. Pasisakydamas dėl ieškovės pareigos atlyginti vartotojo patirtą žalą, teismas nurodė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. kovo 29 d. nutarime nurodoma, jog prieš valymą paltas turėjo dėvėjimo požymių (dėmė, patrupėjęs pūkas), o valymo metu rūbas paprastai praranda naujumo požymius, todėl palto nusidėvėjimą įvertino 35 proc. ir dėl to įpareigojo ieškovę atlyginti atsakovui 312 Eur turtinę žalą (480 Eur–35 proc.=312 Eur). Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime nurodytais argumentais, jog paltas buvo nenaujas ir dėvėtas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad 312 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas, kuris nustatytas įvertinus turimus duomenis apie panašaus naujo rūbo kainą bei duomenis apie atsakovo palto dėvėjimo požymius, atitinka realų atsakovui padarytą žalos dydį, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepasinaudojo savo teise dar iki paslaugos suteikimo nustatyti gaminio nusidėvėjimą ir vertę, todėl prisiėmė su tuo susijusią riziką. Vėlesni ieškovės paaiškinimai apie rūbo nusidėvėjimą 80 proc. bei jo vertę (0 Eur) negali būti vertinami kaip objektyvūs, nes šie paaiškinimai teikiami jau kilus šalių ginčui dėl paslaugos kokybės ir žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškovė, teigdama, jog atsakovui priklausantis rūbas buvo klastotė, nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Nurodė, kad sugadinto rūbo fotofiksacija buvo atliekama ieškovės patalpose dalyvaujant ieškovės vadovui, todėl nėra pagrindo teigti, jog kilus šalių ginčui dėl paslaugos kokybės ieškovė neturėjo realios galimybės imtis priemonių rūbo būklei įvertinti. Teismas vertino, kad jeigu rūbas būtų buvęs visiškai bevertis ir nusidėvėjęs, nebūtų įprastas ir logiškas atsakovo elgesys užsakinėti atlygintiną beverčio ir naudoti netinkamo rūbo valymo paslaugą ieškovės įmonėje.
15. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje yra įrodytas netinkamas ieškovės vartojimo atlygintinų paslaugų teikimo sutarties vykdymas, lėmęs žalos atsakovui atsiradimą, o sutartyje numatytas rezultatas, t. y. kokybiško valymo paslaugos suteikimas, nebuvo pasiektas, ieškovės reikalavimą dėl 22 Eur skolos už rūbo valymą priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliantė (ieškovė) UAB „Linartika“ apeliaciniame skunde prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:
16.1. Nei įstatymas, nei Cheminio valymo ir skalbimo paslaugų teikimo taisyklės nenustato privalomo reikalavimo, kad visa informacija turi būti pilnai detalizuota būtent kvite ir kad tik toks informacijos pateikimas laikytinas tinkamu, priešingai – tiek įstatyme, tiek Taisyklėse nustatyta, kad informacija turi būti lengvai prieinama, sudaromos sąlygos su ja susipažinti. Užsakymo kvite raidiniais simboliais buvo pažymėti rūbo defektai, o jie detalizuoti UAB ,,Linartika“ užsakymų šlapiam, sausam cheminiam valymui ir skalbimui priėmimo–išdavimo taisyklėse 2 punkte. Šios taisyklės yra UAB ,,Linartika“ standarto Nr. ĮST 141715678-01:2005 sudėtinė dalis, tiek standartas, tiek minėtos taisyklės yra padėtos priimamajame, kiekvienam klientui matomoje vietoje ant užsakymų priėmimo stalo, kiekvienam klientui siūloma su dokumentais susipažinti. Be to, užsakymo kvite atsakovas savo parašu patvirtino: „Su įmonės standartais susipažinau. Sutinku valyti be garantijos“. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad iš esmės absoliučiai visa informacija (kartu su trūkumų raidinių simbolių ir garantijos turinio detalizavimu) privalėjo būti tekstu pateikta išimtinai užsakymo kvite, neatitinka materialinių teisės normų
16.2. Klientas (atsakovas) nusprendė prisiimti riziką ir ieškovei nebuvo pagrindo nevykdyti kliento prašymo rūbą valyti.
16.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti specialiojo teisės akto, t. y. Ūkio ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-287 patvirtintų Cheminio valymo ir skalbimo paslaugų teikimo taisyklių priedo nuostatas, kad gaminys iš dubliuotų medžiagų (kaip ir yra šiuo atveju) laikomas nusidėvėjęs 80%, kai medžiagos atsiklijavusios.
16.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. kovo 29 d. nutarimu, nustatydamas rūbo nusidėvėjimo procentą ir priteistiną žalos atlyginimo sumą bei nepagrįstai atsisakė byloje nagrinėti ieškovės argumentus šiuo klausimu.
16.5. Ieškovės nuomone, vartotojo elgesys, kai nesibaigus ginčui dėl daikto sugadinimo, asmuo tą daiktą sunaikina, nedera su vidutinio vartotojo standartu. Be to, atsakovas neturėjo jokių rūbo įsigijimo įrodymų, o kainą nurodė tik pagal analogiškos rūbo kainą Didžiosios Britanijos svarais internete, tačiau pirmosios instancijos teismas tokio atsakovo elgesio neįvertino. Ieškovės vertinimu, tai, kad ginčo rūbas yra klastotė patvirtina aplinkybės, jog paltas pagamintas Kinijoje, etiketėje prekės pavadinimas, pagaminimo data nurodyta rusiškai ir su gramatinėmis klaidomis.
16.6. Net jei būtų laikoma, kad informavimas buvo netinkamas – tai nesusiję pakankamu teisiniu priežastiniu ryšiu su išryškėjusiais/atsiradusiais rūbo defektais. Iš to, kiek rūbas turėjo įvairių defektų dar iki jo valymo, darytina išvada, kad rūbas buvo stipriai nudėvėtas. Nepriklausomai nuo to, suprato atsakovas užsakymo kvite nurodytus trūkumų raidinius simbolius, ar ne, tai niekaip nekeičia fakto, kad šie trūkumai priėmimo metu buvo ieškovės darbuotojos nustatyti ir nurodyti: D-įvairios dėmės (priekinėje dalyje); S-suvelta, ištrintas plaukas (rankogaliai); U-nuspalvinimai, užtekėjimai (kalnieriaus vidinės pusės srityje); P-išbukimas (pažastų vidinė dalis); GL-suglamžyta, medžiagos deformacija (viršutinė medžiaga).
16.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo priimtomis nutartimis, kurių aplinkybės reikšmingai skyrėsi nuo šios civilinės bylos. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021 buvo nustatytas pažeidimas pardavėjui neįvykdžius pareigos pateikti pirkėjui prekės naudojimo ir saugos instrukciją lietuvių kalba, o civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016 buvo nustatyta, kad paslaugos teikėja drabužį išvalė ne pagal gamintojo pateiktą rekomendaciją, todėl jo spalva tapo netolygi ir šiam netolygumui pašalinti paslaugos teikėja savo iniciatyva atnaujino drabužio spalvą.
16.8. Teisės aktai nedraudžia paslaugų teikėjui nustatyti garantijos sąlygas, netgi visiškai sugadinus daiktą.
16.9. Teismas neatsižvelgė į tai, jog tenkino atsakovo reikalavimą ne visiškai, bet tik iš dalies: atsakovas reikalavo atlyginti žalą – naujo palto kainą 480 Eur, o teismas priteisė tik 312 Eur, tačiau bylinėjimosi išlaidų proporcingai nepaskirstė.
17. Atsakovas T. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime sutiko su pirmosios instancijos tesimo argumentais.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
19. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo, kuriuo teismas nusprendė ieškinį tenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė kitų pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Todėl teismas pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
21. CK 6.719 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Pareiga įrodyti, kad informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (CK 6.2286 straipsnio 4 dalis).
22. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-287 patvirtintos Cheminio valymo ir skalbimo paslaugų teikimo taisyklių 9 punkte numatyta, kad prieš sudarant sutartį paslaugų teikėjas privalo suteikti teisingą, išsamią, nedviprasmišką, susijusią su paslaugų prigimtimi, galimomis paslaugos pasekmėmis bei kitą svarbią, galinčią turėti įtakos vartotojo apsisprendimui sudaryti sutartį informaciją. Informacija turi būti pateikta gerai matomoje ir prieinamoje vietoje. Pagal minėtų taisyklių 15 punktą, paslaugų teikimo sutartis turi būti sudaroma raštu. Sutarties sąlygos turi būti išreikštos aiškiai, suprantamai. Taisyklių 16 punktas numato, kad paslaugų sutartyje, be kita ko, turi būti nurodyti gaminio pavadinimas, žymėjimo numeris, spalva, kiti skiriamieji požymiai, esami defektai, paslaugos kokybės garantijos sąlygos.
23. Aptartas teisinis reglamentavimas įtvirtina verslininko pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui visą informaciją apie jam teikiamą paslaugą, nes tinkamas šios pareigos įvykdymas turi įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, vien informacijos (dalies jos) patalpinimas gerai matomoje ir prieinamoje vietoje ieškovės patalpose, nelaikomas tinkamu informacijos suteikimu vartotojui. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo išvadą, kad ieškovė, būdama verslininke, neįrodė, jog su atsakovu individualiai buvo aptartos paslaugos teikimo sąlygos, nustatyti visi pateikto valyti palto defektai, buvo aptartos paslaugos suteikimo esant nustatytiems defektams pasekmės, paslaugos teikimo be garantijos reikšmė. Teismo išvados grindžiamos įrodymų visumos vertinimu, apeliantas teismo motyvų nepaneigė.
24. Apeliantė deklaratyviai teigia, jog suteikė vartotojui visą būtiną informaciją. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad vartotojas nėra ginamas, jei jis nusprendžia jam pateiktos informacijos neskaityti ir su ja nesusipažinti, papildomai patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė individuliai neinformavo atsakovo dėl garantijos (ne)taikymo sąlygų, rizikos dėl galimų po valymo atsirandančių rūbo trūkumų, ieškovės standarto ir jame nurodytų rūbų savybes žyminčių simbolių reikšmių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, jog absoliučiai visa informacija (kartu su trūkumų raidinių simbolių ir garantijos turinio detalizavimu) privalėjo būti tekstu pateikta išimtinai užsakymo kvite, kaip teigia apeliantas. Pirmosios instancijos teismas įvertindamas byloje pateiktų įrodymų visumą, vertindamas informacijos atsakovui prieinamumo, aiškumo, konkretumo aplinkybes, konstatavo, jog ieškovė jokia forma individuliai neaptarė su atsakovu visų būtinų su paslaugos teikimu susijusių konkrečių sąlygų, todėl atsakovas negalėjo tinkamai įvertinti paslaugos teikimo rizikos. Tokiu atveju, vien klientams prieinama informacija apie ieškovės veikloje taikomus standartus ir paslaugos teikimo taisykles nelaikytina pakankama, todėl atsakovo parašas, patvirtinantis, kad jis su šia bendro pobūdžio informacija susipažino, neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, jog ieškovė tinkamai neįvykdė informavimo pareigos. Dėl minėtos pareigos neįvykdymo bet koks vidutinių gebėjimų vartotojas, kuris neturi specialių žinių, susijusių su ieškovės teikiamų paslaugų specifika, neturėjo galimybės tinkamai apsispręsti dėl paslaugų teikimo sutarties sudarymo, o neturėdamas išsamios informacijos dėl paslaugos suteikimo galimų pasekmių, sudarė sutartį ir patyrė žalą – po valymo rūbas tapo nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, byloje nustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovės pareigos nevykdymo ir atsakovo patirtos žalos.
25. Vertinant apeliantės argumentą, kad teisės aktai nedraudžia paslaugų teikėjui nustatyti garantijos sąlygas netgi visiškai sugadinus daiktą, pažymėtina, kad ir tokiu atveju paslaugos tiekėjas privalo tinkamai vykdyti klientų informavimo pareigą prieš sudarant paslaugų teikimo sutartį.
26. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos gaminio paslaugos vertinimo išvada ir 2024 m. kovo 29 d. nutarimu. Priešingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neatliko Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo, tačiau šį oficialų rašytinį įrodymą vertino pagal CPK numatytas įrodymų vertinimo taisykles.
27. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2024 m. kovo 29 d. nutarime motyvuotai vertino, kad palto nusidėvėjimas, buvęs sutarties sudarymo metu, sudarė 35 proc. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą iš esmės, įvertinęs byloje esančią įrodymų visumą, sprendė, kad toks palto nusidėvėjimo procentas pagal jo būklę ir atitinkamai dėl netinkamo informavimo kilęs ir apskaičiuotas žalos dydis (312 Eur) atitinka realų atsakovui padarytą žalos dydį, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Paslaugos užsakymo kvite Nr. UZ/23/10/0001885 yra nurodyti palto dėvėjimo požymiai, t. y. kad palto priekinėje dalyje yra dėmės, o kitoje palto pusėje – sutrupėjęs pūkas. Bylos duomenimis tik minėti daikto požymiai buvo individualiai aptarti, prieš vartotojui užsakant paslaugą. Remiantis atsakovo paaiškinimais, jis paltą dėvėjo vieną žiemą ir valymo paslaugą užsakė, siekiant atkurti jo estetinį vaizdą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, vertina, kad nustatytas 35 proc. daikto nusidėvėjimo procentas laikytinas protingu.
28. Apeliantė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad palto nusidėvėjimas sutarties sudarymo metu sudarė 80 procentų, nes jo gaminys buvo iš dubliuotų medžiagų, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieškovė sudarydama paslaugų teikimo sutartį, užsakymo dokumente nenurodė daikto nusidėvėjimo procentais, byloje taip pat nėra duomenų, kad visi ieškovo nurodyti palto dėvėjimo požymiai buvo nustatyti ir aptarti su vartotoju prieš atliekant palto valymą. Ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovui priklausęs paltas yra klastotė. Šis argumentas nėra teisiškai reikšmingas, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie šio konkretaus palto kitą rinkos vertę nei nustatyta byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad byloje netinkamai nustatytas žalos dydis (CPK 178).
29. Apeliantas nepaneigė ir teismo motyvų, kad palto fotofiksacija buvo atliekama ieškovės patalpose dalyvaujant ieškovės vadovui, todėl nėra pagrindo teigti, jog kilus šalių ginčui dėl paslaugos kokybės ieškovė neturėjo realios galimybės imtis priemonių rūbo būklei įvertinti. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad vartotojo elgesys, kai nesibaigus ginčui dėl daikto sugadinimo, asmuo tą daiktą sunaikina, nedera su vidutinio vartotojo standartu. Tai, kad atsakovas neturėjo prekių įsigijimo dokumentų nei paneigia žalos jam padarymo faktą dėl ieškovės netinkamai suteiktų paslaugų, nei galimybę įrodinėti žalos dydį kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
30. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
31. Šiuo atveju apeliantė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs įrodymų vertinimo proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Dėl to tokia apeliantės pozicija laikytina nepagrįsta.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016 ir 2021 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021 pateikti išaiškinimai dėl verslininko pareigos informuoti vartotoją apie įsigyjamą paslaugą (prekę), įskaitant ir informacijos apie gaminio sugadinimo riziką suteikimą, yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje. Taigi pirmosios instancijos teismas, šioje byloje kilus ginčui dėl tinkamo vartotojo informavimo, turėjo pagrindą atsižvelgti į minėtose kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus.
33. Įvertinus tai, kad ginčą nagrinėjant teismine tvarka atsakovas neprieštaravo dėl jam ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nustatyto žalos dydžio (312 Eur), nereiškė reikalavimo priteisti jam didesnę žalos sumą, darytina išvada, kad šioje byloje atsakovo teisės buvo apgintos visa apimtimi, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).
34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
35. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir išsamiai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas bei tinkamai rėmėsi kasacinio teismo praktika, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
37. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
38. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovas. Atsakovas nurodė, kad patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė 2024 m. gruodžio 18 d. pažymą dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo ir apmokėjimą už paslaugą patvirtinantį dokumentą. Teismas vertina, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje numatyto maksimalaus už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, todėl yra priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1,3 dalys).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linartika“ apeliacinį skundą atmesti.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linartika“, juridinio asmens kodas 141715678, 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Jelena Šiškina