Civilinė byla Nr. e2S-675-777/2019

                         Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01053-2018-2

  Procesinio sprendimo kategorijos: 

  3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.1.1; 3.4.2.6.4; 3.4.2.7.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. G., E. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. G. ir E. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankas, SIA „B2Kapital“, uždarajai akcinei bendrovei „Also Lietuva“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialui, R. S., antstoliams R. V., B. T. ir A. S. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, kuriuo prašė iškelti R. G. ir E. G. bankroto bylą; bankroto administratoriumi skirti asmenį, kurio kandidatūrą pasiūlys Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija; patvirtinti pareiškėjų būtinųjų poreikių tenkinimui po 400 Eur per mėnesį sumą kiekvienam pareiškėjui atskirai. 

2.       Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1.                      Pareiškėjams nepasisekė nuosavas verslas, ko pasekoje jie liko skolingi kreditoriams, todėl tapo nemokūs. Nurodė, kad pareiškėjai išlaikomų asmenų neturi, jokio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, transporto priemonių taip pat neturi. Teigia, jog pareiškėjas R. G. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, kuris sudaro vidutiniškai 400 Eur per mėnesį. Pareiškėja E. G. dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamas per mėnesį sudaro apie 374 Eur, nuo kurių dalies yra išieškomos skolos. 

2.2.                      Prašo iškelti jiems bankroto bylą, nes negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija dvidešimt penkias Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau – MMA), todėl mano, jog jie yra nemokūs. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjams R. G. ir E. G..

4.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 

4.1.                      Nustatė, kad pareiškėjo R. G. pradelstų įsiskolinimų suma, įskaitant solidarią skolą, yra 164 078,13 Eur. Pareiškėjos E. G. pradelstų įsiskolinimų suma pareiškimo pateikimo teismui dienai yra 27 296,93 Eur, kuri yra solidari su pareiškėju. Pareiškėja E. G. neturi skolininkų, o pareiškėjas R. G. turi 5 005,29 Eur dydžio debitorinį reikalavimą į (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. sausio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 150106/01. Darė išvadą, kad pareiškėjų skolos, tiek solidariai, tiek atskirai, viršija 25 MMA.

4.2.                      Nurodė, kad pareiškėjas R. G. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, kuris sudaro vidutiniškai 400 Eur per mėnesį. Pareiškėja E. G. dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamas per mėnesį sudaro apie 374 Eur. Neįgaliojo pažymėjimo duomenimis E. G. yra iš dalies nedarbinga jos darbingumo lygis siekia 45 procentus. Pažymėjo, jog pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą 2018 m. liepos 18 d. duomenimis E. G. pajamos 2015 metais sudarė apie 495 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, 2016 metais sudarė apie 276 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, 2017 metais sudarė apie 290 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Teigia, jog bendra pareiškėjų pajamų per mėnesį suma sudaro apie 774 Eur.

4.3.                      Nurodė, kad pareiškėjas R. G. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu baustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą – paskirta 6 500 Lt bauda. Pareiškėjas bausmę įvykdė ir baudą sumokėjo 2013 m. spalio 21 d.. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu baustas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už aplaidų apskaitos tvarkymą (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo, jam buvo paskirta 1 129,80 Eur dydžio bauda, bausmę pareiškėjas įvykdė 2018 m. rugsėjo 22 d., t. y. prieš pateikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Darė išvadą, kad padarytos nusikalstamos veikos nėra tiesiogiai susijusios su pareiškėjo nemokumu ir jo teistumas neturi reikšmės jo nemokomo būsenai. Tačiau pažymėjo, kad pareiškėjo nusikalstamos veikos ir sumokėtos baudos pablogino pareiškėjo finansinę būklę, šios lėšos atitinkamai galėjo būti panaudotos kreditorių reikalavimams patenkinti.

4.4.                      Nurodė, kad R. G. pajamos yra apie 400 Eur ir E. G. pajamos apie 374 Eur, iš viso 774 Eur per mėnesį. Teigia, jog pareiškime pareiškėjai nurodė, jog iškėlus bankroto bylą būtinųjų pareiškėjų poreikių tenkinimui jiems reikalinga po 400 Eur suma, iš viso 800 Eur suma, tačiau to pareiškėjai nepagrindė įrodymais. Mano, jog pareiškėjų nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu patvirtina ir aplinkybė, jog pareiškime jie nurodo, kad būtinųjų poreikių tenkinimui per mėnesį, jiems reikalinga suma yra didesnė nei jų deklaruojamos gaunamos pajamos.

4.5.                      Pažymėjo, jog įvertinus 5 005,29 Eur debitorinį reikalavimą, pareiškėjų nurodytą būtiniesiems poreikiams reikalingą sumą, tai, kad pareiškėjai išlaikytinių neturi, duomenų apie padidintus pačių pareiškėjų poreikius byloje nėra, teismas sprendė, kad pareiškėjai nagrinėjamu laikotarpiu nesiėmė (ėmėsi nepakankamų) veiksmų pagerinti savo galimybes skoliniams įsipareigojimams padengti (savo pajamoms padidinti), todėl darė išvadą, kad tokie pareiškėjų veiksmai laikytini nesąžiningais kreditorių atžvilgiu.

4.6.                      Nurodė, kad būdamas darbingo amžiaus ir turėdamas išsilavinimą dirbti atitinkamą kvalifikuotą darbą, pareiškėjas R. G. galėjo papildomai užsiimti darbine veikla susijusia su išsilavinimu ir turėjo galimybę gauti didesnes pajamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų R. G. bei E. G. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos jiems tenkinti. 

6.       Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1.                      Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo apeliantų išsilavinimo, nedetalizavo kokios yra apeliantų galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, nenustatė jokių aplinkybių, jog apeliantai sąmoningai nepasinaudojo galimybėmis gauti didesnes pajamas. Teigia, jog teismas apeliantų nesąžiningumą grindė tik vien jų gaunamomis minimaliomis pajamomis. Mano, kad vien formalus konstatavimas jog asmuo, gaunantis minimalų darbo užmokestį, turi galimybes gauti didesnes pajamas, negali būti laikomu objektyviu argumentu ir objektyviomis išvadomis, leidžiančiomis manyti, jog apeliantai realiai tokias galimybes turėjo ir turi. 

6.2.                      Pareiškėjų nuomone, teismas nutartyje nenurodė ir nedetalizavo, kokios aplinkybės rodo apeliantų suvokimą apie savo padėties bloginimą siekiant nemokėti skolų, nenustatė ar apeliantai dirbdami ir gaudami minimalų darbo užmokestį suvokė, jog toks jų elgesys yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, ar vis dėlto tai yra objektyvių aplinkybių pasekmė. Teigia, jog teismas bylos nagrinėjimo metu nesiaiškino ir nenustatinėjo apeliantų pastangų ir galimybių susirasti geriau apmokamą darbą, gauti papildomas pajamas. Antra vertus, teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp apeliantų galimo neveikimo ar pasyvumo ir jų nemokumo būsenos, tai yra nenustatė kokia dalimi apeliantai turėjo galimybę grąžinti skolas ir ar ta dalis yra reikšminga lyginant su visomis skolomis.

6.3.                      Nurodė, kad teismui teikiamo prašymo dėl būtinųjų išlaidų dydžio vertinimas sąžiningumo aspektu neturi jokio teisinio pagrindimo. Teigia, jog pareiškėjų nurodyta minimaliems poreikiams tenkinti skirtina lėšų suma teismo neįpareigoja ir teismas turi teisę patvirtinti ir mažesnę sumą, nei prašo apeliantai. Nurodė, kad teikdami teismui prašymą dėl būtinųjų poreikių išlaidų dydžio, pareiškėjai vadovavosi Lietuvos Respublikoje patvirtintu MMA, todėl prašė nustatyti kiekvienam po 400 Eur sumą. Nurodė, kad teismui teikiamas prašymas, dėl kurio teismas turi pasisakyti priimdamas galutinį sprendimą ir kuris teismo neįpareigoja, nėra ir negali būti susijęs su galimu nesąžiningumu kreditorių atžvilgiu, nes kreditoriai taip pat turi teisę gintis ir įrodinėti, jog būtinųjų poreikių suma yra per didelė ir teismas turi teisę į kreditorių nuomonę atsižvelgti.

6.4.                      Pažymėjo, kad apkaltinamieji teismo nuosprendžiai R. G. atžvilgiu buvo priimti 2013 m. spalio 21 d. ir 2015 m. rugsėjo 15 d., tuo tarpu pareiškimas teismui patektas 2018 m. spalio 1 d., t. y. jau praėjus trims metams po apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog padaryti nusikaltimai sąlygojo pareiškėjo R. G. nemokumą, neturėjo teisinio pagrindo vertinti šių aplinkybių apelianto R. G. sąžiningumo kreditorių atžvilgiu kontekste. Nurodė, jog apeliantui R. G. nesumokėjus baudų, jam būtų keičiama bausmės rūšis, ko pasėkoje jis ne tik galėjo prarasti gaunamas pajamas bausmės atlikimo laikotarpiu, tačiau ir turimą darbą bei pajamas, kas didesne dalimi būtų prieštaravę kreditorių interesams.

6.5.                      Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantų prašymą iškelti jiems fizinių asmenų bankroto bylą, abiejų apeliantų nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu vertino bendrai, neišskiriant kiekvieno iš apeliantų veiksmų, kurie leistų konstatuoti jų nesąžiningumą, papildomai nurodant tik su apeliantų R. G. susijusias aplinkybes, pagrindžiant bendrą sprendimą – atsisakyti iškelti abiem apeliantams bankroto bylą. Teigia, kad bendras jų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo teikiamas tik dėl tos priežasties, jog apeliantė E. G. turi tik vieną bendrą skolą kartu su apeliantų R. G., todėl apeliantų pareiškimai greičiau ir ekonomiškiau būtų išnagrinėti viename procese.

7.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmeti, o Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

8.       Pagrindiniai apsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

8.1.                      Nurodė, kad teismas tinkamai ir labai išsamiai išanalizavo fizinio asmens nemokumo atsiradimo priežastis, įvertino fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, o taip pat skolininko sąžiningo/nesąžiningo elgesio aspektus.

8.2.                      Nurodė, kad asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nesiekiant maksimalaus galimo kreditorinių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus ir iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

9.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“ prašo netenkinti R. G. ir E. G. atskirojo skundo ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

10.       Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

10.1.                      Nurodė, kad pareiškėjas R. G. užima vadovaujančias pareigas įmonėje (duomenys neskelbtini), o jo darbo užmokestis artimas minimaliam, kuris, pagal LR Darbo kodeksą gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Mano, jog yra akivaizdu, jog įmonės vadovo pareigas užimantis asmuo pasižymi aukštesniais kvalifikaciniais gebėjimais nei tie, kurie reikalingi dirbant nekvalifikuotą darbą, tačiau sunkiai suprantama, kaip tokius gebėjimus turintis asmuo galėtų dirbti už minimalų atlygį.

10.2.                      Nurodė, kad darbų paieškos portalo www.cv.lt duomenimis vien Kretingos mieste yra paskelbta 32 darbo skelbimai. Teigia, jog kai kuriuose skelbimuose nurodytas darbo užmokestis yra didesnis nei pareiškėjo šiuo metu kaip įmonės (duomenys neskelbtini) vadovo gaunamas darbo užmokestis. Darė išvadą, kad pareiškėjas arba sąmoningai nesiekia padidinti pajamų arba kitą pajamų dalį gauna neoficialiai.

10.3.                      Nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai konstatavo, jog R. G. teistas pagal BK 223 straipsnį ir teistumas nėra išnykęs. Mano, jog šio pagrindo pakanka, kad būtų atsisakyta iškelti bankroto bylą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams R. G. ir E. G. atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

13.       CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

14.       Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“ pateikė naują įrodymą, t. y. portalo www.cv.lt darbo skelbimų informaciją, tačiau nenurodė jokių argumentų, kodėl šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo jau po skundžiamos nutarties priėmimo bei nenurodė, jog šį įrodymą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis šios nutarties 13 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas suinteresuotojo asmens SIA „B2Kapital“ naujai pateiktą įrodymą priimti atsisako.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15.       Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

16.       FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: pareiškėjas yra mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas); pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 - 4 punktai); pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai, nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas); paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas yra nemokaus fizinio asmens atsisakymo iškelti bankroto bylą teisinis pagrindas. 

17.       Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjo R. G. skolas sudaro 181 228,43 Eur, t. y. antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/12/01306, kreditorės AB SEB bankas naudai, likusi neišieškota skola 2018 m. gegužės 14 d. – 81 442,28 Eur ir vykdymo išlaidos. Antstolė R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/10/16530 kreditorės UADB „Seesam Lietuva“ naudai, likusi neišieškota skola su vykdymo išlaidomis 2018 m. gegužės 16 d. – 700,21 Eur. Antstolis A. S. vykdo 3 vykdomąsias bylas (Nr. 10/13/02012 kreditorės SIA „B2Kapital“ naudai, skolos likutis su palūkanomis sudaro 27 296,93 Eur; Nr. 10/10/03115 kreditorės UAB „Elektromarktas“ naudai, skolos likutis sudaro 14 340,48 Eur; Nr. 10/1501262 kreditorės UAB „Also Lietuva“ naudai, skolos likutis su palūkanomis sudaro 4 448,21 Eur; vykdymo išlaidos sudaro 1 815,07 Eur; iš viso 48 900,69 Eur). Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje iš R. G. priteista 50 185,25 Eur (duomenys neskelbtini) naudai. Nors į bylą yra pateiktas antstolio A. S. 2018 m. liepos 9 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S1c-54378, kuriuo užbaigta vykdomoji byla Nr. 0010/10/03115 ir vykdomasis dokumentas Nr. SN43-171 grąžintas Vilniaus miesto 43-ajam notarų biurui. Antstolis vykdomosios bylos užbaigimo pagrindu nurodė CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punktą (vykdomoji byla nutraukiama reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas), tačiau iš to pačio patvarkymo matyti, jog skolininkas yra R. G., t. y. fizinis asmuo. Šiuo atveju nėra aišku, ar išieškotojas UAB „Elektromarktas“ nebeturi reikalavimo teisės į skolininką R. G.. 

18.       Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, jog pareiškėjos E. G. skolas sudaro 27 296,93 Eur, t. y. antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/13/02012 kreditorės SIA „B2Kapital“ naudai, skolos likutis su palūkanomis sudaro 27 296,93 Eur.

19.       Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl pareiškėjų nemokumo, tačiau kilo ginčas dėl pareiškėjų nemokumo priežasčių bei pareiškėjų nesąžiningumo kreditorių atžvilgiu. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus  (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Pareiškėjo nuomone, jis netapo nemokiu dėl to, kad buvo pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnį, be to, pažymėjo, kad apkaltinamieji teismo nuosprendžiai R. G. atžvilgiu buvo priimti praėjus trims metams po apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo.

20.       Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas R. G. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu baustas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą, jam paskirta 6 500 Lt bauda. Pareiškėjas bausmę įvykdė ir baudą sumokėjo 2013 m. spalio 21 d.. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu baustas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už aplaidų apskaitos tvarkymą (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo, jam buvo paskirta 1 129,80 Eur dydžio bauda. Bausmę pareiškėjas įvykdė 2018 m. rugsėjo 22 d. Teistumas nėra išnykęs. Kaip matyti iš šios nutarties 17 punkte nustatytų aplinkybių, pareiškėjo skolas sudaro 181 228,43 Eur, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo pareiškėjo įsiskolinimas padidėjo 50 185,25 Eur. Tai reiškia, jog jei pareiškėjas nebuvo padaręs nusikalstamos veikos ir iš to nebūtų atsiradęs papildomas įsiskolinimas, pareiškėjo skolas vis tiek sudarytų 131 043,18 Eur (181 228,43 Eur – 50 185,25 Eur). Tam, kad asmeniui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, jo pagrindinių turtinių interesų vieta turi būti Lietuvos Respublikoje (FABĮ 1 straipsnio 2 dalis) ir šio asmens turtinė būklė turi atitikti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, t. y. jis turi būti nepajėgus įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA. Esant nustatytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog padarytos nusikalstamos veikos nėra tiesiogiai susijusios su pareiškėjo nemokumu ir jo teistumas neturi reikšmės jo nemokomo būsenai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo sumokėtos baudos nepablogino pareiškėjo finansinės būklės tiek, kad dėl to pareiškėjas būtų laikomas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu ir šiuo pagrindu jam būtų atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

21.       Atskiruoju skundu pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjai nepasinaudojo galimybėmis susirasti geriau apmokamą darbą ir dėl to neužtikrino tinkamo atsiskaitymo su kreditoriais. Mano, jog vien formalus konstatavimas, kad asmuo gaunantis minimalų darbo užmokestį, turi galimybes gauti didesnes pajamas, negali būti laikomu objektyvių argumentu, jog apeliantai realiai tokias galimybes turėjo. Apeliacinės instancijos teismo sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja E. G. yra 53 metų amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamas per mėnesį sudaro apie 374 Eur, nuo kurių dalies yra išieškomos skolos. Taip pat nustatyta, jog pareiškėja E. G. yra iš dalies nedarbinga – jos darbingumo lygis siekia 45 procentus. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų apie pareiškėjos E. G. išsilavinimą, todėl neaišku, kokia yra jos kvalifikacija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi šie duomenys rodo, jog pareiškėjai esant vyresnei nei 50 metų, gyvenančiai nedideliame mieste, nesant duomenų apie jos išsilavinimą bei jos darbingumo lygiui siekiant tik 45 procentus, akivaizdu, jog pareiškėjos galimybės persikvalifikuoti ir susirasti geriau apmokamą darbą yra apsunkintos, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja sąmoningai nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo.

22.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš esmės analogiška situacija, susijusi su geriau apmokamo darbo susiradimu, yra ir pareiškėjui R. G.. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas yra 59 metų amžiaus (arti pensinio amžiaus), dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, kuris sudaro vidutiniškai 400 Eur per mėnesį, yra teistas (teistumas neišnykęs), duomenų apie jo išsilavinimą į bylą nepateikta, todėl nėra aišku kokia jo kvalifikacija. Laikytina, jog visi šie duomenys suponuoja išvadą, jog pareiškėjui esant 59 metų amžiaus (arti pensinio amžiaus), gyvenančiam nedideliame mieste bei esant teistam, persikvalifikuoti, ar susirasti geriau apmokamą darbą, galimybės yra apsunkintos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas tyčia siekia pabloginti savo finansinės padėties, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, jog tokiu būdu pareiškėjai siekia tiesiog nurašyti savo skolas, laikytini nepagrįstais.

23.       Be to, pareiškėjas R. G. nurodė, jog jo darbo užmokestis priklauso nuo jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) finansinės padėties. Iš viešojoje erdvėje esančių duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) apyvarta, laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2015 metų stipriai sumažėjo (https://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_dagrema/apyvarta/) (apyvarta 2014 metais siekė nuo 100 000 Eur iki 200 000 Eur; apyvarta 2015 metais siekė nuo 10 000 Eur iki 20 000 Eur), todėl pareiškėjas neturėjo galimybės gauti didesnio (nei gauna) atlyginimo. Tačiau tais pačiais duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis gerėja, t. y. apyvarta 2017 metais padidėjo nuo 10 000 Eur (2016 metais) iki 30 000 Eur – 50 000 Eur (2017 metais). Esant nustatytiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog gerėjant (duomenys neskelbtini) finansinei padėčiai, tikėtina turės galimybių didėti ir pareiškėjo R. G. darbo užmokestis bei taip bus labiau tenkinami kreditorių reikalavimai.

24.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstais laiko pirmosios instancijos teismo argumentus, jog pareiškėjų nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu patvirtina ir aplinkybė, jog pareiškime jie nurodo, kad jiems reikalinga būtiniesiems poreikiams tenkinti suma per mėnesį yra didesnė, nei jų deklaruojamos gaunamos pajamos. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 3 dalies 4 punktą nutartyje, kuria iškeliama fiziniam asmeniui bankroto byla, turi būti nurodoma lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai teikdami pareiškimą prašė nustatyti kiekvienam po 400 Eur sumą būtinosioms išlaidoms tenkinti, t. y. iš viso prašė nustatyti 800 Eur būtinųjų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kokios yra būtinosios pareiškėjų išlaidos, t. y. nepateikta būtinųjų išlaidų detalizacija. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, tik teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, turi teisę nustatyti būtinųjų išlaidų dydį. Be to, teismas nėra saistomas pareiškėjų prašomos nustatyti sumos, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus bei manydamas, jog pareiškėjų prašoma nustatyti suma yra per didelė, galėjo ją sumažinti. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tai, kad pareiškime pareiškėjai nurodo, kad jiems reikalinga būtiniesiems poreikiams tenkinti suma per mėnesį yra didesnė, nei jų deklaruojamos gaunamos pajamos, negali būti laikoma kaip pareiškėjų nesąžiningumas bei pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.  

25.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

26.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjai yra nesąžiningi kreditorių atžvilgiu, nepagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjams R. G. ir E. G. fizinio asmens bankroto bylą tuo pagrindu, todėl yra pagrindas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir pagal kompetenciją dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų R. G. ir E. G. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos jiems iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Teisėja                                                         Jolanta Gailevičienė