Civilinė byla Nr. e2A-548-567/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00981-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Studija1“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Studija1“ ieškinį atsakovei Ž. V. dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Studija1“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Ž. V. 258 421,94 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3089-803/2021 bendrovei iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Studija1“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, visų kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 126 986,84 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtinti kreditorės Ž. V. 5 384,08 Eur pirmosios eilės ir 148 867,43 Eur antrosios eilės finansiniai reikalavimai BUAB „Studija1“ bankroto byloje. Bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas patikslintas 2022 m. birželio 3 d. nutartimi.
3. Atsakovė Ž. V., būdama bendrovės vadove, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, t. y. 2016 m. sausio 1 d. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai bendrovė faktiškai buvo nemoki 2015 m. gruodžio 31 d.
4. BUAB „Studija1“ vadovė privalėjo žinoti bendrovės finansinę padėtį, buvo susipažinusi su bendrovės finansiniais dokumentais, o būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, vėliausiai 2016 m. sausio 1 d. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
5. Atsakovės veiksmų neteisėtumas ir nesąžiningumas pasireiškė ir tuo, kad UAB „Studija1“ veikloje kryptingai siekta išvengti privalomų mokesčių mokėjimo. Tai patvirtina Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio apskrities VMI) 2020 m. vasario 6 d. patikrinimo aktas Nr. (36.1 E) FR0680-91 (toliau – ir patikrinimo aktas). Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys – atsakovei nevykdant pareigos kreiptis į teismą bendrovei faktiškai tapus nemokia, atsirado 258 421,94 Eur finansiniai reikalavimai, kurie nebūtų atsiradę, jeigu atsakovė būtų laiku kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškovės BUAB ,,Studija1“ ieškinį atmetė, priteisė atsakovei Ž. V. iš ieškovės 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2013 m. balandžio 16 d. buvo bendrovės vadovė ir akcininkė. Pagal BUAB „Studija1“ 2021 m. balandžio 30 d. sudarytą balansą už 2020 m. bendrovės turtas sudarė 13 757 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 179 175 Eur. Iš 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovės veikla nuostolinga. Pagal BUAB „Studija1“ kreditorių sąrašo duomenis bendrovės pirmosios eilės kreditoriai yra T. V. su 1 532,08 Eur finansiniu reikalavimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius su 18 696,97 Eur finansiniu reikalavimu; antrosios eilės kreditoriai – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) su 107 917,10 Eur finansiniu reikalavimu, Ž. V. su 148 867,43 Eur finansiniu reikalavimu, VSDFV Kauno skyrius su 4 673,17 Eur finansiniu reikalavimu.
8. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo išvadą, kad nėra galimybės nustatyti, kaip keitėsi įsipareigojimų kreditoriams apimtis bendrovei tapus nemokia. Analizuojant bendrovės banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2021 m. spalio 1 d., matyti, kad bendrovė vykdė įsipareigojimus, mokėjo nuomos mokesčius, vykdė atsiskaitymus už prekes ir paslaugas, mokėjo darbo užmokestį. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad bendrovė iki pat atsakovės įgaliojimų pabaigos vykdė veiklą, tik iš esmės ją sutrikdė šalyje įvesti karantino apribojimai, kurie stipriai paveikė grožio paslaugų rinką. Nors pateikti duomenys patvirtina, kad bendrovė susidūrė su tam tikrais sunkumais, tačiau jie iš esmės nelėmė visiško bendrovės veiklos sustabdymo. Bendrovės veikla – grožio paslaugų teikimas.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie bendrovės sistemingai nevykdytus įsipareigojimus kreditoriams – kreditorių pretenzijų, raginimų atsiskaityti, inicijuotų skolų išieškojimo procesų, todėl nėra pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybę, jog ieškovės nurodytu momentu (2015 m. gruodžio 31 d.) bendrovės vadovė turėjo suvokti, kad bendrovė susidūrė su ilgalaikiais, sisteminiais sunkumais, nebegalės vykdyti veiklos ir atsirado pagrindas laikyti ją nemokia bei inicijuoti bankroto procesą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti įrodytais neteisėtus atsakovės veiksmus, laiku neinicijavus bendrovės bankroto proceso.
10. Teismas nurodė, kad ieškovė prašomą priteisti žalos dydį įrodinėja Panevėžio apskrities VMI 2020 m. vasario 6 d. patikrinimo aktu, kuriuo apskaičiuotos bendrovės mokestinės nepriemokos ir sieja jį su 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl ieškovės nurodytu momentu neinicijuoto bankroto proceso būtų išaugusi bendra bendrovės skolų apimtis. Ieškovė apsiribojo bendro pobūdžio pastaba, kad bendrovė neturi turto, nepateikdama duomenų, jog bendrovės bankroto byloje patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma yra lygi tai, kurios bendrovė bankroto procese negalės padengti kreditoriams.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė bendrovės nemokumo nuo 2015 m. gruodžio 31 d. ar atsakovės pareigos inicijuoti bankroto procesą atsiradimo nuo 2016 m. sausio 1 d. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad atsakovė akivaizdžiai peržengė protingos ūkinės komercinės veiklos riziką, veikė aiškiai aplaidžiai ar viršijo jai suteiktus įgaliojimus.
12. Ieškovė neįrodė sąlygų, būtinų atsakovės civilinei atsakomybei dėl pareigos inicijuoti bankroto procesą nevykdymo kilti ir dėl to ieškinį dėl žalos, atsiradusios laiku neinicijavus bankroto proceso, atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė BUAB „Studija1“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra duomenų, jog bendrovė buvo nemoki nuo 2015 m. gruodžio 31 d., nepagrįsta. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės pradelstos skolos sudarė mažiausiai 28 214,54 Eur ir viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Nors 13 741,79 Eur skola nustatyta tik 2020 m. vasario 6 d. nutartimi, tačiau to priežastis atsakovės vadovės sistemingas bendrovės veiklos vykdymas ir organizavimas neapskaitant ir nedeklaruojant visų gautų veiklos pajamų, siekiant išvengti mokėtinų mokesčių valstybei. Net ir vertinant, kad atsakovė apie pradelstą skolą VMI nežinojo, kitos bendrovės skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės.
11.2. Tai, kad bendrovė buvo nemoki nuo 2015 m. gruodžio 31 d., patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1127-803/2022 nustatytos aplinkybės, tačiau pirmosios instancijos teismas jų neįvertino.
11.3. Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino atsakovės ir bendrovės 2015 m. birželio 18 d. sudarytą susitarimą. Šį susitarimą atsakovė pateikė tik tuomet, kai nemokumo administratorė apskundė 2022 m. gegužės 4 d. nutartį, kuria netenkintas prašymas apriboti atsakovei vadovavimo teisę. Atsakovė susitarimo kartu su kitais dokumentais bendrovės nemokumo administratorei neperdavė. Be to, iš jo turinio nėra galimybės nustatyti nei konkrečios skolos dydžio, nei jos atsiradimo pagrindo. Susitarimo originalo atsakovė nepateikė. Susitarimo nuostatos prieštarauja buhalterinės apskaitos vedimo principams bei bendrovės veiklos interesams, nes nėra nustatytos konkrečios mokėjimo termino datos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad susitarimas galimai sudarytas atgaline data.
11.4. Panevėžio apskrities VMI patikrinimo aktas yra oficialus rašytinis įrodymas, todėl jame nustatytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis. Patikrinimo akte nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti tikslaus ieškovės nesumokėtų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir pelno mokesčio (toliau – PM) dydžio, nes atsakovė netinkamai vedė bendrovės buhalterinę apskaitą. Taigi, yra pagrindas manyti, kad bendrovės mokestinė nepriemoka valstybei daug didesnė.
11.5. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovės finansinė padėtis nuo 2015 m. gruodžio 31 d. vis blogėjo, didėjo mokestinė nepriemoka VMI. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovė netinkamai vykdė bendrovės vadovės pareigas ir netinkamai vedė buhalterinę apskaitą.
11.6. Atsakovė žinojo apie ieškovės nemokumą 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau tyčia nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Šias aplinkybes patvirtina Panevėžio apskrities VMI patikrinimo akte nustatyti faktai, kad 2014–2018 m. bendrovė neapskaitė ir nedeklaravo visų gautų veiklos pajamų, nesumokėjo PVM ir PM, bei padarė kitus pažeidimus, siekdama mokestinės naudos. Patikrinimo akte taip nustatyta, kad bendrovė pradėjo vykdyti veiklą 2013 m. ir kiekvienais metais veiklos rezultatas buvo nuostolingas.
11.7. Atsakovė 2015–2016 m. skolino pinigines lėšas bendrovei, o tai taip pat patvirtina, kad bendrovė buvo nemoki ir atsakovei apie nemokumą buvo žinoma.
11.8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei 2015 m. gruodžio 31 d. tapus nemokia, ieškovės skolos kreditoriams nuo 2016 m. sausio 1 d. išaugo 258 421,94 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra galimybės nustatyti, kaip keitėsi įsipareigojimų kreditoriams apimtis, yra nepagrįsta. Atsakovė padarė ieškovei 258 421,94 Eur žalą ir privalo ją atlyginti.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Ž. V. prašo jo netenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
12.1. Ieškovės prielaida, kad bendrovė buvo nemoki 2015 m. gruodžio 31 d., yra nepagrįsta. Bendrovei bankroto byla iškelta tik 2021 m. lapkričio 30 d., o laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2021 m. spalio 1 d. bendrovė vykdė įsipareigojimus, mokėjo nuomos mokesčius, vykdė atsiskaitymus už prekes ir paslaugas, mokėjo darbo užmokestį. Byloje nėra duomenų apie priverstinį skolų išieškojimą nurodomu laikotarpiu.
12.2. Ieškovės įsiskolinimas atsakovei 2015 m. gruodžio 31 d. nebuvo pradelstas. Tai pagrindžia tarp šalių 2015 m. birželio 18 d. sudarytas susitarimas dėl įsiskolinimo grąžinimo termino (toliau – ir Susitarimas), kuriame šalys susitarė, kad atsakovės Ž. V., kaip bendrovės kreditorės, skola turėjo būti padengta iki metų pabaigos, tačiau jos nepadengus bendrovės įsiskolinimas perkeliamas į kitus kalendorinius metus. Ieškovė sąmoningai ignoruoja aplinkybę, kad BUAB „Studija1“ skola atsakovei nebuvo pradelsta.
12.3. Ieškovės skola VMI atsirado nuo patikrinimo akto patvirtinimo, bet ne anksčiau, kaip klaidingai nurodo ieškovė.
12.4. Ieškovės prašomą priteisti 258 421,94 Eur žalą didžiąja dalimi sudaro bendrovės skola atsakovei, o likusią dalį – mokestinės nepriemokos. Žala gali apimti išimtinai tik naujai prisiimtus ir pradelstus juridinio asmens įsipareigojimus nuo to momento, kada kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iki atsakovės įgaliojimų pabaigos.
12.5. Žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma.
12.6. Ieškovės bankroto bylos procedūra dar nėra užbaigta, todėl neįmanoma apskaičiuoti žalos dydžio, nes nėra aiškus kreditorių finansinių reikalavimo dydis. Ieškovė nepateikė įrodymų apie bendrovės turtą, galimą jo realizavimą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
12.7. Ieškovei neįrodžius, kada atsakovei kilo pareiga inicijuoti bankroto bylą vadovautam juridiniam asmeniui, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė tokią pareigą pažeidė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių aplinkybių
14. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Studija1“ įsteigta 2013 m. balandžio 22 d. Atsakovė Ž. V. nuo bendrovės įsteigimo momento buvo vienintelė akcininkė ir vadovė (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
15. 2015 m. birželio 18 d. sudarytas susitarimas dėl įsiskolinimo grąžinimo termino, kuriame šalys susitarė, kad atsakovės, kaip bendrovės kreditorės, skola turi būti padengta iki metų pabaigos, tačiau jos nepadengus bendrovės įsiskolinimas perkeliamas į kitus kalendorinius metus.
16. Byloje nustatyta, kad VMI atliko bendrovės mokestinį patikrinimą ir 2020 m. vasario 6 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (36.1 E) FR0680-91, kuriuo bendrovei papildomai apskaičiuota 61 819,72 Eur mokesčių. Patikrinimo aktas patvirtintas 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (42.59) FR0682-187 (toliau – Sprendimas). Minėtu Sprendimu bendrovei patvirtinti delspinigiai ir paskirtos baudos.
17. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovė Ž. V., kaip bendrovės vadovė, 2021 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bendrovei bankroto bylą.
18. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. eB2-3089-803/2021 (dabar Nr. eB2-443-803/2023)) UAB „Studija1“ išketa bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Faktas“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 10 d.
19. Nutartyje iškelti UAB „Studija1“ bankroto bylą nustatyta, kad pagal 2021 m. balandžio 30 d. sudarytą balansą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas sudarė 13 757 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 179 175 Eur. Iš 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovės veikla nuostolinga. Bendrovės įsiskolinimai kreditoriams sudaro 265 815,04 Eur. Teismas pagal Antstolių informacinės sistemos 2021 m. lapkričio 30 d. duomenis nustatė, kad antstolis D. Š. UAB „Studija1“ atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/21/01383 dėl 308,70 Eur skolos išieškojimo kreditorei K. Z. ir vykdomąją bylą Nr. 0178/21/01373 dėl 104 731,80 Eur skolos išieškojimo kreditorei VMI. 2021 m. lapkričio 25 d. bendrovės skola VSDFV sudarė 18 114,41 Eur.
20. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Studija1“ kreditorių finansiniai reikalavimai.
21. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d., 2022 m. gegužės 6 d., 2022 m. gegužės 20 d., 2022 m. birželio 3 d., 2022 m. birželio 17 d. ir 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimis patikslinti šios bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai.
Dėl nemokumo momento nustatymo
22. Byloje pareikštu ieškiniu įrodinėjama, kad ieškovė BUAB „Studija1“ 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir atsakovė Ž. V., būdama bendrovės vadove, 2016 m. sausio 1 d. turėjo pareigą inicijuoti bendrovės bankroto bylą, todėl kilusiam ginčui spręsti aktualios ĮBĮ normos, reglamentavusios juridinio asmens vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiam juridiniam asmeniui.
23. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
24. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi redakcija) nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.
25. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą, nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pareiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, teismas turi įvertinti, ar ir kada ši pareiga kilo, ar bendrovės vadovas šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018 ir šios nutarties 53, 54 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika). Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau, vertinant pareigos atsiradimo momentą, taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 21 punktas).
26. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
27. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, būtini išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Tam, kad būtų nustatyta reali juridinio asmens turtinė padėtis, teismas turi remtis aktualiais finansinės atskaitomybės duomenimis, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Juridinio asmens (ne)mokumą pirmiausia rodo finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau tai nėra vieninteliai dokumentai, pagal kuriuos galima nustatyti juridinio asmens (ne)mokumo būklę.
28. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė 2015 m. gruodžio 31 d. neatitiko nemokios bendrovės būsenos. Apeliantė teigia, kad bendrovės balanso už 2015 m. duomenys neatitinka tikrovės, nes pradelsti įsipareigojimai sudarė mažiausiai 28 214,54 Eur, iš jų: 9 850,54 Eur skola atsakovei pagal avanso apyskaitas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.; 15 787 Eur PVM ir 2 577 Eur PM skola pagal patikrinimo aktą, ir viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės.
29. Nustatyta, kad pagal balanso už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. duomenis bendrovės turtas sudarė 9 352 Eur, iš jų: 4 320 Eur ilgalaikis turtas; 5 032 Eur trumpalaikis turtas, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 64 833 Eur, iš jų: 11 793 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai; 53 040 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Taigi, nors pagal aptartus finansinės atskaitomybės duomenis bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos viršija į balansą įrašyto turto vertę, tačiau nėra duomenų apie pradelstų įsipareigojimų dydį.
30. Apeliantės teigimu, vienas iš 2015 m. gruodžio 31 d. pradelstų bendrovės įsipareigojimų yra bendrovės negrąžinta skola (paskola) atsakovei pagal avansines apyskaitas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Atsakovė, atsikirsdama į šiuos argumentus, teigia, kad nurodytu laikotarpiu bendrovės skola atsakovei nebuvo pradelsta ir šiai aplinkybei pagrįsti pateikė Susitarimą, kuriame šalys susitarė, jog bendrovė atsakovei pagal avanso apyskaitas perduotas (paskolintas) lėšas grąžina iki metų pabaigos, tačiau iki nurodyto termino įsiskolinimo negrąžinus, jis perkeliamas į kitus kalendorinius metus. Šalys taip pat susitarė, kad įsiskolinimo perkėlimų į kitus kalendorinius metus skaičius neribojamas, o perkeltas įsiskolinimas nelaikomas pradelstu. Taigi, Susitarimo nuostatos suponuoja išvadą, kad nors bendrovė 2015 m. negražino atsakovei suteiktos beprocentinės paskolos apyvartinėms lėšoms, tačiau šis įsipareigojimas negali būti laikomas pradelstu, nes skolos grąžinimo terminas buvo pratęstas.
31. Apeliantė nurodo, kad Susitarimas neatitinka juridinio asmens interesų, prieštarauja buhalterinės apskaitos principams ir galimai surašytas atgaline data, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
32. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo pripažinti Susitarimą negaliojančiu. Teismas savo iniciatyva gali pripažinti sandorį niekiniu, kai byloje egzistuoja akivaizdžios faktinės aplinkybės sandorį pripažinti niekiniu (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija akivaizdžių pagrindų, leidžiančio ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti, kad sudarytas Susitarimas, kuriuo ginčo šalys susitarė dėl įsiskolinimo grąžinimo termino ir jo pratęsimo, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei ar egzistuoja kiti niekinio sandorio negaliojimo pagrindai, nenustatė. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kad Susitarimas galimai parengtas atgaline data (CPK 178 straipsnis). Taigi, Susitarimas yra galiojantis, todėl nėra pagrindo prieiti išvadą, kad 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės 9 850,54 Eur skola atsakovei buvo pradelsta.
33. Apeliantės teigimu, antras 2015 m. gruodžio 31 d. pradelstas bendrovės įsipareigojimas yra 15 787 Eur PVM ir 2 577 Eur PM mokestinės nepriemokos pagal patikrinimo aktą.
34. Minėta, kad Panevėžio apskrities VMI atliko bendrovės mokestinį patikrinimą ir 2020 m. vasario 6 d. surašė patikrinimo aktą, kuriuo bendrovei papildomai apskaičiuota 61 819,72 Eur mokesčių. Patikrinimo akte nurodyta, kad bendrovės mokestinis patikrinimas pradėtas 2019 m. spalio 4 d. ir baigtas 2020 m. vasario 6 d., tikrintas mokesčių laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Patikrinimo aktas patvirtintas VMI 2020 m. balandžio 6 d. Sprendimu.
35. VMI Sprendimu nuspręsta: 1) patvirtinti patikrinimo akte papildomai apskaičiuotą 2 691 Eur PVM; 2) patvirtinti, taikant turinio viršenybės prieš formą principą, papildomai apskaičiuotus 1 731,52 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) ir 4 711,19 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas; 3) patvirtinti, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, papildomai apskaičiuotus 41 386 Eur PVM ir 11 300 Eur PM; 4) pavirtinti 349,80 Eur GPM, 17 127,52 Eur PVM ir 3 387,72 Eur PM delspinigius; 5) skirti baudas: 693 Eur GPM baudą; 2 356 Eur VSD baudą; 17 631 Eur PVM baudą; 4 520 Eur PM baudą.
36. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino. Pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nesant nustatytos prievolės mokėti ginčijamus mokesčius, baudas ir delspinigius, nėra pagrindo konstatuoti mokesčių mokėtojo neteisėtų veiksmų. Tačiau nemokėdamas ir apskųsdamas mokesčių administratoriaus sprendimą, mokesčių mokėtojas prisiima delspinigių atsiradimo (skaičiavimo) riziką ateityje tuo atveju, jei jo skundas dėl atlikto mokestinio patikrinimo bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-517-516/2022; 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-596-450/2023).
37. Sisteminis MAĮ nuostatų aiškinimas ir aptarta teismų praktika panašaus pobūdžio bylose suponuoja išvadą, kad mokesčių mokėtojo prievolė sumokėti mokesčių administratoriaus sprendimu papildomai apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas atsiranda šiam sprendimui įsiteisėjus. Nagrinėjamo ginčo atveju bendrovė mokesčių administratoriaus Sprendimo, kuriuo patvirtinti papildomai apskaičiuoti mokesčiai ir delspinigiai, bei paskirtos baudos, neskundė, todėl mokestinė nepriemoka VMI galėjo būti laikoma kaip pradelstas įsipareigojimas, sprendžiant dėl nemokumo momento, tik nuo 2020 m. balandžio mėnesio. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad bendrovės prievolės sumokėti Sprendimu už 2015 m. papildomai apskaičiuotus PVM ir PM 2015 m. gruodžio 31 d. buvo pradelstos.
38. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės nemokumo momento, privalėjo atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1127-803/2022 nustatytas aplinkybes.
39. Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apeliaciniame skunde minima Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1127-803/2022 yra tarpinis BUAB „Studija1“ bankroto procese priimtas teismo procesinis dokumentas, kuriuo netenkintas nemokumo administratorės prašymas skirti Ž. V. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad neturi galimybės tiksliai nustatyti, kada buvo pradelsti BUAB „Studija1“ skolų mokėjimo terminai. Teismas, vertindamas, ar yra pagrindas bendrovės vadovei skirti sankciją, vadovavosi bendrovės balansuose nurodytomis per vienerius metus mokėtinomis sumomis ir kitais trumpalaikiais įsipareigojimais. Taigi, nurodytoje nutartyje teismas nevertino, kada pradelsti įsipareigojimai faktiškai viršijo pusę bendrovės balanse įrašyto turto vertės, kaip būtinojo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyto kriterijaus bendrovės nemokumui konstatuoti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2022 m. gegužės 4 d. nutartis neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vadovautis joje nurodytomis aplinkybėmis.
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad bendrovė 2015 m. vykdė veiklą ir gavo pajamas bei byloje nesant duomenų apie pradelstus bendrovės įsipareigojimus ir sistemingą jų nevykdymą (CPK 178 straipsnis), konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo nemoki ir jos vadovei atsirado pareiga inicijuoti bankroto procesą.
41. Pagal balansą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 15 062 Eur vertės turtą, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 109 356 Eur, po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų bendrovė balanse nenurodė. 2016 m. bendrovė negavo grynojo pelno, patyrė 38 813 Eur nuostolius.
42. Pagal balansą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 21 953 Eur vertės turtą, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 76 945 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 67 540 Eur. 2017 m. bendrovė negavo grynojo pelno, patyrė 28 238 Eur nuostolius.
43. Pagal balansą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 23 139 Eur vertės turtą, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 115 120 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 67 540 Eur. 2018 m. bendrovė negavo grynojo pelno, patyrė 36 988 Eur nuostolius.
44. Pagal finansinės atskaitomybės duomenis matyti, kad 2016–2018 m. bendrovė turėjo finansinių sunkumų, jos veikla buvo nuostolinga, o turimas turtas viršijo per vienerius metus mokėtinas sumas, tačiau ieškovei nepateiktus duomenų apie aptartu laikotarpiu pradelstus įsipareigojimus kreditoriams (CPK 178straipsnis), nėra pagrindo prieiti išvadą, kad bendrovė atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus nemokumo kriterijus.
45. Pagal balansą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 14 275 Eur vertės turtą, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 144 969 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 67 540 Eur. 2019 m. bendrovė negavo grynojo pelno, patyrė 38 714 Eur nuostolius. 2020 m. balandžio 6 d. Sprendimu bendrovei patvirtinta 107 884,75 Eur mokestinė nepriemoka ir su ja susijusios sumos, lėmusios bendrovės vadovei pareigą įsikaityti šiuos įsipareigojimus į bendrovės pradelstų įsipareigojimų sudėtį ir inicijuoti bankroto procesą.
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus ir mokestinės nepriemokos nustatymo momentą, konstatuoja, kad bendrovė nemokia tapo 2020 m. balandžio mėnesį. Nurodytu momentu bendrovė neabejotinai atitiko tiek ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, tiek nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytus nemokumo kriterijus. Atsakovė, būdama bendrovės vadovė, žinojo tiek ankstesnių, tiek 2019 m. veiklos rezultatus, todėl VMI Sprendimu, kuris nebuvo apskųstas MAĮ nustatyta tvarka, patvirtinus 107 884,75 Eur mokestinę nepriemoką, atsakovė žinojo (turėjo žinoti) ir tai, kad bendrovė nemoki, ir atitinkamai, turėjo pareigą nedelsdama inicijuoti juridinio asmens bankroto procesą. Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovė bankroto proceso inicijavimo veiksmus pradėjo tik 2021 m. rugsėjo–spalio mėnesiais. Taigi, atsakovė pažeidė pareigą inicijuoti 2020 m. balandžio mėnesį nemokia tapusios bendrovės bankroto procedūras.
Dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės pažeidus pareigą inicijuoti bankroto procesą
47. Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).
48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius, kad bendrovė 2020 m. balandžio mėnesį tapo nemokia ir atsakovė, būdama bendrovės vadove, pažeidė pareigą inicijuoti juridinio asmens bankroto procesą, yra pagrindas vertinti kitas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.
49. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 258 421,94 Eur nuostolius, kuriuos sudaro nuo 2016 m. sausio 1 d. padidėję įsiskolinimai kreditoriams:
49.1. VSDFV Kauno skyriui 821,17 Eur, pagrindas išmokėtos Garantinio fondo lėšos kreditorei K. Z. (darbo užmokestis už 2021 m. liepos mėn., kompensacija už nepanaudotas atostogas);
49.2. Ž. V. 5 384,08 Eur (darbo užmokestis nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio iki 2022 m. sausio mėnesio, išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas atostogas);
49.3. VSDFV Vilniaus skyriui 19 024,49 Eur (įmokos už 2020 m. gegužės–gruodžio mėnesius, 2021 m. sausio–rugsėjo ir 2022 m. sausio mėnesius; 134,16 Eur delspinigiai, apskaičiuoti už laiku nesumokėtas VSD įmokas už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d.; 4 726,53 Eur VSD įmokos už 2018 m. vasario–kovo mėnesius ir 2 356 Eur baudos pagal patikrinimo aktą;
49.4. VMI 94 175,31 Eur (GPM, PVM, mokestis už aplinkos teršimą ir netesybos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.);
49.5. Ž. V. 139 016,89 Eur (avanso apyskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.).
50. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
51. Kasacinis teismas išaiškino, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju juridiniam asmeniui, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs juridinio asmens skolų dydis, kurio bendrovė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui ir (ar) dalyviui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi, delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu juridiniam asmeniui atsiradusi žala dėl padidėjusių jo įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).
52. Teisėjų kolegija, įvertindama BUAB „Studija1“ kreditorių finansinių reikalavimų pobūdį ir jų atsiradimo laikotarpį, iš kurių kildinama prašoma priteisti žala, nustatė, kad finansinius reikalavimus iš esmės sudaro mokestinės nepriemokos, darbuotojų darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų skolos ir negrąžinta skola (paskola) atsakovei.
53. Minėta, kad VMI 2020 m. balandžio 6 d. Sprendimu bendrovei patvirtinti papildomai apskaičiuoti GPM, PVM, PM ir VSDF įmokos už 2015–2018 m., patvirtinti delspinigiai ir paskirtos baudos. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) savo esme reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne atlyginti žalą, todėl ji negali būti sutapatinama su civiline atsakomybe. Civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės pagal neįvykdytą bendrovės mokestinę prievolę, iš juridinio asmens vadovų paprastai priteisiamą žalą sudaro juridiniam asmeniui pagal MAĮ priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos už mokesčių sumokėjimą ne laiku, o nesumokėtų mokesčių suma lieka juridinio asmens prievole. Tokia teismų praktika pagrįsta tuo, kad mokestinis reikalavimas juridiniam asmeniui kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu, be to, bendrovės mokestinės prievolės atsiranda ne kaip neteisėtų veiksmų rezultatas, o jos kyla mokesčių įstatymuose nustatytais pagrindais ir yra būtinosios veiklos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-561-330/2019; 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-43-790/2020; 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑174‑302/2023). Taigi, bendrovės VMI ir VSDFV nesumokėti mokesčiai nėra žala.
54. Bendrovei VMI Sprendimu patvirtintų delspinigių ir paskirtų baudų momentas iš esmės sutampa su nustatytu bendrovės nemokumo momentu (2020 m. balandžio mėnuo), todėl Sprendimu apskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos nėra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės vėlavimu inicijuoti juridinio asmens bankroto procesą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės patirta žala laikytina pažeidimo inicijuoti bankroto procedūras laikotarpiu padidėjusi delspinigių suma, kuri pagal VMI pateiktus duomenis sudaro 2 623,11 Eur (ieškinio priedai Nr. 9, 10) ir 134,16 Eur VSD delspinigiai, apskaičiuoti už 2020 m. balandžio–2021 m. gruodžio mėnesiais nesumokėtas VSD įmokas (ieškinio priedas Nr. 29).
55. Darbdavio pareiga mokėti darbuotojams darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitines išmokas kyla iš darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Taigi, pareiga mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, kaip ir mokestinė prievolė, savaime nėra neteisėtų veiksmų rezultatas.
56. Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartyje, kuria patvirtinti Ž. V. pirmosios ir antrosios eilės finansiniai reikalavimai, nustatyta, kad nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. visi darbuotojai, išskyrus bendrovės vadovę, buvo atleisti. 2021 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesiais bendrovės vadovei turėjo būti išmokėta 5 500 Eur (atskaičius mokesčius – 3 513,05 Eur) darbo užmokesčio ir 2022 m. sausio 1 d. – 3 237,08 Eur (atskaičius mokesčius – 1 871,03 Eur) kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė išmoka, iš viso – 8 737,08 Eur (atskaičius mokesčius – 5 384,08 Eur). Minėtoje nutartyje taip pat nustatyta, kad iki 2021 m. spalio 19 d. bendrovės vadovė turėjo atlikti veiksmus, būtinus, kad pagal JANĮ nuostatas būtų galima teikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Bankroto byla bendrovei iškelta 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi. Ž. V. 2021 m. lapkričio 25 d. ir 2021 m. gruodžio 21 d. sudarytais dokumentų perdavimo priėmimo aktais perdavė nemokumo administratorei bankrutuojančios bendrovės dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo išvadą, kad Ž. V. iki 2021 m. pabaigos faktiškai vykdė savo, kaip UAB „Studija1“ vadovės, pareigas.
57. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dalis neišmokėto darbo užmokesčio skolos už 2021 m. susidarė laikotarpiu, kai bendrovės vadovė atliko veiksmus, būtinus inicijuoti bankroto procesą JANĮ nustatyta tvarka, kita dalis – po bankroto bylos iškėlimo, dėl to nėra pagrindo šios skolos laikyti žala. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 62 straipsnio 4 dalį darbdaviui iškėlus bankroto bylą, atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų jų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama sutartis su darbuotoju. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, bendrovės turimos sumokėti atsakovei (vėliau jos teisių perėmėjui T. V.) skolos, kylančios iš darbo teisinių santykių, ir atsakovės pareigos inicijuoti bankroto procesą pažeidimo, nesieja priežastinis ryšys.
58. Teisėjų kolegija nenustatė, kad bendrovės prievolės atsakovei dėl apyvartinių lėšų nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki bankroto bylos iškėlimo padidėjo, todėl skola atsakovei, susidariusi 2014–2018 m., taip pat negali būti laikoma žala bendrovei, nes galiojančiu ir nepanaikintu Susitarimu šalys susitarė, jog atsakovės, kaip bendrovės kreditorės, skola turi būti padengta iki metų pabaigos, tačiau jos nepadengus bendrovės įsiskolinimas perkeliamas į kitus kalendorinius metus.
59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsakovei pažeidus pareigą inicijuoti bankroto procesą, pripažįstama 2 757,27 Eur (2 623,11 Eur + 134,16 Eur) žala, kurią turi atlyginti atsakovė, nes ši juridiniam asmeniui atsiradusi žala dėl padidėjusių jo įsipareigojimų yra teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su delsimu inicijuoti bendrovės bankroto bylą.
Dėl palūkanų priteisimo
60. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
61. Procesinės palūkanos – kompensacinės, t. y. skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/201, 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto.
62. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
63. Civilinė byla iškelta (ieškinys priimtas) 2022 m. rugpjūčio 3 d., todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už 2 757,27 Eur sumą nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. (šios bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovės atsakomybė už tai, kad ji žalos neatlygino geruoju, dėl to ieškovė turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovė, nesumokėdama žalos atlyginimo geruoju, gavo iš to naudą, tuo pažeisdama ieškovės interesus. Taigi, atsakovė turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs ieškovės nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kad atsakovės prievolė grąžinti priteistą sumą atsirado dėl žalos atlyginimo, nes procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovės neteisėtų veiksmų – žalos nepadengimo geruoju (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
64. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, ieškinį dėl žalos atlyginimo patenkinant iš dalies, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę, pažeidus pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
65. Iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 2 757,27 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitoje dalyje ieškinys atmetamas, kaip nepagrįstas.
66. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
67. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
68. Ieškovė BUAB ,,Studija1“ nuo žyminio mokesčio išlaidų yra atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteisiamas 62 Eur dydžio žyminis mokestis už patenkintą ieškinio dalį dėl 2 757,27 Eur žalos atlyginimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnis).
69. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės administravimo lėšų, tačiau kartu su prašymu (DOK-12824) pateikė tik dalies prašomų priteisti išlaidų pagrindimą, t. y. 2022 m. kovo 31 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 685231, dėl 500 Eur. Atsakovei nepateikus kitų prašomų priteisti išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai sumokėti sudaro 500 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
70. Atsakovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinės instancijos teismui ieškovės ieškinį tenkinus 1 proc. (pagal ieškinio sumos dydį), atsakovei priteisiamos 495 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, iš BUAB „Studija1“ bankroto administravimo išlaidų.
71. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Ginčo šalys taip pat nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Ž. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 757,27 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 27 ct) žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 757,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei ,,Studija1“ (juridinio asmens kodas 303047990).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės Ž. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 62 Eur (šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti atsakovei Ž. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Studija1“ (juridinio asmens kodas 303047990) bankroto administravimui skirtų lėšų 495 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Neringa Švedienė
Žilvinas Terebeiza