Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-01-07][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-4987-816-2018].docx
Bylos nr.: eI-4987-816/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
UAB "D legals" 300840438 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas teisme
Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas teisme
Teismo sprendimas
Teismo sprendimas
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis
Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas
Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas ir jų nagrinėjimas teisme
Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas ir jų nagrinėjimas teisme
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai

?

Administracinė byla Nr. eI-4987-816/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03514-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Beatos Martišienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Simonai Mockutei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Gražinai Versockienei,

atsakovo atstovei J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. B., nepilnamečių O. D., V. D. (V. D.), V. D. (V. D.), atstovaujamų pagal įstatymą S. B., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas ar Departamentas), dalyvaujant byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „D Legals“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,  

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjai Ukrainos Respublikos piliečiai S. B. (toliau – ir pareiškėja), nepilnamečiai O. D., V. D., V. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2018 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00842, 00843, 00844, 00845/ 17I-620, 621, 622, 623 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei daugkartinių nacionalinių vizų Nr. 003616288, 003616280, 00361681 ir 003616282 išdavimo.

Nurodė, kad pareiškėja S. B. 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsigijo UAB „D legals“ akcijas. Bendrovė teikia teisines ir buhalterinės apskaitos paslaugas. Pareiškėja turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kilmės valstybėje dirba notare. Šiuo metu yra motinystės atostogose. Bendrovės veikloje ji dalyvauja kaip ekspertė nuo 2017 m. pagal 2017 m. lapkričio 10 d. paslaugų teikimo sutartį, o nuo 2018 m. liepos 31 d. kaip įmonės dalyvė. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo teisėtos veiklos pagrindu, pateikdama prašymą pagrindžiančius dokumentus (pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų – šeimos susijungimo pagrindu). Pareiškėjams prašymų nagrinėjimo laikotarpiui buvo išduotos nacionalinės vizos (5 mėnesių laikotarpiui). Atsakovas skundžiamu sprendimu atsisakė išduoti jiems leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikino išduotas daugkartines nacionalines vizas. Nurodo, kad atsakovo išvada, jog ji siekė tik formaliai atitikti įstatyme nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir teikė tikrovės neatitinkančius ir prieštaringus duomenis, yra klaidinga. Pažymi, kad įmonė nepertraukiamai veikia nuo 2007 metų. Pareiškėja už naujų bendrovės akcijų pirkimą, kaip investiciją, sumokėjo virš 20 000 eurų. 2018 m. rugsėjo 28 d. atsakovui pateikti dokumentai, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. direktorius įnešė 20 272 eurų į bendrovės banko sąskaitą. Šie pinigai panaudoti naujos ofiso technikos įsigijimui, darbo vietų įkūrimui, bendrovės svetainės atkūrimui, naujo ofiso nuomai ir kitoms, būtinoms siekiant pakelti bendrovės darbo efektyvumą, naujų paslaugų įdiegimą, darbo vietų sukūrimą, išlaidoms padengti. Mano, kad atsakovo skundžiamame sprendime paminėta aplinkybė dėl bendrovės įstatinio kapitalo konvertavimo iš litų į eurus data nagrinėjamam ginčui neturi jokios įtakos. Daro išvadą, kad atsakovas nevertino pateiktų dokumentų visumos, o apsiribojo formaliu jų įvertinimu. 

Dėl atsakovo išvados, kad pareiškėjos žinios apie įmonę yra paviršutiniškos, paaiškina, kad pareiškėja nebuvo ir nėra įdarbinta bendrovėje. Bendrovės dalyvis, teikiantis prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, neprivalo joje dirbti, bet bendrovės veikloje gali dalyvauti ir kitais pagrindais, kaip yra nagrinėjamu atveju. Atsakovo apklausos lapas pateiktas neplanuotai, nei apie jį, nei apie jame esančius klausimus, pareiškėjos teigimu, nebuvo žinoma. Dokumentus atsakovui ruošė remdamasi atsakovo puslapyje www.migracija.lt pateiktų dokumentų sąrašu, todėl 2017 m. lapkričio 10 d. paslaugų teikimo sutarties kartu su prašymu nepateikė. Be to, atsakovas 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu pareikalavo iš pareiškėjos vienas aplinkybes pagrindžiančių duomenų (ir visus dokumentus bei paaiškinimus pateikė), o skundžiamame sprendime vertino ir pasisakė dėl visai kitų aplinkybių, nurodydamas, kad pastarųjų pareiškėja nepagrindė. Todėl, jei atsakovas norėjo matyti papildomus dokumentus, kurie neįeina į tipinių dokumentų sąrašą, pastarasis privalėjo tiksliai nurodyti, kokie dokumentai jam yra reikalingi ar kokios aplinkybės turi būti pagrindžiamos papildomai, kaip tai nurodė savo 2018 rugpjūčio 8 d. rašte. Papildomus dokumentus ir paaiškinimus ji turėjo pateikti iki 2018 m. rugsėjo 28 d., ką ir atliko nustatytu terminu. Pareiškėja teigia, kad ji žino, kokie darbuotojai dirba bendrovėje. Mano, kad ji neturėjo nurodyti, kokias funkcijas bendrovės veikloje vykdė vadovo sesuo A. G., dirbusi bendrovėje iki 2018 m. liepos 19 d., nes šios informacijos atsakovo 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašte nebuvo prašoma. Nuo 2007 m. bendrovėje dirbo virš 20 darbuotojų, kurie yra atleisti, tiek pat ir savanorių. Atleista vadovo sesuo ėjo bendrovėje buhalterio pareigas iki įdarbinant dabartinę buhalterę J. M. Nesuprato, kad turėjo neprašyta pateikti informaciją ir apie atleistus darbuotojus. Bendrovės vadybininkė turi plačiausias darbo funkcijas (atsakinga už kasdienį biuro darbo organizavimą, klientų paiešką, sutarčių sudarymą su klientais, biuro aprūpinimas kanceliarinėmis priemonėmis, internetinio puslapio kūrimo koordinavimą, marketingą ir kt.), ji dirba viršvalandinį darbą todėl mokamas didesnis atlyginimas nei likusiems bendrovės darbuotojams. Bendrovės vadovas yra kartu ir dalyvis, jam priklauso 50 proc. bendrovės akcijų. Aplinkybė, kad vadovo darbo užmokestis dirbant visą darbo dieną yra mažesnis nei dirbant kitoje darbovietėje pusę dienos, kurios dalyviu jis nėra, arba mažesnis nei vadybininkės, nereiškia tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo. Aplinkybė, kad bendrovėje tam tikrą laiką dirbo tik vadovas, taip pat nereiškia, kad bendrovė nevykdė aktyvios veiklos.

Dėl atsakovo teiginių, kad bendrovės veikla grindžiama paslaugų teikimu su bendrove tiesiogiai susijusioms įmonėms, pareiškėja nurodo, kad bendrovės klientų yra daugiau nei tik tos trys įmonės, į kurias atkreipė dėmesį atsakovas. Bendrovė yra sudariusi virš 100 teisinių paslaugų teikimo sutarčių. Be to, aplinkybė, kad užsienio klientai (fiziniai asmenys) atsiskaito grynaisiais, negali kelti abejonių dėl paslaugų realumo. Siekdamas pašalinti savo abejones dėl bendrovės darbuotojų darbo funkcijų ir darbo laiko atsakovas turėjo galimybę atlikti darbuotojų apklausas, taip pat atlikti bendrovės patalpų apžiūrą. Dėl Bendrovės verslo plano pažymėjo, kad jis yra su data, jį patvirtino Bendrovės vadovas ir buhalterė. Papildomai Pareiškėja prideda keturias teisinių paslaugų sutartis tarp bendrovės ir pareiškėjos surastų klientų. Dauguma bendrovės klientų yra juridiniai asmenys (Lietuvos ir užsienio), didžioji dalis jų yra pastovūs bendrovės klientai (UAB „Dalinuosi.lt“, UAB „Columbus Lietuva“, UAB „Fesla“, UAB „PE PROJECTS“, VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ ir kt.). Pareiškėja mano, jog jos dalyvavimas kasdieninėje bendrovės veikloje yra būtinas visapusiškam veiklos vykdymui bei plėtojimui pagal parengtą verslo planą, nes vienintelė laisvai kalba angliškai, turi doktorantės mokslinį laipsnį, turi ilgesnę darbinę patirtį nei bendrovės vadovas, taip pat yra tarptautinės privatinės teisės ekspertė. Pareiškėja yra atsakinga už teisinių paslaugų teikimą Lietuvoje užsienio subjektams t. y. jos paslaugos susijusios su verslo perkėlimu, investavimu, nekilnojamojo turto sandorių vertinimu, korporacijos teise bei bendrovių susijungimu.

Pareiškėja nurodo, kad prašyme dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje turėjo pareigą pagrįsti bendrovės veiklos vykdymą pastaruosius 6 mėnesius, t. y. nuo 2018 m. vasario 7 d., kas ir buvo padaryta. Atsisakius išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, automatiškai buvo atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi bei panaikintos išduotos nacionalinės vizos nepilnamečiams pareiškėjos vaikams. Pareiškėjos manymu, ji atitiko ir atitinka Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei 26 straipsnyje nustatytas sąlygas, nebuvo ir nėra nei vieno 35 straipsnyje įtvirtinto pagrindo, dėl kurio leidimo gyventi išdavimas būtų negalimas, priešingai nei nustatė atsakovas, todėl pagrįstai tikėjosi, kad leidimai laikinai gyventi jai ir jos vaikams bus išduoti.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (elektroninės administracinės bylos, toliau vartojamas sutrumpinimas - e. b., II tomas, lapai 1–11). Nurodė, kad, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą prašymą kartu su juo pateiktus dokumentus ir įvertinęs visą surinktą medžiagą, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjai ir jos vaikams leidimus laikinai gyventi ir panaikinti jų daugkartines nacionalines vizas, nes pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo veiklą Lietuvos Respublikoje, tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjos tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik formaliai atitikti visas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus leidimo laikinai gyventi gavimo sąlygas ir gauti leidimą laikinai gyventi). Atsižvelgiant į tai laiko, kad pareiškėja piktnaudžiauja migracijos procedūromis, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad pareiškėja 50 proc. bendrovės akcijų įsigijo iš bendrovės direktoriaus 2018 m. liepos 31 d., t. y. prieš septynias dienas iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Tą pačią dieną įvyko bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta padidinti bendrovės įstatinį kapitalą (įstatinis kapitalas iki 2018-08-02 sudarė 2896 eurų), suteikiant teisę pareiškėjai pasirašyti 700 bendrovės akcijų, kurias ji apmokėjo grynaisiais pinigais, pagal 2018 m. liepos 31 d. bendrovės išrašytą kasos pajamų orderį 20 272 eurų sumai. Nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d., pareiškėja Migracijos departamente buvo apklausta raštu (užpildė apklausos lapą). Pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta, kad duomenų, kuriuos ji pateikia norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitikimo tikrovei atveju pagal Įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą jai gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ir buvo prašoma kuo išsamiau atsakyti į klausimus. Pareiškėja 2018 m. spalio 1 d. Migracijos departamentui pateikė papildomus dokumentus ir 2018 m. rugsėjo 28 d. paaiškinimą. Apklausus pareiškėją, paaiškėjo, kad ji nėra įsitraukusi į įmonės valdymą ir kontrolę, neturi informacijos apie įmonės vykdomą veiklą ir vidinius procesus, todėl darė išvadą, kad pareiškėjos tikrieji ketinimai yra ne atvykti į Lietuvos Respubliką su tikslu vykdyti teisėtą veiklą UAB „D Legals“, o legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje.

Nesutinka su skundo teiginiais, kad pareiškėjos bendrovė turi labai daug pastovių klientų, tačiau Migracijos departamentas dėl nesuprantamų priežasčių vertino tik bendradarbiavimą su trimis bendrovėmis. Atsakovo manymu, jis pagrįstai, vadovaujantis UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nagrinėjo būtent tuos dokumentus, kuriuos pateikė pati pareiškėja (sutartis su UAB „Toranza“,
UAB „Jaunimo Europa“ ir UAB „Avtorikas“) ir ginčijamame sprendime pateikė šių dokumentų įvertinimą, tuo tarpu pareigos įvertinti dokumentus, kurių pareiškėja Migracijos departamentu nepateikė ir kuriais savo prašymo negrindė, Migracijos departamentas neturėjo. Migracijos departamentas skunde teigia, kad įvertino ne tik pareiškėjos įmonės bendradarbiavimą su aukščiau nurodytomis trimis įmonėmis, bet ir įvertino kitus dokumentus, kuriais pareiškėja grindė savo įmonės veiklos vykdymą (atsakovui pateiktus 9 kasos pajamų orderius).

Atsakovas pažymi, kad didžioji bendrovės pajamų dalis gauta 2018 m. birželio – liepos mėn. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 18 d. bendrovė buvo išrašiusi tik 6 sąskaitas faktūras
 4 600 Eur sumai, iš jų - 2 sąskaitas faktūras su bendrove tiesiogiai susijusioms įmonėms 2 400 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, vien formalūs įmonės veiklos požymiai (darbuotojams mokamas atlyginimas, mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, sudarytos sutartys su susijusiomis bendrovėmis) savaime nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. Šiai pozicijai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz., LVAT 2018 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje
Nr. A-4228-442/2018). Pažymėjo, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjai dalyvauti bendrovės veikloje (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu).

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti (e. bylos II t., b. l. 1–10). Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime iš esmės nurodo analogiškus argumentus išdėstytus skunde.

Teismo posėdyje proceso dalyvių atstovai iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus prašymus ir pateiktus argumentus.

 

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2018 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 31-00842, 00843, 00844, 00845/17I-620, 621, 622, 623 „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei daugkartinių nacionalinių vizų Nr. 003616288, 003616280, 003616281, 003616282 panaikinimo Ukrainos piliečiams S. B., O. D., V. D. ir V. D.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja S. B. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydama, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, t. y. yra UAB „D legals“ akcininkė (e. b. II t., b. l. 12–53). Prašymui pagrįsti pareiškėja Migracijos departamentui, be kita ko, pateikė: Bendrovės verslo planą (e. b. II t., b. l. 54–73), patalpų nuomos sutartį Nr. 1/2018 sudarytą 2018 m. birželio 29 d. tarp nuomininko UAB „D legals“ ir nuomotojo V. G. (V. G.) (e. b. II t., b. l. 74–77), 2013 m. balandžio 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 13-84, sudarytą su UAB „Elektros pabara“ (e. b. II t., b. l. 78–84), 2014 m. spalio 1 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „Columbus Lietuva“ (e. b. II t., b. l. 85–87), 2014 m. kovo 24 d. teisinių paslaugų sutartį,  sudarytą su UAB „Dalinuosi.lt“ (e. b. II t., b. l. 88–92), 2018 m. sutartį Nr. 2018, sudarytą su UAB „Toranza“ (e. b. II t., b. l. 93–101), 2018 m. birželio 30 d. sutartį Nr. 2018/2, sudarytą su Asociacija Jaunimo Europa (e. b. II, b. l. 102–110), 2018 m. liepos 24 d. sutartį Nr. 2018/3, sudarytą su UAB „Avtorikas“ (e. b. II t., b. l. 111–119).

Be to, 2018 m. rugpjūčio 7 d. Migracijos departamentui buvo pateikti ir pareiškėjos nepilnamečių vaikų V. D., O. D. ir V. D. prašymai išduoti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu (e. b. II t., b. l. 120–155, 166–200, 211–247). 

Atsakovas, nustatęs, kad nepakanka prašymus pagrindžiančių duomenų ir dokumentų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo priimti, 2018 m. rugpjūčio 8 d. išsiuntė pareiškėjai ir UAB
„D legals“ pranešimą prašydamas pateikti duomenis apie Bendrovės veiklą (2018 m. atliktų darbų aprašymą; bendrovės išrašytų sąskaitų faktūrų Nr. 0856-0859 ir 0861-0865 apmokėjimą patvirtinančius dokumentus; pateikti paaiškinimą, kokiu pagrindu į bendrovės banko sąskaitą pinigus pervedė V. I. (V. I.), Express Tours and Packaged Ltd. Ir UAB „dalinuosi.lt“; paaiškinti, kas iš darbuotojų teikė paslaugas pagal bendrovės išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 0852; pateikti bendrovės darbuotojų išsilavinimą patvirtinančius dokumentus; 2018 m. gautų sąskaitų faktūrų registrą; pažymas apie bendrovės darbuotojų (V. G. ir J. M.) darbo laiką kitose darbovietėse; paaiškinimą, kokiu būdu į Lietuvos Respubliką pareiškėja atsivežė 20 272 eurų ir kodėl 2018 m. liepos 31 d. visuotiniame akcininkų susirinkime nusprendė, kad pareiškėjos pasirašomos akcijos turi būti apmokamos įnešant grynuosius pinigus į bendrovės sąskaitą (e. b. II t., b. l. 248). Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 28 d. pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus (e. b. II t., b. l. 260–304).

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus ir su jais pateiktus dokumentus, turimus duomenis bei įvertinęs surinktą informaciją, vadovaudamasis UTPĮ 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, skundžiamu 2018 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 31-00842, 00843, 00844, 00845 / 171-620, 621, 622, 623 (e. b. I t., b. l. 14–20) atsisakė išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikino pareiškėjams išduotas daugkartines nacionalines vizas. Atsakovas sprendime konstatavo, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, siekė tik formaliai atitikti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius bei prieštaringus duomenis apie bendrovės darbuotojus ir tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, kas rodo užsienietės nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsienietės nelegalios migracijos grėsmė. Taigi pareiškėja neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų. 

Ginčo teisinius santykius reguliuoja UTPĮ (redakcija nuo 2018-07-01 iki 2018-10-01, galiojusi pareiškėjų prašymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo metu).

Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 str. 1 d. 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo bendrąsias sąlygas ir nėra 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai atitinka UTPĮ 26 straipsnyje įtvirtintas leidimų gyventi išdavimo ar keitimo bendrąsias sąlygas (atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį ar jam prilygintą dokumentą, turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą).

Taip pat byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai iš esmės atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 (šeimos susijungimo) ir 5 punktų (teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymas) reikalavimus. UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte detalizuotas UTPĮ 40 str. 1 d. 5 punkte numatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas, nustatant, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, jai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Akcentuotina, kad šia Įstatymo nuostata siekiama mažinti fiktyvių įmonių steigimo riziką ir užkirsti galimybę piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema, dėl ko Įstatyme ir numatant eilę reikalavimų (sąlygų) siekiant gauti leidimą teisėtai vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje. Sutiktina, kad vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas, nes migracijos departamentas įpareigotas patikrinti ir aplinkybes, susijusias su galimu veiklos fiktyvumu bei atlikti, esant tam tikriems požymiams, realios nelegalios migracijos grėsmės tyrimą.

Ginčas šioje byloje iš esmės ir kilo dėl atsakovo sprendimo konstatuoti fiktyvią įmonę (veiklą) ir nelegalios migracijos grėsmę pareiškėjų atveju (UTPĮ 35 str. 1 d. 2, 12 p.). Tai patirtino atsakovo atstovė ir teismo posėdžio metu. Veiklos fiktyvumo vertinimas atliekamas kiekvienu atveju remiantis UTPĮ 45 str. 5 dalies pagrindu išduodant ar keičiant leidimą laikinai gyventi vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, įvertinant, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, nėra fiktyvi. Prie leidimo panaikinimo pagrindų numatyta, kad leidimas gyventi panaikinimas, nustačius fiktyvią įmonę ar kad užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neatitinka teisėtos veiklos vykdymo keliamų reikalavimų (investicijų dydžio, įdarbintų darbuotojų skaičiaus, jų darbo užmokesčio dydžio, kapitalo nominalios vertės ir pan.) (UTPĮ 50 str. 1 d. 7 p.).

Atsakovas patikrinimo metu nustatė, kad bendrovės registracijos adresas nuo 2007-05-23 iki 2018-07-16 buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2018-07-16 iki 2018-09-18 – (duomenys neskelbtini), o nuo 2018-09-18 yra (duomenys neskelbtini). Bendrovės įstatinis kapitalas lygus 43 440 Eur ir yra padalintas į 1 500 paprastųjų vardinių 28,96 Eur nominalios vertės akcijų (toliau - bendrovės akcijos). Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 750 bendrovės akcijų, t. y. 50 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Nuo 2018 m. sausio 22 d. bendrovės direktoriumi yra Lietuvos Respublikos pilietis V. G., kuriam taip pat priklauso 50 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Pareiškėja 50 bendrovės akcijų įsigijo iš bendrovės direktoriaus V. G. 2018 m. liepos 31 d., t. y. prieš 7 dienas iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Tą pačią dieną įvyko bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta padidinti bendrovės įstatinį kapitalą (įstatinis kapitalas iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. sudarė 2 896 eurų), suteikiant teisę pareiškėjai pasirašyti 700 bendrovės akcijų, kurias ji apmokėjo grynaisiais pinigais, pagal 2018 m. liepos 31 d. bendrovės išrašytą kasos pajamų orderį 20 272 eurų sumai.

Atsakovas taip pat ištyrė UAB „D Legals“ veiklą, darbuotojų kaitą, turimus verslo partnerius, gaunamų pajamų struktūrą ir pan. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatė, kad bendrovėje 2018 metais iš viso dirbo 4 darbuotojai (e. b. II t. b. l. 317–329). Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 4 d. bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas direktorius V. G., jam nustatytas 450 eurų (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis. Nuo 2018 m. balandžio 4 d. įdarbinta vyr. buhalterė J. M., jai nustatytas 420 eurų (neatskaičius mokesčių). Nuo 2018 m. liepos 25 d. įdarbinta vadybos specialistė A. M. (J. M. dukra), jai nustatytas 1 200 eurų (neatskaičius mokesčių). Nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. liepos 19 d. bendrovėje buhalterės pareigose dirbo direktoriaus sesuo A. G.. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad V. G. dirba ir kitose bendrovėse (e. b. II t., b. l. 288, 330–334). Vadovaujantis juridinių asmenų registro išrašais (e. b. II t., b. l. 335–338) V. G. taip pat nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2018 m. buvo UAB „Toranza“ akcininkas (1 120 vnt. akcijų), nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. eina vadovo pareigas Asociacijoje „Jaunimo Europa“ (e. b. II t., 340–341). Buhalterė J. M. taip pat dirba kitose bendrovėse po 1 valandą per dieną, kurių buveinės yra Kaišiadorių rajono savivaldybėje (e. b. II t., b. l. 289–292), taip pat nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. J. M. dirbo bendrovėje UAB „Toranza“ (e. b. II t., b. l. 339). 

Atsakovas taip pat surinko duomenis apie UAB „D Legals“ darbuotojų darbo užmokestį įmonėje ir pan. Nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 3 d. bendrovės direktoriaus pareigas einančiam V. G. yra nustatytas 450 eurų (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis ir kad jis, dirbdamas UAB „Avtorikas“ 4 val. per dieną, gauna didesnį darbo užmokestį nei dirbdamas bendrovėje 8 val. per dieną. Bendrovėje 2018 m. balandžio 4 d. įdarbinta vyr. buhalterė J. M. dirba dar keturiose įmonėse po 1 val. per dieną: UAB „Alaus puta“, UAB „Justieva“, UAB „ESD baldai“ ir UAB „Elpura“. J. M., dirbdama UAB „Elpura“ 1 val. per dieną, gauna tokį patį darbo užmokestį (420 eurų), kaip dirbdama bendrovėje 8 val. per dieną. 2018 m. liepos 25 d. į darbą bendrovėje buvo priimta vadybos specialistė A. M. (J. M. duktė), mokant jai 1 200 eurų (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį. Įtarimą dėl realaus vadybininkės darbo užmokesčio atsakovui kėlė tai, jog A. M., turinčiai dizaino bakalauro kvalifikacinį laipsnį, nustatytas beveik tris kartus didesnis darbo užmokestis negu teisės magistro laipsnį turinčiam bendrovės direktoriui V. G..

Taip pat įmonės vykdomos veiklos realumui pagrįsti Migracijos departamentui buvo pateiktos trys sutartys, pagal kurias bendrovė įsipareigojo teikti buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, skaičiuoti ir deklaruoti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei priskaitymus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, sudarytos:

1) 2018-05-14 (rusų kalba sutarties data yra 2016-05-14) su UAB „Toranza“, kurios registracijos adresas nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. yra toks pats kaip dabartinis bendrovės registracijos adresas, kurios vienas akcininkas yra bendrovės direktorius V. G., o kitas - trečiosios šalies pilietis. Pažymėtina tai, kad nuo 2017-08-02 iki 2018-08-07 UAB „Toranza“ dirbo bendrovės vyr. buhalterė J. M., o nuo 2017-08-02 dirba V. G. tėvas - Č. G., kuris yra UAB „Toranza“ direktorius (e. b. II t., b. l. 335 – 339). Migracijos departamentui taip pat buvo pateikta 2018 m. liepos 27 d. bendrovės išrašyta sąskaita faktūra 1 000 eurų sumai ne už apskaitos, o už teisines paslaugas;

2) 2018 m. birželio 30 d. (rusų kalba sutarties data yra 2016 m. birželio 30 d.) su Asociacija „Jaunimo Europa“, kurios vadovas yra bendrovės direktorius V. G.. Paminėtina tai, kad nuo 2016-03-14 iki 2016-09-02 šioje asociacijoje buvo įdarbintas V. G. tėvas Č. G. (e. b. II t. b. l. 342), o daugiau įdarbintų asmenų nebuvo ir nėra. Migracijos departamentui taip pat buvo pateikta 2018 m. gegužės 24 d. bendrovės išrašyta sąskaita faktūra 1 600 eurų sumai už teisines paslaugas, 2018 m. liepos 25 d. – 800 eurų sumai už buhalterines paslaugas ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. – 570 eurų sumai už buhalterines paslaugas;

3) 2018 m. liepos 24 d. (rusų kalba sutarties data yra 2016 m. liepos 24 d.) su
UAB „Avtorikas“, kurios registracijos adresas nuo 2018-09-18 yra toks pats kaip dabartinis bendrovės registracijos adresas (e. b. II t., b. l. 343–346). Paminėtina tai, kad nuo 2017-06-16 iki 2017-08-09 UAB „Avtorikas“ akcininku buvo V. G., nuo 2017-09-19 – Baltarusijos Respublikos pilietis, o direktorius yra V. G.. Migracijos departamentui taip pat buvo pateikta 2018 m. balandžio 6 d. bendrovės išrašyta sąskaita faktūra 800 eurų sumai ne už apskaitos, o už teisines paslaugas (dokumentų vizoms rengimą).

Migracijos departamentui taip pat buvo pateikti 9 kasos pajamų orderiai, bendrovės išrašyti trečiųjų šalių piliečiams už juridinių asmenų įsigijimą, t. y.: 2018-06-18 – I. V. (I. V.) gim. (duomenys neskelbtini), 2 500 eurų sumai už 100 UAB „Dagazmedija“ akcijų, 2018-06-19 – D. B. (B.), gim. (duomenys neskelbtini), 2 500 eurų sumai už 100 UAB „Autoremapas“ akcijų, 2018-06-20 – O. (O.) B., gim. (duomenys neskelbtini), 2 500 Eur sumai už 100 UAB „Pramoninis proveržis“ akcijų, 2018-07-10 – E. G. (E. G.), gim. (duomenys neskelbtini), 2 500 eurų sumai už 100 UAB „Grynvudas“ akcijų, 2018-07-18 – A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini), 2 500 eurų sumai už 100 UAB „Vodeksa“ akcijų ir keturi kasos pajamų orderiai, išrašyti M. K. (M. K.), gim. (duomenys neskelbtini), (atkreiptinas dėmesys į tai, kad Migracijos departamentui pateiktame bendrovės 2018 išrašytų sąskaitų sąraše vietoje M. K. yra nurodytas kitas asmuo – A. S. (A. S.)) 2 500 eurų sumai už 100 UAB „Softeka“ akcijų (2018-07-18 - 1 000 eurų už 40 akcijų, 2018-07-19 - 500 eurų už 20 akcijų, 2018-07-20 - 500 eurų už 20 akcijų ir 2018-07- 23 - 500 eurų už 20 akcijų) (e. byla, II t. b. l. 347–352).

Iš pateiktų dokumentų analizės nustatyta, jog didžiąją pajamų sumą bendrovė uždirbo 2018 m. birželio ir liepos mėnesiais. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 18 d. bendrovė buvo išrašiusi 6 sąskaitas faktūras 4 600 eurų sumai, iš jų – 2 sąskaitas faktūras su bendrove susijusioms įmonėms 2 400 eurų sumai (e. b. II t. b. l. 376–391). 

Individualus administracinis aktas turi būti ne tik teisėtas, tačiau ir pagrįstas objektyviais duomenimis, faktais, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Negana to, viešajame administravime galioja ir turi būti taikomi objektyvumo ir proporcingumo bei lygiateisiškumo principai (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2, 3, 9 p.).

Įvertinus UAB „D Legals“ teiktas paslaugas, nustatyta, kad ji teikia teisines ir buhalterines paslaugas kaip ir numatyta jos veiklos dokumentuose (įstatuose). Įmonė veikia nuo 2007 metų, t. y. daugiau nei dešimt metų. Per dešimties metų laikotarpį įmonėje vyko darbuotojų kaita: keitėsi ir įmonės akcininkai, ir vadovaujančias pareigas užimantys asmenys, tačiau pokyčiai nevyko per dažnai. Įmonė kasmet juridinių asmenų registrui teikia finansinės atskaitomybės dokumentus. Įmonėje per visą laikotarpį buvo įdarbinta apie dvidešimt darbuotojų (skirtingas jų skaičius skirtingais laikotarpiais). Iš įmonės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad ji veikia su minimaliu pelnu, duomenų, kad būtų skolinga valstybės ar savivaldybių biudžetams, nėra. Vien tai, kad įmonės veikloje dalyvauja asmenys, kurie turi akcijų ir kitose įmonėse ar turi darbinių santykių kitose įmonėse, niekaip negali rodyti įmonės veiklos fiktyvumo. Taip pat veiklos fiktyvumo niekaip nepagrindžia ir tai, kad įmonės pajamos gaunamos iš dalies susijusių įmonių konsultacijų, apskaitos tvarkymo, nes šių veiklų realumą pagrindžia įmonės apskaitos dokumentai (kasos pajamų orderiai, pavedimai, didžiosios knygos duomenys). Tai, kad įmonė skirtingais laikotarpiais nevykdo intensyvios veiklos, taip pat savaime  nereiškia, kad įmonės veikla yra fiktyvi. Lietuvos Respublikoje nėra draudžiama užsiimti trečiųjų šalių piliečių ar jų įsteigtų įmonių konsultacijomis, teikti jiems paslaugas ir gauti už tai pajamas. Taip pat nėra draudžiamas atsiskaitymas grynaisiais pinigais. Tad nepagrįstas teiginys, kad tokia atsiskaitymo už paslaugas forma rodo veiklos fiktyvumą, juolab, kad įmonė už gautas iš šios veiklos pajamas ne vienerius metus moka valstybei mokesčius. Tokios išvados nepagrįstos objektyviais duomenimis.

Įvertinus pareiškėjos atsakymus apklausoje, sutiktina su Departamento išvada, kad pareiškėjos žinios apie bendrovę, jos valdymą ir darbuotojus yra paviršutiniškos, į daugelį klausimų ji atsakė abstrakčiai ir neinformatyviai, o tai kelia pagrįstų abejonių apie realų jos įsitraukimą į bendrovės veiklą ir tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Tačiau pareiškėjos, prieš savaitę įsigijusios įmonės akcijų, įsitraukimas į įmonės veiklą yra neadekvatus reikalavimas. Juo labiau, kad minėtame apraše tarpe įmonės fiktyvumo nustatymo kriterijų nėra nurodomas reikalavimas įsitraukti investuotojui į įmonės veiklą. Šioje gi byloje nustatyta, kad pareiškėja pateikė 2017 m. spalio 10 d. paslaugų teikimo sutartį tarp bendrovės ir pareiškėjos (lietuvių ir rusų kalbomis) (e. b. I t., b. l. 24–25), pagal kurią pareiškėja įsipareigojo teikti bendrovei teisines konsultacijas Ukrainos teisinio reglamentavimo klausimais, Ukrainos notariato klausimais, Ukrainos ir Lietuvos teisinių sistemų lyginamosios analizės, tarptautinės privatinės teisės klausimais ir verslo teisės klausimais. Iš sutarties, pateiktų jos vykdymą pagrindžiančių duomenų ir pareiškėjos raštu paaiškinimų, skundo, trečiojo asmens atsiliepimo argumentų matyti, kad investuotoja neturi ir nesiekia darbinių santykių su įmone, apsiribojama bendradarbiavimo santykiais, iš esmės užsiimant klientų Ukrainoje paieška, konsultacijų jiems ir paslaugų (teisinių) teikimu. Nors pirminėje apklausoje raštu pareiškėja aiškiai neįvardino bendrovės kliento ir partnerio, tačiau dalį jų nurodė pateikdama papildomus paaiškinimus. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėja turėjo pateikti duomenis už 6 mėnesius iki jos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo t. y. nuo 2018 m. vasario 7 d., kadangi nurodyme pateikti papildomus duomenis ir informaciją tokio reikalavimo pats atsakovas konkrečiai nenurodė, o pareiškėja, kaip jau buvo atsakovui žinoma, tik prieš savaitę buvo investavusi į įmonę, tad logiška kad pirminės apklausos raštu metu fiziškai galėjo nevaldyti visos jo reikalaujamos informacijos. Raštu pareiškėja iš esmės atsakovė į visus atsakovo prašomus atsakyti klausimus, pateikė papildomus duomenis ir informaciją, tačiau dėl kai kurių atsakovo klausimų abstraktumo, neaiškios apimties (laikotarpio nenurodymas) nebuvimo aiškiai nurodė, kad pasirengusi papildomai atsakyti į klausimus ar pateikti papildomą informaciją. Tai, kad pareiškėja buvo įmonės ekspertė ir bendradarbiavo su įmone nuo 2017 metų, niekaip nesuponuoja išvados apie tai, kad ji turėjo žinoti įmonės klientus, nes tokia informacija sudaro įmonės konfidencialius duomenis, kurie įprastai neteikiami įmonės veikloje nedalyvaujantiems ir įmonės nevaldantiems asmenims. Kaip minėta, tokią informaciją pareiškėja galėjo valdyti tik įgijus įmonės akcijų.

Tad teismas sutinka su atsakovo pateiktais vertinimais tik tuo aspektu, kad kai kurios faktinės aplinkybės galėtų rodyti įmonės veiklos fiktyvumą, tačiau vertinant nustatytus faktus visumoje, atsižvelgiant į UAB „D Legals“ veiklos pobūdį ir sritį (konsultacijos, paslaugų teikimas), įmonės veiklos trukmę, finansinės atskaitomybės duomenis, nepakanka faktinių duomenų išvadai apie įmonės veiklos fiktyvumą UTPĮ kontekste. Pažymėtina, kad UTPĮ numato, kad fiktyvi įmonė yra įregistruotas juridinis asmuo ne vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą, o užsieniečiui gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 2 str. 6 d.). Gi pats atsakovas surinko pakankamai duomenų, iš kurių matyti, kad įmonė vykdo realią veiklą, numatytą jos steigimo dokumentuose ir pateiktame atsakovui verslo plane. Ir ši veikla vykdoma žymiai ilgesnį laikotarpį, nei minimaliai reikalaujama pagal įstatymą kreipiantis dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo teisėtos veiklos vykdymo pagrindu.

Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintame Apraše (aktualioje jo redakcijoje, galiojančioje nuo 2018-09-28 pagal įsakymą 2018-08-27 Nr. 1V-705) numatyta įvertinimo, ar įmonė yra fiktyvi, tvarka ir pateiktas nebaigtinis sąrašas požymių, kurie leistų identifikuoti įmonės veiklos fiktyvumą. Sistemiškai aiškinant nurodytą aktą matyti, kad kuo daugiau požymių įmonė atitinka, tuo didesnė tikimybė konstatuoti, kad įmonė yra fiktyvi. Šioje byloje patikimai nustatyta tik tai, kad pareiškėja pirminės apklausos metu negalėjo konkrečiai nurodyti įmonės veiklos duomenų, darbuotojų, jų funkcijų ir apibūdinti savo funkcijų įmonėje. Kitų požymių patikimai nenustatyta. Pažymėtina, kad nustatyta faktinė aplinkybė būtų labai reikšminga, jei ne tai, kad pareiškėja įsigijo įmonės akcijų savaitė iki kreipimosi į migracijos departamentą dėl leidimo išdavimo (Įstatymas nenumato apribojimų). Nesąžininga ir neprotinga reikalauti iš investuotojo, nedalyvavusio įmonės valdyme, nedirbusio įmonėje, nurodyti įmonės vidaus valdyme naudojamą informaciją, o išsamiai ir konkrečiai šiam nepateikus šių duomenų, - pripažinti įmonės veiklą fiktyvia, o jį patį - pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos išsilavinimas, profesinė patirtis atitinka įmonės, kurios akcijų ji įsigijo į ją investuodama, veiklos sritį. Be to, ji pateikė ir duomenis, kuriuos klientus ji atsivedė į įmonę. Papildomai pateiktuose raštu paaiškinimuose atsakovui pareiškėja taip pat nurodė, kad yra pasirengusi pateikti ir papildomą informaciją bei duomenis, tačiau jų nebuvo pareikalauta.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame Apraše numatyta eilė veiksmų, kuriuos atliekant yra gaunama ir renkama informacija apie įmonės fiktyvumą (pareiškėjų apklausos raštu, žodžiu, įmonės darbuotojų apklausos, vizitai į įmonę, duomenys iš kitų valstybės institucijų ir t.t.). Šioje gi byloje buvo atlikta viena pareiškėjos apklausa raštu, kaip minėta, asmeniui prieš savaitę įsigijus įmonės akcijų. Taip pat išreikalauti ir išanalizuoti viešų registrų duomenys, pareikalauta papildomos informacijos, tačiau nei vizitas į įmonę, nei darbuotojų patikrinimas ir apklausos, nei pakartotinė pareiškėjos apklausa (po mėnesio didelė tikimybė, kas asmuo turėtų daugiau informacijos apie įmonę, ką patvirtina ir papildomai pareiškėjos pateikti atsakovui duomenys) nebuvo atlikti prieš padarant rimtas teisines pasekmes pareiškėjai ir jos šeimai keliančią išvadą apie įmonės, į kurią investuota, veiklos fiktyvumą. Įvertinus aukščiau nustatytus duomenis, paties atsakovo surinktus duomenis, kurie paneigia ir jo išvadas apie įmonės veiklos fiktyvumą, darytina išvada, kad neatlikus papildomų tyrimo veiksmų, nesurinkus papildomų duomenų išvada apie UAB „D Legals“ veiklos fiktyvumą yra pernelyg skubota ir nepakankamai pagrįstai faktiniais duomenis tam, kad skundžiamas sprendimas būtų paliktas galioti. Tokia išvada darytina ir dėl to, kad atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pasekmė yra pakankamai griežta - užsienietis tokį prašymą gali pateikti tik praėjus ne mažiau vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo ar išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą (UTPĮ 35 str. 2 d.). Toks administracinis sprendimas neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo, kadangi, nepakankamai faktiniais duomenimis pagrindus sprendimą, būtų neadekvačiai pažeisti investuotojo interesai dalyvauti įmonės, į kurią investuota, veikloje ir valdyme, tiesiogiai kontaktuoti su pagrindiniais įmonės klientais, kurių yra ir Lietuvos Respublikoje. Teismo vertinimu, vertinant prašymus asmenų, siekiančių gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje būtent siekiu vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, turi būti nepamirštamas ir valstybės siekis pritraukti investicijas, skatinti palankią investicijoms aplinką, sudaryti palankias sąlygas privačioms investicijoms ir įsipareigojimas tokiems investuotojams (Investicijų įstatymas 12 str.). 

Kita atsakovo padaryta išvada apie tai, kad pareiškėja pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės, apskritai nepagrįsta ir nelogiška. Atsakovo atstovė ir teisminio nagrinėjimo metu negalėjo konkrečiai įvardinti duomenų ar aplinkybių, kuriuos pareiškėja melagingai nurodė. Aplinkybė, kad pareiškėja neturėjo visos informacijos ir negalėjo jos tiksliai pateikti, nėra faktinės tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas. Tai yra informacijos neturėjimas arba nepilnos (neišsamios) informacijos pateikimas. Tam, kad konstatuoti tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimą, turi būti išsiaiškintos priežastys, dėl kurių pateikta neišsami ar netiksli informacija. Išsiaiškinus, kad pareiškėja tik prieš savaitę įsigijo įmonės akcijų ir nėra joje dirbusi, dalyvavusi jos valdyme, logiška, kad ji galėjo neturėti išsamios, pilnos ir konkrečios informacijos apie įmonėje dirbančius asmenis, užimamas pareigas, darbuotojų kaitą, tikslias jų priėmimo į darbą ir atleidimo datas ir pan., gaunamą atlyginimą. Negalima reikalauti iš asmens neįmanomo.

Atsakovo skundžiamame sprendime nurodytos išvados apie pareiškėjos interesų centrą kitoje Europos Sąjungos valstybėje, apie tai, kad ji neturi Lietuvos Respublikoje šeiminių santykių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ilgalaikių socialinių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, - būtų reikšmingi pareiškėjai prašant leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje kitais pagrindais, o ne teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Be to, dvigubai didesnės sumos nei Įstatyme numatyta investavimas į įmonę, bendradarbiavimas su Lietuvoje įsteigta įmone nuo 2017 metų, kreipimasis dėl leidimo Lietuvos Respublikoje laikinai gyventi jai ir jos nepilnamečiams vaikams išdavimo, taip pat gali rodyti pareiškėjos norą sukurti ilgalaikius santykius su Lietuvos Respublika. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjos žiniomis apie bendrovę, ekonominiais, socialiniais ryšiais, Bendrovės darbuotojų kitomis darbovietėmis, ginčijamame sprendime vertintos visų kitų aplinkybių kontekste, nesudarė atskiro pagrindo neišduoti pareiškėjai leidimo laikinai gyventi. Nei įstatymas, nei poįstatyminiai aktai nenumato investuotojo ar įmonės dalyvio veiklos įmonėje formų, įsitraukimo į įmonės veiklą formos ir laipsnio, o juo labiau neriboja ir negali riboti nei veiklos formų, nei aktyvumo. Pavieniai nereikšmingi faktiniai duomenys neleidžia daryti išvadų, kurios padarytos skundžiamame sprendime, neatlikus papildomo tyrimo ir neįvertinus papildomai pareiškėjos pateiktų ar pareikalautinų iš įmonės duomenų. Migracijos departamentas turi visus įgalinimus patikrinti ar ištirti įtarimą keliančios įmonės veiklą už ilgesnį laikotarpį, stebint naujo įmonės dalyvio (užsieniečio) nurodomą (deklaruojamą) teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje išdavus jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kitaip išvados apie veiklos fiktyvumą investicijų pradžioje paremtos tik spėliojimais ar įmonės veiklos duomenimis, kuomet investuotojas įmonės veikloje dar nedalyvavo.

Atsakovo išvada apie pareiškėjos tikslus, sąžiningumą plėtoti verslą Lietuvoje bei siekį piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvoje, nepakankamai pagrįsta faktiniais duomenimis, o veikiau prielaidomis.

Kaip minėta, Migracijos departamentas skundžiamą sprendimą motyvavo ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, pagal kurį atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Teismas pažymi, kad nors UTPĮ nėra apibrėžta nelegalios migracijos grėsmės sąvoka, nelegalios migracijos grėsmę reikėtų suprasti kaip tokias situacijas, kai asmuo siekia tik formaliai atitikti UTPĮ reikalavimus leidimui gauti. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 p.). Šiuo atveju anksčiau nurodytos Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, neįrodo UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo pagrįstumo, įvertinus pareiškėjos išsilavinimą, profesiją, užimamas pareigas, įmonės, į kurią investuota, veiklos laikotarpį, finansinę, personalo, klientūros istoriją. Tai, kad pareiškėja iki prašymo pateikimo atsakovui buvo kitose Europos sąjungos šalyse, nepatikslinus šių duomenų, neduoda pakankamo pagrindo išvadai apie interesų centro kitose šalyse konstatuoti (žr. Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 nustatytus kriterijus užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei nustatyti).

Duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl skundžiamo administracinio akto pagrįstumo, kurio neįmanoma pašalinti neatlikus papildomo tyrimo ir naujo įmonės veiklos įvertinimo fiktyvumo aspektu.

Pripažinus nepakankamai pagrįstu ir motyvuotu pareiškėjos atžvilgiu priimtą skundžiamą sprendimą (administracinį aktą), jį panaikinus, darytina išvada taip pat be pakankamo pagrindo atsisakyta išduoti pareiškėjos vaikams O. D., V. D. ir V. D. pagal UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju. Tokia išvada gali būti daroma tik išnagrinėjus pareiškėjos prašymą dėl leidimo jai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Kadangi byloje atsakovo analizuotų faktinių aplinkybių ir duomenų kontekste S. B. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neišduotas nepagrįstai, todėl ir leidimai vaikams šeimos susijungimo pagrindu negali būti laikomi neišduoti pagrįstai.

Pagal UTPĮ 19 straipsnio 10 punktą, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, tai sudaro pagrindą panaikinti ir užsieniečiui išduotą vizą. Panaikintinas skundžiamas sprendimas ir šioje dalyje aukščiau išdėstytais motyvais kaip išvestinis reikalavimas, kurio išsprendimas priklauso nuo to, kaip bus išnagrinėtas iš naujo pareiškėjos prašymas išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos vykdymo pagrindu ir atitinkamai išspręsti jos vaikų vardu pateikti prašymai dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo šeimos susijungimo pagrindais.

Panaikinus skundžiamą sprendimą dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo bei daugkartinių nacionalinių vizų panaikinimo, atsakovas įpareigotinas iš naujo įvertinti ir išnagrinėti pareiškėjų pateiktus prašymus.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

patenkinti pareiškėjų S. B., nepilnamečių O. D., V. D. (V. D.), V. D. (V. D.) skundą.

panaikinti Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2018 m. spalio 8 d. sprendimą
Nr. (15/4-1)3I-00842, 00843, 00844, 00845/ 17I-620, 621, 622, 623 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei daugkartinių nacionalinių vizų Nr. 003616288, 003616280, 00361681 ir 003616282 išdavimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                   Tomas Blinstrubis 

 

Jovita Einikienė

 

Beata Martišienė


Paminėta tekste:
  • A-4228-442/2018