Civilinė byla Nr. e2-2656-794/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00239-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;
2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,
sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, Franc Rutkovskij, dalyvaujant ieškovų D. K. ir K. K. atstovui advokatui Arūnui Bertuliui, atsakovės Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje ERGO insurence SE Lietuvos filialo atstovei advokatei Laurai Augytei – Kamarauskienei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje D. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. K. ir K. K. patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarei Dainorai Jievaitytei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų ERGO insurence SE Lietuvos filialui, D. K., antstoliui Vytautui Mitkui dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. 2020 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teisme, ištaisius ieškinio trūkumus, priimtas ieškovų D. K. ir K. K. patikslintas ieškinys atsakovei Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarei Dainorai Jievaitytei, tretiesiems asmenims ERGO insurence SE Lietuvos filialui, D. K., antstoliui Vytautui Mitkui dėl žalos atlyginimo. Ieškiniu prašoma: 1) priteisti iš atsakovės 75.906,49 Eur turtinę žalą; 2) priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 2020 m. sausio 17 d. (pretenzijos pateikimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, jog notarė, patvirtindama 2017 m. vasario 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. DJ-776, kuria UAB „Daikaras“ (nuo 2017 m. liepos 11 d. UAB „Kasdairas“) pardavė ieškovams D. K. ir K. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), nepaaiškino ir neaptarė, kad už butą buvo atsiskaityta 2015 m. kovo 16 d. pavedimu, taip pat per skubėjimą ir neapdairumą, niekaip nesusiejo 2015 m. kovo 16 d. preliminarios Trišalės sutarties Nr. 20150316/001T, 2017 m. sausio 23 d. Mainų sutarties Nr. DJ-381 ir buto prikimo – pardavimo sutarties, nors jos buvo sudarytos tarp tų pačių asmenų ir jai tai buvo žinoma. Ieškovų teigimu, tai, kad notarė ginčo sutartį parengė neaiškiai ir netiksliai, įrodo teismų procesiniai sprendimai – 2018 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas (civilinė byla Nr. e2-3434-661/2018), 2019 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis (civilinė byla Nr. e2A-407-241/2019) (I tomas b. l. 32-50).
3. Atsakovė notarė Dainora Jievaitytė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje ERGO insurence SE Lietuvos filialas atsiliepimu į ieškinį, ir tripliku prašo jį atmesti visiškai. Nurodo, kad ieškovų nurodytų civilinių bylų nagrinėjimo dalykas nebuvo notarės deliktinės civilinės atsakomybės taikymas ar notarės veiksmų (ne)teisėtumo tyrimas ir vertinimas pagal skundo dėl notarinių veiksmų nagrinėjimo procedūrą, nustatytą CPK 511 straipsnyje, todėl nėra konstatuoti notarės neteisėti veiksmai. Nurodytų civilinių bylų nagrinėjimo dalyką sudarė išimtinai ieškovo bankrutuojančio uždarosios akcinės bendrovė „Kasdairas“ nemokumo administratoriaus pareikšto reikalavimo atsakovams (ieškovams šioje byloje) dėl piniginių sumų priteisimo pagal 2017 m. vasario 13 d. notarinę sutartį pagrįstumo tyrimas. Ieškinys yra paremtas išimtinai jų subjektyviu vertinimu, kad jeigu notarė esamoje situacijoje būtų pasielgusi kitaip, tai teismai būtų atmetę bankrutuojančios įmonės ieškinį. Notarės ir trečiojo asmens įsitikinimu nagrinėjamu atveju nėra notarės neteisėtų veiksmų, dėl to nėra pagrindo ir išvadai, jog tarp ieškovų reikalaujamos atlyginti žalos ir notarės veiksmų galėtų egzistuoti priežastinis ryšys, dėl to nesant deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, prašo ieškinį atmesti visiškai ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (I tomas b. l. 56-67, 83-88, 122-129).
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje D. K. atsiliepimu į ieškinį prašo jį tenkinti visiškai. Nurodo, jog atsakovės nerūpestingumas, nepareigingumas, neatidumas daugiau negu akivaizdūs, nes pirkimo-pardavimo sutartis parengta taip, jog teismams susipažinus su sutarties turiniu kilo daug abejonių, kadangi notarė sutartį turėjo parengti taip, kad visiems būtų aiškūs visų sutarties šalių tikslai, atsiskaitymo tvarka. Trečiojo asmens vertinimu, notarė pažeidė Notariato įstatymo 34 straipsnio reikalavimus, įpareigojančius notarą parengti dokumentą aiškiai ir tiksliai (I tomas b. l. 69-72).
5. Trečiasis asmuo antstolis Vytautas Mitkus posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).
6. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje D. K. palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje ERGO insurence SE Lietuvos filialo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.
Ieškinys atmestinas
7. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 29 d. antstolio Aleksandro Selezniovo turto pardavimo iš varžytynių aktu atsakovui D. K. už 50 683,50 Eur parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 16 d. D. K. į UAB KASDAIRAS sąskaitą pervedė 47 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „išankstinis mokėjimas už žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“. 2015 m. kovo 18 d. antstolės Daivos Prunskienės turto pardavimo iš varžytynių aktu UAB KASDAIRAS už 46 000 Eur parduotas žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 23 d. atsakovas D. K. ir jo sutuoktinė D. K. su UAB KASDAIRAS sudarė mainų sutartį, kuria atsakovui D. K. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), išmainytas į UAB KASDAIRAS priklausančius žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 13 d. buto pirkimo pardavimo sutartimi D. K. (pirkėjas) kartu su sutuoktiniu K. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš pardavėjo UAB KASDAIRAS, atstovaujamo direktoriaus K. K. už 47 000 Eur nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad pirkėjas prieš sutarties pasirašymą nurodytą sumą sumokėjo pardavėjui banko pavedimu į pardavėjo banko sąskaitą. Šalys patvirtino, kad yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta už butą, jokių pretenzijų viena kitai dėl kainos ir atsiskaitymo nereiškia. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 ir 2019 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019, kuria iš dalies pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, be kita ko iš K. K. ir D. K. BUAB „Kasdairas“ solidariai priteista 47.000,00 Eur skola už nesumokėtą butą pagal 2017 m. vasario 13 d. buto pirkimo pardavimo sutartį ir palūkanas už praleistą mokėjimo terminą.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
8. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį, notaras atsako Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Pagal Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
9. Notaro veiksmų teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į tai, kad notarui taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, taip pat pagal tai, ar jis nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės normų. Notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, nustatyta pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaroma žala (CK 6.263 straipsnis), o vykdant profesinę veiklą, minėta, jam tenka pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga (Notariato įstatymo 1, 2 straipsniai).
10. Tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių, notaras privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Jeigu teismas panaikina ar pripažįsta negaliojančiu notaro patvirtintą sandorį, tai yra prielaida svarstyti, kad notaras atliko ne viską, kas įstatymų iš jo reikalaujama, nes objektyviai įstatymo pažeidimas yra konstatuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013).
11. Notarui atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos. Kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, tol kaltės prezumpcija negali būti paneigta. Bonus pater familias (gero šeimos tėvo, apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens)etalono taikymas notarui reiškia ne tik tai, kad jis turi būti toks geras teisininkas, kad nebūtų sandorių, turiniu ar forma neatitinkančių įstatymų, bet ir toks atidus teisininkas, kad atkreiptų dėmesį į visas sandorio sudarymo aplinkybes, o kilus menkiausiai abejonei, darytų viską, kad sandoris būtų įformintas tinkamai, arba atsisakytų atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 70 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
12. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į notarui taikomus profesinės veiklos standartus kiekvienoje byloje individualiai sprendžiama, ar pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes notaras buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ar nepažeidė jam keliamų teisės aktais reikalavimų.
13. Notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Notariato įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro civilinė atsakomybė už profesinę veiklą padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).
14. Nagrinėjamu atveju atsakovei tvirtinant 2017 m. vasario 13 d. sandorį jai buvo pateikti visi reikiami dokumentai tokiam sandoriui sudaryti bei pati notarė gavo iš viešų registrų duomenis, reikalingus įsitikinti sandorio teisėtumui. Ginčo dėl to byloje nėra. 2017 m. vasario 13 d. buto pirkimo pardavimo sutartis, iš kurios ieškovai D. K. ir K. K. kildina atsakovės notarės civilinę atsakomybę, nepanaikinta ir nėra pripažinta negaliojančia. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovai, nėra prielaidų svarstyti, kad notarę atliko ne viską, kas įstatymų iš jos reikalaujama, o vien tai, kad kitoje civilinėje byloje iš ieškovų priteista skola už neatsiskaitymą perkant butą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti notarės neteisėtų veiksmų.
15. Ieškovų argumentai, jog notarė turėjo į sutarties turinį įtraukti papildomas nuostatas apie šalių atsiskaitymą pagal 2015 metais pasirašytą susitarimą ir 2015 metais atliktą pavedimą, atmestini kaip nepagrįsti. Teisės aktai nenustatė ir nenustato pareigos notarei sutartyje nurodant apie atsiskaitymą už įsigyjamą turtą būtinai į sutartį įtraukti ir kitas nuostatas, nei tai buvo padaryta. Šalių suderinta valia dėl parduodamo turto kainos ir atsiskaitymo tvarkos yra aiškiai nurodyta sutarties 2.1, 2.3 punktuose. Tokiu būdu notarei, esant abiejų sandorių šalių suderintai valiai, nebuvo pagrindo abejoti ar įtraukti papildomas sutarties nuostatas dėl atsiskaitymo už įgyjamą nekilnojamąjį turtą.
16. Ieškovų teigimu, jei notarė sutartyje būtų papildomai įtraukusi sutarties nuostatas apie tai, kad atsiskaitymas už butą vyko trišalės sutarties pagrindu, taip pat pagal 2017 m. sausio 23 d. Mainų sutartį (duomenys neskelbtini) ir sutartyje nurodyta, kad už butą atsiskaityta pagal 2015 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymą, ankstesniais teismų sprendimais nebūtų priteista skola iš ieškovų ir tokiu būdu nebūtų pagrindo inicijuoti ir šios bylos dėl notarės deliktinės civilinės atsakomybės.
17. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovų samprotavimams.
18. Pirmiausia, ginčo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pirkėjas prieš sutarties pasirašymą nurodytą sumą sumokėjo pardavėjui banko pavedimu į pardavėjo banko sąskaitą. Šalys patvirtino, kad yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta už butą, jokių pretenzijų viena kitai dėl kainos ir atsiskaitymo nereiškia (Sutarties 2.1, 2.3 punktai). Antra, abiem sutarties šalims patvirtinus apie atsiskaitymą, jokie teisės aktai neįpareigoja notaro atlikti papildomus veiksmus, įsitikinant ar už turtą yra atsiskaityta. Trečia, 2015 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymo paskirtyje aiškiai nurodyta, kad atsiskaitoma už žemės sklypą su namu (duomenys neskelbtini). Ketvirta, mokėjimo atlikimo metu UAB Daikaras (UAB KASDAIRAS) buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise nevaldė ir byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB KASDAIRAS tokį turtą ateityje siekė įgyti. Penkta, minėtas mokėjimo pavedimas atliktas tą pačią dieną, t. y. 2015 kovo 16 d. kaip ir ieškovų minima trišalė sutartis. Nors teismo posėdžio metu D. K. paaiškino, jog mokėjimo pavedimo paskirtį mama D. K. įrašė jo nurodymu, nes ji nežinojusi kokius tiksliai duomenis įrašyti, teismas pastebi, kad trišalėje sutartyje nurodyta ta pati data (2015 kovo 16 d.), todėl neįtikinama, jog D. K., viena iš trišalės sutarties šalių (trišalėje sutartyje nurodyta I -ąja šalimi), būtų nežinojusi už ką turi atlikti mokėjimą.
19. Be to, pati trišalė sutartis teismui kelia pagrįstų abejonių, kadangi nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokia sutartis 2015 m. kovo 16 dienai apskritai egzistavo. Šias abejones patvirtina tokios byloje nustatytos aplinkybės: 1) trišalė sutartis sudaryta paprastos rašytinės formos tarp artimųjų giminaičių, t. y. D. K., UAB Daikaras, atstovaujamo K. K. ir D. K. (CK 1.77 straipsnis, 3.135 straipsnis); 2) bankrutuojančios įmonės (UAB KASDAIRAS) nemokumo administratoriui apie 2015 m. kovo 16 d. trišalės sutarties galiojimą pranešta tik po civilinės bylos, kurioje ieškovai buvo atsakovais, iškėlimo. Ši nurodyta sutartis nemokumo administratoriui nebuvo perduota kartu su UAB KASDAIRAS turtu ir dokumentais kaip to reikalaujama tuo metu galiojančiame Įmonių bankroto įstatyme (įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas); 3) prieš pat bankroto bylos iškėlimą (2017 m. liepos 7 d.) buvo pakeistas įmonės pavadinimas iš UAB DAIKARAS į UAB KASDAIRAS; 4) 2017 m. rugpjūčio 18 d. pagrindinių dokumentų ir antspaudo perdavimo – priėmimo metu nemokumo administratoriui buvo perduotas tik įmonės antspaudas su nauju įmonės pavadinimu UAB KASDAIRAS; 5) duomenų apie senojo antspaudo su įmonės pavadinimu UAB DAIKARAS, kuriuo būtent patvirtinta ir 2015 m. kovo 16 d. trišalė sutartis, perdavimą administratoriui ar sunaikinimą nėra. Taigi nagrinėjamu atveju nepaneigta aplinkybė, kad ieškovai šiuo antspaudu galėjo disponuoti 2017 metais ar net po bankroto bylos įmonei iškėlimo, dėl tų pačių priežasčių trišalė sutartis galėjo būti sudaryta vėliau nei 2015 m. kovo 16 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra ir teismo posėdžio metu nei ieškovų atstovas, nei pats trečiasis asmuo ieškovų pusėje D. K., kuris nepaisant to, jog nebuvo ginčo sutarties šalimi, tačiau dalyvavo sudarant visas sutartis, negalėjo aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinti kokios priežastys lėmė, kad buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tik po beveik dvejų metų, t. y. tuo laikotarpiu, kai įmonė susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais ir ieškovams ir trečiajam asmeniui buvo arba turėjo būti žinoma apie gresiantį įmonės bankrotą arba dėl ko atsirado būtinumas sudaryti keletą sutarčių, siekiant ieškovams įsigyti minėtą butą (CPK 185 straipnis).
20. Notarės neteisėtų veiksmų buvimą nepatvirtina ir tai, kad notarei prieš 2017 m. vasario 13 d. notarinės sutarties Nr. DJ-776 patvirtinimą buvo pateikti duomenys apie ieškovės D. K. 2015 m. kovo 16 d. atliktą 47.0000,00 EUR mokėjimą UAB Daikaras bei trišalė sutartis.
21. Teismo vertinimu, šie nurodyti duomenys tik patvirtina, kad patys ieškovai D. K. 2015 m. kovo 16 d. UAB Daikaras atliktą 47.000,00 EUR avansinį mokėjimą, skirtą žemės sklypo su pastatu, esančių (duomenys neskelbtini) įsigijimui tarpusavio sutarimu nusprendė laikyti kaip mokėjimą, atliktą už buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimą. Šių nurodytų aplinkybių kontekste notarei visiškai turėjo užtekti, kad būtų patvirtinta minėta sutartis, joje nurodant apie atsiskaitymą už įsigyjamą turtą, nes abiejų sandorių šalių valia sutapo. Šalių suderinta valia dėl parduodamo turto kainos ir atsiskaitymo tvarkos yra aiškiai nurodyta sutarties 2.1, 2.3 punktuose. Dėl to akivaizdu, kad abiem sutarties šalims patvirtinus, kad viena kitai neturi jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo už parduodamą turtą, notarė neprivalėjo šių aplinkybių papildomai aprašyti, kaip kad teigia ieškovai.
22. Tai, kad civilinėje byloje pagal BUAB KASDAIRAS nemokumo administratoriaus ieškinį D. K. ir K. K. (2018 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018, 2019 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019) priimtas ieškovams nepalankus teismo sprendimas ir iš jų priteista 47.000,00 EUR skola, teismams nurodytas aplinkybes vertinant kitaip nei ieškovai ir trečiasis asmuo buvo suplanavę ir tikėjosi, nereiškia, kad notarė atliko neteisėtus veiksmus, tvirtindama notarinę ginčo sutartį.
23. Papildomai teismas pažymi, jog minėtoje civilinėje byloje iš ieškovų priteista 47.000,00 EUR skola ne dėl to, kad ginčo sutartyje nebuvo pateikto išsamaus aprašymo apie šalių tarpusavio vykdytus sandorius ir pasirinktą atsiskaitymo schemą, o dėl to, kad teismams įvertinus nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tuo metu gresiantį įmonės bankrotą, kilo pagrįstų abejonių apie šalių tinkamą atsiskaitymą už butą. Tačiau nei Vilniaus apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas nekonstatavo neteisėtų notarės veiksmų. Juolab byloje nebuvo sprendžiami sutarties pripažinimo negaliojančiu ar notarės deliktines civilinės atsakomybės klausimai, o notarė net nebuvo minėtos bylos dalyvaujantis asmuo (CPK 37, 182 straipsniai).
24. Taigi, esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, akivaizdu, jog notarė buvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir nepažeidė jai keliamų teisės aktais reikalavimų, o ieškovų teiginiai, susiję su notarės neteisėtais veiksmais yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Papildomai teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovų nurodoma aplinkybė apie sutartyje nenurodytą trišalę, mainų sutartį ir mokėjimo nurodymą neturi jokios esminės teisinės reikšmės. Kadangi būtų ar ne tai nurodyta sutartyje, tai visiškai nekeičia sutarties sudarymo metu ieškovų įsitikinimo apie atsiskaitymą. O pačių sutarties šalių elgesys, įtikinant notarą kad yra atsiskaityta, o vėliau jau susiklosčius nepalankioms aplinkybėms laikant, kad to nebuvo padaryta ir siekis atsakomybę perkelti notarui yra neatsakingas elgesys, turintis piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.
25. Teismas pažymi, kad kiekvieno asmens elgesys turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, taikytinus visiems civilinių teisinių santykių subjektams. Taigi, kiekvienas protingas, sąžiningas asmuo, siekdamas apginti pažeistas teises turi elgtis pagal minėtus reikalavimus, taip pat neturi vengti atskleisti visos informacijos arba turi nurodyti priežastis kodėl to negali padaryti, nes tik tokiu atveju gali būti visapusiškai ir objektyviai nustatytos visos svarbios bylai aplinkybes, kadangi pats bylinėjimasis negali būti savitikslis, kitaip tariant bylinėjimasis negali tapti šalių vieninteliu tikslu. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas vien dėl to gali atsisakyti ją ginti.
26. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog byloje nėra nustatyta, jog notarė, tvirtindama 2017 m. vasario 13 d. sandorį, būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, pažeidusi jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste notarė buvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir nepažeidė jai keliamų teisės aktais reikalavimų. Todėl nesant neteisėtų veiksmų, negalimas civilinės atsakomybės taikymas jos atžvilgiu ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas nepasisako. Ieškovų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
27. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą).
29. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje ERGO insurence SE Lietuvos filialas prašo priteisti iš ieškovų 6.521,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog išlaidas susidarė už ERGO insurence SE Lietuvos filialo ir atsakovės notarės Dainoros Jievaitytės atstovavimą, išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnis).
30. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.
31. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-533/2008; Nr. 3K-3-212/2009; Nr. 3K-3-31/2011; Nr. 3K-3-156-701/2016). Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba priteisimo, privaloma vadovautis tiek pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tiek atsižvelgti į Rekomendacijas.
32. Teismas, susipažinęs su pateiktomis išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo ataskaitomis nustatė, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro: pasirengimas ir atstovavimas 2020 m. birželio 2 d., 2020 m. birželio 12 d. teismo posėdžiuose, teisinės konsultacijos dėl pateiktos pretenzijos. atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimas.
33. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijose nustatyta, kad už atliepimą į ieškinį nustatytas 2,5 koeficientas (Rekomendacijų 8.2. p.), už tripliką nustatytas 1,5 koeficientas (Rekomendacijų 8.3 p.), o už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą nustatytas 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.19 p.) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Vadovaudamasis Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.11, 8.16, 8.18, 8.19 punktuose nustatytais koeficientais ir aktualaus laikotarpio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (1.358,00 EUR), teismas konstatuoja, jog prašomos priteisti 6.521,90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, įvertinant ir tai, kad jos susidarė atstovaujant ne tik trečiąjį asmenį, bet ir atsakovę. Todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, teismui nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo (CPK 3, 93, 98 straipsniai).
34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės
35. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Atmesti ieškovų D. K. ir K. K. patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarei Dainorai Jievaitytei dėl žalos atlyginimo.
Priteisti trečiajam asmeniui ERGO insurence SE Lietuvos filialui iš ieškovų D. K. ir K. K. 6.521,90 Eur (šeši tūkstančiai penki šimtai dvidešimt vieną eurą eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno ieškovo po 3.260,95 Eur (trys tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teismas išaiškina šalims, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Vaclovas Paulikas