T. K. nesunkiai sužalojo žmogų:
2019 m. balandžio 14 d., laikotarpiu nuo 10:30 val. iki 11.15 val., adresu (duomenys neskelbtini) T. K. konflikto metu tyčia rankoje laikytu mediniu suolu sudavė F. K. į galvos sritį, tokiu būdu padarė kaukolės skliauto lūžimą kairėje, muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimą kairio dilbio srityje ir taip nesunkiai sutrikdė F. K. sveikatą.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. K. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. balandžio 14 d., apie 08:00 val. jis atėjo pas savo kaimyną E. G.. Apie 08:30 val. pas E. G. į kiemą atėjo K. M.. Jie trise nuėjo pas A. Z., kurio namuose jie kalbėjosi, vartojo alkoholį. Vėliau atėjo F. K., kuris kartu su visais vartojo alkoholį. K. M., būdamas neblaivus, yra agresyvesnis, nusiteikęs muštynėms, kurias išprovokuoja santykių aiškinimosi metu; ir šio pasisėdėjimo pas A. Z. metu K. M. pradėjo žodinį konfliktą, o kai T. K. išėjo į kiemą, ten atėjo ir K. M. su F. K. ir K. M. sudavė T. K. smūgį į veidą. Tada ir jis jam trenkė kumščiu į veidą, jie susikibo ir parkrito ant žemės. T. K. pavyko K. M. prispausti prie žemės, o tada F. K. užgriuvo ant jo. Jam pavyko F. K. nusimesti nuo savęs ir atsistoti. Per tą laiką atsistojo ir K. M.. T. K. galvojo, kad gal tuo viskas ir baigsis, bet tada K. M. pradėjo plūsti jį necenzūriniais žodžiais ir kartu su F. K. artėti link jo, tik F. K. jo neįžeidinėjo. Norėdamas juos nubaidyti, T. K. paėmė suoliuką, kuris buvo prie verandos ir šiuo suoliuku mojavo, neketindamas juo smūgiuoti, tačiau K. M. toliau jį įžeidinėjo, priėjo arčiau ir tada T. K. šiuo suoliuku trenkė K. M. ir pataikė į dešinįjį petį. F. K. visą laiką buvo greta K. M., todėl T. K. trenkė suoliuku ir F. K., pataikė jam į galvą. Nuo smūgio F. K. susilenkė, rankomis užsigriebė sau už galvos; T. K. matė, kad jam iš galvos laša kraujas, todėl nubėgo į A. Z. butą paimti drėgnos skepetos kraujavimui sustabdyti, bet tada per langą pamatė K. M. ir F. K. nueinant. T. K. su F. K. susipykę nebuvo, jie mažai bendrauja ir nekonfliktuoja, o jis jam sudavė tik išprovokuotas K. M. ir suvokdamas didesnį dviejų asmenų keliamą jam pavojų; mano, kad F. K. tame konflikte palaikė K. M., nes tuo metu šis jam, benamiui, buvo suteikęs gyvenamąjį plotą. Gailisi sužalojęs nekaltą F. K., tačiau jis buvo provokuojamas tokiam elgesiui ir prašo į tai atsižvelgti. Mano, kad netinkamai pasielgė dėl to, kad buvo girtas, ir nors girtumo jam atvykę policijos pareigūnai nenustatinėjo, pripažįsta, kad tai turėjo esminės reikšmės jo elgesiui.
Iš nukentėjusiojo F. K. parodymų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 14 d. apie 10:00–11:00 val. jam paskambino K. M., kuris pasiūlė ateiti pas pažįstamą A. Z. Jam ten nuėjus matė, kad čia jau yra A.Z., K. M., T. K. ir E., gyvenantys tame pačiame (duomenys neskelbtini). Vartojant alkoholį, tarp K. M. ir T. K. įvyko žodinis konfliktas, jie išėjo į lauką, o netrukus išėjęs į lauką F. K. pamatė, kad T. K. prie šulinio pagriovęs ant žemės K. M. su juo grumiasi. Pamatęs T. K. veiksmus, jis puolė prie jo ir suėmęs T. K. už nugaros, nustūmė jį nuo K. M.. K. M. atsistojus, šalia nukentėjusiojo stovėjęs T. K. griebė medinį, apie vieno metro ilgio, suoliuką ir su juo vieną kartą trenkė K. M. į šoną, po to iškart su tuo pačiu suoliuku trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį, dėl ko jis prarado sąmonę. Jis po smūgio į galvą ant žemės krito daugiau dešiniuoju šonu ir šiek tiek palinkęs į priekį. Po kurio laiko atsipeikėjo, pamatė, kad yra visas kruvinas, ir paskambino 112. Atvykus policijos pareigūnams kartu nuėjo pas T. K., kuris pareiškė, kad F. K. jį puolė, dėl ko jį ir sumušė. Akistatos metu T. K. taip pat kalbėjo netiesą, nes nei jis, nei K. M. jo nepuolė. Būdamas neblaivus K. M. turi savybę aiškinti, nurodinėti, tačiau jo atžvilgiu K. M. jokios fizinės jėgos nenaudoja, nes jis pats yra ramus, K. M. neprovokuoja. Koks neblaivus K. M. būna su kitais asmenimis, nežino. Dėl T. K. veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, dėl padaryto sužalojimo iki šiol skauda galvą, todėl reiškia 2000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Negali pasakyti, kaip jam buvo nubrozdintas kairės rankos dilbis, gal ir griūvant (1 t., b. l. 50–53, 75–77, 79–80, 83–86).
Savo parodymus nukentėjusysis yra patvirtinęs ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 56–59, 60–66) bei akistatos su įtariamuoju T. K. metu (1 t., b. l. 71–74).
Iš liudytojo K. M. parodymų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 14 d., apie 14:00–15:00 val., eidamas pas kaimyną A. Z. atsigerti alaus užsuko ir pasikvietė kaimyną E., pas kurį buvo T. K.. Jie visi trys nuėjo pas A. Z.. Po kurio laiko prie jų prisijungė F. K.. Po kurio laiko tarp jo ir T. K. prasidėjo žodinis konfliktas, o konfliktui aštrėjant jis nusprendė eiti namo. F. K. pirmas išėjo iš namelio ir nuėjo link gatvės. Jis ėjo F. K. iš paskos, o už jo ėjo T. K.. T. K. pirmą kartą jį pastūmė tarpduryje, o antrą kartą pastūmė stovėdamas iš priekio į krūtinę, dėl ko parvertė ant žemės netoli namelio durų, o pats užvirto ant jo. Jie grūmėsi, bet smūgių sudavimo kumščiais nebuvo. Išgirdęs triukšmą, F. K. T. K. nuo jo atitraukė. Kol jis stojosi, atėjo T. K. nešinas suoliuku ir jo plokštuma jam trenkė. Tą kartą apsigynė pakeldamas kairę ranką ir po to per priekį sukosi į šoną, dėl ko antrąjį smūgį suoliuko plokšte gavo į dešinįjį šoną ties krūtine. Kitu smūgiu T. K. sudavė F. K. į viršugalvį, po ko F. K. iš galvos praėjo bėgti kraujas, o jis pats nukrito ant žemės. Tiek jam, tiek F. K. buvo trenkta suoliuko plokšte, o ne šonu ar koja. Po šio veiksmo T. K. padėjo netoli suoliuką ir nuėjo atgal į namo vidų. Jis F. K. nusivedė prie savo namo, F. K. pats išsikvietė greitąją pagalbą. Kol greitoji pagalba atvažiavo, jis su F. K. nuėjo į savo namus. Dėl sumušto šono į medikus nesikreipė, išorinių sužalojimų nėra, dėl suduoto smūgio pretenzijų neturi (1 t., b. l. 94–97, 120–123, 126–129).
Iš asmens apžiūros protokolo ir fotolentelių nustatyta, kad ant K. M. veido matyti paraudimas, ant nosies dešinės pusės matomas įbrėžimas. Ant apatinės lūpos dešinėje matyti nedidelė žaizdelė. Ant asmens dešiniojo šono sužalojimų nesimato (1 t., b. l. 98–102).
Savo parodymus K. M. yra patvirtinęs ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 105–108, 109, 110–114).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytojas K. M. atpažino T. K. kaip asmenį, jam žinomą vardu T., kuris sužalojo F. K. (1 t., b. l. 115–119).
Iš liudytojo E. G. parodymų nustatyta, kad įvykio tikslios datos nepamena, tai buvo 2019 m. balandžio mėnesio viduryje, kai jis buvo nuėjęs pas A. Z., kur buvo ir K. M., F. K., T. K., visi vartojo alkoholį namelio viduje, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, o kas įvyko lauke – jis nematė (1 t., b. l. 139–141).
Panašiai parodė ir liudytojas A. Z. (1 t., b. l. 130–133).
Iš liudytojo Antano Rupkaus parodymų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 14 d. dirbant ekipaže kartu su Klaipėdos AVPK PR MB specialistu Kaziu Čepausku, apie 11:24 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad yra sumuštas vyriškis. Nuvykus juos pasitiko vyriškis, kuris ranka laikėsi už kruvinos galvos, išsiaiškino, kad tai yra F. K. Nuo F. K. sklido alkoholio kvapas, jis pripažino, kad yra neblaivus, jam nustatytas 1,26 promilių neblaivumas. F. K. pasakojo, kad buvo pas draugą, vartojo alkoholį, ten atėjo T., prasidėjo konfliktas, T. K. pradžioje užsipuolė jo draugą, jis draugą gynė, ir gavo nuo T. K. su kažkokiu daiktu. Kartu su F. K. nuvyko į kiemą, kur visa tai įvyko, kalbėjosi su šio namo šeimininku, kuris sakė, kad muštynių nematė. Esant namo kieme kraujo dėmių nepastebėjo ir jų neieškojo, ėmėsi ieškoti F. K. sužalojusio asmens ir F. K. nuvedė juos pas T. K., kurį nurodė kaip jį sužalojusį asmenį. Nuo T. K. sklido alkoholio kvapas, jis pripažino vartojęs alkoholį, tačiau atsisakė tikrintis girtumą. T. K. dėl šio įvykio aiškino, kad tai nukentėjęs F. K. jį puolė su savo draugu, o jis nuo jų gynėsi, rankose laikydamas suoliuką, kuriuo ir trenkė F. K. gindamasis. Jiems esant prie T. K. namų ir aiškinantis šį įvykį, atvyko GMP medikai, apžiūrėjo F. K. ir jį išsivežė į ligoninę (1 t., b. l. 164–167).
Iš 2019 m. balandžio 15 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK tyrėjos Andros Beržinienės tarnybinio pranešimo dėl galimo kūno sužalojimo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 14 d., apie 11:23 val. gavus iškvietimą ir nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini) nukentėjęs F. K. paaiškino, kad jį sumušė T. K.. Nuvykus pas T. K., jis policijos pareigūnams neneigė, kad suoliuku trenkė per galvą F. K., tikrintis blaivumą atsisakė, nors nuo jo sklido alkoholio kvapas. F. K. nustatytas 1,26 promilių neblaivumas, dėl patirtų sužalojimų išvežtas Greitosios medicinos pagalbos. Be to, 2019 m. balandžio 14 d., 19:25 val., gautas Klaipėdos universitetinės ligoninės pranešimas, kad 2019 m. balandžio 14 d., 10:20 val. į ligoninę pristatytas F. K., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, jį sumušė nepažįstami asmenys. Diagnozė: kaukolės lūžis, paguldytas į reanimacijos skyrių (1 t., b. l. 1–2).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 14 d., 11:23 val., F. K. pranešė, kad jam ką tik nuosavame name, adreso nežino, trenkė su ranka ir įrankiu į galvą, kraujuoja iš galvos (1 t., b. l. 15–17).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 14 d. 19:22 val. sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas pranešė, kad 2019 m. balandžio 14 d. 10:20 val. į ligoninę pristatytas F. K., kuris paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, jį sumušė nepažįstami asmenys (1 t., b. l. 18–19).
Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pažymos nustatyta, kad F. K. į KUL priėmimo skyrių atvyko 2019 m. balandžio 14 d., 12:33 val. Jam nustatytas kaukolės skliauto lūžis su nepatikslintos trukmės sąmonės sutrikimu (1 t., b. l. 31).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) kur yra dviejų aukštų sodo namelis. Įėjus į teritoriją, ant įvažiavimo žvyro dangos užfiksuotos dvi didelės apie 10x5 cm raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės, o nuo jų link gatvės – nedidelių raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmių-taškelių netiesi linija. Prie įėjimo į sodo namelio vidų, jo kairėje, prie sienos ant dviejų plastikinių ir vieno metalinio kibirų padėtas apie 1,65 m ilgio ir 0,21 m pločio medinis suoliukas, kurio dešinė koja 0,36 m ilgio, ties viduriu nulaužta, o kairė koja nulaužta, jos vietoje iš suolelio išlindusios dvi maždaug 6 cm ilgio vinys. Šalia suolelio į namo sieną atremta nulaužta jo kairė koja. (1 t., b. l. 22–24, 25–28).
Iš daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad iš įvykio vietos išimtas suoliukas yra savadarbis, t. y. medinė lenta 24 cm pločio, 166 cm ilgio, 2,5 cm aukščio, prie kurios buvo tvirtintos dvi medinės 10x10 cm atramos. Viena atrama-suoliuko kojelė yra nulaužta, dėl ko suolo apatinėje dalyje matosi dvi 10 cm ilgio vinys, kurios yra pakrypusios į vieną pusę (1 t., b. l. 142–150).
Iš 2019 m. balandžio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 634/2019 (03) nustatyta, kad F. K. konstatuotas kaukolės skliauto lūžimas kairėje, muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimai kairio dilbio srityje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais kontaktiniais smūginiais bei dinaminiais poveikiais kietais bukais, turinčiais pailgą formą daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku. Dėl kaukolės skliauto lūžimo F. K. sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Neatmetama galimybė, kad odos nubrozdinimai kairio dilbio srityje gali būti padaryti tiek pasyviai ginantis nuo žalojusio įrankio ar daikto poveikio, tiek ir griūnant bei šia kūno sritimi atsitrenkiant į aplinkoje buvusius daiktus ar paviršius. Neatmetama tikimybė, kad griuvimui galėjo turėti įtakos ir poveikis į galvos sritį (1 t., b. l. 34–35).
Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo T. K. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis nesunkiai sužalojo F. K..
Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad konfliktą, užsibaigusį muštynėmis, išprovokavo K. M., o F. K. jame sudalyvavo kaip jį palaikantis asmuo, atlikęs ir pats aktyvių veiksmų – užšokęs T. K. ant kupros, sakydamas „Dabar jau papuolei“. Tai, kad T. K. buvo vienas, o K. M. ir F. K. – dviese, galėjo neblaiviam kaltinamajam sukelti didesnę baimę būti sumuštam, bet jis ir pats pažymėjo, kad F. K. konflikto neprovokavo ir savarankiškai didesnės grėsmės jam nesukėlė, o smūgį suoliuku jam kaltinamasis sudavė iš pykčio, siekdamas įtvirtinti savo pranašumą ir užkirsti kelią tolimesnėms muštynėms. Dėl šių priežasčių šie T. K. veiksmai vertinami kaip tyčiniai, tačiau išprovokuoti didesnę grėsmę jam kėlusių dviejų asmenų prieš tai atliktų neteisėtų veiksmų ( užpuolimo ir sudavimo).
Skiriant bausmę kaltinamajam T. K., atsižvelgtina į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ,jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis T. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas teistas už kitą smurtinio pobūdžio nusikaltimą, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vienas augina nepilnametę dukrą, dažnai keičia darbo vietą, ieškodamas jam tinkamų darbo sąlygų, tačiau beveik visą laiką dirba. Gyvenamojoje vietoje nusiskundimų dėl jo elgesio nėra, buvęs darbdavys T. K. charakterizuoja gerai (2 t., b. l. 84), kaip ir Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius (2 t., b. l. 90). Jis yra buvęs baustas administracine tvarka, pastaruoju metu - už kelių eismo taisyklių pažeidimus,, sumokėjęs ne visas paskirtas baudas (2 t., b. l. 49–51, 52). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, stengiasi nebeatsidurti konfliktinėse situacijose ir nebevartoja alkoholio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant galinčius pakeisti jo elgesį įpareigojimus bei apribojimus.
Paskirtoji bausmė turi būti subendrinta su 2019-06-11 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu T. K. paskirta ir šiuo metu atliekama laisvės apribojimo bausme. Bausmės subendrinamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, iš dalies jas sudedant. Baudžiamojo poveikio priemonės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 73 straipsniu, nebendrinamos ir vykdomos atskirai, todėl 2019-06-11 nuosprendžiu T. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 mėnesius ir išklausant vieną programos ciklą – į šį nuosprendį neperkeliama ir vykdoma toliau pagal 2019-06-11 nuosprendį.
Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį atsakovui T. K. dėl 132,30 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo F. K. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 40–42). Ieškinys pagrįstas byloje pateiktais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis F. K. yra pareiškęs kaltinamajam 2000 Eur dydžio civilinį ieškinį jam padarytai neturtinei (fizinei ir moralinei) žalai atlyginti (1 t., b. l. 90). Savo ieškinį F. K. grindžia tuo, kad dėl neteisėtų smurtinių T. K. veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata, teko ilgai gydytis ir iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes, o be to buvo labai išgąsdintas, pažemintas ir sutrikdytas tokių kaltinamojo veiksmų, kadangi pats yra ramus, taikus žmogus ir nieko tokio blogo kaltinamajam nepadarė. Kaltinamasis visiškai nesutiko su nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu; tvirtino po šio konflikto buvęs jį susitikęs, atsiprašęs ir nukentėjusysis jam pasakęs, kad nieko iš jo nenori.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje yra išdėstyta, kas sudaro pagrindą asmeniui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. taip pat nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ir asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas priteistiną žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Šioje byloje buvo nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis T. K. smurtiniais veiksmais, dargi panaudodamas tam stambų kietą daiktą – medinį suoliuką – sukėlė nukentėjusiajam F. K. fizinį skausmą ir nesunkiai jį sužalojo, pakenkdamas itin svarbiai žmogaus kūno daliai – galvai. Neabejotina, kad tai sukėlė nukentėjusiajam skausmo, dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, nes teko gydytis ligoninėje ir namuose, jausti ilgalaikes pasekmes sveikatai ir gerai savijautai. T. K. šią nusikalstamą veiką padarė tyčia, tačiau teismas privalo atsižvelgti į tai, kad konfliktas vyko tarp kartu girtavusių asmenų ir kaltinamasis išties buvo išprovokuotas dviejų kėlusių jam padidintą grėsmę asmenų – K. M. ir jį palaikiusio F. K. – ne tik rizikingų, bet ir aktyvių veiksmų jį dviese užpuolant ir po to nepaliekant ramybėje. Įvertinus visas šias aplinkybes, suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo ir kuklią kaltinamojo turtinę padėtį, F. K. iš T. K. priteisiama 400 Eur suma nusikaltimu jam padarytai žalai atlyginti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
T. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholinių gėrimų) ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant T. K. per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholinių gėrimų) ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholinių gėrimų) ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.
Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką – vieną parą nuo 2019 m. balandžio 15 d., 21:01 val., iki 2019 m. balandžio 16 d., 14:06 val. ir tuo pagrindu sutrumpinti jam paskirtą galutinę bausmę iki vienerių metų penkių mėnesių dvidešimt aštuonių dienų laisvės apribojimo.
T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Visiškai patenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti jai iš T. K. 132,30 Eur.
Iš dalies patenkinti F. K. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš T. K. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Jurgita Grigonienė