Administracinė byla Nr. eI-1171-484/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04165-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos 8.3.1; 55.1.1
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo K. A. (K. A.) atstovei advokato padėjėjai A. M.,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Elinai Petrauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas K. A. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas ar atsakovas) 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-994 ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad tuo pagrindu, jog ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skubos tvarka. Kartu su prašymu pateikė įmonės UAB „Sporto vadyba” (toliau – Bendrovė ar įmonė) 2016 m. spalio 7 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo, suteikiantį jam teisę įsigyti 500 paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) Eur nominalios vertės bendrovės akcijų, ir dėl kolegialaus bendrovės valdymo organo (valdybos) sudarymo, išrenkant šešis valdybos narius, kurių vienas iš jų pareiškėjas, bendrovės įstatus, akcininkų sąrašą. Taip pat pateikė įmonės finansinius dokumentus.
Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo išvada, kad UAB „Sporto vadyba“ veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo, teigia, kad Lietuvos Respublikoje registruoto ūkio subjekto veikla neapsiriboja teritoriniu principu, o teisės aktai nedraudžia ūkio subjektui verslą vykdyti ir už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Akcentuoja, kad pagrindinė Bendrovės veiklos sritis - tarpininkavimas futbolo klubams ieškant talentingų sportininkų – futbolininkų. Pareiškėjas, skunde pagrįsdamas Bendrovės veiklos realumą, išsamiai aprašė aplinkybes dėl įmonės gautų mokėjimų bei už suteiktas paslaugas išrašytų sąskaitų faktūrų įvairiems užsienio valstybių (Čekijos, Latvijos) juridiniams ir fiziniams asmenims. Remdamasis šiuose finansiniuose dokumentuose esančia informacija, teigia, kad fiktyviai veikianti įmonė negalėtų gauti (duomenys neskelbtini) Eur pajamų, o juo labiau nurodyti tokį kiekį fiktyvių klientų, iš kurių gautos tokio dydžio pajamos. Anot pareiškėjo, Bendrovės veiklos realumą patvirtina ir žiniasklaidos priemonėse paskelbti straipsniai apie futbolo klubų veiklą, kuriuose minima ir Bendrovė.
Dėl įmonės įsiskolinimo valstybiniam socialiniam draudimui paaiškina, kad tai nėra įmonės fiktyvumo požymis. Teigia, kad įmonė mokėjo įmokas, tačiau tam tikrais periodais dėl atsiradusių sunkumų versle susidarydavo įsiskolinimas, kurį įmonė padengė kartu su palūkanomis. Pažymi, kad verslo subjektas ne visuomet gali įtakoti verslo sėkmę ir numatyti perspektyvas, tačiau kiti įrodymai patvirtina, jog įmonė aktyviai dalyvauja sporto veikloje, gauna pajamų, sumoka valstybei mokesčius nuo gaunamų pajamų, valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Nurodo, kad atsakovui kilo nepagrįstų abejonių ir įtarimų dėl jo vykdomos veiklos Lietuvoje iki prašymo pateikimo. Paaiškina, kad jis įmonės akcininku tapo 2016 m. spalio 7 d. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) suteikia teisę užsieniečiui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tokia teise pasinaudojo ir 2016 m. gruodžio 13 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Iki tol jis negalėjo vykdyti jokios veiklos Lietuvoje, nes tik gavęs leidimą turėtų teisėtą pagrindą atvykti į Lietuvą. Apklausos metu pareiškėjas žinojo ir paaiškino įmonės veiklą, tačiau dėl to, kad ką tik tapo įmonės akcininku, jis negalėjo pateikti ir žinoti visos išsamios informacijos. Paaiškina ir tai, kad jo sprendimas dėl akcijų įsigijimo susijęs su tuo, jog jis dalyvauja sporto veikloje, yra šios srities žinovas, todėl jam pasirodė perspektyvu investuoti į tokią įmonę Lietuvoje. Pastebi, kad (duomenys neskelbtini) Eur dydžio piniginis įnašas už akcijas nėra maža pinigų suma, todėl investuoti tokią sumą pinigų vien tam, kad gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neprotinga. Nurodo, kad finansiniu aspektu jam pigiau būtų įsigyti vizą, neturėti jokių įsipareigojimų ir važinėti į bet kurią ES valstybę. Teigia, kad jis yra nepriekaištingos reputacijos asmuo, todėl neturi jokių kliūčių gauti vizą į bet kurią ES valstybę.
Atsakydamas į atsakovo sprendimo argumentą, kad jis nesikreipė dėl daugkartinės nacionalinės D vizos išdavimo šio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu ir nepasiliko vykdyti teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje, nurodė, kad pagal Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą, sumokėjus didesnę valstybės rinkliavą, skubos tvarka prašymas turėjo būti išnagrinėtas per vieną mėnesį. Tačiau atsakovas prašymą išnagrinėjo ne per vieną mėnesį, o per vienerius metus. Todėl mano, kad nagrinėjamu atveju nereikėtų preziumuoti jo kaltės ar iškelti nepagrįstų įtarimų, o atsakovui privalu laikytis įstatymo reikalavimų. Be to, pažymi, kad prašymo dėl leidimo gyventi nagrinėjimas skubos tvarka ir prašymo dėl nacionalinės D vizos išdavimo nagrinėjimo terminai yra tie patys. Taigi, būtų neprotinga dar papildomai kreiptis dėl nacionalinės D vizos, jeigu tokio prašymo nagrinėjimo terminas yra toks pats.
Paneigdamas Migracijos departamento abejones dėl įmonės veiklos vietos, paaiškina, kad atsakovui pateikė patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nurodo, kad įmonė šiose patalpose veiklą vykdo nuo 2017 m. kovo 1 d., todėl atsakovo pareigūnai įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), nieko nerado. Taip pat pažymi, kad įmonės veiklos pobūdis nereikalauja darbuotojams visą darbo dieną būti savo darbo vietose, darbo funkcijas jie gali atlikti nuotoliniu būdu. UAB „Sporto vadyba” darbuotojų darbo funkcijų atlikimo vieta darbo sutartyse buvo nurodyta įmonės veiklos adresu, kadangi to reikalauja darbo sutarties forma. Remdamasis Darbo kodekso 34 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas teigia, kad darbo funkcijų atlikimo vieta gali ir nesutapti su darbovietės vieta, įstatymas neįpareigoja darbuotoją visą darbo laiką sėdėti konkrečioje vietoje, konkrečiu adresu. Pažymi, jog įmonė už darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas.
Nurodo, kad Migracijos departamentas atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi, remdamasis tuo, jog jo duomenys neatitinka tikrovės, įmonė, kurios dalyvis jis yra – fiktyvi, tačiau jam nėra aišku, kokie konkretūs jo pateikti finansiniai dokumentai ir banko mokėjimai ar juose esantys duomenys atsakovui kelia įtarimų. Pareiškėjo teigimu, iš pateiktos internetinėje erdvėje esančios informacijos apie mokėtojus, nurodytus išrašytose sąskaitose, matyti, kad tai nėra fiktyvūs asmenys, o priešingai, šių asmenų – futbolininkų ir futbolo klubų informacija tik patvirtina įmonės tikrąją veiklą, kurią įmonė deklaruoja. Mano, kad leidimo neišdavimo pagrindu nurodžius tai, kad įmonė, kurios dalyviu jis yra, – fiktyvi, pirmiausiai turėtų būti priimtas sprendimas, kuriuo įmonė pripažįstama fiktyvia, o tik po to deklaruojamas šis faktas ir tuo pagrindu neišduodamas leidimas gyventi. Sprendimo pripažinti įmonę fiktyvia atsakovas nėra priėmęs.
Pareiškėjas taip pat laiko nepagrįstais atsakovo argumentus dėl įmonės darbuotojų laiko derinimo ir jų neatvykimo į apklausą pačią pirmą paties atsakovo pasirinktą dieną. Nurodo, kad pats Migracijos departamentas sunkiai galėjo suderinti laiką, nesiderino ir atsisakinėjo apklausti darbuotojus įmonės siūlomu laiku. Be to, pareiškėjo vertinimu, viso tyrimo metu atsakovo specialistų elgesys buvo toks, lyg įmonės asmenų kaltė būtų preziumuojama. Specialistai savo elgesiu bandė sudaryti psichologinį diskomfortą ir įtampą. Tai, kad prašymas buvo nagrinėjamas daugiau nei 11 mėnesių, kad atsakovas neteikė pareiškėjui jokios informacijos ir neatsakinėjo į jo paklausimus elektroniniu paštu, laiko gero administravimo principų pažeidimu.
Taip pat akcentuoja, kad remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, Migracijos departamentas turi pareigą pagrįsti savo sprendimą. Šiuo atveju ginčijamame sprendime nurodomi vien tik „pagrįsti įtarimai“, tačiau nei vienas argumentas nėra pagrįstas teisės aktų normomis.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 13 d., tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - leidimas laikinai gyventi) ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas deklaravo, kad yra UAB „Sporto vadyba“ (į. k. 303420012) akcininkas, valdybos narys ir vadybininkas (pagal pateiktą darbo sutartį pareiškėjas vadybininku įmonėje dirba 1,6 val./d.).
Prieš priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas atliko tyrimą: įvertino dokumentus, apibūdinančius UAB „Sporto vadyba“ veiklą, apklausė pareiškėją, įmonės dalyvius ir darbuotojus, nuvyko atlikti patikrinimus įmonės registracijos bei faktinės veiklos vykdymo adresais. Išnagrinėjus visus turimus duomenis, konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą, vykdymo vietą bei bendrovėje dirbančius darbuotojus, jų darbo sąlygas ir apie tikrąjį jo tikslą siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjo tikslas - ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje kaip bendrovės akcininkui ir valdybos nariui, o gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje). Tai, pasak atsakovo, rodo pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Taip pat konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. pareiškėjas neįrodė, kad jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, neįrodė, kad jo valdoma UAB „Sporto vadyba“ ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o įvertinus įmonės patikrinimo medžiagą, padaryta išvada, kad UAB „Sporto vadyba“ nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat konstatuota, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjo valdoma UAB „Sporto vadyba“ yra fiktyvi įmonė, kuri pareiškėjo buvo įsigyta siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjui gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir tokiu būdu įgyvendinti savo kitus siekius.
Pažymėjo, kad viena iš sąlygų siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, yra tai, kad užsienietis turi įrodyti, jog jo valdoma įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Iš pareiškėjo pateikto bendrovės banko sąskaitos išrašo buvo nustatyta, jog nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. Bendrovė neturėjo jokių piniginių įplaukų iš veiklos, o nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. jos banko sąskaitoje apskritai nebuvo jokių operacijų. Tik 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo pradėti pervedimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Sodra) už įsiskolinimus nuo 2016 m. gegužės mėn., o tai reiškia, kad 2016 m. gegužės-rugpjūčio mėn. bendrovė nevykdė teisės aktais nustatytų mokestinių prievolių. Todėl atsakovui kilo pagrįstų abejonių, jog minėtu laikotarpiu bendrovės darbuotojams nebuvo mokamas darbo užmokestis ir joje niekas nedirbo. Pastebi, kad skunde teismui pareiškėjas neneigia, jog tuo laikotarpiu įmonė jokių įplaukų negavo ir aiškina tai laikinais verslo sunkumais.
Atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjo valdomos įmonės pagrindiniai interesai koncentruojasi Latvijos Respublikoje. Pažymi, kad pareiškėjas Migracijos departamentui nėra pateikęs nei vieno dokumento, kuris įrodytų, kad UAB „Sporto vadyba“ teikė kokias nors įmonės steigimo dokumentuose nurodytas paslaugas Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės paslaugų teikimo šalis nėra Lietuvos Respublika, o klientai nėra Lietuvos Respublikos fiziniai ir/ar juridiniai asmenys, tai, kad Bendrovės patikrinimo metu nenustatyta jos veiklos požymių, tai, kad UAB „Sporto vadyba“ darbuotojas D. M. apklausos metu nurodė su šeima gyvenantis R. F., tai, kad Bendrovės kontaktiniuose rekvizituose nurodomas telefono numeris nėra Lietuvos telefono ryšio operatoriaus mobiliojo telefono numeris (UAB „Sporto vadyba“ direktoriaus M. U. 2015 m. gruodžio 16 d. rašte nurodytas UAB „Sporto vadyba“ tel. Nr. + (duomenys neskelbtini)) atsakovas padarė išvadą, kad UAB „Sporto vadyba“ Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdo. Tuo remiantis taip pat padaryta išvada, kad pareiškėjui nėra reikalingas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu Lietuvos Respublikoje tam, kad jis galėtų nuolat ir efektyviai kontroliuoti įmonės veiklą Lietuvos Respublikoje ir dalyvauti įmonės valdyme. Šios aplinkybės atsakovui taip pat leidžia manyti, kad pareiškėjo tikrieji ketinimai siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra kiti, nei deklaruoti. Mano, kad tokiu būdu pareiškėjas siekia legalizuoti savo buvimą visoje Šengeno erdvėje.
Atkreipia dėmesį, kad teisėtos veiklos vykdymo UAB „Sporto vadyba“ pagrindu yra kreipęsi net 6 trečiųjų šalių piliečiai: M. U. (direktorius), I. K., K. A., A. K., A. V., A. P. (akcininkai). Iš pareiškėjo pateikto 2016 m. spalio 28 d. akcininkų sąrašo yra žinoma, kad UAB „Sporto vadyba“ turi 6 akcininkus, iš kurių visi yra trečiųjų šalių piliečiai. Taip pat pastebi, kad Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis 2016 m. spalio 17 d. buvo sudaryta UAB „Sporto vadyba“ valdyba, susidedanti iš 6 narių, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai. Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti trečiųjų šalių piliečių tikruosius ketinimus ir tai, ar UAB „Sporto vadyba“ įdarbinti asmenys iš tikrųjų dirba visą darbo laiką, nusprendė į apklausą iškviesti įmonės dalyvius, įskaitant pareiškėją, o taip pat ir UAB „Sporto vadyba“ įdarbintus asmenis (D. M., N. L., R. K.). Migracijos departamente 2017 m. vasario 27 d. vyko pareiškėjo apklausa. Apklausos metu pareiškėjas negalėjo argumentuotai pagrįsti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir buvimo Lietuvoje būtinumo bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti, o į klausimą, kodėl nusprendė užsiimti verslu būtent Lietuvoje, atsakė nekonkrečiai, paminėdamas tik tai, kad labai palankus apmokestinimas, palyginus su kitomis šalimis. Pareiškėjas apklausos metu nenurodė, kuriuo adresu yra įsikūrusi bendrovė, kokie yra bendrovės veiklos rezultatai, neįvardijo bendrovės valdybos narių funkcijų, darbuotojų darbo funkcijų, jų kvalifikacijos, darbo patirties, darbo laiko ir tikslaus darbo vietos adreso, nežinojo ir negalėjo įvardinti, kokio dydžio yra pelno mokestis Lietuvoje, negalėjo išvardinti pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių bendrovės veiklą. Tai reiškia, kad pareiškėjas nedalyvavo ir nedalyvauja bendrovės veikloje, t. y. iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo neužsiėmė ir šiuo metu neužsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o jo žinios apie bendrovę yra paviršutiniškos. Todėl Migracijos departamentui kilo pagrįstų įtarimų, kad teisėtos veiklos vykdymas Lietuvos Respublikoje nėra tikrasis minėto užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas. Šiuos įtarimus patvirtina ir tai, kad pats pareiškėjas apklausos lape, atsakydamas į klausimą, kiek laiko jis planuoja praleisti Lietuvoje, nurodė, kad Lietuvoje jis planuoja praleisti „ne daugiau 180 dienų per metus“.
Paminėjo ir tai, jog pareiškėjo pateiktame išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąraše nėra nurodyta, kad jis kada nors (iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo) būtų lankęsis Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad į Lietuvos Respubliką jis atvyko tik dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo. Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad UAB „Sporto vadyba“ akcijų pirkimo metu, t. y. 2016 m. spalio 7 d., pareiškėjo Lietuvos Respublikoje nebuvo, todėl atsakovui taip pat kyla pagrįstų įtarimų dėl šių dokumentų autentiškumo ir atitikimo tikrovei. Faktas, kad K. A. ir kiti du nauji bendrovės akcininkai (A. P. ir A. V.) atsiskaitė už įsigytas akcijas grynaisiais pinigais (piniginiais įnašais į bendrovės kasą), taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl bendrovės veiklos skaidrumo. Aplinkybės, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs su Vokietijos išduota viza, taip pat patvirtina, kad jo pagrindiniai interesai yra ne Lietuvoje.
Pažymi, kad pagal teisės aktų reikalavimus (pvz., Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo 84.2 papunktį, teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3281-822/2015, 2017 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3009-624/2017), taip pat ir kitų valstybių migracijos institucijų praktiką (pvz., Practical Measures to Reduce Irregular Migration October 2012, prieiga: http://emn.ie/files/p 201304111203252012 Irregular M. A..pdf), užsieniečių apklausa pripažįstama kaip vienas pagrindinių būdų, metodų, leidžiančių įsitikinti užsieniečių tikslų realumu, taip pat padedančių nustatyti nelegalios migracijos grėsmę. Migracijos departamentas suteikė pareiškėjui galimybę apklausos metu pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodyti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Kadangi Migracijos valdybai, vykdant UAB „Sporto vadyba“ patikrinimą nepavyko surasti ir apklausti minėtoje bendrovėje įdarbintų asmenų, Migracijos departamentas nusprendė į apklausą iškviesti ir UAB „Sporto vadyba“ darbuotojus. Įmonės darbuotojų apklausos vykdymas užsitęsė, kadangi UAB „Sporto vadyba“ darbuotojai vis vengė atvykti į Migracijos departamentą apklausai, apklausos laikas buvo derinamas per pareiškėjo atstovę advokato padėjėją A. M. Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2017 m. birželio 8 d. gavo advokato padėjėjos A. M. pranešimą, kad du bendrovės darbuotojai (D. M. ir R. K.) dėl kasmetinių atostogų negali atvykti į apklausą. Kartu A. M. pridėjo bendrovės įsakymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo D. M. nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. birželio 13 d. ir įsakymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo R. K. nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 11 d. Pažymi, kad kvietimas bendrovės darbuotojams atvykti į apklausą Migracijos departamente buvo išsiųstas 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. birželio 7 d. Migracijos departamente lankęsis bendrovės direktorius M. U. taip pat nepranešė, kad minėti darbuotojai atostogauja ir negalės nurodytą dieną atvykti į apklausą, todėl kyla pagrįstų įtarimų, kad minėti darbuotojai į apklausą nurodytą dieną neatvyko dėl visai kitų priežasčių, kurių Migracijos departamentui bendrovė neatskleidė. Darbuotojų apklausos metu paaiškėjo, kad pareiškėjo atstovės pateikti paaiškinimai, jog įmonės darbuotojai į apklausą Migracijos departamente negalėjo atvykti dėl kasmetinių atostogų, neatitiko tikrovės, kadangi darbuotojai nurodė, kad nėra atostogavę. Pakartotinai visi trys bendrovės darbuotojai į apklausą buvo kviečiami 2017 m. birželio 15 d. Tik praėjus 4 dienoms advokato padėjėja A. M. pranešė, kad ir šią dieną bendrovės darbuotojai negalės atvykti į apklausą. Galiausiai 2017 m. birželio 23 d. UAB „Sporto vadyba“ darbuotojai atvyko į apklausą Migracijos departamente, kur užpildė apklausos lapus. Apklausiami darbuotojai vengė konkrečiai atsakyti į pateiktus klausimus, pateikė itin abstrakčius, nedetalizuotus ir tarpusavyje prieštaringus atsakymus, kas leido atsakovui pagrįstai įtarti, jog yra ir fiktyvaus įdarbinimo atvejų.
Pabrėžia, kad pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi Įstatymo redakcija), užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, viena iš sąlygų yra, kad bendrovėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirbtų ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Apklausų metu buvo nustatyti prieštaringi, painūs ir neatitinkantys tikrovės darbuotojų atsakymai dėl darbo vietos, darbo laiko, bendrovės klientų ir kitų aplinkybių. Migracijos departamento vertinimu, atsižvelgiant į surinktų duomenų visumą, į įmonės darbuotojų paaiškinimus, kurie yra prieštaringi tiek tarpusavyje, tiek lyginant su pareiškėjo pateiktais duomenimis (nėra jokių įrodymų, kad bendrovės darbuotojai realiai atliktų kokias nors funkcijas bendrovėje), nustatytų aplinkybių visuma leido daryti išvadą, kad bendrovės darbuotojų įdarbinimas yra fiktyvus, t. y. apklausti 3 bendrovės darbuotojai UAB „Sporto vadyba“ 40 val. darbo savaitei yra įdarbinti vien tam, kad trečiųjų šalių piliečiai, kurie kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos vykdymo UAB „Sporto vadyba“ pagrindu, formaliai atitiktų imperatyvius Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, o ne kad realiai užsiimtų teisėtos veiklos vykdymu Lietuvos Respublikoje. Ši aplinkybė taip pat reiškia, kad bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų dėl įsteigtų ne mažiau kaip trijų darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kreipėsi į Migracijos valdybą su prašymu atlikti UAB „Sporto vadyba“ patikrinimą. UAB „Sporto vadyba“ patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tiek įmonės registracijos adresu, kuris nurodytas darbuotojų darbo sutartyse, tiek ir vėliau nurodytu veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos vykdymo požymių nenustatyta. Migracijos departamentui buvo pateikti prieštaringi ir tikrovės neatitinkantys duomenys bei dokumentai apie bendrovės darbuotojų darbo vietą. Todėl Migracijos departamentas padarė išvadą, jog UAB „Sporto vadyba“ adresas yra formalus. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „Sporto vadyba“ darbuotojų darbo sutartyse nėra sulygta dėl darbuotojų darbo nuotoliniu būdu, todėl yra preziumuojama, kad jie darbo funkcijas turi vykdyti įmonės buveinės adresu. Be to, pareiškėjo pateiktose darbo sutartyse su UAB „Sporto vadyba“ darbuotojais nebuvo nurodytas jų darbo vietų faktinis adresas, tačiau iš atlikto patikrinimo yra žinoma, kad įmonės registracijos adresu tikrai nebuvo įkurtos UAB „Sporto vadyba“ darbuotojų darbo vietos, jų taip pat nebuvo ir adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateiktose darbo sutartyse nėra nurodyta, kad darbuotojai darbo funkcijas atliks kitose darbuotojui priimtinose vietose, o ne darbo vietoje. Be to, iš apklausų rezultatų matyti, kad nei pareiškėjas, nei įmonės darbuotojai negalėjo konkrečiai atsakyti, kur yra įkurtos jų darbo vietos. Šių aplinkybių visuma akivaizdžiai parodo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės veiklos vykdymo vietą ir darbuotojų darbo sąlygas, jų darbo vietą.
Atsižvelgdamas į ginčijamame sprendime padarytą išvadą, kad pareiškėjo tikslas - ne vykdyti Lietuvos Respublikoje teisėtą veiklą UAB „Sporto vadyba“, o gauti leidimą laikinai gyventi, atsakovas mano, kad pareiškėjas siekė formaliai atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas tam, kad gautų leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuotų savo buvimą Šengeno zonoje, o ne tam, kad užsiimtų realia teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, yra fiktyvi. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad Migracijos departamentas turėtų priimti atskirą sprendimą dėl įmonės fiktyvumo pažymi, kad Migracijos departamentas nagrinėja ir vertina užsieniečių prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi ir priima sprendimus, lemiančius jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo valdomos įmonės fiktyvumo vertinimą, ginčijamame sprendime išdėstė nustatytus įmonės fiktyvumo veiksnius. Pabrėžia, kad remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pakanka nustatyti, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog įmonė yra fiktyvi.
Atsakovas nurodo, kad ginčijamame sprendime be kita ko buvo nurodyta, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų, sąžiningo pareiškėjo siekio užsiimti teisėta veikla kaip UAB „Sporto vadyba“ akcininkui ir valdybos nariui, t. y. konstatuota, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Pažymi, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, siekė visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti visas faktines aplinkybes bei suteikė pareiškėjui galimybę teikti papildomus dokumentus, o apklausos metu išsamiai atsakyti į pateiktus klausimus, taip pat apklausė ir įmonės darbuotojus, atliko įmonės patikrinimus įvairiais adresais. Taigi, aplinkybė, kad jo prašymas buvo nagrinėjamas ilgiau nei Įstatyme nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas, savaime nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą prašė tenkinti remiantis jame išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė skundą prašė atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.
Teismas
konstatuoja :
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (el. byla, tomas 1, l. 18-27).
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas K. A., kuris yra K. R. pilietis, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2016 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą skubos tvarka išduoti jam leidimą laikinai gyventi, dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą: K. R. piliečio paso kopiją, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą apie UAB „Sporto vadyba“, UAB „Sporto vadyba“ įstatus, 2016 m. lapkričio mėn. sutrumpintą balanso formą, 2015 m. pelno mokesčio deklaraciją, 2016 m. spalio 7 d. UAB „Sporto vadyba“ akcininkų sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo ir valdybos sudarymo, 2016 m. spalio 7 d. UAB „Sporto vadyba“ akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią pareiškėjas įgijo 500 vnt. vardinių UAB „Sporto vadyba“ akcijų, kurių vienos nominali vertė (duomenys neskelbtini) Eur, 2016 m. spalio 7 d. kasos pajamų orderį, pagal kurį pareiškėjas įstatinio kapitalo didinimui į UAB „Sporto vadyba“ kasą įnešė (duomenys neskelbtini) Eur, duomenis apie UAB „Sporto vadyba“ akcininkus, 2015 m. gruodžio 16 d. pažymą apie UAB „Sporto vadyba“ veiklos pobūdį, UAB „Sporto vadyba“ banko sąskaitos išrašą; trijų bendrovės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių darbo sutartis ir kitus dokumentus (el. byla, tomas 2, l. 16-25, 26-76, 206-219, 231-243, 250-252, 256, 253-254).
Migracijos departamentas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-994(), vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad: duomenys, kuriuos apie bendrovės veiklą pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, yra fiktyvi; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė 2016 m. gruodžio 13 d., todėl ginčui aktualios Įstatymo nuostatos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 str. 1 d.). Pagal aktualios redakcijos Įstatymo nuostatas leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų.
Įstatymo 40 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus, 1 dalies 5 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, 1 dalies 1 punktas (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Pagal aptartą teisinį reguliavimą, tam, kad užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas Įstatyme numatytas sąlygas (reikalavimus), be kita ko, tokia įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sutinka su Migracijos departamento išvadomis, kad UAB „Sporto vadyba“ 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o pateikti duomenys apie šiuo laikotarpiu vykdytą veiklą (veiklos vykdymo vietą, bendrovėje dirbančius darbuotojus ir jų darbo sąlygas) neatitinka tikrovės.
Migracijos departamento Imigracijos skyrius nagrinėdamas K. A. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, nustatė, kad UAB „Sporto vadyba“ įsteigta 2014 m. spalio 9 d., jos įstatinis kapitalas - (duomenys neskelbtini) Eur, registracijos adresas: (duomenys neskelbtini) (Migracijos departamento sprendime pažymėta, kad šiuo adresu yra registruota daug įmonių, kurių dalyviais tampa užsieniečiai, siekiantys gauti, turintys ar kada nors turėję leidimus laikinai gyventi). 2016 m. spalio 7 d. buvo sudarytas kolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba ir išrinkti šeši valdybos nariai (el. byla, tomas 2, l. 187-189).
K. A., kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius bendrovės vykdomai veiklai įrodyti pateikė 2015 m. gruodžio 16 d. bendrovės direktoriaus M. U. raštą, kuriame nurodyta, kad UAB „Sporto vadyba“ teikia paslaugas (konsultavimai, sportininkų paieška, sportininkų pardavimas ir t. t.) profesionaliems sportininkams, taip pat įvairiems profesionaliems sporto klubams už komisinį atlygį. Taip pat bendrovė teikia skrydžių koordinavimo ir sportininkų apgyvendinimo viešbučiuose paslaugas, organizuoja sportininkams skirtingų sporto šakų stovyklas. Ieško futbolininkų profesionaliems futbolo klubams. Teikia konsultacijas futbolininkams pasirašant kontraktus. Pareiškėjas taip pat pateikė anglų kalba išrašytas sąskaitas faktūras ir bendrovės banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d.
Iš šių dokumentų turinio matyti, kad sąskaitos faktūros buvo išrašytos už užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims suteiktas paslaugas. Piniginių lėšų pervedimai pagal šias sąskaitas buvo atliekami iš užsienio valstybėse esančių bankų (iš Latvijos ir Čekijos). Taigi, UAB „Sporto vadyba“ veikla orientuota į užsienyje esančius klientus. To iš esmės neneigia ir pareiškėjas. Jokių duomenų, kad įmonė teikė kokias nors jos steigimo dokumentuose nurodytas paslaugas būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams (sudarė sandorius, pirko paslaugas ir pan.), byloje nėra. Pažymėtina, kad teismas neneigia juridinio asmens teisės verslą vykdyti ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau pažymi, kad įstatymas šiuo atveju reikalauja, jog įmonės, kurios dalyvis yra užsienietis, veikla vyktų būtent Lietuvos Respublikoje. Užsienietis šiuo atveju privalo įrodyti, kad jam reikalingas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu Lietuvos Respublikoje tam, kad jis galėtų nuolat ir efektyviai kontroliuoti įmonės veiklą Lietuvos Respublikoje ir dalyvauti įmonės valdyme.
Tai, kad UAB „Sporto vadyba“ nevykdė veiklos Lietuvos Respublikoje, leidžia daryti ir kiti byloje esantys tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir bendrovės direktoriaus M. U. 2015 m. gruodžio 16 d. rašte įmonės vadovo kontaktinis numeris priklauso ne Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriui. Byloje esantys duomenys apie bendrovės vadovo draudžiamąsias pajamas taip pat leidžia daryti išvadas, kad bendrovės vadovo darbas Lietuvoje buvo nenuolatinio pobūdžio. UAB „Sporto vadyba“ darbuotojas D. M. apklausos metu nurodė, kad su šeima gyvena R. F. Iš pateikto bendrovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. bendrovė apskritai neturėjo jokių piniginių įplaukų iš veiklos, o nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. bendrovės banko sąskaitoje apskritai nebuvo jokių operacijų. Bendrovė 2016 m. gegužės-rugpjūčio mėn. turėjo įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kuris buvo pradėtas dengti 2016 m. rugsėjo 26 d. (buvo pervestas įsiskolinimas už 2016 m. gegužės mėn.). Pareiškėjas šių aplinkybių neneigia, tačiau tvirtina, kad jos nepaneigia įmonės veiklos realumo, kadangi kiekvienas verslas gali susidurti su finansiniais sunkumais. Su kokiais konkrečiais finansiniais sunkumais buvo susidūrusi bendrovė, nei pareiškėjas skunde, nei pareiškėjo atstovė teismo posėdyje nenurodė. Tai, kad bendrovė 2016 m. gegužės-rugpjūčio mėn. turėjo įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, vertinant kitų aukščiau nustatytų aplinkybių visumoje, pagrįstai atsakovui leido manyti, kad bendrovėje įdarbinti asmenys negavo darbo užmokesčio ir nedirbo.
Bylos duomenys taip pat rodo, kad Migracijos departamentui 2017 m. birželio 7 d. bendrovės vadovas M. U. (M. U.) pateikė papildomus bendrovės vykdomą veiklą patvirtinančius dokumentus: 2016 m. balansą ir metinę pelno mokesčio deklaraciją, pagal kurią nustatyta, kad 2016 m. bendrovės pajamos sudarė (duomenys neskelbtini) Eur, pelnas - (duomenys neskelbtini) Eur; latvių kalba 2015 m. balandžio 1 d. sudarytą sutartį su SIA Latvia Tours; anglų kalba 2015 m. rugpjūčio 31 d. su Lechia Gdansk Spolka Akcyjna sudarytą sutartį; anglų kalba 2016 m. vasario 1 d. sudarytą sutartį su Biedriba „Riga Football Club“ ir jos vertimą į lietuvių kalbą; anglų kalba 2017 m. sausio 10 d. sudarytą sutartį su Biedriba „Rigas Futbola skola“; 2017 m. sausio 17 d. Biedriba „Rigas Futbola skola“ anglų kalba išrašytą sąskaitą faktūrą 5 000 Eur sumai; 2017 m. kovo 7 d. SIA Latvia Tours išrašytą sąskaitą faktūrą 701 Eur sumai, 2017 m. kovo 17 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Biedriba „Latvijas A. F. Liga“ 3 000 Eur sumai; Biedriba „Riga Football Club“ 2017 m. kovo 21 d. išrašytas dvi sąskaitas faktūras po 1 000 Eur; 2017 m. balandžio 21 d. Biedriba „Riga Football Club“ už A. K. išrašytą sąskaitą faktūrą 1 900 Eur; 2017 m. gegužės 19 d. Biedriba „Riga Football Club“ išrašytą sąskaitą faktūrą 1 000 Eur sumai; 2017 m. birželio 1 d. Biedriba „Riga Football Club“ už V. S. išrašytą sąskaitą faktūrą 1 800 Eur sumai; 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. birželio 7 d. laikotarpio bendrovės banko sąskaitos išrašą, pagal kurį nustatyta, kad į bendrovės banko sąskaitą iš Latvijos bankuose atidarytų sąskaitų Basketbola klubs TTT- RigaNodibin 2017 m. vasario 17 d. pervedė 1 000 Eur, 2017 m. kovo 6 d. ir kovo 7 d. A. K. - po 1 000 Eur, ŠIA Latvia Tours 2017 m. kovo 10 d. - - 701 Eur, Latvijas A. F. Liga 2017 m. kovo 23 d. - 1 700 Eur ir 2017 m. kovo 27 d. - 1 300 Eur, Riga Football Club 2017 m. kovo 27 d. - 1 000 Eur ir 2017 m. birželio 5 d. - 3 500 Eur, o 2017 m. gegužės 24 d. Valentino International Holding pervedė 1 000 Eur iš Šveicarijos banke esančios sąskaitos; 2017 m kovo 1 d. su ANDUMPARK LIMITED sudarytą Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį dėl patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (el. byla, tomas 2, l. 93-139). Teismo vertinimu, šie dokumentai nepatvirtina bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje, nes yra sudaryti su užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, o dalis jų apskritai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes sudaryti po 2016 m. gruodžio 13 d., t. y. laikotarpiu, kuris nepatenka į 6 mėnesių laikotarpį iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Bylos duomenys rodo, kad atsakovas suteikė galimybę pareiškėjui įrodyti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, pateikiant papildomus įrodymus ir paaiškinimus. Pareiškėjas 2017 m. vasario 7 d. buvo pakviestas 2017 m. vasario 24 d. atvykti į Migracijos departamentą apklausai dėl UAB „Sporto vadyba“ vykdomos veiklos“. K. A. 2017 m. vasario 27 d. atvykus į Migracijos departamentą, jam buvo pasiūlyta raštu atsakyti į apklausos lape nurodytus klausimus dėl jo vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje (el. byla, tomas 2, l. 192-204). Pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas, kad duomenų neatitikimo tikrovei atveju jam gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, taip pat įspėtas pateikti kiek įmanoma išsamesnius ir konkretesnius atsakymus į pateiktus klausimus.
Susipažinus su apklausos lapu, matyti, kad pareiškėjas į klausimą, kodėl nusprendė užsiimti verslu būtent Lietuvoje, atsakė nekonkrečiai, nurodydamas tik tai, kad labai palankus apmokestinimas, palyginus su kitomis šalimis. Pareiškėjas paprašytas įvardinti, kuriose valstybėse gyveno per pastaruosius 10 metų, nurodė, kad buvo turistiniais tikslais Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Pareiškėjas skunde teismui aiškino, kad iki 2016 m. spalio 7 d., kuomet tapo bendrovės akcininku, Lietuvos Respublikoje nesilankė, nes būtent leidimo laikinai gyventi gavimas sudaro teisėtą pagrindą atvykti į Lietuvą. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad iki 2016 m. spalio 7 d. taip pat užsiėmė sporto veikla yra šios srities žinovas, todėl nutarė investuoti į UAB „Sporto vadyba“ veiklą, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tai reiškia, kad į Lietuvos Respubliką K. A. atvyko tik dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo.
Abejones pareiškėjo tikraisiais ketinimais kelia ir jo paaiškinimai apie UAB „Sporto vadyba“ veiklą. Apklausos metu K. A. nenurodė, ar įmonės buveinė yra įsikūrusi tuo adresu, kuriuo ji registruota, kokie yra bendrovės veiklos rezultatai. Į klausimą apie savo kvalifikaciją ir patirtį profesinėje srityje pareiškėjas tik nurodė, kad turi ekonominį išsilavinimą, anksčiau įmonei nevadovavo, yra investuotojas, tačiau nedetalizavo, kur yra investavęs, dirbęs. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad šiuo metu dirba 1,6 val., jo darbas K., įmonės biure nesilanko, nes susitikimai vyksta baruose ir viešbučiuose. Pareiškėjas neatsakė į klausimą, kur yra vykdoma įmonės veikla, neįvardijo pagrindinių jos verslo partnerių ir kokie įmonės veiklos rezultatai nuo 2016 m. balandžio mėn., kaip vyksta atsiskaitymas su klientais. Pareiškėjas apklausos metu negalėjo nurodyti ir tikslios kitų įmonės darbuotojų darbo vietos, kokiu būdu buvo vykdoma jų atranka, kiek laiko įmonės darbuotojai praleidžia biure, kaip įmonės darbuotojams mokamas darbo užmokestis. Pareiškėjas nežinojo ir negalėjo įvardinti, kokio dydžio yra pelno mokestis Lietuvoje, negalėjo išvardinti pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių bendrovės veiklą, kokias verslo rizikas jis įžvelgia savo bendrovėje (el. byla, tomas 2, l. 192-204).
Pareiškėjas savo atsakymų apie įmonės veiklą neišsamumą, abstraktumą aiškina tuo, kad tik 2016 m. spalio 7 d. tapo įmonės akcininku, todėl nebuvo pakankamai laiko įsigilinti į šios įmonės veiklos subtilybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip pats pareiškėjas nurodo, jog jis į Bendrovės veiklą investavo nemažą sumą pinigų ((duomenys neskelbtini) Eur), todėl apdairus investuotojas, tikėdamas ekonominės naudos iš investicijų, privalo iš anksto domėtis įmonės veikla ir bent jau žinoti, kur įmonė vykdo veiklą, kokios akcininkų funkcijos, kokia įmonės darbo patirtis sporto srityje, veiklos rezultatai ir pan. Tačiau, kaip matyti, pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, neužsiėmė teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o savo dalyvavimą Bendrovės veikloje iš esmės apibūdino būsimuoju laiku, pažymėdamas, kad jis laukia sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Ketindamas dalyvauti įmonės veikloje, pareiškėjas, nelaukdamas leidimo laikinai gyventi išdavimo, turėjo teisę kreiptis dėl nacionalinės D vizos išdavimo, tačiau to nepadarė, teisindamas tai tuo, kad vizos ir leidimo laikinai gyventi išdavimo terminai yra tie patys. Visa tai rodo, kad pareiškėjas nedalyvavo ir nedalyvauja bendrovės veikloje, t. y. iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo neužsiėmė ir šiuo metu neužsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o jo žinios apie bendrovę yra paviršutiniškos.
Kaip matyti, atsakovas taip pat suabejojo 2016 m. spalio 7 d. Vilniuje sudarytos akcijų pasirašymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjas įsigijo 500 vnt. bendrovės naujai išleidžiamų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) Eur nominalios vertės akcijų už (duomenys neskelbtini) Eur, ir kasos pajamų orderio Nr. 104, kuriuo pareiškėjas neva į įmonės kasą grynaisiais pinigais sumokėjo (duomenys neskelbtini) Eur už įsigytas įmonės akcijas, autentiškumu ir atitikimu tikrovei, kadangi remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM duomenimis, pareiškėjo 2016 m. spalio 7 d. Lietuvoje nebuvo.
Migracijos departamentas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklos vietą. Iš Migracijos departamento sprendimo motyvų ir bylos medžiagos matyti, kad ši išvada grindžiama ne tik bendrovės darbuotojų apklausos metu duotais paaiškinimais, bet ir Migracijos valdybos patikrinimo metu surinktais duomenimis. Migracijos valdybos pareigūno 2017 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-43722 nurodyta, kad buvo nuvykta įmonės UAB „Sporto vadyba“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini) , šeštame aukšte ant kabineto durų, pažymėtų numeriu (duomenys neskelbtini), yra užrašyti minėtos įmonės ir UAB „Ecotech“ pavadinimai, tačiau durys užrakintos (el. byla, tomas 2, l. 183). Pabendravus su gretimai minėto kabineto esančios įmonės darbuotoja, paaiškėjo, kad pastaroji dirba užsienio įmonės „Polo handels“ atstovybėje, 602 kabinete. Ši darbuotoja dirba apie tris metus, tačiau kaimynų iš kabineto pažymėto numeriu 603 ji nepažįsta ir nėra mačiusi, kad ten dirbtų darbuotojai arba būtų atėję klientai. Taigi, informacijos, ar kokių nors patvirtinančių dokumentų, kur buvo vykdoma bendrovės veikla ir kur buvo įrengtos bendrovės darbuotojų darbo vietos iki 2017 m. kovo 1 d., byloje nėra. Pareiškėjo argumentai, jog bendrovės darbuotojų darbo pobūdis leido dirbti nuotoliniu būdu, atmestini kaip nepagrįsti, nes nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.
Taigi, pareiškėjo apklausos metu pareiškėjo pateikti paaiškinimai yra nekonkretūs, abstraktūs, paviršutiniški ir formalūs bei neįrodo pareiškėjo deklaruojamų tikslų leidimui laikinai gyventi gauti. Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, atsakovas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjui nėra reikalingas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu Lietuvos Respublikoje tam, kad jis galėtų nuolat ir efektyviai kontroliuoti įmonės veiklą Lietuvos Respublikoje ir dalyvauti įmonės valdyme, o jo tikrieji ketinimai siekiant gauti leidimą laikinai gyventi visai kiti. Todėl išvada, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas tam, kad gautų leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuotų savo buvimą Šengeno zonoje, yra pagrįsta.
Įvertinus byloje surinktus duomenis apie UAB „Sporto vadyba“ veiklą, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, jog įmonė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, yra fiktyvi. Pažymėtina, kad Įstatymo prasme fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 str. 6 d. (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija))
Bylos duomenys rodo, kad Migracijos departamentas iniciavo Bendrovės veiklos patikrinimą. Dėl to Migracijos departamento 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (15-01)3I-408(00089), vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, buvo pratęstas pareiškėjo prašymo išduoti laikinai gyventi nagrinėjimo terminas iki 2017 m. liepos 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsienio reikalų skyriaus (toliau – Migracijos valdyba) 2017 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-9033 bei 2017 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-18427 nurodoma, kad 2017 m. kovo 1 d. nuvykus bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), bendrovės nebuvo rasta. 2017 m. kovo 3 d. buvo išsiųsti kvietimai pardavimų vadybininkams D. M. ir N. L. 2017 m. kovo 16 d. atvykti į Migracijos valdybą, tačiau minėti bendrovės darbuotojai į Migracijos valdybą neatvyko ir nepranešė neatvykimo priežasčių. Taip pat buvo išsiųstas kvietimas elektroninio pašto adresu sportovadyba@mail.ru. Paskambinus telefonu (duomenys neskelbtini), atsiliepęs asmuo neprisistatė, nors teigė, kad yra girdėjęs apie bendrovės veiklą, tačiau nieko konkretaus pasakyti negalėjo. Minėtas asmuo pažadėjo susisiekti su bendrovės direktoriumi ir pranešti jam apie bendrovės patikrinimą bei informuoti Migracijos valdybą. 2017 m. gegužės 3 d. buvo nuvykta D. M. ir N. L. deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, tačiau minėtų darbuotojų namų durų niekas neatidarė. N. L. kaimynė iš 16 buto paaiškino, kad minėtas bendrovės darbuotojas dirba automobilių servise, daugiau ji nieko nežinojo.
Bylos duomenys taip pat rodo, kad Migracijos valdybai nepavykus apklausti bendrovėje įdarbintų trijų Lietuvos Respublikos piliečių, Migracijos departamentas pats ėmėsi šios iniciatyvos. Po ilgo apklausų laiko derinimo Migracijos departamente buvo apklausti bendrovės darbuotojai R. K., N. L. ir D. M. Susipažinus su šių asmenų apklausos metu pateiktais atsakymais dėl jų darbo UAB „Sporto vadyba“, matyti, kad jų atsakymai į klausimą dėl darbo funkcijų vietos ir funkcijų yra abstraktūs, prieštaringi. D. M. paminėjo, kad biuras įkurtas 2017 m. kovo mėn. adresu (duomenys neskelbtini), 6 aukšte, kad jo darbas yra surasti futbolininkų ir, kad jis žino, jog bendrovėje dar dirba R. ir N.. Minėtas darbuotojas negalėjo tiksliai nurodyti, kokias funkcijas atlieka kiti bendrovės darbuotojai (iškaitant akcininkus ir valdybos narius), už ką jie yra atsakingi, kur iki 2017 m. kovo 01 d. buvo įrengtos jų darbo vietos. Į klausimą, kur ir kaip dažnai susitinka su bendrovės direktoriumi ir (ar) kitais bendrovės darbuotojais, įskaitant bendrovės valdybos narius, atsakė, kad susitinka tuomet, kai atvažiuoja iš S. P. N. L. apklausos metu teigė, kad darbo sutartį su bendrove pasirašė 2016 m. rugsėjo 29 d. biure, adresu (duomenys neskelbtini), nors buvo deklaruota, kad bendrovė šiose patalpose veikia nuo 2017 m. kovo 3 d. Į klausimą, kur anksčiau (iki 2017 m. kovo 1 d.) buvo ir kur dabar yra įrengta jo darbo vieta bendrovėje, darbuotojas taip pat atsakė, kad biure, adresu: Vilnius, Naugarduko g. 100. N. L. nurodė, kad jis dirba nuo 8 iki 16 val., t. y. ne visą 8 val. darbo dieną, kaip deklaruojama su juo sudarytoje darbo sutartyje. Į klausimą, kur ir kaip dažnai susitinka su bendrovės direktoriumi ir (ar) kitais bendrovės darbuotojais, įskaitant bendrovės valdybos narius, minėtas darbuotojas pateikė tikrovės neatitinkantį atsakymą, kad „tik darbo vietoje kiekvieną dieną“, nes prieš tai apklaustas D. M. nurodė, kad gyvena S. P. ir tik kartais atvažiuoja į Lietuvą. R. K. apklausos metu nurodė, kad bendrovėje dirba nuo 9 iki 17 val., t. y. taip pat ne visą 8 val. darbo dieną, kaip sulygta darbo sutartyje. Taip pat šis darbuotojas klaidingai nurodė, kad darbo sutartis jam leido dirbti darbą nuotoliniu būdu, nes tai buvo nurodyta darbo sutartyje (darbo sutartyje tokios nuostatos nėra). Visi aukščiau paminėti darbuotojai apklausos metu negalėjo atsakyti, kokios paslaugos buvo (yra) teikiamos Lietuvos Respublikoje, ar bendrovė 2016 m. gegužės-gruodžio mėn. sudarė (turėjo sudarytų) sutarčių su Lietuvos Respublikos fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis dėl paslaugų teikimo, kokias paslaugas ir kam teikė bendrovė nuo 2016 m. balandžio 18 d. Nei vienas iš apklaustų bendrovės darbuotojų nepaminėjo nė vieno iš keturių 2016 m. gruodžio mėn. besikreipusio bendrovės akcininko ir valdybos nario, nors trys iš jų yra įdarbinti bendrovėje, jiems kiekvieną mėnesį priskaičiuojamas darbo užmokestis. Taigi, bendrovės darbuotojų apklausos duomenys leido Migracijos departamentui pagrįstai įtarti, kad pareiškėjas bendrovės veikloje nedalyvauja, darbuotojai pagal darbo sutartis iš tikrųjų nedirba, jų įdarbinimas yra fiktyvus. Aukščiau nustatytos aplinkybės taip pat suponuoja išvadą, kad bendrovėje nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirbo ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi Įstatymo redakcija) reikalavimo.
Pareiškėjo skundo argumentas, kad turėjo būti priimtas sprendimas dėl UAB „Sporto vadyba“ pripažinimo fiktyvia įmone, o tik po to sprendžiama dėl atsisakymo išduoti leidimo laikinai gyventi pagrindo, yra nepagrįstas. Remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu išduoti leidimą gyventi atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, taigi, tam, kad būtų konstatuota esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindui, pakanka nustatyti, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog įmonė yra fiktyvi. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo nuostatomis, atliko tyrimą ir ginčijamame sprendime išsamiai aptarė veiksnius, kurie šiuo atveju sudarė rimtą pagrindą manyti, jog UAB „Sporto vadyba“ yra fiktyvi. Pareiškėjas įrodymais nepaneigė Migracijos departamento patikrinimo išvadų. Šio patikrinimo išvados yra sudedamoji sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi dalis. Atskiro sprendimo dėl įmonės pripažinimo fiktyvia teisės aktai Migracijos departamentą priimti neįpareigoja.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965redakcija)); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija); jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p. (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396redakcija)).
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016), vertintina, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo paaiškinimais tiek apklausos metu, tiek ir skunde, patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo realios teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje yra pagrįstos.
Įvertinus tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog UAB „Sporto vadyba“ realiai vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas neatitiko sąlygų, kurios nustatytos norint gauti leidimą laikinai gyventi jo prašyme įvardintais ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais, be to, dalis duomenų (duomenys apie bendrovės veiklą, darbuotojus, veiklos vietą), kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, darytina išvada, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti sprendimą atsisakyti jam išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose numatytais pagrindais, dėl ko pareiškėjo skundo reikalavimai dėl atsakovo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išduoti leidimą pagrįstai netenkinti. Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjo prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos, o pareiškėjui taikomos poveikio priemonės motyvuotos.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo argumentus, susijusius su prašymo nagrinėjimo trukme ir padarytais procedūriniais pažeidimais, tačiau jie, teismo vertinimu, nėra reikšmingi, kadangi nėra pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio pažeidimai būtų apriboję objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir nulėmę Migracijos departamento sprendimo pagrįstumą.
Migracijos departamento 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-994 yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo , 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. A. (K. A.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Violeta Balčytienė
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Ina Kirkutienė