Civilinė byla Nr.2-998-781/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00605-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas suinteresuoto asmens prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „REGĖJIMAS“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.
2. Nutartimi dėl Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų UAB „REGĖJIMAS“ bankroto bylos iškėlimo teismas įpareigojo bendrovės valdymo organus (vadovą) per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. 2019 m. kovo 15 d. nutartimi teismas pratęsė bendrovės vadovui G. G. terminą įvykdyti įpareigojimą perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą ir dokumentus. 2019 m. balandžio 3 d. bankroto administratorė kreipėsi į teismą, prašydama skirti bendrovės vadovui baudą už nurodyto teismo įpareigojimo nevykdymą. Šis prašymas teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo atmestas, pratęsiant G. G. įpareigojimo dėl turto ir dokumentų perdavimo įvykdymo terminą iki 2019 m. gegužės 8 d. Teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi tenkino pakartotinį bankroto administratorės prašymą dėl baudos skyrimo bendrovės vadovui – skyrė G. G. 1 000 Eur baudą ir įpareigojo jį per 10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos visiškai įvykdyti pareigą perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą bei dokumentus.
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi bankrutavusios Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų UAB „REGĖJIMAS“ buvusiam vadovui G. G. pakartotinai paskyrė 1 400 Eur baudą už pareigos perduoti administratorei turtą ir dokumentus pažeidimą ir įpareigojo G. G. per 10 dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos visiškai įvykdyti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartyje ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytą pareigą perduoti įmonės administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
4. Suinteresuotas asmuo G. G. pateikė teismui prašymą panaikinti 2020 m. vasario 25 d. nutartimi paskirtą baudą. Prašyme nurodoma, kad po šios nutarties priėmimo G. G. nedelsdamas ėmėsi organizuoti įmonės dokumentų, esančių įmonės nuomotose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), perdavimą bankroto administratorei, bankroto administratorei pateikė patalpų nuomos sutartį ir patalpų savininkės direktoriaus kontaktus bei šios įmonės patvirtinimą, jog nuomos sutartis galioja, yra neterminuota, savininkė neprieštaraujama dėl patekimo į patalpas priverstiniu būdu 2020 m. kovo 4 d., 15:00 val., tačiau jo organizuotas dokumentų perėmimas taip ir neįvyko dėl bankroto administratorės nerastų papildomų pajėgų dokumentams iš patalpų paimti. Tai dar kartą patvirtina, kad ne jis nenori perduoti, o administratorė nenori perimti turto ir dokumentų. 2020 m. kovo 5 d. administratorė atsiuntė pranešimą, kad planuoja bendrovės dokumentus iš patalpų pasiimti 2020 m. kovo 12 d. Bankroto administratorė siekia pasiimti dokumentus suėjus visiems 2020 m. vasario 25 d. nutartyje nurodytiems terminams, t. y. ir teismo nustatytam terminui dėl įmonės dokumentų perdavimo, ir terminui prašymui dėl paskirtos baudos peržiūrėjimo teikti, kad teismui G. G. negalėtų įrodyti atlikęs reikalingus veiksmus ir nebūtų pagrindo sumažinti ar panaikinti skirtą baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi netenkino suinteresuoto asmens G. G. prašymo panaikinti 2020 m. vasario 25 d. nutartimi jam paskirtą baudą.
6. Teismas sprendė, jog tai, kad po prašymo dėl baudos panaikinimo pateikimo, 2020 m. kovo 12 d., dalyvaujant G. G., iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo perimti jose buvę įmonės dokumentai, nesudaro pagrindo panaikinti ar sumažinti G. G. paskirtą baudą.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bauda G. G. buvo paskirta už jo elgesį, t. y. įmonės dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratorei, iki nutarties pakartotinai skirti baudą priėmimo, todėl vien tik tas faktas, kad G. G. jau po to, kai jam 2020 m. vasario 25 d. nutartimi buvo pakartotinai paskirta bauda, ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad būtų perduoti įmonės dokumentai, nesudaro pagrindo naikinti skirtą baudą.
8. Konstatuota, jog buvusio vadovo elgesys, kuomet ankstesne teismo nutartimi jau esant kartą paskirtai baudai už dokumentų bei turto neperdavimą, G. G. ir toliau ilgą laiką nesiėmė jokių realių veiksmų, siekiant tinkamai įvykdyti iš įstatymo kylančią pareigą, suponuoja išvadą apie G. G. piktybišką pareigos perduoti dokumentus ir turtą nevykdymą, tokiais veiksmais trukdant įgyvendinti bankroto proceso koncentracijos ir operatyvumo principus, tinkamai atlikti bankroto procedūras.
9. Teismas sprendė, kad G. G. susitikimo metu nemokumo administratorei pateikė tik 2019 m. kovo 25 d. priėmimo – perdavimo aktą, prie kurio buvo pridėtas perduodamų dokumentų sąrašas, susidedantis iš 36 lapų ir 1687 bylų, tačiau duomenų, kad G. G. būtų perdavęs ir 2019 m. kovo 1 d. įmonės balansą, nėra užfiksuota, todėl ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad 2019 m. kovo 1 d. bendrovės balansas buvo parengtas jau po 2020 m. vasario 25 d. nutarties priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Suinteresuotas asmuo G. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, kuriuo prašė šią nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti jam paskirtą 1 400 Eur baudą bei panaikinti nutarties motyvus dėl 2019 m. kovo 1 d. bendrovės balanso parengimo po 2020 m. vasario 25 d. nutarties priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Bendrovės turtas ir dokumentai galėjo būti ir buvo tik dvejose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Abi šias patalpas bendrovė nuomojosi, todėl bankroto administratorė, pasinaudodama jai suteiktais įgaliojimais, galėjo patekti į šias patalpas.
10.2. Atvykusi ir apžiūrėjusi patalpas bei jose esantį dokumentų kiekį, bankroto administratorė dokumentus pasiimti atsisakė, nes buvo nepasiruošusi, be reikalingų padėjėjų ir transporto. Pati bankroto administratorė šias aplinkybes yra patvirtinusi, todėl akivaizdu, kad dokumentus ir kitą patalpose buvusį turtą suinteresuotas asmuo buvo pasirengęs perduoti jau prieš metus, t. y. 2019 m. kovo 25 d.
10.3. Suinteresuoto asmens organizuotas dokumentų perėmimas neįvyko dėl bankroto administratorės nerastų papildomų pajėgų dokumentams iš patalpų paimti, o tai patvirtina, kad ne G. G. nenorėjo perduoti, o administratorė nenorėjo perimti turto ir dokumentų.
10.4. Bankroto administratorė nekėlė klausimo, kada buvo parengtas 2019 m. kovo 1 d. bendrovės balansas ir nuo kada jis buvo patalpose, tačiau teismas savo iniciatyva padarė neteisingas ir deklaratyvias išvadas, kurių nepagrindžia įrodymai.
11. Bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog dar iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo nuomojamas patalpas atlaisvino ir bendrovės turtą bei dokumetus išsivežė G. G.. Pažymi, jog G. G. visą laiką galėjo gauti dokumentus, patvirtinančius tai, kad bendrovė patalpas valdė nuomos teisės pagrindu, bei susitarti su patalpų savininkais dėl patekimo į patalpas, tačiau G. G. elgesys rodo, kad jis, turėdamas realią galimybę įvykdyti pareigą, piktybiškai ir nesąžiningai neteikė bendrovės dokumentų bankroto administratorei.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2019 m. kovo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją. Bankroto administratorė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė 2019 m. lapkričio 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1595-553/2019 kopiją, 2020 m. balandžio 30 d. lydraščio kopiją, 2018 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitos – faktūros kopiją bei 2018 m. rugsėjo 20 d. pinigų priėmimo kvito kopiją.
14. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nauji įrodymai galėjo būti kartu su prašymu dėl baudos panaikinimo pateikti pirmosios instancijos teismui, o apeliantas nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui. Be to, bankroto administratorės pateikti nauji įrodymai taip pat galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl baudos panaikinimo, o bankroto administratorė nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju nutartis, kuria Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų UAB „REGĖJIMAS“ iškelta bankroto byla ir suinteresuotas asmuo įpareigotas perduoti administratorei Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų UAB „REGĖJIMAS“ turtą ir dokumentus, priimta 2019 m. sausio 7 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, todėl šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos.
18. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą.
19. Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-511-330/2018).
20. Bylos duomenimis Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi iškėlė Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų UAB „REGĖJIMAS“ bankroto bylą ir ta pačia nutartimi nustatė bendrovės valdymo organams 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą perduoti bankroto administratorei UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, 2020 m. vasario 25 d. nutartimi patenkinęs pakartotinį bankroto administratorės prašymą dėl baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo, paskyrė buvusiam bendrovės vadovui 1 400 Eur baudą. Tokį savo procesinį sprendimą motyvavo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus neįvykdymu. Skundžiamu procesiniu sprendimu teismas atsisakė tenkinti suinteresuoto asmens prašymą panaikinti jam paskirtą baudą. Bankroto byloje surinktų duomenų pagrindu teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo bankrutavusios Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų UAB „REGĖJIMAS“ turtu ir dokumentais disponavo, tačiau nustatytu terminu jų neperdavė bankroto administratorei, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jis įvykdė teismo ir ĮBĮ nustatytą įpareigojimą tinkamai.
21. Byloje nėra ginčo, kad G. G., iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, buvęs Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų UAB „REGĖJIMAS“ vadovu, nei bendrovės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nei kitų finansinės atskaitomybės dokumentų bankroto administratorei nustatytu terminu neperdavė. Šio įpareigojimo neįvykdymą G. G. grindžia tuo, jog pati bankroto administratorė atsisakė perimti bendrovės dokumentus ir turtą, todėl esą jo kaltės dėl to, kad jie nustatytu terminu nebuvo pateikti, nėra, bankroto administratorė pati galėjo ir turėjo imtis veiksmų dokumentams ir turtui gauti.
22. Nustatyta, jog prašymą panaikinti baudą nagrinėjamu atveju G. G. grindžia iš esmės vieninteliu motyvu, t. y., kad jis po 2020 m. vasario 25 d. nutarties priėmimo ėmėsi aktyvių veiksmų, jog bankroto administratorei būtų perduoti įmonės dokumentai, esantys patalpose adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tik dėl bankroto administratorės veiksmų (neveikimo) dokumentai nebuvo perduoti per teismo nutartyje nustatytą 10 dienų terminą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog po G. G. prašymo dėl baudos panaikinimo pateikimo, 2020 m. kovo 12 d., dalyvaujant G. G., iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo perimti (išvežti) jose buvę įmonės dokumentai. Teismo vertinimu, bauda apeliantui buvo paskirta už jo elgesį, t. y. įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratorei iki nutarties pakartotinai skirti baudą priėmimo, todėl faktas, kad G. G. po 2020 m. vasario 25 d. teismo nutarties skirti jam pakartotinę baudą, ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad būtų perduoti įmonės dokumentai, nesudaro pagrindo naikinti paskirtą baudą už tinkamo teismo įpareigojimo nevykdymą iki 2020 m. vasario 25 d. teismo nutarties priėmimo. Akivaizdu, jog pareiškėjas disponavo bendrovės turtu ir dokumentais, tačiau nevykdė pareigos perduoti jų po bankroto bylos iškėlimo bendrovei bankroto administratorei, todėl toks elgesys laikytinas netinkamu ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos įvykdymui, už kurį skirtina šioje teisės normoje nustatyta bauda. Nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad neperduoti įmonės dokumentai išlikę ir buvo apelianto žinioje bei paneigia apelianto argumentus dėl bankroto administratorės atsisakymo perimti turtą ir dokumentus.
23. Atskirajame skunde G. G. teigia, kad šiuo atveju pati bankroto administratorė turėtų inicijuoti bendrovės turto bei dokumentų perėmimą. Pažymėtina, kad pareiga bankroto administratorei perduoti visą įmonės turtą bei dokumentus ir atsakomybė už netinkamą tokios pareigos vykdymą tenka būtent įmonės vadovui. Tuo tarpu apeliantas nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių vertinti, kad egzistavo nuo jo valios nepriklausančios priežastys, trukdžiusios įvykdyti pareigą perduoti atitinkamą turtą bei dokumentus administratorei. Priešingai, iš procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų akivaizdu, jog pats apeliantas iki 2020 m. vasario 25 d. teismo nutarties skirti jam pakartotinę baudą iš esmės nesiėmė jokių veiksmų, kurie patvirtintų jo pastangas bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus perduoti bankroto administratorei. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria skundžiamos nutarties motyvams, jog buvusio vadovo elgesys, kuomet 2019 m. rugjūčio 8 d. teismo nutartimi jau esant kartą paskirtai baudai už dokumentų bei turto neperdavimą, G. G. ir toliau ilgą laiką nesiėmė jokių realių veiksmų, siekiant tinkamai įvykdyti įstatymo pagrindu kylančią pareigą, suponuoja išvadą apie buvusio vadovo piktybišką pareigos perduoti dokumentus ir turtą nevykdymą, tokiais veiksmais trukdant įgyvendinti bankroto proceso koncentracijos ir operatyvumo principus, tinkamai atlikti bankroto procedūras.
24. Apeliantas taip pat teigia, kad bankroto administratorė nekėlė klausimo, kada buvo parengtas 2019 m. kovo 1 d. bendrovės balansas ir nuo kada jis buvo patalpose, tačiau teismas padarė neteisingas ir deklaratyvias išvadas, kurių nepagrindžia įrodymai, t. y. jog 2019 m. kovo 1 d. bendrovės balansas buvo parengtas po 2020 m. vasario 25 d. teismo nutarties priėmimo. Apeliantas prašo pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties motyvus, kuriais teismas pasisakė dėl 2019 m. kovo 1 d. bendrovės balanso parengimo aplinkybių.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus). Priešingas aiškinimas nesiderintų su asmens teisės į teisminę gynybą realumo ir veiksmingumo imperatyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015). Minėtas išaiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, aktualus bei pagal analogiją taikytinas ir sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, galinčių sukurti byloje dalyvaujančiam asmeniui teisinius padarinius ateityje.
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. kovo 12 d. G. G. bankroto administratorei perdavė įmonės balansą, sudarytą 2019 m. kovo 1 d. duomenimis. Savo procesiniuose dokumentuose G. G. nurodo, kad šis balansas buvo parengtas dar prieš metus ir buvo siekta jį perduoti administratorei dar 2019 m. kovo 25 d., kuomet ji buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini), esančias patalpas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog aplinkybę, kad balansas buvo parengtas dar 2019 metais G. G. nurodė tik po 2020 m. kovo 12 d. įvykusio dokumentų perdavimo, t. y. iki tol savo procesiniuose dokumentuose, kartu ir prašyme dėl 2020 m. vasario 25 d. nutartimi paskirtos baudos panaikino, apeliantas nenurodė, kad minėtas bendrovės balansas buvo parengtas anksčiau. Akcentuotina, kad, jei balansas buvo parengtas dar prieš metus, t. y. 2019 metais, apeliantas šį balansą galėjo perduoti administratorei ne tik 2019 m. kovo 25 d. susitikimo metu, bet ir kitais būdais, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Be to, iš 2019 m. kovo 25 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad G. G. 2019 m. kovo 25 d. susitikimo metu bankroto administratorei pateikė tik 2019 m. kovo 25 d. priėmimo – perdavimo aktą, prie kurio buvo pridėtas perduodamų dokumentų sąrašas, susidedantis iš 36 lapų ir 1687 bylų. Duomenų, kad G. G. būtų perdavęs 2019 m. kovo 1 d. bendrovės balansą, nėra. 2019 m. kovo 25 d. priėmimo – perdavimo akte ir prie jo pridėtame bylų sąraše duomenų apie 2019 m. kovo 1 d. bendrovės balansą taip pat nėra. Įvertinęs minėtas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2019 m. kovo 1 d. bendrovės balanso parengimo po 2020 m. vasario 25 d. teismo nutarties priėmimo, kurioje vienas iš pagrindų skirti G. G. baudą, buvo nurodytas įmonės balanso nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienai neparengimas ir nepateikimas bankroto administratorei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinio proceso metu į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, todėl atskirojo skundo argumentai dėl teismo nutarties motyvų šalinimo atmestini kaip nepagrįsti.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
28. Remdamasis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nepagrindė prašymo panaikinti jam paskirtą baudą, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė ją panaikinti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą bei teisėtą Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Suinteresuoto asmens G. G. atskirojo skundo netenkinus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jūratė Varanauskaitė