Baudžiamoji byla Nr. 2K-215-303/2015

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01379-2013-2

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

                                                                        1.1.8.11;

                                                                                  1.1.10.1;

                                                                        1.2.27.5.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Tomo Šeškausko ir pranešėjos Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu M. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 290 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė M. D. paskirta laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. gruodžio 28 d. 3.30 val. iki 2013 m. gruodžio 28 d. 13.10 val. (viena para).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 71 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu M. D. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 5 MGL dydžio (650 Lt, t. y. 188 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, tenkinant prokuroro apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendis pakeistas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu M. D. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie didesnės neatliktos bausmės pridedant dalį bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė M. D. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas, panaikinta.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

M. D. nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 28 d., apie 1.10 val., Kaune, Vilties g., prie namo Nr. 5, sustabdytas policijos pareigūnų dėl automobilio „Toyota Hilux“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vairavimo esant neblaiviam, po neblaivumo patikrinimo vežamas tarnybiniu automobiliu į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatą įžeidė savo pareigas einančius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyresniuosius patrulius K. B. ir S. L., išplūsdamas juos necenzūriniais ir jų garbę bei orumą žeminančiais žodžiais.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendį, konstatavo, kad nusikalstama veika padaryta ankstesnės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. sausio 20 d. nuosprendis įvykdytas 2014 m. sausio 21 d., BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis nesivadovavo, nes tuo metu jis jau buvo išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui ir laikomas atlikusiu bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, jog jei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu jau yra teismo pagal BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punktą (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos l d.) priimta nutartis, naują apkaltinamąjį nuosprendį priimantis teismas turėtų konstatuoti, kad kituose (neigiamuose) teismo aktuose tam tikros aplinkybės buvo nustatytos neteisingai ir, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, bausmes subendrinti (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-15/2009, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Nuteistasis nurodo, kad BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, galiojęs iki 2012 m. liepos 1 d., numatė, jog suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, jeigu nuteistasis įvykdė teismo paskirtus įpareigojimus ir nepadarė teisės pažeidimų, sąlygojančių administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonių taikymą, nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu teismo nutartimi atleidžiamas nuo bausmės.

Nuo 2012 m. liepos 1 d. BK 75 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probacijos vykdymas baigiamas bausmės vykdymo atidėjimo ar laisvės atėmimo bausmės paskutinę dieną ir, esant šioms sąlygoms, probuojamasis išregistruojamas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Kasatorius nurodo, kad jis iš šio registro išregistruotas 2014 m. sausio 21 d., taigi yra atlikęs anksčiau paskirtą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pasikeitęs BK 75 straipsnio teisinis reglamentavimas neatsako į klausimą, kaip turi būti daroma, kai probacijos vykdymas pasibaigia. Taip pat teismas nurodė, kad nei Probacijos įstatymas, nei BPK šiuo metu nereglamentuoja, kaip turi elgtis teismai skirdami bausmę, kai naujo nuosprendžio priėmimo metu jau būna pasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis. Šią situaciją teismas pripažino teisės spraga, kartu nurodydamas, kad problemos sprendimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 2A-7-15/2009, 2K-391/2013. Šių nutarčių analizė rodo, kad BK 64 straipsnio taikymo klausimas tose bylose buvo sprendžiamas esant priimtoms teismų nutartims atleisti asmenis nuo bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui po to, kai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tie asmenys padarė naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje teisinė situacija apibrėžta Probacijos įstatymo sukurtų teisinių pasekmių, todėl analizuota teismų praktika ne visai atitinka šios bylos situaciją. Kasatoriaus manymu, teismas plečiamai aiškino teisės normas ir netinkamai interpretavo kasacinio teismo praktiką, pateikė bendro pobūdžio samprotavimus apie bausmės tikslus, nepagrįstai įvardydamas susidariusią teisinę situaciją „formaliais pagrindais“, nenurodė teisinių argumentų, kaip ši teisės spraga turi būti sprendžiama.

Kasatoriaus manymu, teismas neteisingai aiškino Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas teigdamas, kad jis negali būti laikomas atlikusiu bausmę, nes 2013 m. gruodžio 28 d. vairavo automobilį neblaivus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta, kad jei aprobuojamas asmuo padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Tai reiškia, kad tokiomis aplinkybėmis probuojamo asmens teisinis statusas sprendžiamas atskiru teismo procesu pagal nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimą. Šiuo atveju tokio sprendimo nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo teigti apie bausmės atlikimo fakto nepasibaigimą.

Taigi apeliacinės instancijos teismas įvardijo teisinę abejonę dėl teisės normų taikymo, tačiau nepateikė teisinių argumentų dėl jos sprendimo. Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir realizuoti teisingumo principo įgyvendinimą. Šis principas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir pripažinus asmenį kaltu jam skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Paskirtoji bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir paskirta tiksliai vadovaujantis BK bendrosios dalies teisės normomis. Nuteistasis teigia, kad šiuo atveju bausmės paskyrimas sukėlė pagrįstą abejonę jos teisėtumu dėl paties teismo pozicijos prieštaringumo, todėl visos abejonės vertintinos jo naudai.

Taip pat kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, o pateikti argumentai nepagrindžia išvados, jog nėra galimybės taikyti šį įstatymą. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, apibūdinančias tiek pačią veiką, tiek kaltinamojo asmenybę. Be to, įstatymas nedraudžia realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dar kartą, kai šis institutas jau buvo taikytas dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos ir tai padaryti net bausmes subendrinus vadovaujantis BK 64 straipsniu.

Nuteistasis nurodo, kad teismas nevertino, jog teisme jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir paskirtus įpareigojimus vykdė, Probacijos tarnybos darbuotojams problemų nekėlė, administracinių teisės pažeidimų nepadarė, savo elgesį įvertino ir padarė išvadas. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad jis 26 kartus baustas administracine tvarka, paskirtos baudos išieškotos priverstinai. Tačiau visi šie teisės pažeidimai padaryti 2000–2010 metais ir nuobaudos paskirtos dar iki 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžio. Taigi, anot kasatoriaus, šios aplinkybės buvo reikšmingos priimant ankstesnį, 2012 m. sausio 20 d. nuosprendį.

Taip pat, kasatoriaus manymu, ne visai pagrįstas teismo teiginys, kad jis turi galiojančią nuobaudą už vairavimą išgėrus (2013 m. gruodžio 28 d. įvykis). Kasatorius nurodo, kad tai, jog jis beveik dvejus metus laikėsi paskirtų įpareigojimų, leidžia teigti, kad jis iš to išvadas padarė, savo veiksmus, padarytus 2013 m. gruodžio 28 d., vertina labai neigiamai. Teismo išvada apie teisės pažeidimų sistemiškumą nepagrįsta faktais, todėl galima tik spėti, kad teismas omenyje turi 2000–2010 metais paskirtas administracines nuobaudas. Kasatorius taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad augina mažamečius vaikus, turi darbą motinos ūkyje ir iš to išlaiko šeimą. Pagal teismų praktiką, vertinant duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kaip laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks teigiamus kaltinamojo socialinius ryšius. Be to, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė artima straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmės maksimumui, todėl, kasatoriaus manymu, atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą ir kitas aplinkybes, ji yra per griežta.

Kartu nuteistasis nurodo, kad atsakomybė už beveik tapačius veiksmus numatyta ne tik BK 290 straipsnyje, bet ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių ji laikytina pavojingesne. Didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka; be to, svarbu ir tai, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu, ar nebuvo kaltininkas išprovokuotas tokiam elgesiui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-229/2014). Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo atveju veika padaryta pareigūnų automobilyje nakties metu, jo išsakytus žodžius girdėjo tik pareigūnai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad policijos pareigūnų, ypač dirbančių viešosios tvarkos saugojimo ir užtikrinimo srityje, profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti ir spręsti bręstančias ar jau kilusias konfliktines situacijas, kurių metu viešosios tvarkos pažeidėjų pasakytų žodžių ar jo turinio toleravimo laipsnis turi būti daug aukštesnis, todėl baudžiamosios teisės kaip ultima ratio taikymas turi būti pamatuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2014). Nagrinėjamoje byloje jo išsakyti žodžiai neturėjo įtakos pareigūnų tarnybos eigai, jie galėjo vykdyti savo pareigas ir jas vykdė netrukdomai. Nepaisant visko, jis savo kaltę pripažino ir iš tiesų dėl to gailisi. Taigi, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai neįvertino visų aplinkybių, leidusių pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti bausmės vykdymą atidedant.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu M. D. pagal BK 286 ir 290 straipsnius buvo nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kasatorius padarė 2013 m. gruodžio 28 d., t. y. ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu. Ši aplinkybė leido apeliacinės instancijos teismui pagrįstai taikyti BK 64 straipsnio nuostatas, nes aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismui priimant 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendį M. D. buvo atlikęs Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir išregistruotas iš aprobuojamų asmenų registro, šiuo atveju nėra pagrindas netaikyti BK 64 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai, kad kasatorius padarė naują nusikalstamą veiką baigdamas atlikti ankstesnę bausmę, neturi lemiamos reikšmės. Duomenys apie tai, kad asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, bausmės vykdymo atidėjimo metu gali būti padaręs naują nusikalstamą veiką, gali atsirasti tiek iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo, tiek ir šiam terminui pasibaigus. Kita vertus, tokiais atvejais nebendrinant bausmių pagal BK 64 straipsnį būtų formuojama nuomonė, kad galima išvengti dalies ar net visos paskirtos bausmės atlikimo, o tai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti atvejai, kada teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors baudžiamasis įstatymas nenustato, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti asmeniui taikomas tik vieną kartą, tačiau BK 75 straipsnio 1 dalies formuluotė teismui suteikia tokią teisę tik nustačius pakankamą pagrindą (nusikalstamos veikos aplinkybės, kaltininko asmenybė ir kiti reikšmingi duomenys) manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. šis institutas taikomas ne kiekvienu, o tik išimtiniais atvejais. Prokuroras nurodo, kad M. D. anksčiau yra teistas keturis kartus už panašias veikas ir sąlyginai švelniomis bausmėmis. Jis daug kartų baustas administracine tvarka, teistumas neišnykęs, bausmės vykdymas jam jau buvo atidėtas. Tai, kad M. D. yra baustas už panašias nusikalstamas veikas, rodo, kad jis nėra linkęs taisytis, išvadų dėl ankstesnių teistumų nepadarė, linkęs nuolat pažeidinėti tas pačias įstatymų saugomas vertybes. Kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad policijos pareigūnus jis įžeidė jų tarnybiniame automobilyje, nakties metu, negirdint pašaliniams asmenims, nėra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, pareigūnų įžeidinėjimas necenzūriniais žodžiais nebuvo momentinis, truko ilgą laiką, kaip atsakas į jų teisėtus veiksmus – už administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą. Prokuroro nuomone, įvertinus kasatoriaus asmenybę, ankstesnius teistumus, nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnį, ir skunde nurodoma aplinkybė, jog realus bausmės atlikimas iš esmės paveiks M. D. socialinius ryšius.

Nuteistojo M. D. kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl BK 290 straipsnio atribojimo nuo administracinės atsakomybės

BK 290 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pasipriešinimą, inter alia, policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš esmės tiek ATPK 187 straipsnio, tiek ir BK 290 straipsnio paskirtis ta pati – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Todėl sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemą, teismai vadovaujasi bendrąja ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-375/2011 ir kt.). Atribojant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą, būtina įvertinti padarytą veiką pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, vadovautis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285/2014). Šių nuostatų, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai nepažeidė.

Byloje nustatyta, kad kasatorius, būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas 2,17 promilės girtumas), vairavo automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams pranešus, kad dėl vairavimo neblaiviam jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, M. D. pradėjo siūlyti pinigus, o perspėtas nutraukti neteisėtą veiklą, pareigūnus išplūdo vadindamas juos „lopais“, „pederastais“ ir kitais necenzūriniais, jų garbę bei orumą žeminančiais žodžiais. Į raginimus nusiraminti nereagavo ir toliau visą kelią, iki buvo atvežtas į Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariatą, policijos pareigūnus intensyviai įžeidinėjo. Įžeidžiantys žodžiai buvo M. D. atsakas į teisėtai atliekamas pareigūnų pareigas, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą ir tik dėl to, kad šie veikia teisėtai, siekdami įforminti administracinį teisės pažeidimą. Pasakytų necenzūrinių, orumą žeidžiančių žodžių prasmė, adresatai, kuriems jie buvo skirti, bei pati situacija, kuriai esant tie žodžiai buvo pasakyti, jų tikslas – tyčia pažeminti savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – nuteistajam M. D. buvo suprantami ir aiškūs. Pagal byloje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius padarytos veikos požymius, įžeidimo pavojingumą lėmė kasatoriaus padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas bei trukmė. Tokie veiksmai aiškiai pavojingesni negu administracinis nusižengimas, numatytas ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Taigi nuteistojo M. D. veiksmus, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teismai pagrįstai pripažino, kaip atitinkančius BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Ta aplinkybė, kad įžeidimas buvo išsakytas tik pareigūnams, o kiti asmenys jo negirdėjo, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 290 straipsnį. Nors viešas įžeidimas įžūliau ir šiurkščiau pažeidžia nusikaltimo objektą,  tačiau atsakomybė pagal šį straipsnį kyla nepriklausomai nuo to, ar įžeidimas pasireiškia viešu ar neviešu valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu.

Dėl BK 64 ir 75 straipsnių taikymo

BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Byloje nustatyta, kad kasatorius Kauno apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 290 straipsnį laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių. BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu  subendrinus paskirtas bausmes, galutinė subendrinta bausmė M. D. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. D. atidėtas dvejiems metams, paskiriant jam BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt, t. y. 188 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Naują nusikalstamą veiką, dėl kurios M. D. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, kasatorius padarė 2013 m. gruodžio 28 d., t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas.

Taigi, apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatęs, kad M. D. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam paskirtą bausmę už naujai padarytą nusikalstamą veiką, pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, pagrįstai subendrino su Kauno apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės – vienerių metų šešių mėnesių, pridėdamas nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, konkrečiu atveju – du mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę M. D. nustatė laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams (BK 64 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. D. bausmę, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, ištaisęs pirmosios instancijos teismo teisės taikymo klaidą dėl M. D. paskirtų bausmių subendrinimo, neatidžiai apsvarstė visas bylos aplinkybes, leidžiančias manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaip pagrįstai skunde nurodo kasatorius, baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nuartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014).

Bylos duomenimis, M. D. nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo metu, turint keturis neišnykusius teistumus už nesunkių nusikaltimų padarymą. Be to, teismas nustatė ir vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. tai, kad nusikalstamą veiką M. D. padarė apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,17 promilės girtumas) ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Po bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka jam pridėta bausmė, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta už du nesunkius nusikaltimus.

Kita vertus, be minėtų, M. D. neigiamai apibūdinančių duomenų, nustatyta ir tai, kad visi nuteistojo padaryti nusikaltimai yra panašaus pobūdžio, nesunkūs. Nustatyta ir tai, kad M. D., prisipažino padaręs savo pareigas einančių policijos pareigūnų įžeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, o tai pirmosios instancijos teismas įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad nors šis nusikaltimas buvo padarytas bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau per ankstesniu teismo nuosprendžiu nustatytą dvejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kuris ėjo į pabaigą (iki termino pabaigos buvo likę 23 dienos), nuteistasis, sprendžiant iš bylos duomenų, laikėsi jam nustatytų probacijos sąlygų. Iki įvykio dieną fiksuoto administracinio teisės pažeidimo – būdamas neblaivus M. D. vairavo transporto priemonę (Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarimu M. D. nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, 126 straipsnio 4 dalį), nuteistasis galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Byloje nustatyta ir teigiamų kasatoriaus savybių: M. D. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, jais rūpinasi, dirba, t. y. ūkininkauja pats savo ūkyje bei dirba motinos ūkyje, kur apibūdinamas tik teigiamai. Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad, paskyrus M. D. realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – netekęs darbo, nuteistasis negalėtų padėti šeimai finansiškai, jo sutuoktinei būtų sunku auginti ir išlaikyti du mažamečius vaikus, jais rūpintis, mokėti mokesčius, kiltų rimtų problemų dėl kasatoriaus ūkio likimo (pagal bylos duomenis, M. D. ūkio veiklos kryptis – augalininkystė 148,85 ha plote).

Kolegija daro išvadą, kad M. D. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už nesunkių, panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus tai, kad M. D. ne pirmą kartą nuteistas už nusikaltimus viešajai tvarkai bei valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, jam skirtinas įpareigojimas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte, – dalyvauti elgesio pataisos programoje. Šis įpareigojimas kartu su baudžiamojo poveikio priemone, numatyta BK 71 straipsnyje, ir pareiga, numatyta BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kasacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, ribos nuteistojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nuosprendį pakeisti.

M. D. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams – vykdymą atidėti dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, M. D. paskirti: 1) įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) pareigą vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) baudžiamojo poveikio priemonę – jam per tris mėnesius nuo nutarties paskelbimo dienos sumokėti 5 MGL (188 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                              Viktoras Aidukas

                                                                                                                              Tomas Šeškauskas

                                                                                                                              Audronė Kartanienė