VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras ieškinį atsakovams A. V. ir MB ,,Baltic Promo“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. V. ir MB ,,Baltic Promo“ 932,45 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019-07-03 (duomenys neskelbtini) dėl A. V., vairavusio MB „Baltic promo“ priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, „SEESAM INSURANCE AS“ Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 12 1.1 p.), atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 932,45 EUR dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo “SEESAM INSURANCE AS“ Lietuvos filialui išmokėtą 932,45 EUR draudimo išmoką.
Atsakovai A. V. ir MB ,,Baltic Promo pateikė atsiliepimus, kuriais nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad eismo įvykio metu draudimo sutartis galiojo, nes buvo sumokėta draudimo įmoka, o prašoma priteisti žala yra per didelė.
Atsakovas A. V. pateikė 2020-06-03 papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog transporto priemonė buvo apdrausta ir Sutartis įsigaliojo nuo jos sudarymo momento, o ne skaičiuojant nuo kitos kalendorinės dienos po Sutarties sudarymo. Atsakovas buvo suklaidintas Draudimo sutarties įsigaliojimo momento, teigiant, jog ji pradėjo galioti nuo kitos dienos nei buvo sudaryta, nepaisant, jog Draudimo įmoka buvo sumokėta.
2020 m. gegužės 20 d. nutartimi nutarta skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad 2019-07-03 (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo A. V., vairavusio MB „BALTIC PROMO“ priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – eismo įvykis). Tai patvirtina 2019-08-08 pranešimas apie eismo įvykį, 2019-08-26 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 41D(V)-2593 bei eismo įvykio deklaracija (teismas nenurodo bylos lapų, kadangi Liteko sistemoje nepavyko suformuoti bylos).
SEESAM INSURANCE AS Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 12 1.1 p.), atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 932,45 EUR dydžio draudimo išmoką, kadangi SEESAM INSURANCE AS Lietuvos filialas vertinimu eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo SEESAM INSURANCE AS Lietuvos filialui išmokėtą 932,45 EUR draudimo išmoką. Tai patvirtina transporto priemonės techninės apžiūros protokolas, fotonuotraukos, 2019-07-24 UAB „Automobilių priežiūros centras“ remonto sąmata, 2019-08-01 PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusio asmens prašymas dėl žalos atlyginimo, žalos skaičiavimo išvada ir 2019-08-28 SEB banko mokėjimo nurodymas.
Atsakovai atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, jog eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šį argumentą atsakovai grindė 2019-07-03 mokėjimo nurodymu SEESAM INSURANCE AS Lietuvos filialas, kurio paskirtis – draudimo paslaugos, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – mokėjimo įrodymas).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Nevykdant įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas vykdant, įrodinėjimo subjektui (proceso šaliai) gali atsirasti atitinkamų padarinių.
Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius faktinius duomenis, teismas sprendžia, jog atsakovai netinkamai vykdė įrodinėjimo pareigą – nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Iš pateikto mokėjimo nurodymo objektyviai nėra galimybės nustatyti, kada ir kokiomis sąlygomis buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent – atsakovai nepateikė Draudimo sutarties, iš kurios būtų aiškiai matyti Sutarties įsigaliojimo momentas; pabrėžtina, jog su papildomais paaiškinimais atsakovas pateikė draudimo sutarčių pavyzdžius, kuriuose aiškiai apibrėžtas Sutarčių galiojimo laikas (įsigaliojimo momentas ir pabaiga). Tuo tarpu Sutarties, kuria buvo apdrausta transporto priemonė aktuali šiai bylai, atsakovai nepateikė. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad objektyviai nėra galimybės patikrinti atsakovų nurodytų aplinkybių, todėl konstatuotina, kad eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teismo vertinimu, 2019-07-03 Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 10682 nėra pakankamas nagrinėjamoje byloje faktui konstatuoti, jog eismo įvykio metu atsakovų transporto priemonei galiojo civilinės atsakomybės draudimas (CPK 178 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymas nenustato kitokio dydžio.
TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ši įstatymo nuostata suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad Įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi Biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė eismo įvykio metu priklausė atsakovui MB ,,Baltic Promo“, o atsakovas A. V. ją vairavo. Abu jie pažeidė įstatymo nuostatas: atsakovas MB ,,Baltic Promo“ neįvykdė jam kaip savininkui tenkančios pareigos apdrausti jam priklausančią transporto priemonę privalomuoju draudimu (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), o atsakovas A. V. ėmėsi ją neapdraustą valdyti (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Taigi jie turi solidarią pareigą grąžinti ieškovo nukentėjusiajam išmokėtą 932,45 Eur draudimo išmoką.
Nors atsakovai nesutiko su prašomos priteisti žalos dydžiu ir nurodė, jog remontuojat apgadintą transporto priemonę galėjo būti atlikti darbai nesusiję su eismo įvykiu, bei, kad atsakovai šiuo metu patiria finansinių sunkumų, teismas nurodytus teiginius vertina kaip pastarųjų samprotavimus, prielaidas, kurios nėra pagrįstos jokiais rašytiniais duomenimis (CPK 178 str.).
Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principų, t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).
Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas teismui pateikė visus su žalos apskaičiavimu susijusius įrodymus – techninės apžiūros protokolą, remonto sąmatą, žalos apskaičiavimo išvadą ir kt. Šie dokumentai atitinka jiems keliamus reikalavimus, yra pakankamai išsamūs, teismas prieštaravimų juose nenustatė; todėl teismas juos vertina kaip pakankamus ir patikimus prašomai priteisti žalai pagrįsti. Pažymėtina, jog atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų argumentus dėl žalos dydžio, todėl šie argumentai laikytini tik subjektyviu situacijos interpretavimu ir vertintini kaip atsakovų gynybinė pozicija. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmens finansinės padėties būklė negali būti žalos mažinimo pagrindu, nes tokios išimties nenumato įstatymas (CK 6.251 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai, ieškovui iš atsakovų solidariai priteisiant 932,45 Eur nuostolių atlyginimą.
Ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (932,45 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 21 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis)).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir MB ,,Baltic Promo“, į.k.304072498, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, j. a. k. 125709291, naudai 932,45 Eur (devynis šimtus trisdešimt du eurus 45 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (932,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 15 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir MB ,,Baltic Promo“, į.k.304072498, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, j. a. k. 125709291, naudai 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lijana Visokavičienė