Civilinė byla Nr. e2A-758-324/2023

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16561-2022-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

       (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino ir Anitos Sereikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. P. ir G. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai R. P. (toliau – ir pareiškėja) ir G. P. (toliau – ir pareiškėjas) prašė nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo pareiškėjui palikti prigimtinę pavardę, o pareiškėjai – santuokinę.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 9 d. sprendimu prašymą patenkino. Nutraukė santuoką, sudarytą tarp pareiškėjų R. P. ir G. P., (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliko pavardes: P.; P.. Patvirtino pareiškėjų R. P. ir G. P. pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

3.       Nurodė, jog iš bendro sutuoktinių prašymo teismui yra akivaizdu, kad jų šeima faktiškai yra iširusi, nė vienas iš jų nenori taikytis ir išsaugoti šeimą. Sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Nustačius, kad nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, abu sutuoktiniai yra veiksnūs, bei įsitikinus, kad jų santuoka faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, teismas sutuoktinių santuoką nutraukė jų bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 1 dalis, 3.53 straipsnio 1 dalis)). Po santuokos nutraukimo pareiškėjai paliko jos santuokoje įgytą pavardę P., o pareiškėjui prigimtinę pavardę P. bei patvirtino jų pateiktą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi sprendė, kad ji neprieštarauja viešajai tvarkai bei nepažeidžia nė vieno sutuoktinio teisių ar teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4.       Apeliaciniu skundu pareiškėjas G. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023  m. sausio 9 d.  sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Laisvos pareiškėjo valios pasirašyti tokią santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu sutartį nebuvo. Sutartį paruošė pareiškėjos atstovas, su kuriuo pareiškėjas nebendravo, savo valios nenurodė ir neišreiškė. Sutartyje ir prašyme nurodytų dokumentų data 2022 m. gruodžio 5 d., santuokos nutraukimo dokumentai į teismą pristatyti su pareiškėjo parašais 2022 m. gruodžio 12 d.

1.2.                      Pareiškėjas nesutiko su santuokos nutraukimu, sutuoktinė santuokos nutraukimo dokumentus jau buvo paruošusi ir nuolat namuose pareiškėjui teikdavo pasirašyti, tačiau jis jų neskaitė ir nepasirašinėjo. Tai kėlė įtampą namuose, sutuoktinė pradėjo grasinti teisinėmis procedūromis. Nepavykus gauti pareiškėjo parašų ant santuokos nutraukimo dokumentų gera valia, sutuoktinė 2022 m. gruodžio 8 d. išprovokavo konfliktinę situaciją, iškvietė policiją, pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, jis privalėjo išsikelti iš gyvenamosios vietos gyventi kitur. Po ikiteisminio tyrimo pradėjimo sutuoktinė pareiškė, kad, jei jis pasirašys skyrybų dokumentus, ji atsiims  pareiškimą policijoje. Kadangi pareiškėją ši situacija išvedė iš pusiausvyros (jis nėra turėjęs baudžiamųjų bylų), buvo išsigandęs baudžiamojo proceso, skyrybų dokumentus sutuoktinei grasinant ir verčiant pasirašė jų net neskaitęs. Jo valios pasirašyti santuokos nutraukimo sutartį nebuvo, sutartis išgauta prievartos ir grasinimo būdu.

1.3.                      Sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) bei CK reikalavimų, pareiškėjo laisvos valios pasirašyti skyrybų dokumentus nėra, todėl tokia sutartis negalėjo būti tvirtinama. Sprendime, kuriame yra perkeltas per prievartą iš pareiškėjo išgautas sutarties tekstas, yra nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, kuri jo netenkina, dėl šios situacijos nuolat kyla konfliktai su sutuoktine, nėra aptartas sutuoktinių turto padalijimo klausimas, padarytų pagerinimų bute kompensavimo klausimas ir kita.

5.       Pareiškėja R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų prašymo priėmimo klausimą, buvo priėmęs nutartį prašymo trūkumams pašalinti ir įpareigojo pareiškėjus pateikti prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių popierinius originalus. Pareiškėjas turėjo laiko bei galimybę proceso metu būti aktyvus ir pareikšti savo nesutikimą bei prieštaravimą, bet to nepadarė.

2.2.                      Pareiškėjo procesinis elgesys yra nesąžiningas, kadangi jis pateikus prašymą nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka neprieštaravo bei nesidomėjo procesu ir tik priėmus teismo sprendimą nusprendė jį ginčyti. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą byloje dalyvaujančių asmenų pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. jeigu asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

2.3.                      Pareiškėjas, pateikdamas ranka parašytą 2023 m. vasario 3 d. skundą, reikalauja panaikinti priimtą sprendimą, kadangi nėra aptarta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nors tokia tvarka gali būti apspręsta kitoje byloje ir tai nesudaro pagrindo naikinti sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Gavęs nutartį pašalinti trūkumus, galimai pasitaręs su savo atstove, pareiškėjas nusprendė reikšti apeliacinį skundą jau kitais motyvais, t. y., neva buvo priverstas nutraukti santuoką bendru sutarimu.

2.4.                      Pareiškėjas nenurodo, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), nors apeliacinį skundą paduodantis asmuo privalo nurodyti tiek faktinį (faktinės bylos aplinkybės), tiek teisinį (materialiosios ir (ar) proceso teisės normos) apeliacinio skundo pagrindą. Pareiškėjas remiasi aplinkybėmis, kurių nepatvirtina jokie įrodymai, tik jo pasisakymai apie grasinimus ir prievartą, nors pareiškėjo pateiktame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad būtent pareiškėjas nevaldo savo emocijų ir naudoja smurtą pareiškėjos atžvilgiu.

2.5.                      Pareiškėjo pasisakymas apie tai, kad neaptartas šalių turto padalijimo klausimas, tik dar kartą įrodo jo nesąžiningumą, kadangi nekilnojamojo turto jie neturi, o transporto priemonė, registruota pareiškėjo vardu, po santuokos nutraukimo jam ir pasilieka neišmokant kompensacijos, t. y. jos padėtis po santuokos nutraukimo yra įvardinta. Butas, kuriame pareiškėjai gyvena, jiems nuosavybės teise nepriklauso, tai pareiškėjos tėvų nuosavybė, jie į šalių santuokos nutraukimo bylą netraukti.

2.6.                      Pareiškėjo elgesys nepasikeitė ir po bylos išnagrinėjimo, jis ir toliau vykdo prieš pareiškėją ir vaikus terorą. Iškviesta policija jau nereaguoja, kadangi nėra nusikalstamos veikos, pareiškėjas tik viešai pareiškėją apspjaudo, atvykęs į vaikų mokymą įstaigą elgiasi agresyviai, gąsdina šalių nepilnametį sūnų. Ne kartą pareiškėja kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl pagalbos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta pareiškėjų Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio apeliacinio proceso

9.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, žodinio proceso tvarka byla apeliacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjama tik nustačius, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

10.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Žodinis posėdis nėra būtinas, jei nėra keliamas fakto ar teisės klausimas, kurie negali adekvačiai būti išnagrinėti pagal bylos medžiagą ir šalių rašytinę poziciją (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Fejde prieš Švediją, peticijos Nr. 12631/87, par. 33) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 30 punktas).

11.       Pageidavimą bylą nagrinėti žodine apeliacinio proceso tvarka apeliantas motyvuoja tuo, kad

12.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje žodinis apeliacinis procesas nėra būtinas – pareiškėjo pozicija aiškiai išdėstyta jo procesiniuose dokumentuose, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės gali būti įvertintos rašytinio proceso metu.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13.       Pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2023 m. sausio 13 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

14.       Pareiškėja su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. vasario 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketas Nr. 2VSV-528 ir 2VSV-527, 2023 m. balandžio 4 d. anketą Nr. 2VSV-973.

15.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

16.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes,

Dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu

17.       Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutarimu nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

18.       Abiejų pareiškėjų pasirašytas 2022 m. gruodžio 5 d. prašymas nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei pageidavimas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismui pateiktas 2022 m. gruodžio 13 d.

19.       Apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, kad šią sutartį pasirašė dėl pareiškėjos jo atžvilgiu panaudotos prievartos ir grasinimo.

20.       2022 m. gruodžio 19 d. pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių originalai yra popieriniai (pasirašyti ranka, t. y. popieriniais, o ne skaitmeniniais pareiškėjų parašais), tačiau teismui yra pateiktos tik šių dokumentų skaitmeninės kopijos. Padarė išvadą, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka CPK 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto imperatyvaus formos reikalavimo, todėl pareiškėjams nustatė terminą šiam prašymo trūkumui pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) – pateikti teismui prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių popierinius originalus. 

21.       2022 m. gruodžio 27 d. teismo reikalavimai buvo įvykdyti. Nors reikalautų dokumentų originalus teismui pateikė advokatas, su kuriuo teisinės pagalbos sutartį buvo sudariusi pareiškėja, sutiktina su jos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad, jei prašymus ir Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjas pasirašė priverstas sutuoktinės, turėjo pakankamai laiko teismą apie tai informuoti (išreikšti tikrąją valią dėl savo parašu patvirtintų prašymų teismui) – teismo posėdis rašytinio proceso tvarka buvo paskirtas daugiau nei po mėnesio.

22.       Kita vertus, priežastimi, dėl kurios neskaitęs pasirašė minėtus dokumentus, apeliantas nurodė 2022 m. gruodžio 8 d. tarp šalių įvykusį konfliktą, dėl kurio pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, t. y. apeliantas teigia baiminęsis dėl baudžiamojo proceso pasekmių. Iš 2023 m. sausio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-jo skyriaus nutarimo nutraukti šį ikiteisminį tyrimą matyti, kad jis pradėtas dėl veikos, turinčios požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, galimo padarymo. Atlikto tyrimo  metu nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 8 d. konfliktas tarp pareiškėjų įvyko, anot G. P., dėl to, kad sutuoktinė reikalavo pasirašyti skyrybų dokumentus. Surinkti duomenys leido pagrįstai teigti, kad tarp sutuoktinių vyksta skyrybų procesas (abu pripažino, jog tada kalbėjo apie skyrybas), 2022 m. gruodžio 8 d. jie, tikėtina, sudavė vienas kitam, todėl G. P. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.

23.       Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad, anot R. P., dėl psichologinio smurto iš vyro pusės 2022 m. gruodžio 8 d. ji trenkė į G. P. rankoje laikytą jo valgytą kiaušinį, o G. P. nurodė, kad po to rankos plaštaka pastūmė jos dešinį petį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra protingo pagrindo daryti išvadą, kad toks konfliktas yra paveiki priemonė, privertusi brandaus amžiaus vyrą neskaičius pasirašyti skyrybų dokumentus (CPK 185 straipsnis). Be to, kaip minėta, jei jo valios skirtis nebuvo, jis turėjo galimybę apie tai raštu pranešti teismui.

24.       Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismo patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu neatitinka įstatymų reikalavimų dėl to, kad apelianto netenkina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nėra aptartas sutuoktinių turto padalijimo klausimas, padarytų pagerinimų bute kompensavimo klausimas ir kita.

25.        Apeliacine tvarka vertinamu sprendimu pirmosios instancijos teismas patvirtino tokią pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kokią abu pareiškėjai buvo nurodę Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš pareiškėjos pateiktų vaikų situacijos vertinimo anketų matyti, kad kyla problemų dėl sutartos bendravimo tvarkos vykdymo (pagal minėtos Sutarties 2.1.4 punktą, R. P. ir G. P. kartu rūpinasi vaikų G. P. ir J. P. auklėjimu, jų priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja vaikų auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu ir mokymu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu. Motina R. P. įsipareigoja sudaryti sąlygas bei netrukdyti tėvui G. P. bendrauti su vaikais, kiek tai neprieštarauja jų interesams ir poreikiams. Tėvas G. P. įsipareigoja iš anksto informuoti motiną R. P. apie susitikimą SMS žinute ar kitu būdu). Tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti apelianto ginčijamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

26.       Apeliantas neteisingai teigia, jog ginčijamoje Sutartyje nėra aptartas sutuoktinių turto padalijimo klausimas.

27.       Pareiškėjai susitarė, kad transporto priemonė, įregistruota pareiškėjo vardu, po santuokos nutraukimo jam atitenka asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjai patvirtino, jog neturi santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, apeliantas tai paneigiančių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė (priešingai – byloje yra rašytiniai įrodymai, kad jo vardu įregistruoti žemės sklypai yra įgyti paveldėjimo būdu, t. y. pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise). Pareiškėjai nurodė, kad bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas pasidalintas iki santuokos nutraukimo, kad banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos, taip pat kad jie patvirtino, jog Sutartyje numatytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdas atitinka pareiškėjų tikrąją valią ir neprieštarauja jų interesams. Byloje nėra  įrodymų, paneigiančių atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą argumentą, kad butas, kuriame pareiškėjai gyveno, jiems nuosavybės teise nepriklauso, tai yra pareiškėjos tėvų nuosavybė. Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino Sutartį, kurioje nėra aptarta „ir kita“, yra nekonkretus, todėl dėl jo nepasisakytina.

28.       Remiantis nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia apie nebuvimą pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjų pasirašyta ir pirmosios instancijos teismo patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pareiškėja advokato Vidmanto Baumilos kontorai (P. Lukšio g. 2-201,Vilnius) sumokėjo 300 Eur advokato pagalbos išlaidų, pinigus priėmė teisininkė J. S., tačiau pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta šio advokato atstovavimo teisę patvirtinanti sutartis (pirmosios instancijos teisme ją atstovavo kitos kontoros atstovas advokatas Audrius Serapinas), todėl nurodomos išlaidos pareiškėjai iš apelianto nepriteistinos (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 98 straipsnio 1 dalis, Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis, 49 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Virginija Gudynienė  

Gintautas Koriaginas

Anita Sereikienė