Civilinė byla Nr. e2-3238-1023/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20534-2021-9

 Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

2.1.6.5.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 7 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,

sekretoriaujant Živilei Radavičiūtei, K. M.,

dalyvaujant ieškovui E. P., jo atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei,

atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Indrei Brazei,

uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui P. J., įgaliotam atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui,

trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. J.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. patikslintą ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.

Teismas

nustatė:

I.       Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovas E. P. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu ir teismo posėdžio metu teismo prašė atnaujinti ieškovui terminą statybos leidimui ginčyti; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 1 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-21-201001-00590; leisti statytojai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ per metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją ir, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti statinį į dviejų aukštų gyvenamąjį namą; priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas ieškovo ir valstybės naudai.

2.       Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0666 ha žemės sklypas ir jame stovintis gyvenamasis namas bei kiti statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Su šiuo žemės sklypu besiribojančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pradėtas statyti daugiaaukštis daugiabutis gyvenamasis namas jo sklypo pietinėje pusėje per 3 m. nuo sklypų ribos su terasomis (balkonais) virš jo sklypo. Nurodoma, kad toks artimas užstatymas jo kiemą paverčia daugiabučio kiemu. Susipažinęs su statytojo pateiktais projektiniais pasiūlymais, 2021 m. kovo 9 d. teikė motyvuotas pastabas. 2021 m. kovo 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą nepritarti (duomenys neskelbtini), Kaune, daugiabučio projektiniams pasiūlymams, nurodydamas projekto neatitikimus teisės aktų reikalavimams. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2021 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 70-2-1074 informavo, kad minėtiems pasiūlymams IS Infostatyba pritarta. Nesutikdamas su Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmu - pritarimu projektiniams pasiūlymams, skundė Regionų apygardos administraciniam teismui, tačiau skundą teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė priimti. Nutartį jis skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris paliko galioti skundžiamą nutartį. 2021 m. liepos 7 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas neišduoti statybą leidžiančio dokumento. 2021 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių prašydamas leisti susipažinti su techniniu projektu, tačiau skyrius atsisakė pateikti projektą. 2021 m. lapkričio viduryje pamatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, prasidėjo statybos darbai. Vykdomų statybų pažeidimai vyksta nuo projektinių pasiūlymų patvirtinimo, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl pritarimas jiems negalėjo būti teisėtas ir turėjo būti panaikintas, įpareigojant projekto rengėją ištaisyti projektinio pasiūlymo trūkumus, kad būtų tinkamai įgyvendinami teisės aktų reikalavimai ir užtikrintos trečiųjų asmenų - gretimų žemės sklypų savininkų, teisės ir teisėti interesai. Neišlaikyta nusistovėjusi statybos linija, kuri pritaikyta kitiems gatvėje stovintiems mažaaukščiams gyvenamiesiems namams. Statomas daugiaaukštis gyvenamasis namas atitrauktas nuo gatvės į sklypo vidų be jokių objektyvių priežasčių, ribojančių daugiabučio statybą prie nusistovėjusios gatvės statybos linijos, tuo pažeidžiant STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 158.4 p., 173 p., 174 p. reikalavimus. Nesilaikant statybos linijos, statomas daugiaaukštis daugiabutis namas maksimaliai priartėja prie jo žemės sklypo (nuotrauka pridedama). Tokiu būdu jam priklausantis žemės sklypas bus tik per tris metrus nuo daugiabučio namo langų, balkonų ir terasų, nuolatiniame šio daugiaaukščio namo šešėlyje. Tai reiškia, kad pastačius suplanuotą objektą, jo gyvenimo sąlygos iš esmės pasikeis - jos pablogės - sumažės jo sodo insoliacija. Daugiabučio langai ir terasos bus nukreipti į jo sklypą, o tai reiškia, kad bus pažeista teisė į privatų asmeninį gyvenimą. Šia dviejų arų sklypo dalimi jis nebegalės naudotis. Patirs labai didelę turtinę žalą. Šiuo metu šiame rajone vieno aro nesutvarkyto sklypo kaina siekia 20 tūkst. eurų. 30 metų šią pietinę sklypo dalį naudojo ir tvarkė bei susikūrė sau vietą ir aplinką poilsiui, rekreacijai, nes kitur sodo rekreacijai ar kito nekilnojamojo turto neturi. Dėl termino reikalavimui pareikšti atnaujinimo nurodo, jog apie skundžiamą aktą - Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 1 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-21-201001-00590, sužinojo 2021 m. lapkričio 20 d., ir siekdamas ginti savo pažeidžiamas teises, nusprendė kreiptis į teismą, 2021 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam paskyrimo, sprendimas priimtas 2021 m. gruodžio 15 d. Gavęs sprendimą, kreipėsi į advokatę, kuri pagal savo užimtumą, susipažino su jo pateiktais dokumentais ir parengė ieškinį. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad ginčijamas aktas buvo priimtas ne jo atžvilgiu, todėl apie jį, kol neprasidėjo akivaizdūs statybos darbai, nežinojo, o sužinojęs apie ginčijamą aktą, nedelsdamas kreipėsi dėl teisinės pagalbos skyrimo.

3.       Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, jog turėjo jam labai brangų daiktą - sodą skirtą poilsiui ir rekreacijai, kurį užsodino jo tėvai dar 1954 metais. Tačiau Kauno m. savivaldybės klerkai apribojo jo galimybes sodu naudotis, leisdami užstatyti pietinę sodo dalį daugiabučiu - tai visiškas privatumo praradimas, o dėl būsimų daugiabučio gyventojų veiklos jis patirs nuolatinį stresą. NT vertintojai teigė, kad jeigu jis parduotų savo namų valdą su sodu, virtusiu daugiabučio kiemu, patirtų apie 40000 – 50000 Eur nuostolio lyginant su tuo atveju, jeigu žemesnis daugiabutis būtų statomas prie gatvės. Analizuodamas jam pateikto nepilno techninio projekto brėžinius pastebėjo, kad: 1) neišlaikytas norminis 5,06 m atstumas nuo statomo daugiabučio vakarinės sienos iki (duomenys neskelbtini) sklypo ribos. Šioje vietoje sienos aukštis su būtinu parapetu yra 12,62m, o atstumas iki sklypų ribos 4,27m. (duomenys neskelbtini) prie sklypų ribos žemės paviršiaus altitudė yra 80m, o daugiabučio su parapetu altitudė yra 92,62m; 2) Neišlaikytas norminis l0 m atstumas nuo buitinių atliekų konteinerių aikštelės iki (duomenys neskelbtini) 5 prekybos paskirties pastato; 3) Nėra uždaros automobilių saugyklos ventiliacijos sistemos skaičiavimo ir projekto, nes bandoma sumažinti statybos išlaidas. Ventiliacijos automobilių saugykloje mano, kad nepakaks; 4) Vaikų žaidimo ir sporto aikštelės vietoje bus suformuotas per didelis sklypo nuolydis arba sklypas bus iškeltas 0,8 m iki pat sklypų ribos, neturint (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 1 savininkų rašytinio sutikimo. Projektuotojas negalėjo paaiškinti kodėl daugiabutis iš visų pusių užpilamas žemėmis, tai nepadės sumažinti daugiabučio aukščio, nes aukštis matuojamas nuo sklypų ribos žemiausio taško. Maksimalus sklypo nuolydis turi neviršyti 12 %, STR 2.02.01:2004, 183 dalis; 5) Projekte nėra purvo iš automobilių saugyklos surinktuvo; 6) Daugiabučio energetinio naudingumo klasė yra B, o turi būti A++; 7) Neišlaikyti gaisrinės saugos atstumai; 8) Trys butai neturės saulės apšvitos nei pro vieną langą kaip to reikalauja įst. STR2.02.01:2004, 213 dalis; 9) Negali augti didelis medis prieš daugiabučio fasadą: STR2.02.01:2004, 178.5 dalis. Terasos įrengtos aplink visą daugiabutį su aukštais parapetais, jų grindys iškilusios 1,4 m, o terasoje stovintis žmogus bus 3 m virš jo sklypo. Šešėlio nebus tik birželio mėnesį ir tik vidurdienį, o nuo spalio iki balandžio bus 10-15 m šešėlis didžiąją dienos dalį. (duomenys neskelbtini)1 daugiabučio langai yra už 30 m nuo jo sklypo, juos užstoja medžiai. Atsakovas nurodo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kokius neigiamus padarinius sukels jam kiti statomame daugiabutyje teisės aktų pažeidimai, tačiau tai yra pilietiškumas, negali nepranešti institucijoms apie daromus pažeidimus. Sodo negalės naudoti poilsiui, bet galės susikrauti malkas. Dėl susižinojimo, kad išduotas statybos leidimas nurodė, jog turėjo sveikatos problemų, spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje neveikė infostatyba, jam apie statybos leidimą niekas nepranešė, per banką su kodų generatoriumi nepavyko prisijungti lapkričio mėnesį, kreipėsi į Statybos inspekciją, architektus, bet suteiktos žinios nepadėjo. Neturėdamas techninio projekto, negalėjo apskųsti.

4.       Ieškovas E. P. teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi. Papildomai nurodė, jog kitoje civilinėje jis buvo įpareigotas nugriauti atraminę sienelę, pašalinti tujas. Taip iš jo konfiskuojama 60 tūkstančių eurų, nes šioje sklypo dalyje jis galės tik malkas susidėti, šiltnamį pastatyti. Pablogės jo sąlygos, nes neteks privatumo, juolab turės išgriauti sienelę. Jam stresas, kad jis neteks privatumo, norėjo rekonstruoti savo namą, bet dabar neapsimoka, nors teoriškai gali. Dabar jam stresas dar ir nuo statybinio triukšmo, darbininkų kalbų. Nors sklypas neatimtas, bet teisės apribotos dėl privatumo netekimo. Balkonais jis vadina terasas, kurios iškeltos į 3 m aukštį. 3 m neišlaikytą atstumą jis pats išmatavo su pagaliu. Jam tiesioginės įtakos neturi, kad pastatė su antžeminiais garažais. Jis prašo tik nuimti vieną aukštą, o ne iš viso nestatyti. Dabar ne paukščiukai čiulbės, o gyventojai, nes terasa už 3 m, o pastatas nuo sklypo ribos grubiai už 5 m, tačiau neišlaikytas atstumas nuo kampo 3 m. Tai grindžia savo skaičiavimais. Rašytiniuose paaiškinimuose apsiriko, kad neišlaikytas 3 m atstumas, nes išlaikytas, bet neišlaikyta gaisrinės saugos reikalavimai, negali statyti šiukšlių konteinerių, neišlaikyta energetinė klasė. Visa tai pažeidžia jo teises, nes jis pilietiškas, privalo pranešti apie pažeidimą. Nors rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad trys butai neturės saulės, tai tiesiogiai jo teisių nepažeidžia, bet jis negali tylėti, privalo išviešinti. Tai liečia ir dėl ventiliacijų, ugniasienių. Dėl korupcijos niekur nesikreipė. 10-12 prašymų adresavo savivaldybei, Statybos inspekcijai rašė skundą, tada sustabdė statybas. Statybos inspekcija atliko patikrinimus jo skundų prašymu. Apie statybos leidimą sužinojo lapkričio 20 d. Praleido terminą, nes gydėsi. Pamatė, gal po vėlinių, gal lapkričio 8 d., kai atvežė medžiagas.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Kristina Mikolaitė patikslintą ieškinį palaikė jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jį pagrindė teisiniais motyvais.

II.       Atsakovų ir trečiųjų asmenų, atsakovų pusėje, argumentai

6.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriuo ir teismo posėdžio metu prašo teismo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimas su patikslinto ieškinio reikalavimais grindžiamas tuo, jog ieškovas savo ieškinį grindžia klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių klaidingas suvokimas galimai sąlygojo netinkamą savo pažeistų teisių suvokimą. Iš byloje pateiktų raštų turinio bei prie atsiliepimo pridedamos projekto viešinimo medžiagos, akivaizdu, kad ieškovas yra susipažinęs su ginčo statinio projektu, teikia konkrečius detalius siūlymus ir pastabas, tačiau rengiant ieškinį savo motyvų pagrįsti negali. Faktinė aplinkybė, yra ta, kad tik cokolinis pastato aukštas, yra trys metrai nuo sklypo ribos. Pats gyvenamasis namas nuo 1 iki 3 aukšto yra atitrauktas nuo sklypo ribos daugiau nei nurodoma ieškinyje. Balkonų suprojektuotų nėra. Šias aplinkybes pagrindžia projektinė medžiaga, žemės sklypo sutvarkymo planas. Ieškovas neįrodė tariamo neigiamo poveikio savo sklypui ar grėsmės jame esantiems pastatams. Ieškinyje nėra įvardinama jokio teisės aktais neleistino poveikio ieškovo sklypui, tiesiog užsimenama apie galimą šešėlį ieškovo augalams pietinėje sklypo pusėje, tačiau neįvardinama koks teisės aktas, statybos techninis reglamentas ar higienos normos būtų pažeistos. Atitinkamai ieškinyje nėra net užsimenama apie grėsmę ieškovo sklype esančio pastato stabilumui. Kita klaidinanti aplinkybė, nurodoma ieškinyje, yra užstatymo linija. Dėl šių aplinkybių ieškovui buvo atsakyta viešo svarstymo metu, ginčo daugiabučio namo užstatymo linija buvo taikoma pagal greta esančio taip pat daugiabučio užstatymo liniją. Todėl vienokios ar kitokios užstatymo linijos egzistavimas yra taip pat įrodinėjimo dalykas. Įrodymų pagrįsti šį ieškinio teiginį ieškovas nepateikia. Dar viena neteisinga faktinė aplinkybė, kad ginčo pastatas yra daugiaaukštis gyvenamasis namas. Šiai dienai galiojančiame teisiniame reglamentavime statiniai yra skirstomi į aukštybinius ir ne. Tačiau, kad net ir taikant teisinį reglamentavimą, galiojusį iki 2014 m., ir jo sąvokas, ginčo pastatas negali būti priskiriamas prie daugiaaukščių ar tuo labiau aukštybinių, nes jis yra suprojektuotas trijų aukštų. Be to, nurodoma, jog ieškovas kaip savo teisių pažeidimą nurodo tariamą jo valdomo žemės sklypo sodo insoliacijos sumažėjimą. Atsakovas šį motyvą laiko nepagrįstu, kadangi insoliacijos reikalavimai yra taikomi ir skaičiuojami pastatams bei jų patalpoms ir vaikų žaidimo aikštelėms, bet ne kaimyninių sklypų landšaftui. Ieškinyje nėra nurodoma kokiu teisiniu pagrindu ieškovas grindžia sodo insoliacijos reikalavimus bei šių reikalavimų pažeidimą, dėl STR 173 punkto ieškovas daro subjektyviai prielaidas, nepateikia įrodymų, dėl STR 174 punkto pažeidimo ieškovas nenurodo jokio konkretaus normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų leistinų ribų pažeidimo, dėl STR 158.4 punkto ieškinyje nedetalizuojama kaip šie funkciniai ir kt. ryšiai tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini)7 ir jame statomo pastato patalpų bus pažeisti, todėl dėl šių pagrindų negali būti panaikintas ginčijamas leidimas. Trijų metrų nuo sklypo ribos pastato statybą ieškovas įvardina, kaip savo privataus gyvenimo pažeidimą ir kad tokio pastato statymas teisės aktais reglamentu atstumu tariamai atima iš ieškovo teisę naudotis savo sklypu, tačiau šie motyvai nepagrįsti, subjektyvaus vertinimo, neturintys teisinio pagrindo. Net ir objektyviai vertinant ir protingumo kriterijumi grindžiant joks asmuo, gyvenantis beveik miesto centre negali tikėtis, kad kaimynystėje esantis statybinis sklypas liks neužstatytas, o pastačius jame pastatą, atitinkantį teisės aktais reglamentuotus atstumus nuo sklypo ribos, tokia statyba savaime būtų gretimų žemės sklypų savininkų teisės į privatų gyvenimą ribojimas. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovas ne visais atvejais turi procesinį subjektiškumą kvestionuoti SLD, kurio pagrindu vykdoma gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Kaune, statyba, o ieškovas, ginčydamas SLD kitų aukščiau nurodytų pažeidimų pagrindu, nepateikė pakankamai įrodymų, jog šie pažeidimai lemia jo teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimą, t. y. lemia jo nuostolių atsiradimą, sumažina ir kokia apimtimi jo turimo turto vertę ar iš esmės pablogina gyvenimo sąlygas, ar daro kitokį neigiamą poveikį, suvaržo ieškovo teises, kad, padidėjusi gyvenamosios vietovės urbanizacija kelia grėsmę ieškovo sveikatai ir gyvenimo kokybei. Atkreipia dėmesį, kad ieškiniu reiškiant reikalavimą dėl statybos padarinių šalinimo jis yra adresuotas statytojui, tačiau neformuluojamas kaip reikalavimas, o nurodomas kaip leidimas, pats reikalavimas nėra apibrėžiamas terminais ar kitais privalomumą suponuojančiais kriterijais. Taip pat nėra pagrindžiama kodėl statytojas turėtų pertvarkyti projektinę dokumentaciją į būtent dviejų aukštų namą, ar kodėl pastato sumažinimas vienu aukštu iš esmės įtakotų ieškovo teises ar iš esmės panaikintų tariamųjų pažeidimą. Taip pat pastebėtina, kad ieškinyje nėra pasisakoma, kad statybos padariniai būtų šalinami kaltų asmenų lėšomis, todėl ieškovui nenurodžius kaltų asmenų dėl galimai neteisėtų statybų, teismas turėtų įvertinti ir nustatyti šiuos asmenis, jei priimtų sprendimą tenkinti pirmąjį reikalavimą dėl SLD panaikinimo, nenumatant KMSA kaltės. Taip pat nurodoma, jog ieškinyje nenurodytos jokios aplinkybės, kuriomis remiantis būtų pagrindas pripažinti, kad priežastys, dėl kurių ieškovas praleido statybos leidimo apskundimo terminą buvo svarbios ir ekstraordinarios bei kad būtų pagrindas ginčo atveju susiklosčiusią situaciją pripažinti išimtine, taigi nėra pagrindų termino atnaujinimui.

7.       Teismo posėdžio metu Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė Indrė Brazė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jį pagrindė teisiniais motyvais.

8.       Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo nustatytu terminu pateiktu atsiliepimu prašo teismo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, ieškovui už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis skirti 5000 Eur baudą, 50 proc. šios baudos priteisiant atsakovo naudai; priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas išlaidas teisinei advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimą grindžia tuo, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl ieškinys turi būti atmestas, dauguma ieškovo teiginių yra neatitinkantys tikrovei ir yra žinomai melagingi, jais bandoma suklaidinti teismą. Ginčo pastate nėra balkonų, todėl ieškovas klaidina teismą. Užstatymo linijos (duomenys neskelbtini) nėra privalomos, pastatas statomas prisilaikant šalia stovinčio daugiabučio (duomenys neskelbtini)1 užstatymo bei išsaugant sklype esančius medžius. Pastatas išlaiko būtinus atstumus nuo kaimyninių sklypų ir atitinka visus STR reikalavimus. Iš pridedamo dokumento „sklypo planas M: 1:500“ (priedas Nr.2) matyti, jog atstumas nuo Pastato terasos iki ieškovo sklypo yra 3.43 metrai, o nuo Pastato sienos ir langų atstumas yra nuo 6.15 metrų.  Atkreipia dėmesį, jog pats ieškovas yra pastatęs atraminę sieną-tvorą, kuri yra pastatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žemės sklype ir taip pažeidžia atsakovės teises. Dėl tokio ieškovo neteisėtų veiksmų yra užvesta civilinė byla e2- 384-1070/2022. Ieškovui nugriovus savo neteisėtai pastatytą atraminę sieną - tvorą atstumas nuo ieškovo sklypo iki statomo Pastato dar padidėtų. Projektuojant Pastatą buvo laikomasi ne tik įstatymo raidės, bet ir geranoriškumo, savitarpio supratingumo principų, nes pastatas yra statomas tik 11,48 metro, t. y. 3,32 metro žemesnis, nei leidžia įstatymai, nes šioje vietoje galėtų būti 8,5+3,15x2=14.8 m. Taip pat ir užstatymo intensyvumas yra mažesnis nei leidžiama įstatymo, nes statomo Pastato intensyvumas galėtų būti didinamas apie 100 kv. m. Ieškovas jau skundė atsakovo statybą leidžiančio dokumento išdavimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuri 2021 m. spalio 15 d. patikrinimo aktu nustatė, jog nėra teisės aktų pažeidimų išduodant ginčo leidimą. Ieškovo privatumas niekaip nebus pažeistas, nes ir dabar šalia ieškovo sklypo (duomenys neskelbtini)1 stovi 5 aukštų daugiabutis, kurio langai nukreipti į ieškovo sklypą. Be to, netoliese stovi ir kitas 5 aukštų daugiabutis (duomenys neskelbtini)17, kurio langai taip pat nukreipti į ieškovo žemės sklypą. Ieškovas nepateikė objektyvių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kaip statomas Pastatas pažeis jo interesus ar teises bei nepateikė įrodymų, kokius konkrečiai neigiamus padarinius ieškovui sukelia tariami jo nieko nepagrįsti statomo Pastato pažeidimai.  Ieškovas nurodo, jog jo sklypas atsidurs šešėlyje, sumažės sodo insoliacija, tačiau nepateikė skaičiavimų pagrindžiančių šiuos teiginius, juolab jo paties sklype auga didelės tujos, kurios ir užstoja saulės šviesą. Nenurodė, kodėl jis negalės naudotis jo turimu žemės sklypu. Iš nuotraukų matyti, jog ieškovas savo žemės sklypą naudoja labiau kaip sandėlį, savo daiktams laikyti, todėl ieškovo nurodyti argumentai apie trukdymą naudotis sklypu niekuo nepagrįsti. Tuo labiau, kad vien tai, jog šalia bus pastatytas naujas Pastatas, niekaip netrukdo ieškovui naudotis jo žemės sklypu. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų dėl patirtos turtinės žalos. Nurodoma, jog ieškovas buvo aktyvus, domėjosi vykstančiomis statybomis, susirašinėjo su institucijomis dėl vykstančio Pastato statybų, taip pat buvo padavęs skundą dėl Pastato projektinių pasiūlymų panaikinimo, kuris buvo nagrinėjamas net Lietuvos vyriausiam administraciniam teisme. Ieškovas nenurodė, svarbių aplinkybių, dėl kurių terminas ginčyti statybos leidimą turėtų būti atnaujintas. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas teisine pagalbą gavo vėliau, nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti terminą. Ieškovas praleido įstatyme nurodytą vieno mėnesio terminą, nenurodė objektyvių priežasčių bei įrodymų terminui atnaujinti, todėl tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Kadangi ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis t. y. kreipėsi į administracinį teismą su nepagrįstu skundu, kuris buvo atmestas, pateikė šį ieškinį, kuriame be kita ko daug melo bei tikrovės neatitinkančios informacijos tokiu būdu siekdamas suklaidinti teismą, pakenkti įmonei ir visokiais būdais sustabdyti Pastato statybą, todėl ieškovui už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis skirtina 5000 Eur bauda, 50 procentų šios baudos priteisiant atsakovo naudai (CPK 95 str. 2 d.).

9.       Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, jog nors ieškovas nurodo, jog NT vertintojai teigė, kad jeigu parduotų savo namų valdą su sodu, virtusiu daugiabučio kiemu, patirtų apie 40000 -50000 Eur nuostolio lyginant su tuo atveju, jeigu žemesnis daugiabutis būtų statomas prie gatvės, tačiau šių teiginių nepagrindė. Ieškovas nenurodė, kaip statomas pastatas trukdo tinkamai naudotis jo turima nuosavybę, o tuo labiau nepateikė tokius faktus pagrindžiančių įrodymų. Nors ieškovas rašytinių paaiškinimų 2 p. nurodė, jog toks pastato užstatymas pažeidžia CK 4.99 str., tačiau ieškovas nenurodė, kaip statomas pastatas pažeidžia jo nuosavybės teisę, nėra įvardinęs jokio teisės aktais neleistino poveikio ieškovo sklypui ar ieškovo sklype esančio pastato stabilumui. O visi atsakovai savo atsiliepimuose į ieškinį aiškiai išdėstė pozicijas ir nurodė, jog statomas pastatas atitinka teisės aktų reikalavimus. Ieškovas rašytinių paaiškinimų 3 p. vadovaujasi STR 2.02.01:2004 173 punktu, kuriame nurodyta, kad projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad pastatyta būsto visuma, juos naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos nepablogėtų, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, tačiau ieškovas nenurodė, kaip pablogės jo gyvenimo ir veiklos sąlygos bei nepateikė palyginimo pablogėjimo iki pastato statybos pradžios. Užstatymo linijos (duomenys neskelbtini), nėra privalomos. Pastatas projektuojamas prisilaikant artimiausio daugiabučio pastato t. y. šalia stovinčio daugiabučio (duomenys neskelbtini) 1 užstatymo. (duomenys neskelbtini) 5 yra atskiras sklypas ir šio sklypo sprendiniai šiuo projektu nesprendžiami. Projektuojant buvo atsižvelgta ne tik į viešą interesą, bet ir į kaimynų interesus, nes pvz. pastatytas pastatas yra gerokai žemesnis nei leidžiama bei jo užstatymo intensyvumas yra gerokai mažesnis. Ieškovas nepateikė nei vieno konkretaus argumento, kaip pažeidžiamas viešas interesas. Pastato padėtis sklype išlaiko visus norminius atstumus. Ieškovas matuoja statybinę aikštelę kur pastato aukštį skaičiuoja nuo pamato lygio. Kai bus sutvarkyta pamatinė pastato dalis, tik tada formuojama sklypo sutvarkymo dalis prisilaikant sklypo vertikalaus plano (statybos metu visi pamatai yra atidengti ir nėra teisingas matavimas). Ieškovas nurodo, jog neišlaikytas norminis 10 m. atstumas nuo buitinių atliekų konteinerių, tačiau pagal STR 2.02.01:2004 91.6 p. užsakovo sutikimu šis atstumas sumažintas iki 8 m. Nors ieškovas nurodo, jog nėra uždaros automobilių saugyklos ventiliacijos sistemos, tačiau vėdinimo projekte numatytas dujų šalinimo kaminas. Akivaizdu, kad šis ieškovo argumentas niekaip nesisijęs su ieškovo teisėmis. Nors ieškovas nurodo, jog vaikų žaidimo ir sporto aikštelės vietoje bus suformuotas per didelis sklypo nuolydis arba sklypas bus iškeltas, tačiau tokie teiginiai neatitinka tikrovės, nes aikštelės altitudė yra 80.80, palei sklypo ribą altitudė 80.55 skirtumas 0.25 cm, aikštelės plotis 4.60 m, žaidimo aikštelė įranga stovės lygiame paviršiuje. Ieškovas nenurodo kaip Vaikų žaidimo ir sporto aikštelės per didelis sklypo nuolydis pažeidžia jo teises. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog projekte nėra purvo iš automobilių saugyklos surinkimo, nes yra numatytos lietaus surinkimo grotelės, kur galimas purvas surenkamas grotelių loveliuose ir bus išvalomas esant reikalui. Ieškovas nurodo, jog trys butai neturės saulės apšvietos nei pro vieną langą, tačiau nėra suprantama, kaip kažkokie butai atsakovo statomame name yra susiję su ieškovu ir jo neva pažeidžiamomis teisėmis. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nepagrįstai nurodo, kad „stovintis žmogus terasoje bus 3 m. virš jo sklypo, nes kaimyninio sklypo atžvilgiu terasa yra iškilusi tik 1.05 m., nes kaimyninio sklypo altitudė yra 81.50, o statomos terasos altitudė yra 82.55. Be to ieškovas nepagrįstai teigia, kad nebuvo pateiktas galutinis suderintas techninis projektas, nes rengiant projektą A Laidai buvo vykdomos viešinimo procedūros ir ieškovas buvo supažindintas su projektiniais sprendiniais. Ieškovas prieš viešinimą lankėsi projektavimo biure ir jam visa medžiaga su pastato pakeitimais buvo pristatyta susipažinimui. Ieškovas nurodo, kad šešėlio nebus tik birželio mėn. ir tik vidurdienį, tačiau ieškovas nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Tuo labiau, kad sklypo šešėliavimo, statybos įstatymai nenurodo, o vasaros laikotarpio metu kaimyninis sklypas nėra šešėlyje, kai pastatas yra nutolęs daugiau nei per 6 m. nuo sklypo ribos. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog daugiabučio energetinio naudingumo klasė yra B, o turi būti A++, ieškovas nenurodė, kokia teisės norma vadovaujantis pastatas turėtų būti A++ normos. Ieškovas nenurodo kaip daugiabučio energetinio naudingumo klasė įtakoja jo teises. Ieškovo teiginys, kad neišlaikyta gaisrinės saugos atstumai, neatitinka tikrovės, nes yra išlaikomi visi gaisriniai atstumai nuo gretimų pastatų bei yra parengta projekto gaisrinė dalis. Tai, kad projektas nepažeidžia įstatymų, patvirtino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlikus byloje ginčijamo statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą, kuomet 2021-10-15 SLD patikrinimo aktu teisės aktų pažeidimų išduodant 2021-10-01 SLD nebuvo nustatyta (teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta ir tikrinant 2020-05-14 SLD išdavimo teisėtumą).

10.       Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas vadovas P. J. palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes papildomai nurodydamas, kad ieškovas, neturėdamas statybinio išsilavinimo, daro ekspertinius tyrimus, skaičiavimus, kritikuoja specialistų paskaičiavimus, projektus. Buvo viešinimo procedūra, jau tuo metu nebuvo jokių balkonų. Ieškovo sveikata, tokia, kad stogais laipiojo, fotografavo, todėl meluoja, kad turėjo sveikatos sutrikimų. Yra ventiliacija, visos sistemos suprojektuotos taip kaip priklauso. Dėl terasos, triukšmo – tai šiame pastate bus daugiau gyventojų, kuriems privatumas dėl to nebus pažeistas.

11.       Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Laimutis Jankauskas palaikė atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, nesutikimą su ieškiniu pagrindė teisiniais motyvais.

12.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismo nustatytu terminu pateiktu atsiliepimu prašo dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

13.       Atsiliepimas grindžiamas tuo, jog Inspekcijos nustatytos savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti teisės aktų nustatyta tvarka ir teisės aktų pažeidimų išduodant 2021 m. spalio 1 d. SLD Inspekcija savo kompetencijos ribose nenustatė, o ieškinys yra grindžiamas ieškovo subjektinių teisių pažeidimu. Minėtame atsiliepime nurodoma, jog inspekcija ieškovo 2021 m. kovo 29 d. skundo, 2021 m. gegužės 19 d. prašymo pagrindu organizavo 2021 m. balandžio 7 d., 2021 m. gegužės 11 d., 2021 m. birželio 1 d. faktinių duomenų patikrinimą vietoje dėl pradėtų statybų darbų žemės sklype, (duomenys neskelbtini)7. Inspekcijos pareigūnui 2021 m. birželio 14 d. patikrinimo vietoje aktu nustačius, kad pastatas statomas turint 2020 m. gegužės 14 d. SLD, tačiau pažeidžiant esminius 2016 m. projekto sprendinius, statytojui buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Inspekcija privalomuoju nurodymu iš statytojo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 16 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas pastato dalis, t. y. „ašyse G-G -1-9 pastato siena pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą reg. Nr. LSNS-21-200514-00267 buvo suprojektuota 15,896 m., pastatyta dalis yra apie 20,1 m ir jeigu reikia sutvarkyti statybvietę“. Inspekcija 2021 m. birželio 16 d. gavo ieškovo prašymą. Inspekcijos pareigūnas atliko 2020 m. gegužės 14 d. SLD išdavimo teisėtumo patikrinimą ir 2021 m. birželio 16 d. aktu konstatavo, jog minėtas statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai. Tikslu pašalinti savavališkos statybos aktu nustatytus pastato savavališkos statybos padarinius, UAB „(duomenys neskelbtini)“, statytojo užsakymu, parengė 2021 m. projektą, o Administracija, tenkindama statytojo prašymą, išdavė statytojui 2021 m. spalio 1 d. SLD. Inspekcijos pareigūnui atlikus byloje ginčijamo statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą, 2021 m. spalio 15 d. SLD patikrinimo aktu teisės aktų pažeidimų išduodant 2021 m. spalio 1 d. SLD nebuvo nustatyta (teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta ir tikrinant 2020 m. gegužės 14 d. SLD išdavimo teisėtumą). 2021 m. spalio 20 d. Atitikties projektui aktu buvo nustatyta, kad sklype pradėtas statyti pastatas atitinka esminius 2021 m. projekto sprendinius. Atitinkamai atlikus privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, buvo nustatyta, kad pradėtas statyti pastatas atitinka esminius 2021 m. projekto sprendinius ir buvo konstatuotas privalomojo nurodymo įvykdymas, t. y. savavališkos statybos padariniai, dėl kurių buvo surašytas savavališkos statybos aktas buvo pašalinti įteisinant savavališką statybą, t. y. gaunant 2021 m. spalio 1 d. SLD. 

14.       Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui posėdyje nedalyvaujant.

15.       Trečiojo asmens - projektuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tuo pačiu projekto  vadovas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog šio pastato statyba kaip priklauso buvo viešinama, užtrunka procedūra 1 mėnesį. Ieškovas pora kartų buvo pas jį biure, susipažino su projektu, kurį jis jam rodė. Ieškovas per zoom dalyvavo viešinimo posėdyje, kuriame jam buvo atsakyti visi klausimai. Be to, jis asmeniškai ieškovui siuntė į jo elektroninį paštą šio viešinimo proceso dokumentus, todėl ieškovas viską žinojo. Techninis projektas- tai intelektualinė nuosavybė, kuri ieškovui reikalinga tik skundų rašymui, nes pagal ieškovą visos institucijos nekompetentingos. Tai, kad ieškovas turi dokumentus rodo, jog jis buvo susipažinęs. Šitas projektas buvo ekspertuotas du kartus Statybos inspekcijoje, papildomai dar ir Vyriausiame administraciniame teisme. Todėl tai teismo klaidinimas, kad jis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pagal 2017 m. triukšmo žemėlapį negalėjo pastato traukti arčiau gatvės, nes architektai atsižvelgia į trečiųjų asmenų interesus tiek kiek įmanoma juos visus suderinti. Dėl statybos linijos nurodė, jog nei bendrajame plane, nei detaliajame plane nėra nustatyta jokių statybos linijų (duomenys neskelbtini). Balkonas- tai kabanti konstrukcija, o terasa – tai pirmo aukšto išėjimo zona, kuri nereglamentuota aukščiu. Šiuo atveju terasa nuo ieškovo sklypo yra 1 m aukščio. Balkonų nėra. Dėl energetinės klasės, tai kai rengė projektą buvo reikalavimas B klasė, o statytojo noru klasę galima ir pakelti. Gaisrinė sauga projekte atitinka visus reikalavimus, tai patvirtino Statybos inspekcija, juolab gaisrinės saugos siena neįtakoja trečiųjų asmenų teisių, nes tai siena, ,kuri gali būti su specialiais nedegiais langais, iš specialių medžiagų. Statybos inspekcija be planinių patikrinimų patikrinimus atlieka dažniausiai pagal skundus.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys atmestinas.

III.       Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir

teismo išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui priklauso žemės sklypas ir jame stovintis gyvenamasis pastatas bei kiti statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d. nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašai). Su ieškovo sklypu ribojasi žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuriame atsakovas statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ stato daugiabutį gyvenamąjį pastatą. Statytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu parengtas „Daugiabučio gyvenamojo namo statybos, Gyvenamosios paskirties pastato (1A1m) griovimo Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini) projektas (A laida) Nr. K20/12“ (toliau – Projektas), kurį parengė trečiasis asmuo (projektuotojas) UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas A. J.. Iš prie ieškinio pateiktos internetinio puslapio „infostatyba.palnuojustatau.lt“ 2021 m. gruodžio 21 d. iškarpos matyti, kad statiniams, adresu (duomenys neskelbtini)7, Kaunas, išduoti galiojantys du statybą leidžiantys dokumentai: 2020 m. gegužės 14 d. ir šioje byloje ginčijamas 2021 m. spalio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. gegužės 14 d. išdavė leidimą Nr. LSNS-21-200514-00267 (toliau – 2020-05-14 SLD). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2021 m. birželio 14 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu Nr. BIPA-20-210614-00043 nustatė tame tarpe tai, kad ginčo sklype pradėto statyti pastato laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas bei pastato išorės matmenys neatitinka 2016 m. projekto sprendinių, dėl ko minėta inspekcija atsakovui statytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. birželio 15 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-210615-00072, o 2021 m. birželio 16 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti statybos darbų Nr. PNSD-20-210616-00074. 2021 m. spalio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė šioje byloje ginčijamą leidimą Nr. LSNS-21-211001-00590 (toliau – 2021-10-01 SLD) (toliau - Ginčijamas leidimas), kuriuo statytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikta teisė sklype statyti neypatingojo statinio kategorijos daugiabutį gyvenamąjį namą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 metais parengtą „Daugiabučio gyvenamojo namo statybos, Gyvenamosios paskirties pastato (1A1m) griovimo Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini) projektas (A Laida)“ Nr. K20/12 projektą . Ginčijamas leidimas buvo paviešintas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2021 m. spalio 1 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko tiek 2020 m. gegužės 14 d. SLD, tiek byloje ginčijamo statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą ir atitinkamai 2021 m. birželio 16 d. bei 2021 m. spalio 15 d. SLD patikrinimo aktais teisės aktų pažeidimų išduodant abu minėtus tiek 2020 m. gegužės 14 d., tiek ginčijamą 2021 m. spalio 1 d. SLD nebuvo nustatyta. 2021 m. spalio 20 d. Atitikties projektui aktu Nr. SPA-165 buvo nustatyta, kad sklype pradėtas statyti pastatas atitinka esminius 2021 m. projekto sprendinius. 2021 m. spalio 20 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-211020-00188 buvo nustatyta, kad pradėtas statyti pastatas atitinka esminius 2021 m. projekto sprendinius ir buvo konstatuotas privalomojo nurodymo įvykdymas, t. y. savavališkos statybos padariniai, dėl kurių buvo surašytas savavališkos statybos aktas buvo pašalinti įteisinant savavališką statybą, t. y. gaunant 2021 m. spalio 1 d. SLD. Iš prie ieškinio pateiktų ieškovo dokumentų nustatyta, jog ieškovas 2021 m. kovo 9 d., 2021 m. kovo 12 d., 2021 m. liepos 7 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymus, susijusius su ginčo pastatu prašant nepritarti projektiniams pasiūlymams, vėliau prašant neišduoti statybą leidžiančio dokumento Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriui, kuris ieškovui pateikė 2021 m. balandžio 8 d. atsakymą Nr. 70-2-1074, 2021 m. rugsėjo 7 d. atsakymą Nr. 70-2-946. Taip pat, kaip matyti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktų duomenų, ieškovas kreipėsi į minėtą inspekciją su 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 19 d. prašymais, kuriais iš esmės buvo prašoma panaikinti išduotą 2020 m. gegužės 14 d. SLD ir patikrinti būsimo SLD teisėtumą, užkirsti kelią naujo SLD išdavimui. Taip pat minėtoje inspekcijoje gautas ir 2021 m. birželio 16 d. ieškovo prašymas, į kurį, kartu ir į 2021 m. kovo 29 d. bei 2021 m. gegužės 19 d. ieškovo prašymus, minėta inspekcija atsakė 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. 2D-10223. Iš Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-622-602/2001 nustatyta, jog ieškovo atskirasis skundas atmestas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo skundą dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 21 d. sprendimo pritarti daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini)7, Kaunas, statybos projekto projektiniams pasiūlymams, palikta nepakeista. 2021 m. lapkričio 29 d. ieškovas pateikė prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 2021 m. gruodžio 29 d. teisme gautas šioje byloje nagrinėjamas ieškovo ieškinys.

        Dėl ieškovo teisės ginčyti statybą leidžiantį dokumentą

17.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas – statybą leidžiantis dokumentas, kompetentingų institucijų išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Už imperatyvių statybos normų laikymosi priežiūrą yra atsakingi Statybos įstatymo 27 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo subjektai, pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį turintys teisę kreiptis į teismą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių. Remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą ar teismą.

18.       Kasacinio teismo yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos jo privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešas interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

19.       Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018-08-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 išaiškino, kad privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo ir (ar) savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas.

20.       Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovas neturi teisės ginti viešąjį interesą, todėl jam privalu įrodyti, kuo pasireiškia jo teisių pažeidimas, atsakovui išdavus šioje byloje ginčijamą 2021 m. spalio 1 d. SLD,  įgyvendinus atsakingų valstybės institucijų išduotą leidimą statyti pagal projektą gyvenamąjį pastatą.

        Dėl ieškovo teisių pažeidimo

21.       Pasisakydamas dėl savo teisių pažeidimo, ieškovas teigia, jog pastačius daugiabutį gyvenamąjį pastatą jo gyvenimo sąlygos pablogės, nes sumažės jo turto vertė, jis neteks privatumo, sodo insoliacija sumažės, neišlaikyta statybos linija, pažeistas statomo daugiabučio 3 m atstumas iki jo žemės sklypo, terasos (balkonai) virš jo sklypo, statomo namo langai ir terasos nukreiptos į jo sklypą 

22.       Visų pirma pažymėtina, kad visoms šioms aplinkybėms pagrįsti, ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nors teismas tiek 2022 m. sausio 3 d. nutartimi, tiek 2022 m. gegužės 5 d. parengiamojo teismo posėdžio metu išaiškino šalies pareigą pagrįsti nurodomas aplinkybes įrodymais (CPK 178 straipsnis).

23.       Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos kartu su atsiliepimu pateiktų, tiek statytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su atsiliepimu pateiktų ginčo statinio projekto duomenų, ginčo pastate nėra suprojektuota jokių balkonų. Ieškovas neįrodė, kad užstatymo linijos yra privalomos (duomenys neskelbtini), juolab tiek Kauno miesto savivaldybės administracija, tiek projektuotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas projekto autorius A. J. teismo posėdžio metu patvirtino, jog nei bendrajame plane, nei detaliajame plane nėra nustatyta jokių statybos linijų Tvirtovės alėjoje, todėl pastatas suprojektuotas statyti prisilaikant šalia stovinčio kito daugiabučio (duomenys neskelbtini)1 užstatymo bei išsaugant sklype esančius medžius.

24.       Ieškovas taip pat neįrodė, jog pastatas neišlaiko būtinų atstumų nuo gretimų besiribojančių sklypų. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 punkte nurodyta, kad reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ [3.2]. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Iš byloje atsakovų pateiktų ginčo statinio projekto duomenų, dokumento „sklypo planas M: 1:500“ nustatyta, jog atstumas nuo statomo pastato terasos iki ieškovo sklypo yra 3.43 metrai, o nuo ginčo pastato sienos ir langų atstumas yra nuo 6.15 metrų. Be to, sutiktina su atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta aplinkybe, kad minėti atstumai nuo ieškovo sklypo iki ginčo pastato dar padidės, kuomet įsiteisės ir bus įvykdytas teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-384-1070/2022, įpareigojantis ieškovą nugriauti jo neteisėtai pastatytą atraminę sienelę – tvorą. Kaip matyti iš pateiktų ginčo statinio projekto duomenų, pastatas yra statomas 11,48 metro aukščio, t. y. 3,32 metro žemesnis, nei leidžia įstatymai, nes šioje vietoje galėtų būti 8,5+3,15x2=14.8 m. 

25.       Ieškovas vėlgi nepagrįstai ir deklaratyviai nurodo, jog neišlaikytas norminis 10 m. atstumas nuo buitinių atliekų konteinerių. STR 2.02.01:2004 91.6 punkte nustatyta, kad aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų, tačiau šios aikštelės įrengimo atstumas gali būti mažinamas, bet ne arčiau kaip iki 5 m nuo pastato langų ir (ar) durų tik gavus visų nekilnojamojo turto objekto savininkų ar jų įgaliotų asmenų, kuriems, įrengus komunalinių atliekų konteinerių aikštelę, atstumas bus mažesnis kaip 10 m nuo pastato langų ir durų, sutikimą. Kaip nurodo pats statytojas, būtent jo kaip užsakovo sutikimu šis atstumas sumažintas iki 8 m, taigi nepažeidžiamas norminis atstumas.

26.       Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad „stovintis žmogus terasoje bus 3 m virš jo sklypo, nes byloje esantys projekto duomenys patvirtina, kad kaimyninio sklypo altitudė yra 81.50, o statomos terasos altitudė yra 82.55, taigi kaimyninio sklypo atžvilgiu terasa yra iškilusi 1.05 m.

27.       Ieškovas vadovaujasi STR 2.02.01:2004 173 punktu, kuriame nurodyta, kad projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad pastatyta būsto visuma, juos naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos nepablogėtų, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, tačiau ieškovas nenurodė, kaip pablogės jo gyvenimo ir veiklos sąlygos bei nepateikė palyginimo pablogėjimo iki pastato statybos pradžios, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o tiesiog deklaratyviai pateikė savo subjektyvius vertinimus, prielaidas.

28.       Ieškovas nurodo, jog daugiabučio energetinio naudingumo klasė yra B, o turi būti A++, tačiau minėtas ieškovo teiginys laikytinas nepagrįstu. STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ nurodyta, kad statomų pastatų, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti, po 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B. Kita vertus, neaišku kaip ginčo pastato energetinio naudingumo klasė susijusi su ieškovo teisių pažeidimu, nes ieškovas nenurodo kaip daugiabučio energetinio naudingumo klasė įtakoja jo teises.

29.       Nors ieškovas nurodo, jog nėra uždaros automobilių saugyklos ventiliacijos sistemos, nėra purvo iš automobilių saugyklos surinkimo, tačiau iš bylos duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad vėdinimo projekte numatytas dujų šalinimo kaminas, numatytos lietaus surinkimo grotelės. Taip pat, nors ieškovas nurodo, jog vaikų žaidimo ir sporto aikštelės vietoje bus suformuotas per didelis sklypo nuolydis arba sklypas bus iškeltas, tačiau tokie teiginiai neatitinka tikrovės, nes aikštelės altitudė yra 80.80, palei sklypo ribą altitudė 80.55 skirtumas 0.25 cm, aikštelės plotis 4.60 m, žaidimo aikštelė įranga stovės lygiame paviršiuje. Be to, ieškovas nenurodo kaip konkrečiai automobilių saugyklos ventiliacijos sistema, automobilių purvo saugyklos surinkimas, vaikų žaidimo ir sporto aikštelės per didelis sklypo nuolydis pažeidžia jo teises. Tas pats liečia ir ieškovo nurodomą argumentą, kad ginčo pastato trys butai neturės saulės apšvietos nei pro vieną langą, nes neaišku kaip tai susiję su ieškovo teisėmis ir kaip konkrečiai tai pažeidžia kokias nors ieškovo teises.

30.       Nors ieškovas nurodo, jog statomo pastato langai bus nukreipti į jo sodą, dėl ko jis neteks privatumo, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, šalių paaiškinimų, regia.lt nuotraukų, ieškovo privatumas šiuo aspektu neįrodyta, kad bus pažeistas, nes ir dabar šalia ieškovo sklypo (duomenys neskelbtini)1 stovi 5 aukštų daugiabutis, kurio langai nukreipti į ieškovo sklypą, taip pat stovi ir kitas 5 aukštų daugiabutis (duomenys neskelbtini)17, kurio langai taip pat nukreipti į ieškovo žemės sklypą.

31.       Ieškovas ieškinyje nurodė, jog jo sklypas atsidurs šešėlyje, sumažės sodo insoliacija, tačiau nepateikė skaičiavimų pagrindžiančių šiuos teiginius, juolab kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, fotonuotraukų esančių byloje, pačio ieškovo sklype auga didelės tujos, kurios neatmestina, kad taip pat užstoja ieškovui saulės šviesą. Nors ieškinyje ieškovas nurodė, jog jo sklypas atsidurs šešėlyje, tačiau rašytiniuose paaiškinimuose jau nurodė, kad šešėlio nebus tik birželio mėn. ir tik vidurdienį, tačiau ir šiems teiginiams ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pastebėtina, kad nors ieškovas nurodo, jog dėl statomo ginčo pastato jis neteks ramaus poilsio išpuoselėtame sode, tačiau iš visų byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog ieškovas savo didžiąją žemės sklypo dalį naudoja įvairių daiktų sandėliavimui, o ne sodui ir tik nedidelėje sklypo dalyje, besiribojančioje su atsakovo ginčo pastato sklypu, yra susodintos tujos, matomas gėlynas, todėl nesant pakankamų įrodymų teismas atmeta šiuo ieškovo argumentus dėl trukdymo naudotis sklypu, juolab vien ta aplinkybė, kad šalia ieškovo sklypo bus pastatytas ginčo pastatas niekaip netrukdo ieškovui naudotis jo žemės sklypu. Taip pat ir kita ieškovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog dėl statomo ginčo pastato, padidės triukšmas, bus apribotas ieškovo privatumas, ramus poilsis sode, remiasi prielaidomis ir nesudaro pagrindo vertinti kaip ieškovo veiklos sąlygų pablogėjimą ir jo teisių pažeidimą, juolab ieškovas neįrodė, jog bus pažeisti triukšmo ribiniai dydžiai, reglamentuoti Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministro 2011m. birželio 13d. įsakymu Nr. V-604.

32.       Ieškovas ieškinį grindžia CK 4.99 straipsniu, numatančiu, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo. Tačiau ieškovas neįrodė teisės aktais neleistino poveikio jo žemės sklypui ar tiesioginės įtakos jo sklype esančių pastatų stabilumui. Ieškovas tik deklaratyviai nurodė, jog daromas neigiamas poveikis jo sklypui, tačiau ieškovas nenurodė, kaip konkrečiai statomas pastatas pažeidžia jo nuosavybės teisę, neįvardino jokio teisės aktais neleistino poveikio ieškovo sklypui ar ieškovo sklype esančio pastato stabilumui, o kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytų rašytinių paaiškinimų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, statomas pastatas atitinka teisės aktų reikalavimus, ką patvirtino ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2021 m. spalio 15 d. SLD patikrinimo aktu, jog teisės aktų pažeidimų išduodant 2021 m. spalio 1 d. SLD nebuvo nustatyta, taip pat 2021 m. spalio 20 d. atitikties projektui aktu nustačius, jog sklype pradėtas statyti pastatas atitinka esminius projekto sprendinius.

33.       Ieškovas taipogi deklaratyviai nurodo, jog nekilnojamojo turto vertintojai jam teigė, kad jeigu parduotų savo namų valdą su sodu, virtusiu daugiabučio kiemu, patirtų apie 40000 -50000 Eur nuostolio lyginant su tuo atveju, jeigu žemesnis daugiabutis būtų statomas prie gatvės. Minėti ieškovo teiginiai nepagrįsti jokiais bylos duomenimis, laikytini ieškovo samprotavimais nes nėra nei specialisto, eksperto, nei nekilnojamojo turto vertinimo, iš kurių galima būtų spręsti dėl turto sumažėjimo, juolab ieškovo turimo turto kaina niekaip nėra susijusi su reikalavimu panaikinti statybos leidimą ir statybos leidimo teisėtumu.

34.        Taigi, kaip nustatyta aukščiau dauguma ieškovo nurodytų aplinkybių yra deklaratyvios, nepagrįstos tai patvirtinančiais įrodymais, juolab laikytinos teisiškai nereikšmingomis, nes niekaip neliečia ieškovo teisių ar jo teisėtų interesų. Apibendrinant konstatuotina, jog ieškovais nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, jog atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomas ginčo pastatas esminiai pažeidė ieškovo teises ar pablogino gyvenimo, poilsio sąlygas. Remiantis išdėstytu galima pagrįstai teigti, jog ieškovas neįrodė viešosios teisės pažeidimų įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams. Neįrodžius ieškovui šios sąlygos, o taip pat neturint teisės ginti viešąjį interesą, ieškovas laikytinas neturinčiu teisės ginčyti statybą leidžiantį dokumentą. Tai atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, nustatančią, jog viešąjį interesą gina specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje turintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje 3K-7-414/2014), privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-8-916/2015).

35.       Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

36.       Vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, šalių paaiškinimais bei į bylą pateiktais įrodymais, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas ieškinio reikalavimą dėl statybą leidžiančio dokumento nuginčijimo laiko nepagrįstu, todėl ieškinys netenkintinas. Tokiu atveju negali būti patenkintas ir kitas ieškovo pareikštas išvestinis reikalavimas dėl statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“  įpareigojimo per metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį į dviejų aukštų gyvenamąjį namą.

        Dėl ieškinio senaties

37.       Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek ir kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turtėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

38.       Statybą leidžiančių dokumento bei statybos metu priimtų dokumentų apskundimui taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

39.       Bylos duomenimis informacija apie išduotą Ginčijamą leidimą viešai buvo paskelbta „Infostatyba“ duomenų bazėje 2021 m. spalio 1 d., tuo tarpu į teismą ieškovas kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog „Infostatyba“ duomenų bazėje paskelbta viešai prieinama informacija yra visiškai pakankama pasinaudoti teise į gynybą, kadangi joje nurodyti esminiai skundžiamo teisės akto turinį sudarantys elementai, t. y. aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, o taip pat ir suprantamos kylančios pasekmės. Tokia išvada teismo grindžiama tuo, jog sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (žr., pvz., Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose: 2008-04-17 Nr.AS502-268/2008, 2009-12-24 Nr. AS143-699-09, 2010-04-06 Nr. AS822-169/2010, 2017-02-20 Nr. e2A-206-556/2017 ir kt.). Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  bei kitų bendrosios kompetencijos teismų formuojamą praktiką, kad „Infostatyba“ duomenų bazėje paskelbta viešai prieinama informacija yra visiškai pakankama pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą (žr. pvz., kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 3eK-3-198-969/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3008-861/2021 ir kt.). Tuo remiantis galima pagrįstai teigti, jog įstatymo nustatytas terminas ieškiniui dėl administracinio akto, šiuo atveju statybą leidžiančio dokumento nuginčijimo, buvo praleistas.

40.        Ieškinyje ieškovas nurodė, jog apie skundžiamą aktą - Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 1 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-21-201001-00590, sužinojo 2021 m. lapkričio 20 d., nedelsdamas 2021 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam paskyrimo, sprendimas priimtas 2021 m. gruodžio 15 d., gavęs sprendimą, kreipėsi į advokatę, kuri pagal savo užimtumą, susipažino su jo pateiktais dokumentais ir parengė ieškinį. Ieškovas nurodo, jog apie atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujo išduodamo statybą leidžiančio dokumento procedūrą jokios informacijos neturėjo, o įtarimų kilo tuomet, kai pamatė, jog vežamos statybinės medžiagos, vyksta darbai. Pastebėtina, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog apie statybos leidimą sužinojo lapkričio 20 d., darbus, vežamas medžiagas pamatė po vėlinių, gal lapkričio 8 d., terminą praleido dėl to, kad turėjo sveikatos problemų, spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje neveikė infostatyba, per banką su kodų generatoriumi nepavyko prisijungti lapkričio mėnesį, kreipėsi į Statybos inspekciją, architektus, bet suteiktos žinios nepadėjo.

41.       Visų pirma pažymėtina, kad nors ieškovas nurodė, jog apie ginčijamą leidimą sužinojo 2021 m. lapkričio 20 d., tačiau nepateikė tai pagrindžiančių duomenų. Iš prie ieškinio pateiktos internetinio puslapio „infostatyba.palnuojustatau.lt“ 2021 m. gruodžio 21 d. iškarpos matyti, kad statiniams, adresu (duomenys neskelbtini)7, Kaunas, išduoti galiojantys du statybą leidžiantys dokumentai: 2020 m. gegužės 14 d. ir šioje byloje ginčijamas 2021 m. spalio 1 d., taigi ieškovo pateikti duomenys datuojami ne ieškovo nurodoma 2021 m. lapkričio 20 d., o 2021 m. gruodžio 21 d. Kaip minėta įrodymų, kad ieškovas sužinojo būtent 2021 m. lapkričio 20 d. apie ginčijamą leidimą nepateikta. Be to, pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog darbai vyko po Vėlinių, medžiagas vežė 2021 m. lapkričio 8 d., todėl nėra aišku kodėl ieškovas nuo nurodomo sužinojimo apie vykdomus darbus (2021 m. lapkričio 8 d.) iki nurodomo sužinojimo apie ginčijamą leidimą (2021 m. lapkričio 20 d.) nesiėmė kaip protingas, atidus ir rūpestingas asmuo pakankamų ir be nepateisinamo delsimo priemonių savo teisių gynimui nuo nurodomų pažeidimų. Kita vertus, ieškovas terminą yra praleidęs, nepriklausomai nuo to, ar jis skaičiuotinas nuo ginčijamo leidimo viešo paskelbimo „Infostatyba“ duomenų bazėje 2021 m. spalio 1 d., ar nuo ieškovo nurodomo sužinojimo 2021 m. lapkričio 20 d., ar nuo ieškovo sužinojimo apie pradėtus statybos darbus 2021 m. lapkričio 8 d. 

42.       Šiame kontekste kas liečia ginčo pastato statybas yra svarbus ieškovo aktyvumas, teikiant įvairius prašymus ir skundus įvairioms institucijoms (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, Vyriausiajam administraciniams teismui ir kt.), pradedant nuo prašymų nepritarti projektiniams sprendiniams, iki prašymų sustabdyti naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimą, patikrinti būsimo SLD teisėtumą. Vien iš prie ieškinio pateiktų ieškovo dokumentų nustatyta, jog ieškovas 2021 m. kovo 9 d., 2021 m. kovo 12 d., 2021 m. liepos 7 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymus, susijusius su ginčo pastatu prašant nepritarti projektiniams pasiūlymams, vėliau prašant neišduoti statybą leidžiančio dokumento Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriui, kuris ieškovui pateikė 2021 m. balandžio 8 d. atsakymą Nr. 70-2-1074, 2021 m. rugsėjo 7 d. atsakymą Nr. 70-2-946. Taip pat, kaip matyti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktų duomenų, ieškovas kreipėsi į minėtą inspekciją su 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 19 d. prašymais, kuriais iš esmės buvo prašoma panaikinti išduotą 2020 m. gegužės 14 d. SLD ir patikrinti būsimo SLD teisėtumą, užkirsti kelią naujo SLD išdavimui. Taip pat minėtoje inspekcijoje gautas ir 2021 m. birželio 16 d. ieškovo prašymas, į kurį, kartu ir į 2021 m. kovo 29 d. bei 2021 m. gegužės 19 d. ieškovo prašymus, minėta inspekcija atsakė 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. 2D-10223. Iš Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-622-602/2001 nustatyta, jog ieškovo atskirasis skundas atmestas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo skundą dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 21 d. sprendimo pritarti daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini)7, Kaunas, statybos projekto projektiniams pasiūlymams, palikta nepakeista. Taigi, šis aktyvus ieškovo vaidmuo rodo, kad ieškovas nuolat ir pastoviai domėjosi ginčo pastato statybomis, pats ieškovas savo dokumentuose įvairioms institucijoms prašė sustabdyti naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimą, patikrinti būsimo SLD teisėtumą, taigi, žinojo, jog yra svarstomas naujas SLD išdavimas. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog matė vykdomus statybos darbus, vežamas medžiagas jau lapkričio pradžioje, po Vėlinių, lapkričio 8 d., taigi jau tuo metu ieškovas apie išduotą statybos leidimą galėjo ir turėjo žinoti, turėjo galimybę išsiaiškinti, kokių statybą leidžiančių dokumentų pagrindu yra vykdomi darbai, nes „Infostatyba“ informacinė sistema ir jos duomenys yra vieši. Duomenų, paneigiančių šias išvadas ieškovas į bylą nepateikė.

43.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje (pagal dabar galiojančią ABTĮ redakciją – 29 straipsnio 1 dalis) nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios, ekstraordinarios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1473-520/2019). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtinais atvejais (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-24d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.

44.       Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, jog terminą praleido dėl sveikatos, dėl neveikusios „infostatyba“ sistemos, dėl generatoriaus problemų, dėl advokato užimtumo. Minėtoms aplinkybėms pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Be to, nurodytos ieškovo priežastys, įvertinus jas aktyvaus ieškovo vaidmens ginčijamų statybų kontekste, gebant ieškovui ir pačiam be advokato kreiptis į įvairias institucijas, tame tarpe teismą, skundžiant pirmąjį 2020 m. gegužės 14 d. SLD ir prašant tuo pačiu ir būsimą SLD patikrinti, kreipiantis į teismą dėl projektinių sprendinių, nelaikytinos objektyviomis, trukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą, juolab tokios priežastys kaip kreipimasis į advokatą, jo užimtumas jau atsirado po termino praleidimo. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimui, atnaujinti praleistą terminą teisinio pagrindo nėra.

45.       Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

      Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

46.       Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo nubausti ieškovą pinigine 5000 Eur bauda pagal CPK 95 straipsnį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

47.       Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. CPK 7 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. CPK 95 straipsnyje įtvirtintos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5792 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.).

48.       Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-210-330/2018 ir kt.). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

49.       Nagrinėjamojoje byloje ieškovas ieškiniu reiškė keletą reikalavimų, tame tarpe panaikinti ginčijamą leidimą ir perstatyti statinį į dviejų aukštų. Minėtu ieškiniu ieškovas siekė įrodyti, kad jo teisės yra pažeidžiamos dėl minėto statinio statybos, tame tarpe dėl to, kad statyba vyksta nesilaikant norminių atstumų, apribojant privatumą, sumažinant sodo insoliaciją. Tiek ieškinyje, tiek teisminio nagrinėjimo metu ieškovas vienareikšmiškai laikėsi pozicijos, jog į teismą kreipėsi siekdamas apginti minėtas savo teises. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas ir iki ieškinio pareiškimo aktyviai įgyvendino savo teises, teikdamas įvairioms institucijoms prašymus, skundus dėl ginčo pastato statybos. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, atsižvelgiant į ieškovo elgesį iki ieškinio pareiškimo, į ieškinio pareiškimą teisme, į procesinį ieškovo elgesį, aktyvų dalyvavimą teismo posėdžiuose, suponuoja išvadą, jog ieškovas siekė realaus savo teisių pažeidimo gynimo, o ne nepatogumų, trukdžių, rūpesčių atsakovams sukėlimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo prašymas taikyti CPK 95 straipsnį yra iš esmės pagrįstas tuo, kad ieškovas neteisingai ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė kai kurias aplinkybes, jų nepagrindė rašytiniais duomenimis. Tačiau tai, kad šalių nurodomos aplinkybės skyrėsi, tik patvirtina tarp šalių kilusį ginčą, bet nereiškia ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

50.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad taikyti CPK 95 straipsnį, pripažįstant, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai žinojo apie atliekamų procesinių veiksmų tiek faktinį tiek teisinį nepagrįstumą, nėra pagrindo, kadangi asmuo turi teisę ginti savo įsitikinimus, teises ir teisėtus interesus pasinaudodamas teise teikti ieškinį ir jį įrodinėti savo pasirinktomis priemonėmis (CPK 5, 12, 14, 42, 177, 178 straipsniai). Priešingu atveju, pripažinus piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis už ieškovo naudojimąsi procesinėmis teisėmis, reiškiant ieškinį ir pritaikius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, būtų nepagrįstai apribota ieškovo teisė į teisminę gynybą, kurią garantuoja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, tiek CPK 5 straipsnis. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2682/2013, ir kt.). Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog ieškinio reikalavimai nebuvo patenkinti, nereiškia, jog ieškovas atliko piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis veiksmus: tyčia nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, o tas faktas savaime nesudaro prielaidų CPK 95 straipsnyje įtvirtintų pasekmių taikymui. Be to, kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, esant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejui gali būti atlyginami tik tie realūs nuostoliai, kurie susidarė kaip piktnaudžiavimo tiesioginė pasekmė, dėl to sprendžiant byloje nuostolių klausimą šalies sugaištas dėl bylinėjimosi laikas, su tuo susiję nepatogumai ir teisinis neapibrėžtumas, nelaikytini aplinkybėmis, pačiomis savaime darančiomis reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagrįstą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, kad byloje nėra įrodytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas, atsakovo prašymas skirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu atmestinas (CPK 2, 5, 42, 95, 178, 185, 186 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

51.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

52.       Remiantis atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais į bylą duomenimis, jis patyrė 2916,10 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

53.       Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, advokato darbo laiko sąnaudas ruošiant atsiliepimą, rašytinius paaiškinimus, atstovaujant teismo posėdžiuose (parengiamasis teismo posėdis 49 min., teismo posėdis 4 val. 40 min.), sprendžia, kad atmetus ieškinį pilna apimtimi minėtos advokato išlaidos, kaip pagrįstos šių išlaidų buvimą patvirtinančiais įrodymais ir kaip neviršijančios minėtose rekomendacijose nustatytų dydžių, priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

54.       Įvertinus tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), tačiau ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų pagal antrinės teisinės pagalbos sprendimą, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje nepaskirstytinos (CPK 96 straipsnis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 304116069, naudai 2916,10 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiolika eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

           Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Baumilė