Pranešėjas
Z. Pocius Baudž. byla Nr. 1A-325-382/2010
Teisėjas V. Vainius
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
1.2.4.8.2.; 2.1.7.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. lapkričio 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,
teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Eduardo
Maškevičiaus,
sekretoriaujant
Danutei Klimašauskaitei,
nukentėjusiosios atstovei advokatei Aurelijai Rulevičei,
nukentėjusiajai I. A.,
išteisintojo gynėjui
advokatui Mariui Venckui,
išteisintajam V.
J.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios
I. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio
22 d. nuosprendžio, kuriuo V.
J. pagal Lietuvos Respublikos 140
str. 1 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar
baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
V. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2009-05-25, apie 17.30 val.,
Girkalių kaime, Klaipėdos rajone, I. A. priklausančio namo
kieme, asmeninio konflikto metu pavartojo fizinį smurtą prieš I.
A., t. y. du kartus dešine ranka smarkiai sudavė į veidą, po to išplėšė iš
kairės ausies auskarą ir numetė jį į žolę, dėl to I. A. buvo
nežymiai sužalota sveikata.
Apeliaciniu skundu I. A. prašo
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendį, kuriuo V.
J. išteisintas panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teigia, kad
teismo išvados nepagrįstos, šališkos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nepadaryta veika, turinti
nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokią išvadą teismas motyvavo
tuo, kad V. J. savo kaltės nepripažino, o liudytojų J. D. ir A. U. parodymus įvertino
kritiškai. Teismas nurodė, kad J. D. kartu su ja gyvena,
o liudytoja A. U. su V. J. nesutardavo
ir anksčiau, todėl padarė išvadą, kad jie savo parodymais stengėsi jai padėti. I. A. mano, kad tokia teismo išvada yra tik subjektyvus
samprotavimas, nepagrįstas jokia objektyvia bylos medžiaga. Tai, kad santykiai
su V. J. yra konfliktiški, neneigia, tačiau tai neleidžia
daryti išvados, kad jos parodymai apie įvykio aplinkybes yra išgalvoti. Teigia,
kad savo parodymų su liudytojais J. D. ir A.
U. nederino, todėl nėra pagrindo jais netikėti.
Be to, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai
įvertino MRU TMI Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą Nr. G 799/09 (03). Vertindamas
minėtą išvadą, teismas rėmėsi eksperto teisiamojo posėdžio metu duotais
parodymais, kad išvada dėl sužalojimo masto buvo padaryta remiantis ją
apžiūrėjusių gydytojų diagnoze, kurie netikrina, ar buvo padaryti sužalojimai,
diagnozė nustatoma tik pagal asmens paaiškinimus. I. A. teigia,
kad ekspertas negalėjo konstatuoti, kad ją apžiūrėję gydytojai diagnozę nustatė
tik pagal jos paaiškinimus, nes pats nedalyvavo gydytojų atliekamoje apžiūroje.
Be to, jis pats savo išvadoje nurodė, kad jai buvo padarytas nežymus sveikatos
sutrikdymas. I. A. mano, kad toks pavienių bylos duomenų
vertinimas išteisintojo naudai rodo teismo šališkumą.
Teigia, kad kaimynų V. J. ir V. J. psichologinis ir fizinis puolimas yra sistemingas,
kilęs po teismo proceso dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Dėl kaimynų neteisėtų
veiksmų ji ne kartą su pareiškimais kreipėsi į apylinkės inspektorių, tačiau
pareigūnų įspėjimai nepadėjo. Teismui pateikta vaizdo medžiaga šioje byloje
negali būti vertinama, nes ji nepaneigia išteisintojo V. J. padaryto
nusikaltimo fakto. Joje užfiksuoti atskiri epizodai buvo filmuoti seniai, ištraukti
iš bendro tuo metu buvusių įvykių konteksto ir su šia byla nesusiję. Minėta
vaizdo medžiaga nepatvirtina fakto, kad V. J. yra
provokuojamas, kad buvo apkaltintas nebūta nusikalstama veika.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą teismų
praktiką nurodo, kad nuosprendis yra pragrįstas, kai jame padarytos išvados dėl
nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba
nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų
pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Įrodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų
analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias
aplinkybes patvirtinančios išvados. Teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką
įeinančias aplinkybes, privalo daryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių
buvimą ar nebuvimą. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos
teismas iš esmės apsiribojo tik formaliu bylos aplinkybių įvertinimu,
paviršutiniškai ir neobjektyviai išanalizavo byloje esančius faktinius
duomenis, šališkai ir nemotyvuotai rėmėsi tik V. J. parodymais,
be pagrindo atmetė liudytojų J. D. ir A.
U. parodymus. Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybės mano, kad V. J. turi būti pripažintas kaltu padaręs Lietuvos
Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą veiką.
Nukentėjusioji
ir jos atstovė prašo apeliacinį
skundą tenkinti.
Išteisintasis
ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas, išteisindamas V. J. dėl
kaltinimų pagal BK 140 str. 1 d., nuosprendyje nurodė, kad nesurinkta duomenų,
kurie neabejotinai patvirtintų V. J. pareikštus
kaltinimus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į savo kaltę neigusio V. J., nukentėjusiosios I. A.,
liudytojų A. U., J. D. parodymus, teisiamojo
posėdžio metu duotus eksperto paaiškinimus apie sveikatos sutrikdymo masto nukentėjusiajai
nustatymo aplinkybes, V. J. ir I.
A. konfliktiškus santykius, padarė išvadą, kad nesurinkta jokių objektyvių
ir neginčytinų duomenų, patvirtinančių V. J. kaltę.
Iš byloje esančio nukentėjusiosios I.
A. 2009-08-12 pateikto privataus kaltinimo skundo matyti, kad
nukentėjusioji V. J. kaltino tuo, kad jis 2009-05-25, apie
17.30 val., šaukė, įžeidinėjo, grasino, o priėjęs arčiau tyčia du kartus dešine
ranka smarkiai sudavė į veidą, išplėšė iš kairės ausies auskarą ir numetė jį
žolę. Nuo suduotų smūgių jai apsvaigo galva, ji prarado pusiausvyrą, pajuto
fizinį skausmą, pradėjo tinti veidas ir ausis. 2009-05-27 ji kreipėsi į
medikus, kurie jai nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Taikinamojo posėdžio metu I. A. ir
V. J. nesusitaikius, byla buvo perduota nagrinėti
teisiamajame posėdyje, kurio metu buvo nustatyta, kad konfliktai tarp I. A. ir V. J. šeimų dėl įvairių
priežasčių tęsiasi jau seniai. Tiek viena, tiek kita konfliktuojančioji pusė ne
kartą su įvairiais nusiskundimais kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Nesiliaujančius
tarpusavio konfliktus pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje patvirtino ir
pati I. A., išteisintasis V. J.. Apeliaciniame
teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Klaipėdos rajono PK tyrėjas S.
Bružas taip pat parodė, kad tarp I. A. ir V.
J. šeimų dažnai vyksta konfliktai. Jam pačiam ne kartą teko nagrinėti
minėtų asmenų pateiktus skundus. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatęs,
kad tarp minėtų asmenų yra susiklostę ilgalaikiai konfliktiški santykiai,
pagrįstai jų kontekste vertino ir kitus byloje esančius duomenis, t. y. ne tik
liudytojų parodymus, bet it teismui pateiktą specialisto išvadą.
Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai buvo
apklausti su nukentėjusiąja gyvenantis J. D. ir kaimynė A. U., V. J. žmona V. J..
Pažymėtina, kad A. U. nebuvo tiesioginė įvykio liudytoja ir
apie įvykusį konfliktą sužinojo iš nukentėjusiosios I. A. pasakojimo
bei, jos žodžiais, aiškiai matomų nukentėjusiosios sužalojimų. Su
nukentėjusiąja gyvenantis J. D. teisme paaiškino, kad matė
antrąjį V. J. smūgį, kuris buvo suduotas praėjus kelioms
minutėms po pirmojo, kad po smūgių I. A. sutino ausis.
Liudytoja V. J. parodė, kad tarp nukentėjusiosios ir jos
vyro kilusį konfliktą matė, tačiau konfliktas buvo tik žodinis, smūgiai I. A. suduoti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs
minėtų liudytojų parodymus ir juos duodančių asmenų santykius su I. A. ir V. J. (J. D. gyvena
kartu su nukentėjusiąja, liudytoja I. A. taip pat
konfliktuoja su V. J., V. J. yra V. J. žmona), pagrįstai suabejojo jų objektyvumu ir į
teisiamąjį posėdį liudyti pakvietė išvadą dėl nukentėjusiosios sužalojimo
pateikusį teismo ekspertą. Kadangi byloje nebuvo kitų jos baigtimi
nesuinteresuotų asmenų liudijimų apie įvykį, tik eksperto išvada bei jo paaiškinimai
dėl sužalojimo galėjo patvirtinti ar paneigti minėtų liudytojų parodymus, pašalinti
visas kilusias abejones dėl V. J. kaltės.
Nors nukentėjusiosios apeliaciniame skunde teigiama,
kad teismo ekspertas nustatė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir kad nėra jokio
pagrindo abejoti minėta išvada, tačiau teisiamojo posėdžio metu duoti teismo
eksperto R. P. Pečkaus paaiškinimai apie paties pateiktą išvadą dėl I. A. sužalojimo abejonių nepašalino.
Iš byloje esančios teismo eksperto R. P. Pečkaus
išvados Nr. G 799/09 (03) matyti, kad 2009-05-27 nukentėjusioji I.
A. kreipėsi į teismo ekspertą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. I. A. 2009-05-27 apžiūrėjęs teismo ekspertas jokių matomų
išorinių sužalojimų nenustatė. Išvada dėl sveikatos sutrikdymo buvo padaryta remiantis
klinicistų (KUL Priėmimo skyriaus gydytojo, neurochirurgo, šeimos gydytojos) pateikta
diagnoze. Kaip apklausos metu paaiškino teismo ekspertas R. P. Pečkus, diagnozę
I. A. gydytojai nustatė pagal jos paaiškinimus, t. y.
gydytojams nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo suduoti smūgiai į galvą.
Nukentėjusioji skundėsi galvos skausmu ir pykinimu. Iš tiesų, kaip matyti iš
specialisto išvadoje esančių medicininių duomenų santraukos, nukentėjusiąją
apžiūrėję gydytojai išorinių sužalojimų nenustatė, papildomai atlikti tyrimai
taip pat jokių aiškių sužalojimų neparodė. Diagnozė – galvos sumušimas – buvo
nustatyta pagal nukentėjusiosios gydytojams pateiktus simptomus. Be to,
ekspertas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad patyrus tokius sužalojimus,
kokius patyrusi nurodo I. A., apžiūros metu būtų nustatyti
išoriniai sužalojimai. Akivaizdžių I. A. kūno sužalojimų
nematė ir po įvykio su ja bendravęs Klaipėdos rajono PK tyrėjas S. Bružas.
Lietuvos Respublikos BPK 20
straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį
įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjimo
teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame
akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Išanalizavusi apeliacinio
skundo motyvus ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija
neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios
instancijos teismas netinkamai vertino skunde ginčijamus bylos duomenis.
Nors giminystės ar kiti artimi ryšiai su tam tikru asmeniu
pati savaime nėra aplinkybė, dėl kurios negalima būtų tikėti minėtų asmenų
parodymais, tačiau šios bylos nagrinėjimo metu teismo nustatytos aplinkybės
apie I. A. ir V. J. šeimų seniai
besitęsiančius konfliktiškus santykius, leidžia pagrįstai suabejoti minėtų
asmenų parodymais. Teismui pateikta specialisto išvada dėl nukentėjusiajai
padarytų sužalojimų dėl anksčiau nurodytų aplinkybių abejonių liudytojų
parodymais nepašalino. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių V.
J. kaltę, byloje nėra.
Teismo išvada
dėl asmens kaltumo turi būti pagrįsta įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais
kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Turėdamas tiek duomenų, kiek jų
buvo, pirmosios instancijos teismas to padaryti negalėjo, nes apkaltinamasis
nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėliojimais.
Įvertinusi anksčiau
nurodytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo
nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį dėl apeliaciniame skunde
nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326
str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
nukentėjusiosios I. A. apeliacinį
skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Zigmas
Pocius
Teisėjai Remigijus
Preikšaitis
Eduardas
Maškevičius