Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-325-382-2010].doc
Bylos nr.: 1A-325-382-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Apylinkės teismo teisėja L

Pranešėjas Z. Pocius                                                                      Baudž. byla Nr. 1A-325-382/2010

Teisėjas V. Vainius                                                                        Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

                                                                                                       1.2.4.8.2.; 2.1.7.4.

 

 

 

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. lapkričio 25 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

nukentėjusiosios atstovei advokatei Aurelijai Rulevičei,

nukentėjusiajai I. A.,

išteisintojo gynėjui advokatui Mariui Venckui,

išteisintajam V. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo   2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pagal Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

V. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2009-05-25, apie 17.30 val., Girkalių kaime, Klaipėdos rajone, I. A. priklausančio namo kieme, asmeninio konflikto metu pavartojo fizinį smurtą prieš I. A., t. y. du kartus dešine ranka smarkiai sudavė į veidą, po to išplėšė iš kairės ausies auskarą ir numetė jį į žolę, dėl to I. A. buvo nežymiai sužalota sveikata.

Apeliaciniu skundu I. A. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendį, kuriuo V. J. išteisintas panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teigia, kad teismo išvados nepagrįstos, šališkos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad V. J. savo kaltės nepripažino, o liudytojų J. D. ir A. U. parodymus įvertino kritiškai. Teismas nurodė, kad  J. D. kartu su ja gyvena, o liudytoja A. U. su V. J. nesutardavo ir anksčiau, todėl padarė išvadą, kad jie savo parodymais stengėsi jai padėti. I. A. mano, kad tokia teismo išvada yra tik subjektyvus samprotavimas, nepagrįstas jokia objektyvia bylos medžiaga. Tai, kad santykiai su V. J. yra konfliktiški, neneigia, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad jos parodymai apie įvykio aplinkybes yra išgalvoti. Teigia, kad savo parodymų su liudytojais   J. D. ir A. U. nederino, todėl nėra pagrindo jais netikėti.

Be to, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino MRU TMI Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą Nr. G 799/09 (03). Vertindamas minėtą išvadą, teismas rėmėsi eksperto teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad išvada dėl sužalojimo masto buvo padaryta remiantis ją apžiūrėjusių gydytojų diagnoze, kurie netikrina, ar buvo padaryti sužalojimai, diagnozė nustatoma tik pagal asmens paaiškinimus. I. A. teigia, kad ekspertas negalėjo konstatuoti, kad ją apžiūrėję gydytojai diagnozę nustatė tik pagal jos paaiškinimus, nes pats nedalyvavo gydytojų atliekamoje apžiūroje. Be to, jis pats savo išvadoje nurodė, kad jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. I. A. mano, kad toks pavienių bylos duomenų vertinimas išteisintojo naudai rodo teismo šališkumą.

Teigia, kad kaimynų V. J. ir V. J. psichologinis ir fizinis puolimas yra sistemingas, kilęs po teismo proceso dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Dėl kaimynų neteisėtų veiksmų ji ne kartą su pareiškimais kreipėsi į apylinkės inspektorių, tačiau pareigūnų įspėjimai nepadėjo. Teismui pateikta vaizdo medžiaga šioje byloje negali būti vertinama, nes ji nepaneigia išteisintojo V. J. padaryto nusikaltimo fakto. Joje užfiksuoti atskiri epizodai buvo filmuoti seniai, ištraukti iš bendro tuo metu buvusių įvykių konteksto ir su šia byla nesusiję. Minėta vaizdo medžiaga nepatvirtina fakto, kad V. J. yra provokuojamas, kad buvo apkaltintas nebūta nusikalstama veika.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą teismų praktiką nurodo, kad nuosprendis yra pragrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje  logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, privalo daryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo tik formaliu bylos aplinkybių įvertinimu, paviršutiniškai ir neobjektyviai išanalizavo byloje esančius faktinius duomenis, šališkai ir nemotyvuotai rėmėsi tik V. J. parodymais, be pagrindo atmetė liudytojų J. D. ir A. U. parodymus. Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybės mano, kad V. J. turi būti pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą veiką.

Nukentėjusioji ir jos atstovė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, išteisindamas V. J. dėl kaltinimų pagal BK 140 str. 1 d., nuosprendyje nurodė, kad nesurinkta duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų V. J. pareikštus kaltinimus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į savo kaltę neigusio V. J., nukentėjusiosios              I. A., liudytojų A. U., J. D. parodymus, teisiamojo posėdžio metu duotus eksperto paaiškinimus apie sveikatos sutrikdymo masto nukentėjusiajai nustatymo aplinkybes,       V. J. ir I. A. konfliktiškus santykius, padarė išvadą, kad nesurinkta jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų, patvirtinančių V. J. kaltę.

Iš byloje esančio nukentėjusiosios I. A. 2009-08-12 pateikto privataus kaltinimo skundo matyti, kad nukentėjusioji V. J. kaltino tuo, kad jis 2009-05-25, apie 17.30 val., šaukė, įžeidinėjo, grasino, o priėjęs arčiau tyčia du kartus dešine ranka smarkiai sudavė į veidą, išplėšė iš kairės ausies auskarą ir numetė jį žolę. Nuo suduotų smūgių jai apsvaigo galva, ji prarado pusiausvyrą, pajuto fizinį skausmą, pradėjo tinti veidas ir ausis. 2009-05-27 ji kreipėsi į medikus, kurie jai nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taikinamojo posėdžio metu I. A. ir V. J. nesusitaikius, byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kurio metu buvo nustatyta, kad konfliktai tarp                 I. A. ir V. J. šeimų dėl įvairių priežasčių tęsiasi jau seniai. Tiek viena, tiek kita konfliktuojančioji pusė ne kartą su įvairiais nusiskundimais kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Nesiliaujančius tarpusavio konfliktus pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje patvirtino ir pati I. A., išteisintasis V. J.. Apeliaciniame teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Klaipėdos rajono PK tyrėjas S. Bružas taip pat parodė, kad tarp I. A. ir V. J. šeimų dažnai vyksta konfliktai. Jam pačiam ne kartą teko nagrinėti minėtų asmenų pateiktus skundus. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad tarp minėtų asmenų yra susiklostę ilgalaikiai konfliktiški santykiai, pagrįstai jų kontekste vertino ir kitus byloje esančius duomenis, t. y. ne tik liudytojų parodymus, bet it teismui pateiktą specialisto išvadą.

Pirmosios instancijos teisme kaip  liudytojai buvo apklausti su nukentėjusiąja gyvenantis J. D. ir kaimynė A. U., V. J. žmona V. J.. Pažymėtina, kad A. U. nebuvo tiesioginė įvykio liudytoja ir apie įvykusį konfliktą sužinojo iš nukentėjusiosios I. A. pasakojimo bei, jos žodžiais, aiškiai matomų nukentėjusiosios sužalojimų. Su nukentėjusiąja gyvenantis J. D. teisme paaiškino, kad matė antrąjį V. J. smūgį, kuris buvo suduotas praėjus kelioms minutėms po pirmojo, kad po smūgių I. A. sutino ausis. Liudytoja V. J. parodė, kad tarp nukentėjusiosios ir jos vyro kilusį konfliktą matė, tačiau konfliktas buvo tik žodinis, smūgiai I. A. suduoti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs minėtų liudytojų parodymus ir juos duodančių asmenų santykius su I. A. ir V. J. (J. D. gyvena kartu su nukentėjusiąja, liudytoja I. A. taip pat konfliktuoja su V. J., V. J. yra V. J. žmona), pagrįstai suabejojo jų objektyvumu ir į teisiamąjį posėdį liudyti pakvietė išvadą dėl nukentėjusiosios sužalojimo pateikusį teismo ekspertą. Kadangi byloje nebuvo kitų jos baigtimi nesuinteresuotų asmenų liudijimų apie įvykį, tik eksperto išvada bei jo paaiškinimai dėl sužalojimo galėjo patvirtinti ar paneigti minėtų liudytojų parodymus, pašalinti visas kilusias abejones dėl V. J. kaltės.

Nors nukentėjusiosios apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo ekspertas nustatė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir kad nėra jokio pagrindo abejoti minėta išvada, tačiau teisiamojo posėdžio metu duoti teismo eksperto R. P. Pečkaus paaiškinimai apie paties pateiktą išvadą dėl I. A. sužalojimo abejonių nepašalino.

Iš byloje esančios teismo eksperto R. P. Pečkaus išvados Nr. G 799/09 (03) matyti, kad 2009-05-27 nukentėjusioji I. A. kreipėsi į teismo ekspertą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. I. A. 2009-05-27 apžiūrėjęs teismo ekspertas jokių matomų išorinių sužalojimų nenustatė. Išvada dėl sveikatos sutrikdymo buvo padaryta remiantis klinicistų (KUL Priėmimo skyriaus gydytojo, neurochirurgo, šeimos gydytojos) pateikta diagnoze. Kaip apklausos metu paaiškino teismo ekspertas R. P. Pečkus, diagnozę I. A. gydytojai nustatė pagal jos paaiškinimus, t. y. gydytojams nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo suduoti smūgiai į galvą. Nukentėjusioji skundėsi galvos skausmu ir pykinimu. Iš tiesų, kaip matyti iš specialisto išvadoje esančių medicininių duomenų santraukos, nukentėjusiąją apžiūrėję gydytojai išorinių sužalojimų nenustatė, papildomai atlikti tyrimai taip pat jokių aiškių sužalojimų neparodė. Diagnozė – galvos sumušimas – buvo nustatyta pagal nukentėjusiosios gydytojams pateiktus simptomus. Be to, ekspertas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad patyrus tokius sužalojimus, kokius patyrusi nurodo I. A., apžiūros metu būtų nustatyti išoriniai sužalojimai. Akivaizdžių I. A. kūno sužalojimų nematė ir po įvykio su ja bendravęs Klaipėdos rajono PK tyrėjas S. Bružas.

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino skunde ginčijamus bylos duomenis.

Nors giminystės ar kiti artimi ryšiai su tam tikru asmeniu pati savaime nėra aplinkybė, dėl kurios negalima būtų tikėti minėtų asmenų parodymais, tačiau šios bylos nagrinėjimo metu teismo nustatytos aplinkybės apie I. A. ir V. J. šeimų seniai besitęsiančius konfliktiškus santykius, leidžia pagrįstai suabejoti minėtų asmenų parodymais. Teismui pateikta specialisto išvada dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų dėl anksčiau nurodytų aplinkybių abejonių liudytojų parodymais nepašalino. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių V. J. kaltę, byloje nėra.

Teismo išvada dėl asmens kaltumo turi būti pagrįsta įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Turėdamas tiek duomenų, kiek jų buvo, pirmosios instancijos teismas to padaryti negalėjo, nes apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėliojimais.

Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a:

 

nukentėjusiosios I. A. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                     Zigmas Pocius

 

Teisėjai                                                                                                            Remigijus Preikšaitis

 

                                                                                                                        Eduardas Maškevičius