Administracinė byla Nr. eA-1065-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02280-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K. dėl tikrinimo akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mūsų laikas“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Palangos skyriaus 2015 m. spalio 29 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 16-KAM-117645 (toliau – ir tikrinimo aktas); 2) įpareigoti NŽT Palangos skyrių iš naujo patikrinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą ir surašyti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

Akcentavo, jog skundžiamu sprendimu nuspręsta nederinti/netvirtinti formuojamo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog bendrovė kartu su L. K. nuosavybės teise valdo statinių kompleksą, adresu (duomenys neskelbtini), Šventosios mieste, Palangos miesto savivaldybėje. Pažymėjo, jog statiniai (septyni trijų – keturių aukštų poilsio paskirties pastatai) stovi valstybinėje žemėje ir jų eksploatavimui ir naudojimui žemės sklypas nėra suformuotas. Teigė, jog bendrovės užsakymu UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atliko žemės sklypo suformavimo procedūras: atliko žemės sklypo matavimus, surašė žemės sklypo kadastro duomenis, parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir ją pateikė NŽT Palangos skyriui derinimui. Nesutiko su priimtu sprendimu netvirtinti formuojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylos. Paaiškino, jog stovinčių pastatų naudojimui ir eksploatavimui Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu yra priskirtas 17 600 kv. m žemės sklypas, detaliojo plano kvartalo Nr. 12 brėžinyje pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu. Teigė, jog sklypo ribos detaliojo plano brėžinyje yra pažymėtos tik preliminariai ir schematiškai, kvartalo 12 brėžinyje pateikta pastaba, kad sklypų plotai yra tikslinami atlikus geodezinius matavimus. Nurodė, jog atlikus geodezinius matavimus ir vadovaujantis detaliuoju planu, formuojamas 18 356 kv. m ploto žemės sklypas. Paaiškino, jog tokio ploto žemės sklypas formuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis. Pabrėžė, jog žemės sklypas buvo suformuotas didesnis nei numatyta detaliajame plane, su leistina maksimalia (ribine) ploto paklaida, siekiant, kad neliktų laisvų neužstatytų plotų, kurie negalėtų būti naudojami kaip savarankiški žemės sklypai.

Manė, jog tikrinimo akto turinys yra neaiškus, iš jo nesuprantama, kokius veiksmus turi atlikti pareiškėjas, ar kokius žemės sklypo kadastro duomenų bylos trūkumus ištaisyti, siekiant, kad institucija patvirtintų formuojamo žemės sklypo kadastro duomenis. Taip pat akcentavo, jog skundžiamas aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, priimtas neišanalizavus faktinių duomenų, nesilaikant įstatymo viršenybės, objektyvumo principų, nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą, kadangi nebuvo laikytasi išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos. Nurodė, jog pareiškėjas 2015 m. lapkričio 27 d. NŽT pateikė skundą dėl teritorinio subjekto – Palangos skyriaus – 2015 m. spalio 29 d. kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 16KAM-117645 panaikinimo. Pažymėjo, jog keliamas analogiškas ginčas, o pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 3 punkte nustatytos privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Pabrėžė, jog centrinis padalinys pareiškėjo skundo neišnagrinėjo.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamą aktą surašęs asmuo ir asmuo, kuris laikinai ėjo teritorinio padalinio vadovo pareigas, sutapo, todėl apskundus ginčijamą aktą ikiteismine tvarka, klausimas buvo perduotas NŽT, kuri skundo nagrinėjimą sustabdė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimo į skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Mūsų laikas“ skundą tenkino – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015 m. spalio 29 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 16-KAM-117645; įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių atlikti veiksmus – iš naujo patikrinti žemės sklypo, sklypo plotas 18356 kv. m, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą.

Nagrinėdamas bylą, teismas atsižvelgė į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl nekilnojamojo daikto planų rengimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12 punkto nuostatas dėl žemės sklypo suformavimo baigtumo momento.

Pasisakydama dėl kadastro bylos tikrinimo procedūros, kai yra atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, teisėjų kolegija atsižvelgė į procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančius Nuostatų 65 – 69 punktus.

Pažymėjo, jog žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų bylos tikrinimo bei sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis priėmimo tvarką reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės (toliau – ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės, Taisyklės). Tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus, atliekant žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimą bei derinimą ir sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pertvarkyti žemės sklypą ir patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenis, pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis priėmimo tvarką išsamiai reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-69 patvirtintas Žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo ir sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo priėmimo procedūros aprašas (toliau – ir Aprašas).

Išanalizavęs Taisyklių 7 – 9, 12 – 13 ir 25 – 26 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, jog nors nurodyti teisės aktai – Taisyklės ir Aprašas – išsamiai reglamentuoja kadastro duomenų bylos tikrinimo procedūrą, tačiau atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, šiais teisės aktais nesivadovavo. Nurodė, kad skundžiamas 2015 m. spalio 29 d. NŽT Palangos skyriaus tikrinimo aktas Nr. 16KAM-117645 iš esmės grindžiamas Nuostatų 21 punktu bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis (toliau – ir Kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklės).

Teismas atkreipė dėmesį į Nuostatų 21 punkte išdėstytą reglamentavimą. Pažymėjo, kad Kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklės reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką (1 punktas), o ne kadastro duomenų bylos tikrinimo procedūrą. Atsižvelgė į Kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 11, 29.8.6 ir 29.8.10 punktų nuostatas ir pabrėžė, jog šios taisyklės yra skirtos asmenims, organizuojantiems (atliekantiems) kadastrinius matavimus, tačiau institucijai, atliekančiai specialią funkciją – kadastro duomenų patikrinimą – yra skirtos taisyklės, reglamentuojančios žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai, ir su tokiu tikrinimu susijusių sprendimų priėmimo NŽT tvarką.

Teismas taip pat atsižvelgė į VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant šių nuostatų taikymą.

Nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą aktą, vadovavosi  Taisyklių 1 priede nurodyta forma, pažymėjo, kad nustatyti pažeidimai nurodyti netiksliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame akte netiksliai nurodyta, jog žemės sklypo plotas neatitinka detaliojo plano sprendinių, t. y. nenurodyta, kokių sprendinių jis neatitinka. Taip pat nurodyta, kad žemės sklypo ribos, suprojektuotos Šventosios gyvenvietės detaliajame plane, padidintos valstybės sąskaita, tačiau nedetalizuota skaitine išraiška, kiek nustatoma riba viršija detaliojo plano sprendinius (vertinant Nuostatų 21 punktą, kuris numato tam tikros paklaidos galimybę), nenurodyta tikslios viršytos ribos koordinatės. Pastebėjo, jog pagal Aprašo nuostatas, tikrinant žemės sklypo ribų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams, turi būti patikrinama, ar atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo konfigūracija bei nurodyti žemės sklypo ribų ilgiai atitinka teritorijų planavimo dokumente, kuriame suformuotos ar keičiamos žemės sklypo ribos, nustatytą žemės sklypo konfigūraciją ir nurodytus žemės sklypo ribų ilgius. Jeigu nustatoma, kad žemės sklypo konfigūracija neatitinka teritorijų planavimo dokumente nustatytos žemės sklypo konfigūracijos arba žemės sklypo konfigūracija atitinka teritorijų planavimo dokumente nustatytą žemės sklypo konfigūraciją, tačiau žemės sklypo ribų ilgiai ženkliai skiriasi nuo teritorijų planavimo dokumente arba preliminariame plane, abrise, sodo sklypo plane M 1:5 00 (privatizavimo schemoje) nurodytų žemės sklypo ribų ilgių, tikrinimo akte pažymima nuoroda ,,Neteisingai“ ir laukelyje ,,Pastabos“ nurodomos konkrečios teisės aktų nuostatos, kurios buvo pažeistos ir aprašomas konkretus pažeidimas. Pažymėjo, kad Aprašas taip pat nustato privalomus veiksmus, tikrinant žemės sklypo plotą, t. y. darbuotojas, tikrinantis bylą, pagal Nuostatų 1 priede  nurodytą formulę, apskaičiuoja, ar žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, neviršija leistinos (ribinės) ploto paklaidos. Jeigu nustatoma, kad žemės sklypo ploto paklaida viršija leidžiamą santykinę ploto paklaidą, tikrinimo akte pažymima nuoroda ,,Neteisingai“ ir laukelyje ,,Pastabos“ nurodomas Nuostatų 21¹ punktas Tikrinimo akto eilutėje „Kitos pastabos“ nurodoma formulė, pagal kurią apskaičiuota žemės sklypui taikytina leistina (ribinė) ploto paklaida ar leidžiama santykinė ploto paklaida ir nurodoma paklaidos skaičiavimo eiga. Teismas sprendė, kad tokie veiksmai atsakovo nebuvo atlikti. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog tikrinimo akto 3.7 punkte nurodytas pažeidimas ištaisytas. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kadastrinių matavimų byla atsakovui pateikiama jau antrą kartą ir trūkumai būtų ištaisomi, jei jie būtų nurodyti tiksliai, suprantamai ir aiškiai. Liudytoju apklaustas A. K. (matininkas, atlikęs kadastrinius matavimus) parodė, jog visi trūkumai, nurodyti akte, yra ištaisomi, tačiau atsakovo žodžiu nurodytas reikalavimas žemės sklypo plotą sumažinti pusiau yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad tikrinimo akte nurodyti neaiškūs kadastrinių matavimų bylos trūkumai, neapibrėžta, kokius konkrečius veiksmus pareiškėjas turi atlikti, siekdamas ištaisyti trūkumus, vertinant tai, kad kadastrinius matavimus atliekančiam asmeniui, atsakovas (žodžiu) nurodo dar kitokius esminius trūkumus ir reikalauja atlikti veiksmus, nenurodydamas teisinio pagrindo.

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad žemės sklypo kadastro duomenų bylą patikrino ir 2015 m. spalio 29 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 16KAM-117645 surašė NŽT Palangos skyriaus vyr. specialistas M. M., kuris atsakovo atstovės paaiškinimu tuo metu laikinai ėjo Palangos skyriaus vadovo pareigas (nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2016 m. kovo 14 d.). Vadinasi, tiek žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą atlikęs asmuo, tiek ir asmuo, kuriam gali būti skundžiami žemės sklypo kadastro duomenų tikrinusio asmens veiksmai pagal Taisyklių 25 punktą, sutapo. Taigi susiklostė tokia situacija, kai M. M., kaip specialistas, atlikęs žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą, turėjo tikrinti ir savo atliktų veiksmų teisėtumą (būdamas teritorinio padalinio vadovu). Todėl tokia situacija laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, prieštaraujančiu objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principams. Įvertinusi atsakovo atstovės paaiškinimus, jog pareiškėjui apskundus tikrinimą atlikusio asmens veiksmus, ir sutapus vadovui ir tikrinimą atliekančiam asmeniui, NŽT Palangos skyrius skundą persiuntė nagrinėti NŽT, teisėjų kolegija sprendė, kad toks persiuntimas nėra ginčo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūra, tačiau jį vertino kaip perdavimą subjektui, turinčiam reikiamus įgaliojimus pagal VAĮ 23 straipsnio 4 dalį. Teismas nepasisakė dėl NŽT sprendimo sustabdyti skundo nagrinėjimą, iki kol teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. eI-1160-342/2016, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, pareiškėjo atstovas paaiškino, kad NŽT sprendimo dėl procedūros sustabdymo teismui neskundė. Teismas vertino, kad perdavus skundą dėl priimto tikrinimo akto teisėtumo nagrinėti NŽT ir nagrinėjimą sustabdžius, pareiškėjas prarado galimybę pasinaudoti Taisyklių 25 punkte nurodyta ir VAĮ reglamentuota administracine procedūra.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas 2015 m. spalio 29 d. NŽT Palangos skyriaus sprendimas Nr. 16KAM-117645 nėra pagrįstas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų normomis, todėl priimtas, pažeidžiant tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, gero administravimo principus. Taip pat nustatė, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnis).

III.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Mūsų laikas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir proceso teisės normas, netinkamai jas išaiškinęs ir pritaikęs, taip pat netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir nurodytas aplinkybes.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas 2015 m. spalio 29 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 116KAM- 117645 nėra pagrįstas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų normomis, todėl priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas.

Atkreipia dėmesį į Kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 11 punktą ir pažymi, kad neaišku, kokiu juridiniu dokumentu matininkas vadovavosi, atlikdamas kadastrinius matavimus, kadangi tokių ribų, kokias jis pateikia parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plane, Šventosios gyvenvietės detaliajame plane nėra suprojektuotų. Pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ patvirtintas Šventosios gyvenvietės detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuris yra nenuginčytas, galiojantis ir juo privalo vadovautis institucijos bei asmenys. Minėtame detaliajame plane yra suformuoti žemės sklypai esamų statinių naudojimui ir eksploatavimui, o asmenys, rengiantys kadastrinių matavimų bylas, neturi juridinio pagrindo keisti suformuotų žemės sklypų ribų.

Matininko A. K. teiginį, kad jis nesupranta tikrinimo akte nurodytų trūkumų, atsakovas laiko neteisingu (melagingu). NŽT Palangos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. teigimu, matininkui buvo nurodyti tikslūs neatitikimai tarp jo parengto žemės sklypo plano ir teritorijų planavimo dokumento, pateiktas siūlomų ribų planas, kurios atitinka detaliojo plano sprendinius, tačiau matininkas nurodė, kad cituojama <.. puikiai suprantu ką sakote, tačiau užsakovas man moka pinigus ir darau taip, kaip užsakovas pageidauja, o aš tik vykdytojas“.

Atkreipia dėmesį, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ patvirtintas Šventosios gyvenvietės detalusis planas nėra koordinuotas ir jame linijų ilgiai nenurodyti. Detaliojo plano aprašomojoje dalyje yra įtvirtinta, kad sklypų plotai tikslinami atlikus geodezinius matavimus. Taigi matininkas, parengęs kadastrinių matavimų bylą ir nustatęs, kad suplanuoto valstybinės žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumento – nagrinėjamu atveju Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, privalėjo kreiptis į valstybinės žemės administratorių ir patikėjimo teisės subjektą – NŽT dėl išvados gavimo, tačiau to nepadarė.

Taip pat pažymi, kad žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas NŽT neatliko veiksmų – nenurodė formulės, pagal kurią apskaičiuota žemės sklypui taikytina leista (ribinė) ploto paklaida ar leidžiama santykinė ploto paklaida ir nurodoma paklaidos skaičiavimo eiga. Teigia, kad šie veiksmai atliekami tik tuo atveju, jei žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pagal preliminarius matavimus.

NŽT nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas UAB „Mūsų laikas“ prarado galimybę pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūra. Teigia, kad pareiškėjas pats sudarė situaciją, pateikdamas skundus pirmosios instancijos teismui ir asmeniui, kuriam gali būti skundžiami žemės sklypo kadastro duomenis tikrinusio asmens veiksmai pagal Taisyklių 25 punktą. 2016 m. vasario 4 d. NŽT raštu Nr. 1SS-351-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ sustabdė procedūrą dėl išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme (kol teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. eI-1160-342/2016). Pareiškėjas UAB „Mūsų laikas“ šio institucijos sprendimo neskundė.

Nurodo, kad skundžiamas aktas atitinka teisės aktų reikalavimus, o jame nurodyti pažeidimų aprašymai yra aiškūs ir pagrįsti tinkamai taikytu teisiniu reglamentavimu. Atliekant veiksmus dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tikrinimo, atsakingas specialistas atliko objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, jį pagrindė tinkamu teisiniu reglamentavimu, todėl nepažeidė jo veiksmus reglamentuojančių teisės aktų.

Pareiškėjas UAB „Mūsų laikas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas itin kruopščiai ir išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tiksliai suprato ir atskleidė ginčo esmę, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra jokio teisėto pagrindo.

Nurodo, kad apeliacinis skundas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas tokiomis priemonėmis sąmoningai ar netyčia siekia neleisti pareiškėjui suformuoti žemės sklypą, priskirtą statinių eksploatavimui, ir tokiu būdu piktnaudžiauja valdžia, t. y. priima administracinius sprendimus, siekdamas kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų.

Pažymi, kad atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą ir mėgindamas pagrįsti priimto tikrinimo akto teisėtumą, nurodo iš esmės vienintelį motyvą: neaišku, kokiu juridiniu dokumentu matininkas vadovavosi, atlikdamas kadastrinius matavimus. Atkreipia teismo dėmesį, jog atsakovas ir pareiškėjas skirtingai aiškina Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu, parengtu UAB „Palangos projektas“ ir patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, adresu statinių naudojimui ir eksploatavimui yra priskirto 17 600 kv. m ploto žemės sklypo ribas (Šventosios gyvenvietės detaliojo plano Kvartalo Nr. 12 brėžinyje sklypas yra pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu). Kadangi sklypo ribos detaliojo plano brėžinyje yra pažymėtos tik preliminariai ir schematiškai (tiesiomis linijomis), todėl kyla neaiškumas, kaip jomis vadovautis. Pažymi, kad pareiškėjas, gavęs iš atsakovo tikrinimo aktą Nr. 16KAM-117645, 2015 m. spalio 29 d., iš akto turinio nesuprato, kokius veiksmus turi atlikti pareiškėjas, ar kokius žemės sklypo kadastro duomenų bylos trūkumus ištaisyti tam, kad tikrinanti/derinanti institucija patvirtintų formuojamo žemės sklypo kadastro duomenis, todėl sutinka su teismo išvadomis, padarytomis, vertinant paminėtus skundžiamo akto trūkumus.

Mano, kad visiškai nepagrįstas ir neturintis teisinės reikšmės yra atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, jog pareiškėjas pats sudarė situaciją, pateikdamas skundus pirmosios instancijos teismui ir asmeniui, kuriam gali būti skundžiami žemės sklypo kadastro duomenų bylą tikrinusio asmens veiksmai pagal Taisyklių 25 punktą. Pažymi, kad pareiškėjas tik pasinaudojo teise teikti skundą tiek pačiam viešojo administravimo subjektui, tiek ir teismui. Pareiškėjo nuomone, išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme procedūrai neleido įvykti paties atsakovo veiksmai, t. y. persiuntimas pareiškėjo skundo nagrinėti NŽT (centrinei būstinei). Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad perdavus skundą dėl priimto tikrinimo akto teisėtumo nagrinėti NŽT ir nagrinėjimą sustabdžius, pareiškėja prarado galimybę pasinaudoti Taisyklių 25 punkte nurodyta ir VAĮ reglamentuota administracine procedūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra jokių argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tik papildo.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Pažymėtina, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 25 punkte nurodyta, jog teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Paminėtos nuostatos sudaro pagrindą teigti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad susiklosčius netipinėms aplinkybėms, kai specialistas, parengęs tikrinimo aktą ir laikinai ėjęs teritorinio padalinio vadovo pareigas, buvo tas pats asmuo, pareiškėjo skundas, kuriuo jis kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, ginčydamas šio skyriaus specialisto parengtą tikrinimo aktą, buvo persiųstas nagrinėti NŽT. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, toks skundo persiuntimas, atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją, laikytinas tinkamu pagal VAĮ 24 straipsnio 3 dalį. Tačiau įvertinus aplinkybę, kad administracinė skundo nagrinėjimo procedūra buvo sustabdyta ir galutinis sprendimas nebuvo priimtas, spręstina, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūra išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka nebuvo baigta (I t., b. l. 50). Visgi šioje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas su skundu, ginčydamas NŽT Palangos skyriaus tikrinimo akto teisėtumą, kreipėsi ne tik į NŽT Palangos skyrių, bet ir į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuris pareiškėjo skundą išnagrinėjo iš esmės, ir priėmė pareiškėjui palankų sprendimą. Teisėjų kolegija, kaip jau buvo minėta, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir padarytomis išvadomis, ir atsižvelgdama į konkrečios bylos aplinkybes, į tai, kad procesas vyksta jau nuo 2015 m., byla teisme buvo išnagrinėta, taip pat siekdama užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą bei vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju skundo palikimas nenagrinėtu tik sudarytų sąlygas proceso bei ginčo išsprendimo iš esmės vilkinimui.

Pažymėtina, kad NŽT, būdama viešojo administravimo subjektu, privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme.  Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo ginčijamas NŽT Palangos skyriaus tikrinimo aktas yra individualus administracinis aktas, kas buvo patvirtinta ir LVAT 2016 m. sausio 6 d. nutartimi Nr. eAS-40-602/2016 šioje administracinėje byloje, jis turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, publikuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010, P. 192–215, 329–340).

Įvertinusi skundžiamo tikrinimo akto turinį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad tikrinimo aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, t. y. tikrinimo akte nustatyti pažeidimai įvardinti netiksliai, nenurodyta, kokių detaliojo plano sprendinių neatitinka žemės sklypo plotas, nenurodyta, kiek žemės sklypo riba viršija ribą, suprojektuotą Šventosios gyvenvietės detaliajame plane, nenurodytos tikslios viršytos ribos koordinatės, neapibrėžta, kokius veiksmus pareiškėjas turi atlikti, norėdamas nustatytus trūkumus ištaisyti. Be to, rengdamas tikrinimo aktą, NŽT Palangos skyrius nesivadovavo teisės aktais, išsamiai reglamentuojančiais kadastro duomenų bylos tikrinimo procedūrą, ką detaliai savo sprendime aptarė pirmosios instancijos teismas.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius aktus, vertino administracinėje byloje pateiktus įrodymus. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius