Civilinė byla Nr. 2A-465-450/2017

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03392-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.; 2.4.2.2.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 23 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, S. N. ir UAB „Aplinkos inžinerija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės E. C. ieškinį atsakovams UAB „Aplinkos inžinerija“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. N. dėl 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktų kadastrinių matavimų bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys E. E., I. E., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, SB „Verkiai“, ir

              n u s t a t ė :             

                                                                                         I.Ginčo esmė

1. Ieškovė E. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktus S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (kadastrinių matavimų bylą, 2011 m. liepos 7 d. Žemės sklypo planą, 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ surašytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78); 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2011 m. rugsėjo 22 d. Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 „Dėl S. N. žemės sklypo Nr. 52, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“; 3) atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės  ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą; 4) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė tuo, kad 2011 m. liepos 7 d. S. N. užsakymu UAB „Aplinkos inžinerija“ atliko S. N. nuosavybės teise priklausančio 960 kv.m. žemės sklypo Nr. 52 kadastrinius matavimus bei surašė žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78, kurio pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860. Šių kadastrinių matavimų bei Įsakymo pagrindu S. N. 2012 m. kovo 6 d. kreipėsi su ieškiniu dėl nuosavybės  ir valdymo teisių pažeidimo pašalinimo, įrodinėdama, kad  ieškovės sklypo riba ir ant jos esanti tvora, įsiterpia į atsakovės žemės sklypą. Ieškovė su šiais S. N. žemės sklypo matavimais nesutinka, mano, kad kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktus, o tuo pačiu ir jos teises ir interesus. Tarp gretimų sklypų savininkų  matavimo atlikimo metu jau buvo ginčas dėl neaiškios 51 ir 52 žemės sklypo ribos. S. N. pasamdyta kadastrinius matavimus atlikusi UAB „Aplinkos inžinerija“ nekvietė ieškovės į matavimus, tuo pažeidžiant „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 25 ir 26 p. Bylos medžiaga akivaizdžiai įrodyta, kad faktinė bendra 51 ir 52 sklypų riba, ant jos dar 2004-2005 metais pastatyta tvora, nesutampa  su naujai UAB „Aplinkos inžinerija“ išmatuota riba, dėl to į kadastrinius matavimus pagal taisyklių 27 punkto nuostatas, privalėjo būti kviečiami ir kaimyninio sklypo savininkai. Kadangi buvo atstatinėjami geodeziniai ženklai-riboženkliai, todėl tiek S. N., tiek UAB „Aplinkos inžinerija“ privalėjo kviesti ir ieškovę, tačiau jie šios imperatyvios Taisyklėse nustatytos pareigos nevykdė. Aukščiau minėti Taisyklių pažeidimai leido S. N. ir UAB „Aplinkos inžinerijai“ pažeisti Taisyklių 29.9 punktą, kuris nustato, kad kilus nesutarimams dėl žemės sklypų ribų tarp kviestinių asmenų ir jiems atsisakius pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, darbus atliekantis asmuo akte nurodo atsisakymo pasirašyti motyvus ir pasirašo. Žemės sklypas ženklinamas tik po to, kai ginčas išnagrinėjamas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 punkto nustatyta tvarka arba, jei žemės  sklypas privatus - teismine tvarka. Kitaip sakant, žemės sklypo Nr. 52 ribos net neturėjo būti ženklinamos, remiantis šiais duomenimis negalėjo būti priimtas įsakymas ir žemės sklypo Nr. 52 pakeitimai negalėjo būti registruojami nekilnojamojo turto registre iki bus išspręstas ginčas tarp 51 ir 52 žemės sklypų savininkų. Taip pat nurodė, kad 1 mėnesio  ieškinio senaties terminą ginčyti 2011 m. rugsėjo 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos  skyriaus vedėjo įsakymą praleido dėl garbaus amžiaus bei teisinių žinių neturėjimo.
3. Atsakovas UAB „Aplinkos inžinerija“ prašė ieškovės ieškinį atmesti ir nurodė, kad iš 2011 m. liepos 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 78 matyti, kad E. C. ženklinant žemės sklypą kviesta nebuvo vadovaujantis nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1. punktu, kuris numato, kad kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Taisyklių 26 punkte numatyta, kad kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu ir koordinuotu žemės sklypu ir kai bendra riba  sutampa, suinteresuotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jei reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Taisyklėse nieko nekalbama apie tai, kad būtina kviesti gretimo sklypo savininkus, jeigu gretimo sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nėra nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad riboženkliai tarp besiribojančių žemės sklypų buvo sunaikinti ir turėjo būti atstatinėjami. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad UAB „Aplinkos inžinerija“ nekviesdama į žemės sklypo ribų nustatymą E. C., pažeidė kadastrinių matavimų rengimą reguliuojančių teisės aktų nuostatas, tai savaime nereiškia, kad kadastriniai matavimai atlikti netinkamai ir neatitinka realios faktinės situacijos. UAB „Aplinkos inžinerija“ įsitikinimu, E. C. tvorą pastatė nesilaikydama savo žemės sklypo ribų, nustatytų dar 2003 m., ir ši tvora įsiterpia į S. N. žemės sklypo ribą. Dėl susidariusios situacijos akivaizdu, kad E. C. interesai negali būti ginami S. N. interesų sąskaita, todėl kadastrinių duomenų pagrįstumas ir teisėtumas, o taip pat NŽT įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, turėtų būti nagrinėjami ne tik vertinant formalius procedūrinius kadastrinių matavimų rengimo reikalavimus, tačiau ir įvertinant bei nustatant ar koks nors procedūrinis pažeidimas turėjo įtakos užtikrinant objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, kadastrinių duomenų bylos parengimą bei NŽT sprendimo pagrįstumui. Nagrinėjamu atveju kadastre įrašyti duomenys patvirtina, kad E. C. pastatyta tvora nesutampa su kadastro duomenimis, todėl ginčydama kadastrinių duomenų pagrįstumą ir teisėtumą, E. C. turėtų įrodyti, kad jos faktiškai valdomo, apriboto tvora, sklypo ribos atitinka žemės sklypo suformavimo dokumentus. Ieškovė nesiekia nustatyti tikrųjų žemės sklypo ribų, kas padėtų tinkamai įvertinti ar UAB „Aplinkos inžinerija“ atlikti kadastriniai matavimai, riboženklių nustatymas bei NŽT įsakymas yra teisingi ir pagrįsti. Ne bet koks procedūrinis pažeidimas yra pagrindas panaikinti NŽT administracinį aktą, o tik sąlygojantis ginčijamo NŽT administracinio akto nepagrįstumą. Įvertinus tai, kiekvienas nustatytas procedūrinis pažeidimas turi būti vertinamas tikslo aspektu, t. y. ar toks pažeidimas turėjo įtakos užtikrinant objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. UAB „Aplinkos inžinerija“ byloje taip pat nėra tinkamas atsakovas, kadangi reikalavimas panaikinti  kadastrinius matavimus materialines teisines pasekmes sukelia S. N., kaip žemės sklypo savininkei. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Aplinkos inžinerija“ rengė kadastrinius matavimus, nedaro jos materialinio teisinio santykio dėl  S. N. priklausančio žemės sklypo ribų ir kitų kadastrinių duomenų nustatymo. Nustatydama kadastrinius matavimus, UAB „Aplinkos inžinerija“ veikė kaip rangovas ir ne savo, o S. N. naudai, matavimo darbų rezultatu buvo sukurti materialiniai teisiniai santykiai tarp S. N. ir E. C. dėl žemės sklypų ribų.
4. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius nurodė, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atliekantys juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licenzijas, atsako už atliktų darbų kokybę. Žemės sklypo ribų matavimo, kadastrinių duomenų fiksavimo, planų rengimo ir kt. veikla yra profesinė, licenzijuojama, pagal specialių, dažniausiai imperatyvaus pobūdžio, teisės aktų reikalavimus vykdoma veikla, kurios tinkamas vykdymas turi visuomeninę reikšmę. Kadastrinių  matavimų atlikimo procedūra, tvarka, reikalavimai rengiamiems dokumentams, jų pateikimo tvarka ir pan., yra imperatyviai nustatyti specialiuose teisės aktuose, kurių nuostatų privalo laikytis šia profesine veikla užsiimantys asmenys. Kitaip tariant, matininkas, parengęs žemės sklypo planą, privalo užtikrinti plane pateiktų duomenų teisingumą ir atsako už atlikto darbo kokybę. Nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais,  nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėmis. Vadovaujantis Nuostatų 65 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2010-05-02 iki 2011-10-19), žemėtvarkos skyrius, gavęs parengtą kadastro duomenų bylą, patikrina, ar nekilnojamojo daikto kadastro byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti Nuostatų 64 p., dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64.1-64.5 ir 64.9 punktuose, parengti pagal teisės aktų reikalavimus, žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas. Nuostatų 67 p. nustatyta, kad tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas jį suderina pasirašydamas. Žemės sklypo Nr. 52 kadastrinių matavimų byloje yra saugomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 78, kurio 4 punkte nurodyta, kad „gretimų žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai A. C. ir E. C.<...> ženklinant žemės sklypą kviesti nebuvo. Pagrindas:<...> atlikti gretimų sklypų kadastriniai matavimai“.  Matininkas vadovavosi Nuostatų 32.1.1.1. punkto nuostatomis, numatančiomis, kad, kai žemės sklypas ribojasi su aukščiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia nustatyti sunaikintus riboženklius. A. C. ir E. C. žemės sklypo Nr. 51 kadastriniai matavimai atlikti 2003 m. rugpjūčio 28 d., įrašas  apie tai, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, įregistruotas  nekilnojamojo turto registre nuo 2003 m. lapkričio 24 d. E. C., kaip išvestinį reikalavimą, prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti  Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymą, kuriuo patvirtinti S. N. žemės sklypo kadastriniai matavimai. Ieškovė pagal ABTĮ 32 str. 1 d. nuostatas, yra praleidusi 1 mėn. ieškinio senaties terminą skųsti šį administracinį teisės aktą ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Įrašas apie ginčijamą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus įsakymą Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo 2011 m. lapkričio 2 d., S. N. su 2012 m. rugsėjo 10 d. patikslintu ieškiniu pateikė teismui ginčo įsakymą, taigi, E. C. apie ginčo įsakymą sužinojo vėliausiai gavusi patikslintą ieškinį 2012 m. rugsėjo mėn., kai pirminio priešieškinio surašymo data yra 2012 m. gruodžio 10 d., t. y. jau praleidus 1 mėn. apskundimo terminą.
5. Atsakovė S. N. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 78 6-me punkte nurodyta - žemės sklypų ribos paženklintos 6 riboženkliais, kitos ribos sutampa su natūraliais ir  dirbtiniais objektais. Šiame punkte nėra tiesiogiai nurodyta, kad riba tarp žemės sklypų sutampa su faktiškai naudojama tvora. Be to, S. N. žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo metu, t. y. 2011 m. liepos 7 d. paskutinis tvoros pamatų betono segmentas rytinėje dalyje, kuris yra labiausiai įsiterpęs į atsakovės žemės sklypą, tuo metu dar nebuvo pastatytas ir todėl matininkas negalėjo numatyti, kokioje konkrečioje vietoje ateityje bus tas tvoros segmentas pastatytas. E. C. pastatyta betoninė tvora tarp 51 ir 52 žemės sklypų ir ant 52-jo žemės sklypo teritorijos, kaip parodė kontroliniai matavimai, nebuvo suderinti su 52-jo sklypo savininke ir nebuvo gautas jos rašytinis sutikimas šiai tvorai statyti. Matininko G. K. 2014 m. gegužės 6 d. specialisto išvadoje  nurodyta, kad atlikus pastatytos tvoros su betoniniais pamatais, skiriančios žemės sklypus Nr. 51 ir Nr. 52, nustatyta, kad pastatyta tvora su betoniniais pamatais vakarinėje dalyje sutampa, o rytinėje dalyje nesutampa su šių sklypų riba, įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Aplinkybė, kad ieškovė nebuvo informuota apie kaimyninio sklypo atliekamus kadastrinius matavimus, pati savaime nelemia kadastrinių matavimų ydingumo. Kadastrinių matavimų pripažinimas neteisėtais dėl formalių trūkumų, būtų neproporcinga priemonė. Prašė taikyti 1 mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą, kuriuo patvirtinti ginčijami kadastriniai matavimai.
6. Tretieji asmenys E. E. ir I. E. palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad matininkų atlikti procedūriniai pažeidimai sukėlė teisines pasekmes, nes kaimyninio sklypo savininkė S. N. reikalauja nugriauti E. C. sklypo riboje esančią tvorą, toks jos reikalavimas kelia žalą ieškovei. Matininkas, matydamas, kad yra išbetonuotas tvoros paskutinis segmentas, kuris jo manymu, patenka į S. N. sklypą, turėjo kviesti E. C. į matavimus, taip pat matininkas atstatė du riboženklius, kurių iki matavimų nebuvo, taip pat, matininkas iš dokumentų matė, kad abu sklypai yra išmatuoti skirtingose koordinačių sistemose: E. C. - vietinėje koordinačių sistemoje, o S. N. - valstybinė koordinačių sistemoje, ir dėl tos priežasties turėjo kviesti į matavimus E. C..
7. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius E. C. reikalavimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
8. Trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Verkiai“ atstovas ginčą tarp sklypų 51 ir 52 savininkų prašė spręsti teismo nuožiūra.

                   II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - atnaujino ieškovei E. C. dėl svarbių priežasčių praleistą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 „Dėl S. N. žemės sklypo Nr. 52, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“; pripažino neteisėtais ir panaikino 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktus S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (kadastrinių matavimų bylą, 2011 m. liepos 7 d. Žemės sklypo planą, 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ surašytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78); pripažino neteisėtu ir panaikino 2011 m. rugsėjo 22 d. Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 „Dėl S. N. žemės sklypo Nr. 52, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“; ieškinio reikalavimus S. N. atžvilgiu atmetė; priteisė iš ieškovės E. C. 450 Eur bylinėjimosi išlaidų S. N. naudai, o iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir UAB „Aplinkos inžinerija“ lygiomis dalimis priteisė ieškovės E. C. naudai 400,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatytos žemės sklypo ribos savininkui S. N.. Šiame akte matininkas fiksuoja (akto 3 p.), žemės sklypo plotas iki kadastrinių matavimų - 0,0960 ha, atlikus matavimus- 986 kv. m. Akto 5 p. nurodyta: gretimų žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai A. C. ir E. C. bei kad. Nr. (duomenys neskelbtini) P. Š. ir K. Š., ženklinant žemės sklypą kviesti nebuvo, pagrindas: nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1. punktas - atlikti gretimų sklypų kadastriniai matavimai. Akto 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypų ribos paženklintos 6 riboženkliais, kitos ribos sutampa su natūraliais dirbtiniais objektais.
11. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, jog pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.1. punktą, gretimų sklypų savininkų nereikėjo kviesti atliekant S. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kadastro nuostatų 32.1. p. numato tvarką nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, šio punkto 32.1.1.1. papunkčio nuostatos nustato, kad kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Pirmiausia, S. N. priklausantis žemės sklypas išmatuotas  Valstybinėje koordinačių sistemoje,  kai tuo tarpu kaimyninis E. C. sklypas 2003 m. išmatuotas vietinėje koordinačių sistemoje, šių aplinkybių ginčo šalys neneigė ir pripažino, todėl, matininkui nustačius šias faktines aplinkybes dėl kaimyninių besiribojančių sklypų kadastrinių matavimų skirtingose koordinačių sistemose, jis negalėjo vadovautis Kadastro nuostatų 32.1. punkto 32.1.1.1. papunkčio nuostatomis, ir vien dėl to jam kilo pareiga į matavimus kviesti kaimyninio sklypo savininkę. Tokią pat išvadą byloje pateikė specialistas UAB „Akrogroup“ matininkas G. K.. Teismas pažymėjo, jog byloje iš liudytojo matininko O. P., trečiojo asmens E. E. parodymų nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu matininkas atstatė du riboženklius, vadinasi pagal kadastro nuostatų 32.1 punkto 32.1.1.1. papunkčio nuostatas, matininkas į matavimus turėjo kviesti kaimyninio sklypo savininkę E. C.. Kad tarp šių kaimyninių sklypų yra galimas ginčas, matininkas taip pat turėjo nustatyti iš to, kad atlikus matavimus, tvoros, skiriančios E. C. sklypą nuo S. N. sklypo, dalis pateko į S. N. žemės sklypą, t. y. nesutapo su sklypo riba.  Analogišką išvadą teismui teikė aukščiau minėtas specialistas. Kadastro nuostatų 32.1. punkto, 32.1.1. papunktis nustato, jog nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama – kviestiniai asmenys), Teismas, įvertinęs šį norminį reglamentavimą, darė išvadą, kad matininkas, atlikdamas S. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus, privalomai turėjo kviesti kaimyninio besiribojančio sklypo savininkę E. C., kuri, nesutikdama su matininko atliktais kadastriniais matavimais, pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.5. papunktį turėjo teisę reikšti pastabas dėl šio ženklinimo ir kaip numato Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, 29.9 punktas, žemės sklypas ženklinamas tik po to, kai ginčas išnagrinėjamas  vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 p. nustatyta tvarka arba, jei žemės sklypas privatus - teismine tvarka, todėl, esant ginčui, šis žemės sklypas iš viso negalėjo būti matuojamas. Taigi, teismas nesutiko su UAB „Aplinkos inžinerija“ argumentais, jog dėl formalių Kadastro nuostatų pažeidimų, netikslinga naikinti 2011 m. liepos 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kuriuo nustatytos žemės sklypo ribos atsakovei. Atliktų matininko kadastrinių matavimų pažeidimai yra esminiai, šių matavimų pagrindu priimtas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.19.2.)-3860, kuriuo patvirtinti S. N. žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registre, šių matavimų įregistravimas sukėlė teisines pasekmes ieškovei - S. N. pateikė teismui ieškinį, kuriuo siekia įrodyti, kad tvora, esanti tarp 51 ir 52 žemės sklypų, įsiterpia į jos žemės sklypą, todėl UAB „Aplinkos inžinerija“ argumentai, kad jis yra netinkamas atsakovas, atmestini, dėl jo atliktų matavimų, pažeidžiant normatyvinį reglamentavimą, kilo teisinės pasekmės. Teismas darė išvada, jog šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, pripažino neteisėtu ir panaikino 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktą S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78.
12. Teismas pažymėjo, jog žemėtvarkos skyrius, tikrindamas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78, turėjo nustatyti, kad sklypų 51 ir 52 kadastriniai matavimai atlikti skirtingose koordinačių sistemose, todėl turėjo nustatyti, kad matininkas negalėjo pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.1. papunktį nekviesti kaimyninių besiribojančių sklypų savininkų ir jau vien dėl to netvirtinti matavimų. Taip pat atliekant kadastrinių matavimų patikrinimą, žemėtvarkos skyrius turėjo nustatyti, kad S. N. priklausantis žemės sklypas padidėjo 24 kv. m., iki matavimų buvo  0,0960 ha, atlikus matavimus - 986 kv. m. Kadastro nuostatų 21 punktas nustato, kaip turi elgtis žemėtvarkos skyrius, nustatęs, kad žemės sklypo ankstesni matavimai neatitinka atliktų išmatavimų, todėl remdamasis šiomis normatyvinėmis nuostatomis, žemėtvakos skyrius negalėjo įsakymu tvirtinti S. N. žemės sklypo atliktų matavimų. Be to, ieškovės reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.19.2.)-3860, kuriuo patvirtinti S. N. žemės sklypo kadastriniai matavimai, laikytinas išvestiniu pirmojo ieškinio reikalavimo atžvilgiu, nes pripažinus neteisėtais ir naikintinais šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi būti panaikintas ir įsakymas, kuriuo šie matavimai patvirtinti.
13. Teismas nustatė, kad įrašas apie ginčijamą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus įsakymą  Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo 2011 m. lapkričio 3 d., S. N. su 2012 m. rugsėjo 10 d. patikslintu ieškiniu pateikė teismui ginčo įsakymą, taigi E. C. apie ginčo įsakymą sužinojo vėliausiai gavusi patikslintą ieškinį 2012 m. rugsėjo mėn., kai pirminio priešieškinio surašymo data yra 2012 m. gruodžio 10 d., t. y. jau praleidus 1 mėnesio apskundimo terminą. Teismas įvertinęs ieškovės garbų amžių (1926 gim. metai), tai, kad ji neturi teisinių žinių, aplinkybę, kad nuo sužinojimo datos apie pažeistą teisę ir kreipimosi į teismą praėjęs neilgas terminas (sužinojimo data 2012 m. rugsėjo mėn. ir kreipimosi į teismą dėl pažeistos teisės data 2012 m. gruodžio mėn.), bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais, darė išvadą, jog yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą skųsti administracinį teisės aktą.
14. Teismas atsižvelgdamas, kad ieškovė nepateikė jokio materialinio teisinio reikalavimo atsakovei S. N., ieškinį jos atžvilgiu atmetė.
15. Teismas taip pat nepasisakė dėl atsakovės S. N. ir jos atstovų išsakytų argumentų, susijusių su E. C. pastatyta tvora, kuri neva tai įsiterpia į S. N. žemės sklypą, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo ginčas.
16. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., iš ieškovės priteisė atsakovei S. N. jos patirtas 450 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir UAB „Aplinkos inžinerija“ lygiomis dalimis priteisė ieškovės E. C. naudai jos patirtas 400,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu atmesti.
1. Taisyklių 29.9 punkto redakcija, kuria vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai iš viso negalėjo būti atliekami, kol nebus išspręstas tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų iškilęs ginčas dėl žemės sklypo ribos, galiojo nuo 2003 m. vasario 22 d. iki 2003 m. lapkričio 13 d. Atsakovas UAB „Aplinkos inžinerija“ žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko 2011 m., todėl nesuprantama, kodėl teismas, spręsdamas ginčą dėl 2011 m. atliktų kadastrinių matavimų, taikė taisyklių redakciją, negaliojusią šio veiksmo atlikimo metu. Vadovaujantis žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo galiojančios Taisyklių redakcijos 29.9 p., kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (besiribojančių bei matuojamo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kt.) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka.
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje c. b. Nr. 3K-3-6/2010, padarė išvadą, kad asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą ir nurodė, kad „<...> vien ta aplinkybė, jog kasatorė nedalyvavo nustatant atsakovių sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jos teisės ar teisėti interesai“. Ginčo dėl to, kad E. C. sūnus, trečiasis asmuo E. E., matė, kad yra atliekami gretimo žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra, ir nors teisės aktai nenumato jam tiesioginės pareigos savo iniciatyva juose dalyvauti, tačiau manytina, kad vidutiniškai protingas, apdairus ir rūpestingas subjektas, matydamas, kad yra atliekami besiribojančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagrįstai turėtų domėtis, ar tokiu būdu nebūtų pažeistos jo teisės, juo labiau, kad nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad kadastrinių matavimų atlikimo metu tarp žemės sklypų savininkų galimai jau buvo nesutarimai dėl bendros šių žemės sklypų ribos, o atliekant kadastrinius matavimus įkaltas riboženklis buvo pastatytas už ieškovės tvoros.
3. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinis matavimus, padidėjo 26 kv. m, t. y. leistina ploto paklaida nėra viršyta, tačiau pirmosios instancijos teismas pacitavęs Nuostatų 21 punktą ir absoliučiai nemotyvavęs, kodėl, teismo nuomone, žemės sklypo ploto padidėjimas 26 kv. m viršija leistiną ribinę paklaidą ir kodėl toks žemės sklypo ploto padidėjimas galėjo lemti kadastrinių matavimų neteisėtumą, padarė išvadą, kad žemėtvarkos skyrius negalėjo įsakymu tvirtinti S. N. žemės sklypo atliktų matavimų. Sprendime taip pat nemotyvuota kokios įtakos ieškovės teisių pažeidimams turėjo žemės sklypo ploto padidėjimas, t. y. nėra aišku, ar šis žemės sklypas atlikus kadastrinius matavimus padidėjo būtent ieškovės žemės sklypo sąskaita.
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškovės praleistą Įsakymo apskundimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Teismas neįvertino to, kad ieškovės interesams byloje atstovauja kvalifikuotas teisininkas, advokatas, kuriam neabejotinai turėjo būti žinomi administracinių aktų apskundimo terminai ir šių terminų nesilaikymo pasekmės.
18. Atsiliepimu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą, atsakovė S. N. su juo sutinka, prisideda prie jo bei prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Apeliaciniu skundu atsakovė S. N. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl reikalavimų S. N. atžvilgiu ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo jos naudai palikti nepakeistą, o likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Dėl praleisto 1 mėnesio ieškinio senaties termino atnaujinimo. Ieškovės įgaliotas asmuo sūnus E. E. po kadastrinių matavimų žemės sklypo Nr. 52 atlikimo 2011 m. liepos 7 d. privalėjo pranešti įgaliojimą išdavusiam asmeniui, t. y. savo motinai E. C., apie atliktus kadastrinius matavimus ir nesutikimo atveju, suderinti bendrus veiksmus dėl šių matavimų patikslinimo ar nuginčijimo. Tiek ieškovė, tiek jos įgaliotas asmuo turėjo visas galimybės įvertinti pasekmes kadastrinių matavimų ir imtis atitinkamų priemonių dėl šių matavimų patikslinimo ar nuginčijimo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad senaties terminas praleistas neilgai yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių, nes nuo kadastrinių matavimų atlikimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos praėjo beveik 14 mėn. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad E. E. yra žemės sklypo Nr. 51 faktinis valdytojas ir naudotojas, turintis pakankamai specialiųjų žinių kadastrinių matavimų procedūrose.
2. Dėl kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 78. Remiantis Taisyklių 29.9 p., net ir esant gretimų sklypų savininkų nesutarimui dėl sklypų ribų, kadastriniai matavimai nestabdomi. Todėl net ir tuo atveju, jeigu ieškovė E. C. ar jos įgaliotas asmuo būtų kviesti į sklypų ribų nustatymą bei būtų prieštaravę dėl ribų nustatymo, atsakovės sklypo kadastrinių matavimų procedūros nebūtų buvusios sustabdytos. Tai leidžia daryti išvadą, kad faktinis gretimo sklypo savininkų dalyvavimas nustatant sklypų ribas nėra besąlyginė ir absoliuti sąlygą, nelemianti kadastrinių matavimų teisingumą ir pagrįstumą.
3. Ieškovės pastatytos tvoros riba pietrytinėje dalyje ties pravažiavimu nesutampa nei su kadastriniais matavimais atliktais 2003 m. rugpjūčio 28 d. nustatyta riba, nei su 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ nustatyta ir paženklinta riba; ieškovės tvora yra įsiterpusi į valstybinės žemes plotą, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Tai tik patvirtina, kad nepriklausomai nuo to ar buvo pažeista kadastrinių matavimų rengimo procedūra, ieškovės tvora pastatyta už 2003 metais išmatuotų jos sklypo ribų.
4. Nei ieškovė, nei teismas nenurodė ir nepateikė argumentų ir duomenų, prie kokių ribų turėjo būti pritaikyti atsakovės S. N. sklypo kadastriniai matavimai, todėl net ir nustačius galimai buvusį procedūrinį pažeidimą, šis procedūrinis pažeidimas laikytinas formaliu.
5. Sustabdytoje byloje teismas nutarė suteikti galimybę šalims atlikti kompleksinį žemės sklypų ženklinimą, tačiau E. C. atsisakius atlikti žemės sklypų Nr. 51 ir Nr. 52 kompleksinius matavimus, buvo atlikti tik specialisto G. K. kontroliniai matavimai, kurie patvirtino, kad E. C. tvora yra įsiterpusi į S. N. žemės sklypą bei į valstybės žemę ir, kad tvora pastatyta nesilaikant riboženklių įregistruotų NT Registrų centre.
6. Pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovei E. C. pateikti kadastrinių matavimų žemės sklypo Nr. 51, kurie buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje patikslinimą LKS koordinačių sistemoje, arba pasiūlyti ieškovei ir atsakovei atlikti kompleksinius šių žemės sklypų matavimus, tačiau teismas to nepadarė.
20. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Aplinkos inžinerija“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Dėl atliktų Sklypo Nr. 52 kadastrinių matavimų teisingumo. Duomenų, kad ginčas atliekant S. N. Sklypo Nr. 52 kadastrinius matavimus jau faktiškai buvo, byloje nėra. Ginčo negalėjo būti, kadangi ieškovės Sklypas Nr. 51 jau buvo anksčiau geodeziškai išmatuotas. Ginčas tarp šalių kilo tada, kai po atliktų kadastrinių matavimų E. E. pastatė paskutinį, į S. N. sklypą Nr. 52, išsikišusį tvoros segmentą.
2. Sprendime remiasi neaktualia nagrinėjamam ginčui Nekilnojamo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklių 29.9 punkto redakcija. Teismo Sprendime nurodyta Kadastro taisyklių 29.9 punkto redakcija, galiojusi iki 2003 m. lapkričio 12 d. Nuo 2003 m. lapkričio 13 d. įsigaliojusi ir atliktų kadastrinių matavimų metu, t. y. 2011 m. liepos 7 d., galiojusi Kadastro taisyklių 29.9 p. redakcija, skirtingai nei Sprendime nurodė teismas, aiškiai numatė, jog bet koks ginčas dėl atliekamų kadastrinių matavimų nesustabdo kadastrinių matavimų atlikimo procedūros.
3. S. N. pareikštas ieškinys E. C., kaip teisės aktų leidžiamas procesinis veiksmas, niekaip nepatvirtina, kad atlikti Sklypo Nr. 52 kadastriniai matavimai yra neteisingi, t. y. pažeidžiantys ieškovės E. C. teises ar atlikti netiksliai, t. y. ne pagal ieškovės Sklypo Nr. 51 kadastrinių matavimų, atliktų 2003-08-28 UAB „Inžineriniai tyrimai“ filialo „Topografija", duomenis.
4. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog atlikti Sklypo Nr. 52 kadastriniai matavimai persidengtų su ieškovės Sklypo Nr. 51 atliktais kadastriniais matavimais 2003 m.; į S. N. Sklypą Nr. 52 įsiterpusi ieškovės tvora yra pastatyta laikantis ieškovės Sklypo Nr. 51 kadastrinių matavimų, atliktų 2003-08-28; Bendrovė būtų neteisingai atlikusi kadastrinius matavimus, netinkamai priderinusi ir pažymėjusi žemės sklypų ribas su gretimai esančio žemės sklypo ribomis, netinkamai pritaikiusi VĮ „Registrų centras“ kadastrinius žemėlapius.
5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Bendrovės pateiktus įrodymus bei duomenis, jog atlikti Sklypo Nr. 52 matavimai yra teisingi, nepažeidžiantys ieškovės teisių ir teisėtų interesų (liudytojo matininko O. P. parodymai; sklypo Nr. 51 geodezinių matavimų metu užfiksuotų ir pagal NT kadastro žemėlapio duomenis nustatytų plotų ir linijų ilgių palyginimo schema, NŽT 2012 m. birželio 14 d. raštas bei specialisto K. K. išvados 1 ir 2 p.).
6. Dėl atliktų Sklypo Nr. 52 kadastrinių matavimų procedūros. Teismas nevertino aplinkybių apie ieškovės atstovo E. E. žinojimą bei faktini dalyvavimą atliekamuose Sklypo Nr. 52 kadastriniuose matavimuose, nes bet kuris rūpestingas, apdairus bei bonus fides standartus atitinkantis sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo domėtųsi jo faktiškai neteisėtai užvaldyto žemės sklypo ribose atliekamais veiksmais.
7. Atsižvelgus į aplinkybę, jog ieškovės žemės sklypui Nr. 51 buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje kadastriniai matavimai dar 2003 m., ieškovė nebuvo kviečiama atliekant ir kitų aplink ją esančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, sklypo duomenys registruoti NT kadastre. Minėta situacija kilo dėl to, nes 2007-2011 metų laikotarpiu atliekant sklypų kadastrinius matavimus NT registras nerodė, ar gretimo sklypo koordinatės yra registruotos vietinėje ar valstybinėje koordinačių sistemoje.
8. Dėl Įsakymo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl Įsakymo teisėtumo vadovavosi ne nagrinėjamam ginčui aktualia Kadastro nuostatų 21 p. redakcija. Sprendžiant nagrinėjamą ginčą teismas privalėjo vadovautis Įsakymo priėmimo metu, t. y. 2011 m. rugsėjo 22 d., galiojusia Kadastro nuostatų 21 p. redakcija, kuri skyrėsi nuo sprendime cituojamos šiuo metu galiojančios redakcijos. Pagal Kadastro nuostatų 21 p., galiojusią įsakymo priėmimo momentu, skirtingai nei nurodyta sprendime, vienintele sąlyga, kada nėra iškart tvirtinami kadastriniai duomenys ir yra atliekamas papildomas tikrinimas bei surašoma atskira išvada yra aplinkybė, jog atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Kadastro nuostatų 1 priede. Nagrinėjamu atveju nebuvo Sklypo Nr. 52 ploto skirtumo, didesnio nei nustatytas Kadastro nuostatų 1 priede.
9. Dėl termino skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti atnaujinimo. Ieškovė terminą yra praleidusi ne dėl svarbių, o tik dėl išimtinai nuo jos priklausančiu priežasčių, ir galimai sąmoningai siekiant vilkinti visos bylos nagrinėjimą (taip siekiant kuo ilgiau neteisėtai valdyti kituose žemės sklypuose esančiais statiniais, t. y. tvoros dalimis).
10. Dėl Bendrovės procesinės padėties. Bendrovė byloje nėra tinkamas atsakovas, kadangi Bendrovė su ieškove nėra susijusi jokiais sutartiniais santykiais, be to, Bendrovei nėra pareikšti turtiniai ar neturtiniai reikalavimai, turintys tiesiogines teisines pasekmes, t. y. ji nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvė į kurią kokias nors reikalavimo teises šioje byloje turėtų ieškovė. Vien ta aplinkybė, kad Bendrovė rengė kadastrinius matavimus, nedaro jos materialinio teisinio santykio dėl S. N. priklausančio Sklypo Nr. 52 ribų ir kitų kadastrinių duomenų nustatymo. Nustatydama kadastrinius duomenis Bendrovė veikė kaip rangovas ir veikė ne savo, bet atsakovės naudai.

21. Atsiliepimu į UAB „Aplinkos inžinerija“ apeliacinį skundą, atsakovė S. N. su juo dalyje dėl atliktų sklypo Nr. 52 kadastrinių matavimų ir jų procedūros teisingumo, dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus Įsakymo teisėtumo, dėl termino skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti atnaujinimo sutinka bei prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau nesutinka su UAB „Aplinkos inžinerija“ pozicija dalyje dėl jos procesinės padėties, nes atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo argumentus ir motyvus c. b. Nr. 2A-1417-560/2015 dėl S. N. ir UAB „Aplinkos inžinerija“ procesinės padėties, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus S. N. atžvilgiu.
22. Atsiliepimu į atsakovų UAB „Aplinkos inžinerija“ bei S. N. apeliacinius skundus, atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius su jais sutinka ir prašo juos tenkinti.
23. Atsiliepimu į atsakovų UAB „Aplinkos inžinerija“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus bei S. N. apeliacinius skundus, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atsižvelgdamas, kad jam nagrinėjamoje byloje nėra pareikštų savarankiškų reikalavimų, prašo apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiūra.
24. Atsiliepimu į atsakovų UAB „Aplinkos inžinerija“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus bei S. N. apeliacinius skundus, ieškovė E. C. prašo juos atmesti, nes jų motyvai yra tapatūs atsiliepimuose į ieškinį išdėstytiems motyvams.
25. Atsiliepimu į atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus bei S. N. apeliacinius skundus, atsakovas UAB „Aplinkos inžinerija“ prašo juos tenkinti.
26. Atsiliepimu į atsakovų UAB „Aplinkos inžinerija“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus bei S. N. apeliacinius skundus, tretieji asmenys E. E. ir I. E. prašo juos atmesti.
1. Atliekant kadastrinius matavimus sklypo Nr. 51 savininkė E. C. turėjo būti kviečiama remiantis Taisyklių 32.1.1. bei 32.1.2 p., t. y. E. C. žemė sklypas buvo išmatuotas ne valstybinėje, o vietinėje koordinačių sistemoje; kadastrinių matavimų metu buvo atstatinėjami riboženkliai. Nagrinėjamu atveju koordinatės tiesiog negalėjo būti perskaičiuojamos iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę prietaiso pagalba.
2. UAB „Aplinkos inžinerija“ paruošė kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodė, kad S. N. ir E. C. sklypus skirianti riba sutampa su pastatyta tvora. Be to, matininkas buvo žodžiu informuotas apie tarp kaimynų esantį ginčą.
3. Kadangi S. C. nebuvo kviesta dalyvauti atliekant kadastrinius matavimus, jai buvo atimta teisė sužinoti faktinius kadastrinius duomenis bei apie pažeidimus informuoti Nacionalinę žemės tarnybą. NŽT atstovas teisme patvirtino, kad jei būtų žinoję apie esamą ginčą dėl sklypų ribos, kadastrinių matavimų byla nebūtų buvus suderinta.
4. S. N., remdamasi atliktais kadastriniais matavimais, pateikė teismui ieškinį, kuriuo siekia įrodyti, kad tvora, esanti tarp 51 ir 52 sklypų, įsiterpia į jos žemės sklypą, taip pažeisdama ieškovės teises.
5. Nesutinka, kad ieškovė vengia atlikti kompleksinį žemės sklypų paženklinimą. Nagrinėjamu atveju buvo siūloma pakartotinai pamatuoti atsakovės žemės sklypą ir nustatyti ar UAB „Aplinkos inžinerija“ teisingai nustatė koordinates, t. y. buvo siūloma patikrinti ar atsakovės prietaisas teisingai perskaičiavo koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę, tačiau dėl to abejonių nekyla; toks perskaičiavimo būdas negali būti naudojamas, kai sklypai yra išmatuoti skirtingose koordinačių sistemose.
6. Atsakovai netinkamai interpretuoja trečiojo asmens teiginį, kad jis matė, jog kaimyniniame sklype vaikšto atsakovės sūnus ir dar kažkoks žmogus. Jis niekaip negalėjo suprasti, kad tą dieną yra atliekami kadastriniai matavimai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini.

27. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
28. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
29. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas nustatė, jog 2003 m. rugpjūčio 28 d. atlikti ieškovei E. C. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 51, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai; įrašas, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, įregistruotas nekilnojamo turto registre nuo 2003 m. lapkričio 24 d. 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliko S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 52, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. UAB „Aplinkos inžinerija“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte 2011 m. liepos 7 d. Nr. 78 nurodyta, kad nustatytos atsakovės žemės sklypo ribos. Minėto akto 5 punkte nurodyta, kad A. C. bei E. C. ženklinant žemės sklypą kviesti nebuvo. Pagrindas: nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32. 1.1.1 punktas. 2011 m. rugsėjo 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 „Dėl S. N. žemės sklypo Nr. 52, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ buvo patvirtinti atlikti sklypo Nr. 52 kadastriniai matavimai. A. C. ir E. C. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2012 m. balandžio 27 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti žemės sklypo Nr. 52 kadastrinius matavimus; įpareigoti šio sklypo savininkę atlikti matavimų tikslinimus, suderinant juos su žemės sklypo Nr. 51 savininkais. 2012 m. gegužės 31 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atliko Sklypo Nr. 51 ir Sklypo Nr. 52 ribų patikrinimą. Pagal Nacionalinė žemės tarnybos 2012 m. birželio 14 d. raštą minėto patikrinimo metu nustatyta, kad Sklypo Nr. 51 ir Sklypo Nr. 52 riba vakarinėje dalyje sutampa su faktiškai naudojama bendra riba, o rytinėje dalyje nesutampa apie 18 cm. Ieškovės Sklypo Nr. 51 pastatyta tvora rytinėje dalyje yra Sklypo Nr. 52 dalyje. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad Sklypo Nr. 51 tvora apie 48 cm ties pravažiavimu pastatyta valstybinėje žemėje, o tvora, pastatyta ties sklypu Nr. 39, nesutampa su VĮ „Registrų centras“ registruotomis ribomis.

Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atitikties teisės aktams

30. Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (3.2.1.1.4 punktas). Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą (Kadastro nuostatų 32.1.2.–32.1.6 punktai). Kadastro nuostatų 32.1.1. papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Remiantis Kadastro nuostatų Nr. 32.1.1.2. p., suinteresuotiems asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku.
31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui, gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011).
32. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl kadastrinių matavimų pripažinimo neteisėtais – tai, kad ieškovė E. C. nebuvo kviečiama atliekant žemės sklypo Nr. 52 kadastrinius matavimus. Byloje nustatyta, kad ginčo, jog ieškovė nebuvo kviečiama UAB „Aplinkos inžinerija“ atliekant atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nėra. Pirmosios instancijos teismas šiuo pažeidimus atliekant kadastrinius matavimus laikė esminiais ir pripažino neteisėtu bei panaikino 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktą  S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78.
33. Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti asmenys, inter alia, gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. R. N. , V. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2014; 2012 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-580/2012).
34. Kaip jau minėta, byloje ginčo, kad ieškovė nebuvo kviečiama UAB „Aplinkos inžinerija“ atliekant atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, byloje nėra, o apeliantų nurodyta aplinkybė, kad ieškovės sūnus trečiasis asmuo E. E. matė, kad yra atliekami gretimo sklypo kadastriniai matavimai, todėl jis pagrįstai turėjo pasidomėti ar nėra pažeidžiamos jo teisės, vertintina kritiškai. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo, nebūdamas žemės sklypo Nr. 51 savininku ar savininko įgaliotu asmeniu dalyvauti atliekant kadastrinius matavimus, neturėjo jokios įstatyminės pareigos dalyvauti atliekant gretimo sklypo matavimus ar apie juos informuoti sklypo savininkę. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą bei ieškovei neigiant, kad jai buvo žinoma apie būsimus gretimo sklypo ribų matavimus, jų datą ir laiką, ir šios aplinkybės jokiais objektyviais bylos duomenimis nenustačius, vien aplinkybės, kad ieškovės sūnus galimai matė, jog yra atliekami kadastriniai matavimai, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad apie atliekamus matavimus ieškovė žinojo arba turėjo žinoti. Priešingai, kadastrinių matavimų užsakovas ar jų vykdytojas turi pareigą suinteresuotiems asmenims pranešti apie planuojamus atlikti kadastrinius matavimus (Kadastro nuostatų 32.1.1.2. p.). Byloje esančioje UAB „Akrogroup“ matininko G. K. 2014 m. gegužės 6 d. specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad matininkas 2011 m. atlikdamas atsakovei S. N. nuosavybės teise priklausančio sklypo kadastrinius matavimus, privalėjo bet kokiu atveju kviesti gretimo sklypo Nr. 51 savininkę. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo-parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Taigi asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Byloje nustatyta, kad ieškovės žemės sklypui Nr. 51 kadastriniai matavimai buvo atlikti 2003 m. vietinėje koordinačių sistemoje, kai tuo tarpu ginčijami atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. 52 kadastriniai matavimai buvo atlikti 2011 m. valstybinėje koordinačių sistemoje. Ginčo, kad atlikus apeliantės S. N. žemės sklypo Nr. 52 kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, sklypo plotas padidėjo 26 kv. m. byloje nėra, t. y. iki matavimų žemės sklypo plotas buvo 960 kv. m., o atlikus matavimus – 986 kv. m. Kadastro nuostatų 21 p. nustato, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede, t. y. leistina ploto paklaida sudaro plius/minus 62 kv. m. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad atsakovės žemės sklypo plotas padidėjo 26 kv. m., darytina išvada, jog toks ploto padidėjimas, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, neviršija maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos, t. y. ieškovės sklypo plotas sumažėjo leistina paklaida, o atsakovės žemės sklypo plotas padidėjo leistina paklaida. Todėl nustačius, kad 2011 m. liepos 7 d. atsakovei S. N. atlikus jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatytos sklypų Nr. 51 ir Nr. 52 plotų paklaidos neviršijo teisės aktuose nustatytų galimų nekompensuojamų paklaidų dydžio, konstatuojama, kad ieškovės teisės nebuvo pažeistos, atlikus sklypo Nr. 52 kadastrinius matavimus ir įregistravus jų rezultatus Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali dengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį; tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).
35. Kadastro nuostatuose nurodyta, kaip turėtų būti sprendžiami ginčai dėl atliktų matavimų. Kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje; dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi; jeigu priimamas sprendimas netikslinti paženklintojo žemės sklypo ribų, apie tai vykdytojas raštu informuoja pastabas pateikusius kviestinius asmenis (Kadastro nuostatų 32.1.1.5. punktas). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“. Vadovaujantis taisyklių 29.9 punktu, galiojusiu ginčijamų kadastrinių matavimų atlikimo metu, kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (besiribojančių bei matuojamo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kt.) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis; dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi; ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą aktualų nagrinėjamam ginčui teisinį reglamentavimą bei remiantis kasacinio teismo praktika, vien ta aplinkybė, jog ieškovė nedalyvavo atliekant atsakovės sklypo kadastrinius matavimus, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jos teisės ar teisėti interesai, o ginčas dėl atliekamų kadastrinių matavimų nesustabdo jų atlikimo procedūros.

Dėl ABTĮ 33 str. 1 d. numatyto termino administraciniam aktui apskųsti praleidimo.

36. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014).
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 34 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismas nagrinėjamose civilinėse bylose ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą taiko pagal CPK nustatytas procesinių terminų taisykles. Kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).
38. Nagrinėjamu atveju apeliantai nesutinka, kad ieškovė terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 pripažinimo negaliojančiu paduoti praleido dėl svarbių priežasčių; mano, kad terminas praleistas dėl išimtinai nuo ieškovės priklausančių priežasčių.
39. Spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktą atnaujinimo teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamą pagrindą atnaujinti terminą ir klausimą nagrinėti iš esmės. Nuosavybė teisė yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą administracinio akto teisėtumą nagrinėti iš esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).
40. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytu teisniu reglamentavimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminą skųsti administracinį aktą ir nagrinėjo ieškovės reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo iš esmės, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Dėl aplinkybės, kad ieškovės sūnus trečiasis asmuo E. E. privalėjo ieškovei pranešti apie atliktus kadastrinius matavimus ir nesutikimo atveju, jie turėjo suderinti bendrus veiksmus dėl matavimų tikslinimo ar ginčijimo, teisėjų kolegija pasisakė 34 pastraipoje, todėl nurodytų argumentų nekartoja.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 pripažinimo negaliojančiu ir jo pagrindu įregistruotų kadastro duomenų VĮ Registrų centro duomenų bazėje panaikinimo.

41. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad atlikus sklypo Nr. 52 kadastrinius matavimus ir įregistravus jų rezultatus ieškovės teisės nebuvo pažeistos, kitas reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860 pripažinimo negaliojančiu, kaip išvestinis reikalavimas, kuris yra tiesiogiai susijęs su pirmuoju reikalavimu pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2011 m. liepos 7 d. S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus, taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškovei neįrodžius dokumentų, kurių pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas, neteisėtumo, nėra jokio pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3860.

Dėl apeliantės UAB „Aplinkos inžinerija“ procesinės padėties.

42. Pasak apeliantės, ji nėra tinkama atsakovė, kadangi bendrovė su ieškove nėra susijusi jokiais sutartiniais santykiais, be to, bendrovei nėra pareikšti turtiniai ar neturtiniai reikalavimai, turintys tiesiogines teisines pasekmes, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
43. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusioje 2015 m. spalio 30 d. nutartyje, kuria panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimas ir byla pirmosios instancijos teismui perduota nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad remiantis 2011 m. gegužės 10 d. sutarties, sudarytos tarp užsakovo (S. N.) ir vykdytojo (UAB „Aplinkos inžinerija“) dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų paslaugų atlikimo 5 punktu, gretimų sklypų savininkų informavimą apie ribų ženklinimą organizuoja vykdytojas UAB „Aplinkos inžinerija“, t. y. ši įmonė buvo atsakinga už tinkamą kadastrinių matavimų atlikimą, tame tarpe už tinkamą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto surašymą. Atsižvelgiant į ieškovės reiškiamus reikalavimus, tame tarpe ir pripažinti neteisėtais bei panaikinti 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktus S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus (kadastrinių matavimų bylą, 2011 m. liepos 7 d. Žemės sklypo planą, 2011 m. liepos 7 d. UAB „Aplinkos inžinerija“ surašytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 78), darytina išvada, kad atsakovės UAB „Aplinkos inžinerija“ procesinė padėtis yra teisinga.
44. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias kadastro duomenų nustatymą, rėmėsi neaktualiomis ginčo santykiui teisės aktų redakcijomis, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

45. Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
46. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme atsakovė patyrė S. N. patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų (atstovavimo išlaidų, V t., b. l. 72-73), kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės E. C. jos naudai.
47. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Aplinkos inžinerija“ pirmosios instancijos teisme patyrė viso 5496,40 Eur išlaidų už advokato pagalbą (V t., b. l. 79-101, 116-119).
48. Spręsdamas dėl atsakovei UAB „Aplinkos inžinerija“ atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovės atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.
49. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
50. Iš atsakovės pateiktų paslaugų specifikacijų matyti, kad atsakovės 5496,40 Eur išlaidos susidarė už bylos dokumentų analizę ir rengimą, susipažinimą su byla, informacijos rinkimą, korespondenciją su klientu, pokalbius telefonu su teismo darbuotojais ir klientu, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose bei pan. Teisėjų kolegija įvertinusi pateiktų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrindą ir dydį, mano esant pagrindui prašomas priteisti išlaidas mažinti. Įvertinus įvardijamų paslaugų pobūdį ir apimtis (kaip pvz. nevienkartinis susipažinimas su bylos medžiaga, nevienkartiniai pokalbiai telefonu su klientu ir kitais asmenimis, korespondencijos klientui siuntimas, pasitarimai su klientu, vidiniai pasitarimai ir pan.), teismo posėdžių skaičių ir trukmę, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovės procesinė padėtis iš trečiojo asmens į atsakovės iš esmės pasikeitė tik nuo 2015 m. gruodžio 23 d., taip pat į bylos pobūdį ir sudėtingumą (nagrinėjama byla nėra ypatingai didelės apimties ar sudėtingumo, joje nekeliami nauji teisės klausimai), į tai, kad kitų bylos šalių advokatų suteiktų paslaugų apimtis panaši, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, mano, kad yra pagrindas mažinti prašomas UAB „Aplinkos inžinerija“ priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 1500 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atsakovė S. N. patyrė 230,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (30,75 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur atstovavimo išlaidų), o atsakovė UAB „Aplinkos inžinerija“ patyrė 41 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
52. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą ir į tai, kad nurodytos turėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atsakovėms S. N. ir UAB „Aplinkos inžinerija“ iš ieškovės priteistinos jų patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ė:

Panaikinti 2016 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės E. C. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Aplinkos inžinerija“, į. k. 300593710, naudai 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 230,75 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Aplinkos inžinerija“, į. k. 300593710, naudai 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                  Laima Gerasičkinienė

                                                                                                                        Asta Radzevičienė

                                                                                                                        Neringa Švedienė