Civilinė byla Nr. e2A-973-390/2024

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00583-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.4; 2.1.5.2; 2.6.8.10; 2.6.11.6; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Virginijos Gudynienės, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV logistics“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aistas“ apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m.  kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV logistics“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aistas“ dėl nuostolių atlyginimo daikto trūkumams pašalinti ir procesinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. J. K..

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RNDV logistics“ patikslintu ieškiniu (reg. 2023-08-08 DOK-32388, 2023-08-28 DOK-34818) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Aistas“ 65 241,31 Eur nuostolių atlyginimą už gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų statybos darbų defektų taisymo darbus bei ¼ dalies žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gerbūvio (grindinio) darbų trūkumų taisymo darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovė nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatė keturis sublokuotus vieno buto gyvenamuosius namus. 2017 kovo 28 d. dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis) ieškovė įsigijo ¼ dalį bendroje dalinėje nuosavybėje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas) ir pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas). Ieškovei pradėjus naudotis įsigytu Gyvenamuoju namu, po kiek laiko ėmė ryškėti statinio ir kiemo grindinio įrengimo statybos darbų trūkumai, kurie Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovei nebuvo ir negalėjo būti matomi, žinomi ir atsakovės nebuvo nurodyti: stogo pralaidumas lietaus vandeniui, langų nesandarumas, sienų trūkiai, lauko trinkelių nekokybiškas įrengimas, oro kondicionieriaus gedimai ir kita. Po nerezultatyvaus susirašinėjimo ieškovė atsakovei 2020 m. kovo 30 d pateikė pretenziją. 2020 m. balandžio 9 d., dalyvaujant šalių atstovams bei trečiajam asmeniui N. P. (gretimo gyvenamojo namo savininkei), buvo apžiūrėtas ieškovei ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Po apžiūros buvo surašytas defektų nustatymo aktas, su kuriuo atsakovės atstovas sutiko ir jį pasirašė. Tačiau defektai tinkamai pašalinti nebuvo. Praėjus keletui savaičių, akte nustatyti ir atsakovės taisyti statybos darbų defektai vėl išryškėjo. Todėl 2020 m. gegužės 6 d. buvo pakartotinai atliekama apžiūra ir surašytas defektų nustatymo aktas kaip 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akto priedas Nr. 1. Atsakovė galiausiai informavo, kad su dalimi 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akte bei 2020 m. gegužės 6 d. defektų nustatymo akto priede Nr. 1 nustatytų statybos darbų trūkumų ji nesutinka, dėl ko stogo taisymo darbai nebus baigti. Šalys Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, taip pat 2018 m. vasario 15 d. Bendraturčių susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. 402 susitarė dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Šalių susitarimu, ieškovei bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgijus ¼ dalį (0,0214 ha) žemės sklypo, naudojimuisi atiteko: 0,0192 ha ploto dalis žemės sklypo, pažymėta žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane ženklu „E“ ir 0,0022 ha dalis žemės sklypo bendram naudojimuisi su bendraturčiais, pažymėta naudojimosi tvarkos nustatymo plane ženklu „A“ (A plotas 237 kv. m.). Atsižvelgiant į tai, tiek ieškovė, tiek gretimuose gyvenamuosiuose namuose gyvenantys asmenys naudojosi tuo pačiu įvažiavimu ir automobilių stovėjimo aikštele, kiemu. Pradėjus aktyviau eksploatuoti kiemą bei automobilių stovėjimo aikštelę, ėmė ryškėti teritorijos prie gyvenamųjų namų, t. y. žemės sklypo dalies, grįstos trinkelėmis, įrengimo trūkumai. Ieškovė kartu su kitais gyvenamųjų namų gyventojais dėl kiemo teritorijos įrengimo statybos darbų defektų į atsakovę kreipėsi 2019-08-25, 2019-10-02, 2020-04-28 elektroniniais laiškais. Atsakovė su nurodytais trūkumais sutiko, tačiau jokie darbai nebuvo atliekami. 2020 m. balandžio 9 d. dalyvaujant šalių atstovams bei trečiajam asmeniui surašytas defektų nustatymo aktas, kurį atsakovės atstovas pasirašė. Atsakovei nevykdant jokių darbų, 2020 m. gegužės 5 d. buvo surašytas vizualinės apžiūros aktas Nr. 2-2020. Atsakovė ieškovei pateikė 2020 m. birželio 15 d. eksperto N. B. eksperto išvadą, kuria buvo siekiama esmingai sumažinti nustatytų darbų apimtį, buvo paneigta didelė dalis atsakovės atstovų anksčiau pripažintų nekokybiškai atliktų statybos darbų. Tačiau atsakovė nustatytų trūkumų nepašalino. Nagrinėjamoje byloje teismas 2021 m. spalio 1 d. nutartimi paskyrė atliktų Gyvenamojo namo statybos darbų defektų nustatymo ir šių defektų pašalinimo kainos nustatymo ekspertizę. 2022 m. vasario 8 d. į pateiktas atliktos teismo ekspertizės aktas Nr. e2-25-418/2022, jame nurodyti Gyvenamojo namo defektai. Atsakovės ieškovei parduotas Gyvenamasis namas neatitinka kokybės reikalavimų. Pagal teismo ekspertizės akte pateiktą defektų apskaičiavimo sąmatą visų nustatytų defektų Gyvenamajame name šalinimo darbų kaina yra 30 340 Eur. Tačiau realią šiuo metu rinkoje esančią nustatytų nekokybiškai atliktų statybos darbų defektų šalinimo darbų kainą atspindi ieškovės gauti komerciniai pasiūlymai. Ieškovės nurodoma nuostolių suma – 65 241,31 Eur yra nustatyta remiantis kelių rangovų siūlymais.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4.       Nurodė, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo, ne rangos teisiniai santykiai, dėl ko pardavėjas yra atsakingas tik už tuos nekilnojamojo daikto trūkumus, kurių pirkimo-pardavimo sutarties metu negalėjo matyti pirkėjas, kurie atsirado išimtinai dėl pardavėjo kaltės ir dėl kurių egzistavimo daikto neįmanoma naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti pinigines lėšas dėl statinio neatitikties projekto sprendiniams, už akivaizdžius ieškovės nurodomus daikto trūkumus, kurie buvo matomi ir egzistavo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Taip ieškovė, panaudojusi daiktą daugiau kaip 5 metus, reikalauja priteisti neadekvačią 65 241,31 Eur sumą, kuri sudaro daugiau kaip 80 proc. visos nekilnojamojo turto įsigijimo kainos (turtas parduotas už 80 000 Eur), nors pati ieškovė nesutiko, jog, pareiškus pretenzijas, atsakovė iš karto pašalintų dalį trūkumų, kaip ir nesutiko leisti atsakovei nupirkti parduotą nekilnojamąjį turtą tikslu, kad ieškovė nepatirtų jokių nuostolių. Ieškovė nurodė, jog neva egzistuojantys ginčo buto trūkumai buvo pastebėti dar 2017 metais. Į teismą dėl ginčo bute esančių trūkumų ji kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio mėnesį, taip pat 2021metais, tokiu būdu ženkliai praleisdama ieškinio senaties terminą, nesant jokių tam pateisinamų priežasčių. 

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. J. K. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį.

6.       Nurodė, kad ieškovė  įsigydama nekilnojamąjį turtą, turėjo galimybę prieš pirkimą apžiūrėti, iš kokių statybinių medžiagų pastatytas pastatas, kaip atlikti darbai ir pan. Ieškovė siekia pakeisti eilę statybinių medžiagų, įrengimų, iš naujo atlikti darbus, kas yra neteisinga ir neprotinga. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo teiginius ir nuostolius, jos nurodyti trūkumai atsirado pastato eksploatacijos metu dėl pačios ieškovės kaltės, be to, ieškovė praleido šešių mėnesių terminą ieškiniui pareikšti.

7.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei 28 938,00 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

8.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. kovo 30 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinės bylos Nr. e2A-275-587/2023).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2024 m. kovo 12 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei 18 882,91 Eur be PVM nuostolių atlyginimą už Gyvenamojo namo defektų taisymo darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 18 882,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 536,42 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės 109,80 Eur ir iš atsakovės 44,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.

10.       Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovės, kaip nekilnojamojo turto vystytojo ir pardavėjo, už paaiškėjusius Gyvenamojo namo bei dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) defektus.

Dėl ieškinio senaties

11.       Teismas pažymėjo, kad 2020 m. kovo 30 d. ir vėlesnės pretenzijos dėl Gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) trūkumų buvo pareikštos nepažeidžiant CK 6.698 straipsnyje nustatytų terminų, o ieškiniai dėl pastebėtų trūkumų (atitinkamai 2020-08-20 ir 2020-12-31 ieškiniai) pareikšti per protingą laikotarpį, t. y. nepraėjus metams nuo pretenzijų atsakovei pateikimo ir nepraėjus metams nuo atsakovės atstovės 2020 m. gegužės 18 d. pranešimo, jog nesutinkama su nustatytais trūkumais, jų pašalinimo būdais ir apimtimi. Taigi, ieškovė nepraleido CK 6.667 straipsnyje nustatyto 1 metų ieškinio senaties termino reikalavimams, kylantiems dėl daikto (atliktų darbų) trūkumų.

Dėl Gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) trūkumų

12.       Teismas nurodė, kad sprendžiant šalių ginčą, svarbu nustatyti ieškovės iš atsakovės nupirkto Gyvenamojo namo bei dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) atitiktį Sutarties sąlygoms, daiktų kokybę nustatančiai dokumentacijai, o toje dalyje, kiek Sutartimi šalys reikalavimų nekilnojamajam turtui neaptarė ar jie nedetalizuoti daiktų kokybę nustatančioje dokumentacijoje, – atitiktį įprastiems reikalavimams. Nustačius trūkumų buvimo faktą vertinti, ar nustatyti trūkumai laikytini paslėptais ir ar trukdo naudotis nekilnojamuoju turtu pagal paskirtį.

13.       Teismas, vertindamas Sutarties sudarymo tikslą, nustatė, kad šalys susitarė ir ieškovė iš atsakovės nupirko Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ginčo daiktus, atsižvelgdama į faktines nekilnojamųjų daiktų charakteristikas, o ne projektinę dokumentaciją (Projekte numatytus sprendinius).

14.       Stogo defektai. Faktiškai įrengtas stogo dangos tipas – čerpės – neatitinka Projekte numatytos stogo dangos tipo – profiliuota skarda, tokiu būdu pažeistas Projekto nurodymas bei Statybos techninio reglamento STR 2.01.01 (1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Atsakovė, žinodama, jog sunkesnė stogo danga yra sudėta ant lengvesnę stogo dangą laikyti suprojektuotos laikančiosios konstrukcijos, kuri tinkamai neatlieka savo paskirties, tokių aplinkybių ieškovei Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu neatskleidė. Šios aplinkybės Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovei be specialisto pagalbos ir atskiro tyrimo negalėjo būti žinomos, todėl sudėta per sunki stogo danga laikytina paslėptu ieškovės nupirkto daikto trūkumu. Faktiškai stogui įrengti panaudoti neantiseptikuoti ir nepadengti antiperenais grebėstai netenkina Projekto reikalavimų – statybinė mediena, ir Statybos techninio reglamento STR 1.08.02.2002 „Statybos darbai“ reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei priklausančio Gyvenamojo namo stogo mediniai grebėstai yra netinkami, pažeisti. Visgi, Gyvenamojo namo ilgaamžiškumui užtikrinti grebėstai privalo antiseptikuoti ir padengti antiperenais, todėl šis trūkumas laikytinas paslėptu ieškovės nupirkto daikto trūkumu. Išmatuotas stogo nuolydis – 9,35 laipsnio – netenkina Projekto reikalavimo stogo nuolydžiui – 10 laipsnių bei netenkina čerpių stogo dangos minimalaus reikalavimo stogo nuolydžiui, tokiu būdu netenkinamas Projekto nurodymas dėl minimalaus stogo nuolydžio (teismo ekspertizės akto 18 psl.). Kadangi ieškovė šio defekto, neišmatavus stogo nuolydžio, nesusipažinus su Projektine dokumentacija, gamintojo technine dokumentacija, negalėjo matyti, jis pagal teismo eksperto išvadą yra neakivaizdus, darytina išvada, jog tai yra paslėptas stogo defektas.  Stogo dangos sandūra nesandari – netinkamai ir nesandariai įrengta stogo dangos ir kamino sandūra, nesandarus lietvamzdis – netenkina Projekto nurodymų bei STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 57.5 punkto reikalavimų.  Teismo ekspertas T. M. paaiškino, kad šis defekto matomumas nurodytas statybos dalyviui – statytojui bei užsakovui, tuo tarpu pirkėjui šis defektas nėra matomas, nes jį pamatyti reikia lipti ant stogo. Kadangi byloje nebuvo gauta duomenų, jog pirkėjos atstovas, apžiūrėdamas Gyvenamąjį namą, būtų lipęs ant stogo, darytina išvada, kad pirkėjos atstovas tokių trūkumų pamatyti negalėjo, šie defektai laikytini paslėptais. Kamino apdailos plytų siūlės nepilnai užpildytos skiediniu – netenkina Projekto nurodymų darbų kokybei bei Statybos taisyklių „Apdailos darbai“ reikalavimų (akto 17, 18 psl.). teismo vertinimu, šis nurodytas trūkumas nėra esminis, dėl kurio nebūtų galima eksploatuoti ir pagal paskirti naudoti įsigyto Gyvenamojo namo. Todėl šis ieškovės patikslintame ieškinyje ir teismo eksperto T. M. išvadose nurodytas defektas atmestinas kaip nepagrįstas. Ant stogo neįrengtas žaibolaidis, kopėčios patekimui ant stogo bei nesumontuotos sniego gaudyklės – netenkina Projekto nurodymų bei Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Teismo vertinimu, šių defektų akivaizdumą pagal Projekte numatytų sprendinių žinomumą pirkėjui, nėra jokio pagrindo. Tokių įrenginių nebuvimas Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo matomas ir ieškovė galėjo pastebėti, jog šių įrenginių ant namo stogo nėra, todėl šie stogo trūkumai nelaikytini paslėptais defektais ir už juos atsakovas neturi atsakyti (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Nurodyti paslėpti stogo defektai lemia statinio neatitiktį nurodytiems Projekto ir teisės aktų keliamiems reikalavimams, neatitinka ieškovės lūkesčių (nusipirkti tinkamą gyventi namą), bet ir trukdo ieškovei tinkamai ir saugiai naudotis gyvenamuoju namu (CK 6.333 straipsnio 6 dalis), o tai sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovo atlyginti išlaidas nustatytiems trūkumams pašalinti.

15.       Langų ir durų defektai. Visi langai yra sumontuoti mūro angose, o ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje, antro aukšto miegamojo vitrininio lango sandūrose su angokraščiu dėl didelių langų gabaritų ir netinkamo lango tvirtinimo yra atsiradę plyšiai – netenkina Projekto reikalavimų bei Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ IV skyriaus „Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo pagrindiniai techniniai rodikliai“ 8 punkto. Teismo ekspertas T. M. bei ekspertas E. L. nurodė, kad langų sumontavimas mūro angose yra vienas iš langų defektų priežasčių, dėl kurių nepasiekiama reikiama Gyvenamojo namo B energinė klasė. Dėl langų sumontavimo mūro angose ir jų nesandarumo pažeidžiamas ne tik esminis statinio reikalavimas, bet ir Sutarties sąlygos, pagal kurias ieškovei buvo parduotas B energinio naudingumo klasės gyvenamasis namas. Ieškovė nėra statybų specialistė ir pastebėti, kad langai sumontuoti ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje be specialaus tyrimo neturėjo galimybės, taip pat pamatyti, jog langai yra nesandarūs, kuomet name nebuvo gyvenama ir šildoma, neturėjo galimybės. Šie trūkumai laikytini paslėptais trūkumais. Pirmo aukšto vitrininiame lange panaudoti netinkami sujungimo profiliai bei išsikraipiusi rėmo horizontalė – užfiksuotas nesandarumas (plyšiai) – netenkina Projekto reikalavimų bei Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ IV skyriaus „Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo pagrindiniai techniniai rodikliai“ 8 punkto. Gyvenamojo namo I-o aukšto vitrininis langas dėl nustatytų defektų neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų, pagal teismo ekspertizės aktą bei vertinimo aktą Nr. VA-1006-072023 šis trūkumas pirkėjui buvo nematomas, nes išryškėjo naudojimo metu, todėl pripažintinas paslėptu. Antro aukšto vitrininių langų zonoje nėra įrengti apsauginiai ekranai – netenkina Projekto nurodymų bei Statybos techninio reglamento STR 2.01.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ 9, 10.1 punktų reikalavimų, STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės lauko durys“ 27 punkto reikalavimų. Faktiškai gyvenamajame name yra sumontuoti kitokio tipo langai, nei buvo numatyti Projekte ir jie yra su perskyrimais. Vien nustatytas faktas, kad apsauginių ekranų neįrengimas neatitinka Projekto sprendinių, nesant jokių duomenų, kad faktiškai gyvenamajame name įrengti langai neužtikrina teisės aktuose nustatytų saugumo reikalavimų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl apsauginių ekranų neįrengimo langai neatitinka jiems nustatytų kokybės reikalavimų ir dėl to jų negalima naudoti pagal paskirtį. Tuo pagrindu teismo eksperto išvadose nurodytas šis antro aukšto langų defektas atmestinas kaip nepagrįstas. Faktiškai sumontuoti langai neturi orlaidžių – netenkina Projekto reikalavimų bei STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 14 punkto reikalavimų. Šis neatitikimas Projekto reikalavimams pirkėjai buvo akivaizdžiai matomas. Vien tai, jog orlaidžių nesumontavimas neatitinka Projekto sprendiniams, neįrodo kad langai yra su defektais ir jų negalima naudoti pagal paskirtį. Lauko durys sumontuotos mūro angose, o ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje, lauko durų ir sienų sandūroje iš vidaus bei tarp lauko durų staktos ir sienos yra šalčio tiltai, be to lauko durys yra netinkamos kokybės – netenkina Projekto reikalavimų bei Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 8 punkto reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-601 dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo reikalavimų kokybės kontrolei. Nustatyti lauko durų defektai, atsižvelgiant į teismo ekspertizės bei vertinimo akto Nr. VA-1006-072023 išvadas, jog tokie trūkumai pirkėjui yra nematomi, taip pat tai, kad ieškovei lauko durų atitikties deklaracija nebuvo pateikta nei Gyvenamojo namo apžiūrų metu, nei sandorio sudarymo metu, šalčio tiltai išryškėjo tik pradėjus namą šildyti ir jame gyventi, laikytini paslėptais trūkumais. Dėl langų ir lauko durų defektų iš Gyvenamojo namo vidaus išeina šiluma ir į jo vidų skverbiasi šaltis, dėl ko sumažėjo gyvenamojo namo energinio naudingumo klasė, namuose šilumai palaikyti ieškovei reikalingos papildomos priemonės, kas neabejotinai sukelia nepatogumus ieškovei ir neužtikrina galimybės gyvenamuoju namu naudotis pagal paskirtį, kas sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovo atlyginti išlaidas nustatytiems langų ir lauko durų trūkumams ištaisyti.

16.       Komunikacijų šachtos ir akmens skaldos nuogrindos defektai. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad Gyvenamojo namo komunikacijų šachtoje inžinierinių tinklų šachtos siena nenutinkuota, komunikacijų šachtoje per nesandarias vietas vyksta oro infiltracija – netenkina Projekto nurodymų bei STR 2.01.01 (6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ 8 punkto bei STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas 23 punkto reikalavimų, nuogrinda aplink pastatą (trinkelių zonoje) nėra įrengta – netenkina projekto nurodymų bei STR 1.08.02.:2002 „Statybos darbai“ 26 punkto reikalavimų (teismo ekspertizės akto 28-30 psl.). Šie defektai ieškovei namo apžiūros metu buvo aiškiai matomi, nes Gyvenamąjį namą ieškovė pirko su daline apdaila, todėl šie defektai laikytini akivaizdžiais ir už juos atsakovė atsakyti neprivalo.

17.       Lauko laiptų defektai. Teismo ekspertizės akte (29, 30 psl.) nurodyta, kad faktiškai įrengtų lauko laiptų pakopų skaičius yra penki, o aukštis nuo 5 iki 14 cm, gylis – nuo 29 iki 30 cm – netenkina Projekto nurodymų – dvi laiptų pakopos, o matmenys – gylis 40 cm, bei STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“. Lauko laiptai yra su trūkumais, nes įrengti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tačiau pažymėtina, kad laiptų pakopų gylio reikalavimais buvo pažeistas arba 1 cm arba iš viso nepažeistas. nustatyti lauko laiptų defektai buvo akivaizdūs ir už juos atsakovė atsakyti neprivalo.

18.       Terasos defektai. Teismo ekspertizės akte (36-37 psl.) nurodyta, kad objekte apžiūrėjus terasos įrengimo darbus ir medžiagas nustatyta, kad viršutinės terasos lentos išsigaubusios, todėl ant jų laikosi vanduo, 10 procentų defektuotų kompozicinių lentų. Atidengus dalį terasos užfiksuota, kad įrengtų lagių paviršiaus sandūra su terasos lentomis supuvusi dėl neįrengto vėdinimo tarpo bei pagrindo drenažo. Teismo ekspertas konstatavo, kad terasa įrengta nesivadovaujant terasų įrengimo technologija ir gerąja praktika. Įrodymų, patvirtinančių, jog nustatyti defektai atsirado dėl netinkamo terasos eksploatavimo, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybę, jog terasa buvo ieškovei padovanota, paneigia byloje esantys įrodymai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė gyvenamąjį namą pirko kartu su terasa, kurios kaina įėjo į bendrą perkamo objekto sumą. Atsižvelgiant į terasos nustatytų defektų pobūdį, tai, kad visi terasos defektai atsirado jau po Sutarties sudarymo, ją pradėjus ieškovei naudoti, nustatyti defektai laikytini paslėptais bei trukdančiais terasa tinkamai naudotis pagal paskirtį, kas sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas terasos nustatytiems defektams pašalinti.

19.       Trinkelėmis iškloto kiemo defektai. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad faktiškai įrengta trinkelių danga yra nelygi – duobėta, išmatuoti nuolydžiai įvairiose kiemo vietose – skirtingi, todėl susidaro įdubimai, kuriuose laikosi lietaus vanduo, susidaro ledas, pastebėta, kad įdubimai labiausiai paplitę inžinierinių tinklų zonoje bei automobilių parkavimo zonose. Šiems defektams atsirasti sąlygojo netinkama trinkelių klojimo kokybė atliekant trinkelių klojimo darbus – išlaikant trinkelių projektinę altitudę ir/arba dėl netinkamai įrengtų skaldos pagrindų, t. y. vietoje Projekte („A“ laida) numatytos 200 mm skaldos storio sluoksnio, faktiškai skaldos sluoksnis nebuvo įrengtas (2020-05-05 techninės priežiūros vadovo A. P. pateikta informacija ir fotonuotraukos) – tai netenkina Projekto nurodymų, Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 26 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 2.01.0194):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ 8, 15 bei 16.1 punktų reikalavimų. Ieškovė neįrodė, jog jai pagal Pirkimo pardavimo sutartį ir 2018-02-15 susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo nupirktoje asmeninėn nuosavybėn ir asmeniniam naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje yra duobės, įdubimai, kuriuose laikosi balos (CPK 178, 185 straipsnis). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nuostolius žemės sklypo gerbūvio  (grindinio) defektams taisyti atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl nuostolių gyvenamojo namo defektams ištaisyti ir palūkanų priteisimo

20.       Teismas nurodė, kad teismo ekspertizės akte teismo ekspertas T. M. pateikė lokalines sąmatas su 2021 m. spalio mėn. stogo, langų, lauko durų bei terasos defektų šalinimo, apdailos darbų išardymo ir sutvarkymo kainų paskaičiavimais. Teismo vertinimu, teismo eksperto T. M. pateiktose lokalinėse sąmatose yra nurodyta defektų šalinimo vidutinė rinkos kaina. Ieškovės įsitikinimu, ieškovės gauti komerciniai pasiūlymai atspindi realią šiuo metu rinkoje esančią nustatytų nekokybiškai atliktų statybos darbų defektų, t. y. Gyvenamojo namo trūkumų, šalinimo darbų ir medžiagų kainą.

21.       Teismas, įvertinęs 2021 m. MB „Artfiksa“ lokalinėje sąmatoje (popierinės bylos t. 6, b. l. 139), UAB „Baltijos darbas“ sąmatoje (popierinės bylos t. 10, b. l. 72), UAB „Nordfenster“ komerciniuose pasiūlymuose (popierinės bylos t. 10, b. l. 74-75), UAB „RANlangai“ pasiūlyme (popierinės bylos t. 10, b. l. 78-80), UAB „MT trans“ komerciniame pasiūlyme (popierinės bylos t. 10, b. l. 159) ir sąmatose (prašymo, reg. 2024-01-19 DOK-2957, priedai) nurodytus duomenis, liudytojos R. V. parodymus, kad išplėstines lokalines sąmatas ji sudarė savo nuožiūra parinkdama reikalingus atlikti darbus, parinkdama tarpines kainas, ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis sulyginus su teismo eksperto T. M. lokalinėse sąmatose nurodytais duomenimis, darė išvadą, kad ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytos defektų šalinimo medžiagos, darbai, jų kiekiai neatitinka teismo eksperto T. M. teismo ekspertizės akto lokalinėse sąmatose nurodytų medžiagų, darbų bei kiekių. Todėl nustatydamas ieškovei priteistiną sumą defektams ištaisyti, šiais ieškovės pateiktais dokumentais nesivadovavo. Atsakovės pateiktais įrodymais taip pat nesirėmė, nes yra neinformatyvūs, neišsamūs, kelia abejonių pateiktų pasiūlymų patikimumu. Todėl teismas ieškovės Gyvenamojo namo nustatytų defektų šalinimo išlaidų dydžius nustatinėjo pagal teismo eksperto T. M. pateiktose lokalinėse sąmatose paskaičiuotas defektų šalinimo vidutines rinkos kainas, iš jų išminusuodamas kainas už nenustatytus ar nustatytus akivaizdžius defektus, už kuriuos atsakovė nėra atsakinga (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

22.       Dėl stogo defektų šalinimo išlaidų. Teismo eksperto T. M. pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Stogo defektų šalinimo darbai“ (popierinės bylos t. 10, b. l. 134-137, teismo ekspertizės akto 53-56 psl.) stogo defektų pašalinimo kainą be PVM sudaro 5160,00 Eur, į kurią įtraukti su akivaizdžiais defektais susiję darbai – 105,05 Eur be PVM sniego užtvaros įrengimas (sąmatos 16 eilutė), 199,40 Eur be PVM pristatomų kopėčių montavimas (sąmatos 18 eilutė) ir 407,31 Eur be PVM žaibosaugos įrengimas (sąmatos 19, 20, 21, 22 eilutės), todėl šiomis sumomis teismas mažina stogo defektų šalinimo darbų kainą ir sprendžia, jog pagrįsta ieškovės stogo defektų šalinimo darbų kaina yra 5 371,79 Eur be PVM ((5 160,00 Eur – 105,05 Eur – 199,40 Eur – 407,31 Eur) + 449 Eur papildomos išlaidos + 475 Eur netiesioginės išlaidos). Teismas pažymėjo, jog tai, kad ieškovė pasirinko rangovą šiems darbams atlikti už ženkliai didesnę, nei nurodyta teismo eksperto, sumą, nepagrindžia aplinkybės, jog stogo defektų taisymo kaina yra būtent tokia, kokią nurodo ieškovė.

23.       Dėl langų defektų šalinimo išlaidų. Teismo eksperto pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Langų defektų šalinimo darbai“ (teismo ekspertizės akto 48-50 psl.) langų defektų šalinimo kainą be papildomų, netiesioginių išlaidų bei be PVM sudaro 6 851,00 Eur, į kurią įtrauktas nustatytas akivaizdus trūkumas – 525,00 Eur be PVM orlaidės langams (sąmatos eilutė 9), todėl šia suma teismas mažino langų defektų šalinimo darbų kainą ir sprendė, jog pagrįsta ieškovės būsimų langų defektų šalinimo darbų kaina yra 7 271,12 Eur be PVM (6 851,00 Eur – 525,00 Eur) + 588,16 Eur papildomos išlaidos + 356,96 Eur netiesioginės išlaidos).

24.       Dėl lauko durų defektų šalinimo išlaidų. Teismo eksperto pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Lauko durų defektų šalinimo darbai“ (teismo ekspertizės akto 51-52 psl.) lauko durų defektų šalinimo kainą be PVM sudaro 547 Eur. Teismo vertinimu, šioje lokalinėje sąmatoje numatyti visi darbai yra būtini, todėl nurodyta kaina yra pagrįsta.

25.       Dėl apdailos darbų. Teismo eksperto pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Apdailos darbų išardymo ir sutvarkymo sąmata“ (teismo ekspertizės akto 57-61 psl.) apdailos darbų kainą sudaro 4 622 Eur be PVM. Šioje lokalinėje sąmatoje numatyti visi būtini darbai, todėl nurodyta kaina yra pagrįsta.

26.       Dėl terasos defektų šalinimo išlaidų. Teismo eksperto pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Terasos defektų šalinimo darbai“ (teismo ekspertizės akto 68 psl.) terasos defektų šalinimo kainą be PVM sudaro 1 071 Eur. Teismo vertinimu, šioje lokalinėje sąmatoje numatyti visi darbai yra būtini, todėl nurodyta kaina yra pagrįsta.

27.       Teismas darė išvadą, jog ieškovės realius, būtinus ir protingus nuostolius Gyvenamojo namo defektams ištaisyti sudaro 18 882,91 Eur be PVM (5 371,79 Eur + 7 271,12 Eur + 547,00 Eur + 4 622,00 Eur + 1071,00 Eur), todėl ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 18 882,91 Eur be PVM nuostolių Gyvenamojo namo defektams ištaisyti. 

28.       Teismas pažymėjo, kad visi defektų šalinimo darbai ir medžiagos neabejotinai pabrango, Tačiau atsakovė negali būti atsakinga už šiuos padidėjusius nuostolius (lyginant su nustatytais teismo ekspertizės metu), nes tik ieškovė turėjo galimybę laiku, atlikus teismo ekspertizę, organizuoti Gyvenamojo namo defektų pašalinimo darbus, atsakovei to daryti ji neleido.

29.       Teismas nurodė, kad byloje buvo įrodyta, jog ieškovė iš viso patyrė 22 754,60 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 204 Eur žyminis mokestis + 15 000 Eur atstovavimo išlaidos + 6 550,60 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos), o atsakovė iš viso patyrė 15 651 Eur bylinėjimosi išlaidas (651 Eur žyminis mokestis + 15 000 Eur atstovavimo išlaidos).

30.       Ieškovės ieškinį tenkinus 28,94 proc. ((18 882,91 Eur x 100 proc. / 65 241,31 Eur), teismas iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė 6 585,18 Eur (22 754,60 Eur x 28,94 / 100) bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovės 11 121,60 Eur (15 651,00 Eur x 71,06 / 100) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis). Šalių bylinėjimosi išlaidas įskaičius, iš ieškovės atsakovei priteisė 4 536,42 Eur (11 121,60 Eur – 6 585,18 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Proporcingai patenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų daliai į valstybės biudžetą priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš viso sudaro 154,51 Eur, atitinkamai iš ieškovės priteisė 109,80 Eur (154,51 Eur x 71,06 proc.), iš atsakovės 44,72 Eur (154,51 Eur x 28,94 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

31.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir išdėstyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį taip: „patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės UAB „Aistas“ ieškovei UAB „RNDV logistics“ 48 636,05 Eur nuostolių už Gyvenamojo namo defektų taisymo darbus, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 48 636,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1.                      Teismas neįvertino įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė yra pripažinusi visus Gyvenamojo namo ir trinkelėmis iškloto grindinio defektus, dėl kurių yra keliami reikalavimai. Atsakovo atstovas A. J. 2020 m. balandžio 24 d. elektroniniu laišku pripažino 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akte nurodytus defektus ir sutiko juos ištaisyti, pateikdamas defektų ištaisymo grafiką, 2020 m. gegužės 8 d. pateikė stogo ir kamino defektų ištaisymo planą, taip pat 2020 m. balandžio 23 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad „sutinka sutankinti visą kiemo plotą ir suvienodinti nelygų trinkelių paviršių“. 

31.2.                      Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė pirkdama Gyvenamąjį namą galėjo matyti komunikacijos šachtos ir lauko laiptų defektus, nes jie buvo akivaizdūs. Teismas šiuo atveju ieškovę, kaip pirkėją, visiškai nepagrįstai prilygina atsakovei, kaip pardavėjai ir statybų profesionalei. Byloje nėra ginčo, jog ieškovės atstovui, apžiūrint Gyvenamąjį namą, nebuvo pateiktas projektas ir jis nebuvo supažindintas su projektiniais sprendiniais, kadastrinėmis bylomis ar kitais statybos dokumentais. Todėl paslėptų statybos darbų trūkumų ieškovės atstovas ir negalėjo pastebėti.

31.3.                      Teismas pasisakydamas tiek dėl komunikacijų šachtos defektų, tiek dėl lauko laiptų defektų akcentavo, kad ieškovė Gyvenamąjį namą pirko ne pagal Projektą, o atsižvelgdama į faktines jo charakteristikas. Tokia teismo išvada sudaro prielaidas teigti, jog atsakovė gali parduoti Gyvenamąjį namą su defektais, nes pirkėjas nebūdamas užsakovu rangos teisinių santykių prasme, negali reikalauti, kad gyvenamasis namas atitiktų projektą. Tokia išvada yra teisiškai ydinga ir neatitinka teisinio reguliavimo. Jeigu nebuvo įgyvendinti projektiniai sprendiniai, atsakovė, kaip statytoja ir pardavėja, turėjo pareigą įrodyti, kad neįgyvendinti projekto sprendiniai arba kitaip įgyvendinti projekto sprendiniai atitinka kokybės reikalavimus. Atsakovė šių aplinkybių neįrodė.

31.4.                      Teismas iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimus suabsoliutino eksperto T. M. ekspertizės akte pateiktas lokalines sąmatas ir iš esmės nevertino eilės kitų į bylą pateiktų įrodymų (lokalinių sąmatų, komercinių pasiūlymų), patvirtinančių realias, konkrečių juridinių asmenų, paskaičiuotas defektų šalinimo kainas.

31.5.                      Teismas nepriteisdamas ieškovės 17 570 Eur faktiškai patirtų stogo defektų šalinimo išlaidų, paneigė ieškovės teisę į realų ir visišką nuostolių atlyginimą. Teismo sprendime nėra jokių teisinių ar faktinių argumentų, kodėl teismas nusprendė nepriteisti ieškovės faktiškai patirtų išlaidų (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

31.6.                      Teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė ieškovei atstovavimo išlaidas sumažinti nuo 22 636,42 Eur iki 15 000 Eur (ieškovei sumažino 33 procentus, o atsakovei 0,6 procento atstovavimo išlaidų). Toks neproporcingas ir nelygiateisiškas atstovavimo išlaidų sumažinimas ne tik pažeidžia šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo, rungimosi principus, tačiau verčia abejoti teismo nešališkumu ir nepriklausomumu. Be to, nėra teisinio ir faktinio pagrindo mažinti atstovavimo išlaidų dėl to, kad tame pačiame teisme nagrinėjama kita civilinė byla 2-111-970/2024. Taip pat teismas visiškai nevertino šalių atstovų darbo laiko sąnaudų.

2.                      Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

32.1.                      Atsakovė niekada nesutiko su 2020 m. ieškovės nurodomais trūkumais ir neturėjo pareigos pertvarkyti nupirktą Gyvenamąjį namą už 80 000 Eur ar gerbūvį pagal ieškovės naujus norus ir reikalavimus į aukštesnės klasės gyvenamąjį namą ar ženkliai brangesnėmis medžiagomis, Tačiau atsakovė nenorėdama konfliktuoti ir siekdama taikiai išspręsti 2020 m. pavasarį keliamas ieškovės pretenzijas, sutiko ištaisyti dalį ieškovės nurodytų defektų ir pasirašė 2020 m. balandžio 9 d. aktą. Apžiūros bei pateiktų dokumentų pagrindu 2020 m. birželio 15 d. buvo parengta eksperto N. B. išvada dėl Gyvenamojo namo defektų bei jų šalinimo lokalinė sąmata, pagal kurią nustatytų defektų šalinimo kaina iš viso sudaro 3 752,22 Eur (su PVM). Atsakovės sutikimas buvo tik dėl šioje sąmatoje nurodytų trūkumų.

32.2.                      Teismas, atmesdamas dalyje ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, pagrįstai nesivadovavo ieškovės pateiktais įrodymais (sąmatomis). Pateiktos sąmatos negali būti laikomos objektyviais įrodymais, patvirtinančiais nuostolius, kadangi kiekvienas verslo subjektas/rangovas norėtų atlikti darbus už brangiausią kainą. Iš sąmatų nebeaišku, kodėl parinktos pačios brangiausios medžiagų kainos, kai tuo tarpu ieškovė neįgijo gyvenamojo namo iš pačių brangiausių medžiagų. Taip pat, sąmatose nurodomos itin brangios ir neadekvačios darbų kainos.

32.3.                      Ieškovės argumentą, kad nebuvo pateikta kadastrinė byla ir kiti dokumentai, paneigia pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje užfiksuotas kadastrinės bylos perdavimas, kurioje nurodyti visi statinio parametrai ir medžiagos. Tuo labiau, kad didžiąją dalį medžiagų pristatė pati ieškovė.

3.                      Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

33.1.                      Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartyje pateikė išaiškinimus, kuriuos teismas turėjo taikyti iš naujo nagrinėjant šį teisinį ginčą. Tačiau teismas šių išaiškinimų bei nustatytų prejudicinių faktų nepaisė, tuo pažeisdamas teismo sprendimo/nutarties privalomumo principą.  Byloje buvo aiškinamasi ir nustatyta, ką patvirtino tiek ekspertas N. B., tiek teismo ekspertas T. M., kad Gyvenamas namas yra naudojamas ir gali būti naudojamas pagal paskirtį, nėra jokių avarinės būklės ar kitų požymių. Tuo tarpu teismas vėlgi priteisė nuostolius dėl Gyvenamojo namo – statinio neatitikties projekto sprendiniams. Iki šiol ieškovė nėra atlikusi jokių darbų ir jokių defektų netaiso, išskyrus stogo dangos pakeitimą, kas tik dar labiau įrodo faktą dėl šio gyvenamojo namo naudojimo galimumo pagal paskirtį.

33.2.                      Teismas nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės rūpestingumo ir atidumo laipsniu sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, bei neteisingai sprendė dėl konstatuotų nekilnojamųjų daiktų trūkumų akivaizdumo. Ieškovė – juridinis asmuo, vykdantis verslą, užsiimanti nekilnojamojo turto prekyba, matė iš kokių medžiagų pastatytas Gyvenamasis namas, kaip pastatytas ir jai viskas tiko. Visi faktai apie perkamą Gyvenamąjį namą, medžiagiškumą, statinio parametrus ne tik apžiūrint turtą, bet visi duomenys buvo fiksuoti ieškovei perduotoje žemės ir statinių kadastro byloje, kas fiksuota pačioje sutartyje.

33.3.                      Teismas neįvertino fakto, kad didelę dalį medžiagų Gyvenamojo namo statybai pristatė pati ieškovė. Ieškovė matė vykdomas statybas ir pati prašė stogo dangą dengti čerpėmis, kurias ir pristatė.

33.4.                      Teismas nenagrinėjo reikalavimo racionalumo, kai vietoj trūkumų šalinimo buvo siūloma atpirkti daiktą iš ieškovės, sumokėti jai rinkos kainą arba parduoti tretiesiems asmenims, ko pasėkoje ieškovė nebūtų turėjusi jokių nuostolių. Turto nepardavimas yra išimtinai ieškovės apsisprendimas, kas tik įrodo, kad ieškovei nekilnojamasis daiktas ir jo kokybė tinka.

33.5.                      Teismas netinkamai vertimo įrodymus, netinkamai aiškino teisės aktų normas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Teismas visiškai nevertino atsakovės nurodomų aplinkybių ir teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos statytojas statybos metu galėjo keisti neesminius nesudėtingo statinio sprendinius, dėl ko ieškovė neturi teisės ir pagrindo reikalauti padengti tokias išlaidas. Todėl visi ieškovės ir eksperto T. M. akto argumentai apie statinio neatitikimą projektui yra neteisingi. Teismas  iš dalies neteisingai vertino eksperto T. M. išvadą, kurioje buvo tiriami ne Gyvenamojo namo defektai, bet Gyvenamojo namo atitiktis projektui, kas buvo laikoma defektais, paskaičiuota tokių defektų šalinimo išlaidos ir konstatuota, ar šie defektai akivaizdūs, ar ne. Šias aplinkybes nustatė ir Kauno apygardos teismas.

33.6.                      Visi langai, išskyrus vitriną, yra kokybiški, atitinkantys visus ginčo butų klasės kategorijai keliamus reikalavimus ir yra sumontuoti tinkamai, dėl ko jų keisti ir nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad net langų išsigaubimas yra irgi leistinas, kas matyti iš langų montavimo instrukcijų. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta padengti visų ginčo namo langų pakeitimo išlaidas, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis bet kokiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

33.7.                      Visiškai nepagrįsta ir neteisinga teismo išvada, kad lauko durys yra netinkamos, kad nustatyti šalčio tiltai yra defektas. Priešingai tokiai išvadai, tai negali būti laikomas defektu ir nei ekspertas, nei teismas tokios savo išvados nepagrindžia jokia teisės norma. Šalčio tiltai pastatuose neišvengiami. Pažymėtina, kad apdailos darbų sąmatose taip pat priskaičiuoti tūkstančiai eurų papildomų medžiagų mechanizmų (3 proc.), papildomo darbo užmokesčio, statybvietės išlaidų, pridėtinės vertės, net pelno 5 procentų išlaidos. Ieškovė tokių išlaidų nepatyrė ir tikrai nepatirs.

33.8.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 5 371,79 Eur stogo defektų šalinimo išlaidas. Svarbu tai, kad statinys yra priduotas LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir teismo išvados apie paslėptus trūkumus yra grindžiamos tik keliamomis prielaidomis. Priešingai teismo išvadoms, nei ekspertizės akte, nei statybų specialisto E. L. akte, nėra atlikti ir nėra jokių duomenų apie stogo konstrukcijų apkrovų skaičiavimą, kas neginčytinai įrodo teismo išvados nepagrįstumą ir keliamą prielaidą dėl per sunkios dangos, apkrovos ir pan. Nors ekspertizės akte fiksuojamas minimalus stogo nuolydžio neatitikimas nuo projekto, toks neatitikimas neturi visiškai jokios esminės reikšmės vandens nubėgimui, tai realiai prietaiso ar matavimo metodikos leistinos tolerancijos.

33.9.                      Ieškovės reikalavimas taisyti terasą, priteisiant iš atsakovės trūkumų šalinimui reikalingas pinigines lėšas, yra neteisingas ir nesąžiningas, kadangi ginčo terasa nebuvo numatyta sprendiniu nei pastato projekte, nei kituose dokumentuose, o buvo įrengta pardavėjo tik kaip priedas prie gyvenamojo namo ir kaip kilnojamas įrenginys, faktiškai kaip dovana, todėl ieškovė apskritai neturi teisės reikšti jokių pretenzijų dėl terasos. Ši terasa nėra pirkimo-pardavimo sutarties dalykas, ji net nepaminėta sutartyje, teisiškai nebuvo registruota ir suprojektuota.

33.10.                      Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Ginčo turtas pirkėjui buvo perduotas faktiškai 2017 m. kovo 28 d., tačiau priėmimo perdavimo aktas buvo pasirašytas 2017 m. spalio 24 d. Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmas pretenzijas atsakovei dėl daikto trūkumų pradėjo reikšti tik 2020 m. pavasarį (balandžio mėn.) ir tai ne dėl visko - dėl tvoros, parkavimo vietos trūkumų, dalies trinkelių, terasos, šlagbaumo ir jo kabelių, šildymo bloko padėklo su tenu, antro aukšto langų lokacijos ir grotelių neuždėjimo, garso izoliacijos, sniego gaudyklių ir žaibosaugos nebuvimo. Dalis reikalavimų atsirado tik užvedus teisme bylą. Ieškovė kreipėsi į teismą tik 2020 m. rugpjūčio mėn. Taigi akivaizdžiai yra praleistas ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ieškinys pareikštas ženkliai praleidus ir CK 6.327 straipsnyje numatytą terminą, nes maksimalus 2 metų terminas baigėsi 2019 m. kovo 28 d. (arba 2019 m. rugsėjo 24 d.). Teismas nevertino fakto, kad buvo perleistas nesudėtingas statinys, todėl garantijos netaikytinos, dėl ko teismas neteisingai taikė garantinius terminus (Statybos įstatymo 41 straipsnis).

4.                      Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo teismo sprendimą skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijų teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

34.1.                      Atsakovė netinkamai aiškina ir vertina apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, privalomumą. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-684/2018) apeliacinės instancijos teismas nepateikia privalomų nurodymų pirmosios instancijos teismui dėl ginčo santykių kvalifikavimo ir teisės taikymo. Be to, šioje byloje šalys teikė naujus įrodymus, kuriuo teismas įvertino.

34.2.                      Ieškovė yra pateikusi UAB „ADR Networks“ (buvęs ieškovės pavadinimas) įstatus bei 2023 m. gegužės 19 d. pažymą apie vykdomą veiklą, kurie patvirtina atsakovės teiginių, kad ieškovė pirkdama Gyvenamąjį namą buvo statybos verslo profesionalas, vykdė statybinės veiklą, todėl galėjo pastebėti paslėptus defektus, nepagrįstumą.  

34.3.                      Atsakovė poziciją, jog ieškovė tariamai prašė Gyvenamojo namo stogą dengti čerpėmis, kurias ir pristatė, sugalvojo tik bylos nagrinėjimo metu, Ji vertintina kaip gynybinė, siekiant paneigti savo atsakomybę dėl nekokybiško parduoto daikto. Atsakovė visus 4 statomų gyvenamųjų namų (kotedžų) stogų dangas vienašališkai, nukrypdamas nuo projekto, dengė čerpėmis.

34.4.                      Pažymėtina, kad atsakovė realaus pasiūlymo nupirkti iš atsakovės ginčo turtą nepateikė. Ieškovė iki bylos iškėlimo teisme daug kartų bandė susitarti su atsakove dėl netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo, tačiau trūkumų atsakovė neištaisė. Ieškovė pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pažeistų teisių gynimo būdą, kuris yra nukreiptas į daikto kokybės atkūrimą. Atsakovė nepagrįstai pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą laiko nesąžiningu.

34.5.                      Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina parduoto Gyvenamojo namo ir gerbūvio (grindinio) paslėptų statybos darbų defektų buvimo faktą. Atsakovė nepateikė jokių skaičiavimų ir įrodymų, jog ieškovės pateiktose sąmatose nurodyti darbai ar sumos yra neteisingi, todėl nėra pagrindo nesivadovauti ieškovės pateiktomis lokalinėmis sąmatomis.

34.6.                      Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartyje, kuria grąžino bylą nagrinėti iš naujo, pasisakė dėl ieškinio senaties taikymo - pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

6.                      Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad šalys 2017 m. kovo 28 d. buvo sudarę dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė pardavė, o ieškovė nupirko iš atsakovės ¼ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad abu daiktai buvo parduoti už bendrą 80000 Eur. kainą. Ieškovė 2020m. rugpjūčio 19d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių, susijusių su įsigyto daikto trūkumų šalinimo darbais, atlyginimo prašydama iš atsakovės priteisti 30 340 Eur nuostoliams atlyginti. Nagrinėjant bylą ieškovė savo ieškinio reikalavimus padidino ir prašė priteisti iš atsakovės 65 241,31 Eur nuostolių atlyginimą už gyvenamojo namo, nustatytų statybos defektų taisymo darbus ir dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) trūkumų taisymo darbus. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 18 882, 91Eur be PVM nuostolių atlyginimą už gyvenamojo namo defektų taisymo darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Apeliacinius skundus nesutikdamos su teismo sprendimu pateikė tiek ieškovė, tiek ir atsakovė. Apeliančių apeliacinių skundų argumentai susiję su byloje pateiktų įrodymų vertinimo problema priimant teismo sprendimą, o taip pat aplinkybės susijusios su atsakovės prašymu, taikyti ieškinio senatį ieškiniui pateikti.

        Dėl ieškinio senaties taikymo 

7.                      Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.)). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia.

8.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).

9.                      Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. CK 6.698 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus (1 punktas); dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) (2 punktas); dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų (3 punktas).

10.                      Pagal bylos duomenis nustatęs ir teismo sprendimo 17 lape aptaręs faktines bylos aplinkybes apylinkės teismas darė išvadą, kad ieškovė 2020 m. kovo 30  d. ir vėlesnes pretenzijas dėl gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) trūkumų buvo pareiškusi nepažeidus CK 6.698 straipsnyje nustatytų terminų. Nustatyta, kad ieškovė ieškinį teisme gindama savo teises dėl pastebėtų trūkumų pareiškė 2020 m. rugpjūčio 20 d. ir tai laikytinas protingas laikotarpis bei nepraėjus vieneriems metams nuo atsakovės 2020 m. gegužės 18 d. pranešimo dėl prieštaravimų trūkumams. Esant nurodytam pagrįsta pirmosios instancijos teismo konstatacija, kad ieškovė nepraleido CK 6.667 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino reikalavimams, kylantiems dėl daikto trūkumų ir teisingai netaikė ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių.

Dėl ieškovės iš atsakovės nupirktų nekilnojamųjų daiktų trūkumų ir jų šalinimo išlaidų

11.                      Reikalavimai pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį nustatyta, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

12.                      Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas. Tai lemia bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtintas CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 str.), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas. Be to, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 str. 2 d., 6.333 str. 2 d.). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

13.                      Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 str. 1 d.), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus. Šios taisyklės taikomos ir tuo atveju, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą (CK 6.399 str.).

14.                      Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus iš dalies sutiko su ieškovės argumentais ir sprendė, kad ieškovės nurodyti trūkumai išdėstyti ieškinyje neatitiko statybos projekto, statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl laikė paslėptais trūkumais, kurie turi būti pašalinti ir priteisė iš atsakovės būtinus ir protingus nuostolius gyvenamojo namo defektams ištaisyti sudarančius 18 882,91 Eur be PVM (5371, 79 Eur - stogo defektų šalinimo, 7 271,12 Eur be PVM langų defektų šalinimo, 547 Eur be PVM lauko durų defektų šalinimo, 4 622 Eur be PVM apdailos darbų atlikimo, 1 071 Eur be PVM terasos defektų šalinimo, išlaidų. Ieškovė su tokiu teismo vertinimu nesutinka teikdama, kad teismas netinkamai įvertino jos teiktus įrodymus, ekspertų išvadas, o atsakovė argumentuoja, kad teismo išvados nėra pakankamai motyvuotos, neatsižvelgta į byloje pateiktus rašytinius įrodymus – ekspertizės išvadas bei kitus atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus. 

15.                      Taigi, kaip jau minėta, apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodami tuo, kad teismas priimdamas sprendimą neįvertino visų šalių pateiktų įrodymų, o kitus vertindamas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

16.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013 ir kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

17.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo priimto teismo sprendimo turinį, kuriuo buvo patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai, apeliantų apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus išdėstytą argumentaciją, papildomai išanalizavusi bylos medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir priimdamas sprendimą, nepakankamai atsižvelgė į atsakovės argumentus bei jos pateiktus įrodymus ir juos vertindamas visumoje (CPK 185 straipsnis) netinkamai nustatė atlygintinus darbų trūkumus ir jų šalinimo išlaidas bei dydį.

18.                      Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad apylinkės teismas tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus ir pripažindamas gyvenamojo namo trūkumus paslėptais bei priteisdamas gyvenamojo namo šalinimo išlaidas išskirtinai rėmėsi tik eksperto T. M. 2022m. vasario 8d. atliktos ekspertizės Nr. e2-25-418/2022 išvadomis, tačiau byloje yra ir kitų rašytinių įrodymų, kurie turėjo būti vertinami kartu su visais įrodymais esančiais byloje pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles ir tik po to buvo galima daryti atitinkamas išvadas (CPK 178-185 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio, reglamentuojančio eksperto išvados vertinimą išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą, arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

19.                      Teisėjų kolegija išanalizavusi eksperto T. M. atliktos ekspertizės akto Nr. e2-25-418/2022 turinį pastebi, kad eksperto tyrimo metu buvo atliekama tik vizualinė tiriamojo objekto apžiūra ir jo įvertinimas.  Tuo tarpu atsakovė byloje teikė kompetentingo specialisto A. K. 2021 m. vasario 18 d. realiai atlikto pastato apžiūros termovizijos ataskaitą, kuri nebuvo vertinama. Taip pat ekspertizės akte pateiktos nuotraukos neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad buvo apžiūrėtas būtent ginčo objektas, nes nagrinėjant kitą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-155-418/202, byloje esantis ekspertizės aktas buvo panaudotas ir toje byloje, kurioje yra kitas apžiūros objektas. Taigi, atsakovė pagrįstai apeliaciniame skunde kelia klausimą, kad buvo būtina priimant teismo sprendimą vadovautis visais įrodymais byloje, o ne tik išimtinai vienu ieškovės pateiktu ekspertizės aktu. Kaip matyti ir teismų Liteko informacinės sistemos duomenų, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėdama kitą civilinę bylą savo 2024 m. liepos 16 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-952-657/2024) jau įvertino eksperto T. M. atliktos ekspertizės aktą pažymėdama, kad ekspertas T. M. galimai šališkai atliko ekspertizę. Teisėjų kolegija paminėtos nutarties 77 punkte konstatavo, kad ekspertizės aktas yra neišsamus, prieštaringas. Priimta teismo nutartis yra įsiteisėjusi.  

20.                      Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei ir atsakovės 5 371,79 Eur be PVM stogo trūkumų išlaidų, nustatė, kad faktiškai įrengtas stogo dangos tipas (čerpės) neatitinka projekte numatytos stogo dangos tipo (profiliuota skarda), stogo nuolydis neatitinka projekte ir stogo dangos nuolydžiui, netinkamai ir nesandariai įrengta stogo danga, lietaus nuvedimai ir sprendė, jog tai yra paslėpti trūkumai.

21.                      Atsakovė apeliaciniam skunde tvirtina, kad teismo nurodyti stogo trūkumai buvo akivaizdūs, namo statyba buvo patikrinta visų reikalingų institucijų ir pripažinta tinkama naudotis.

22.                      Pagal bylos duomenis nustatyta, kad atsižvelgiant į projektą, gyvenamojo namo stogas turėjo būti dengtas profiliuota skarda, tačiau buvo uždengtas čerpėmis. Įsigydama būstą ieškovė pardavėjai jokių pretenzijų nepareiškė, nors ieškovei akivaizdžiai turėjo būti matoma stogo danga, stogo nuolydis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė yra juridinis ūkio subjektas ir turi patirties versle, o taip pat ir nekilnojamojo turto srityje. Vertinant ir kitus byloje pateiktus įrodymus – ekspertų išvadas, kuriomis ieškovė įrodinėjo savo reikalavimus bei byloje surinktų įrodymų visuma, teisėjų kolegijai neleidžia daryti tiesioginės išvados, kad stogo dangos įrengimas ne pagal projektą sukelia neleistinas stogo konstrukcijos ir viso pastato deformacijas, kurioms esant būtina stogo dangą ir stogo konstrukcijas pakeisti. Byloje taip pat nepateikta pakankamai duomenų, kad sumontuota namo stogo danga – čerpės vietoje skardos, darytų esminę įtaką namo sandarumui (CPK 178 straipsnis).

23.                      Kaip rodo bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismas tokias aplinkybes nustatė, kad stogo danga pagal projektą neatitiko jos rūšies ir sumontuoto nuolydžio. Tačiau paminėti trūkumai buvo nustatyti praėjus nemažam laiko tarpui po turto įsigijimo, todėl abejotina spręsti, kad tai galėjo būti paslėpti trūkumai. Byloje yra duomenų, kad pati ieškovė netinkamai galėjo prižiūrėti įsigytą turtą ir nestebėjo jo eksploatuodama, kad lietaus latakai gali užsikišti ir gali kauptis vanduo. Taigi, neprižiūrėdama įsigyto turto ieškovė veikė savo rizika ir nustačius tokias aplinkybes, negalima pripažinti esant paslėptiems trūkumams.

24.                      Pirmosios instancijos teismas vis gi stogo defektų šalinimo išlaidas ieškovei priteisė vertindamas tik prie eksperto T. M. ekspertizės akto pateiktas sąmatas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, jog visi sąmatose nurodytus defektų šalinimo darbus yra būtina atlikti. Byloje aptartu klausimu yra prieštaringų įrodymų, kurių teismas nevertino ir  sprendime jų neaptarė. Taigi, byloje nesant pakankamų įrodymų, jog yra būtina pakeisti stogo dangą, pašalinti kitus ieškovės įrodinėjamus stogo defektus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei stogo defektų šalinimo išlaidas (5 371,79 Eur be PVM), todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina ir nagrinėjamas reikalavimas atmestinas. 

25.                      Apylinkės teismas langų montavimo defektus laikė paslėptais trūkumais ir priteisdamas iš atsakovės ieškovei langų defektų šalinimo išlaidas (7 271,12 Eur be PVM) rėmėsi teismo eksperto T. M. pateikta lokaline sąmata (Langų defektų šalinimo darbai). Atsakovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad teismo sprendime padarytos išvados dėl konstatuotų aplinkybių yra prieštaringos ir nemotyvuotos. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį aptartu klausimu linkusi su atsakovės apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutikti. Byloje yra atsakovės pateikti įrodymai – 2021 m. vasario 18 d. termovizijos ataskaita ir joje nurodoma, kad langų nesandarumą lemia ne tik neteisingai sumontuoti langai, nepakankamas gaminių sureguliavimas prieš eksploataciją, panaudoti netinkami sandarikliai langų blokuose. Šioje išvadoje nėra pripažinta, kad lauko oro infiltracijai turi įtakos langų sumontavimas termoizoliaciniame sluoksnyje. Dar daugiau – teismo eksperto N. B. 2021 m. balandžio 8 d. išvada patvirtina, kad peršalimai yra ne visame lange, o tik lango dalyje, šaltis galimai prasiskverbia pro tarpines ar nesandariai uždarytas dalis, todėl akivaizdu, kad dėl to yra padidėjusi oro apykaita, o atsiradę languose nesandarumai gali būti dėl netinkamos eksploatacijos, už kurią yra atsakingi būtent naudotojai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatacijai, kad praėjus apie ketveriems metams po gyvenamojo namo įsigijimo būtina pakeisti visus langus, juos permontuojant ir daryti išvadą apie visus langų montavimo paslėptus trūkumus (CPK 178 straipsnis).

26.                      Bylos duomenimis neįrodžius, jog name būtina keisti visus langus ir atlikti visus darbus susijusius su langų keitimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad langų defektų šalinimo išlaidos neįrodytos ( CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės nagrinėjamas reikalavimas priteisti 7 271,12 Eur be PVM išlaidas dėl langų defektų šalinimo pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 178-185 straipsnis).

27.                      Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė yra atsakinga ir dėl lauko durų defektų, kurių kaina sudaro 547 Eur, nes teismo eksperto pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Lauko durų defektų šalinimo darbai ( teismo ekspertizės akto 48-50 psl.) durys yra nekokybiškos, sumontuotos mūro angose ir pan.

28.                      Atsakovė apeliaciniame skunde neigia tokias aplinkybes teikdama, kad už defektų atsiradimą yra atsakinga, nes durys ginčo name buvo sumontuotos kokybiškai ir pagal tam išduotas deklaracijas.

29.                      Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl netinkamo durų kokybės darė iš esmės remdamasis eksperto T. M. ekspertizės aktu bei jo duotais paaiškinimais teismo posėdyje, tačiau bylos duomenys nepatvirtina pačių durų kokybės – durų gamybai panaudotų medžiagų atsparumo drėgmei, klimatinėms sąlygoms. Byloje yra kitų rašytinių įrodymų – 2021 m. vasario 18 d. termovizijos ataskaita, iš kurios matyti, kad lauko oro infiltracijai (šalčio tiltams) neturi įtakos lauko durys. Kitokių įrodymų dėl netinkamos durų kokybės byloje nėra pateikta, todėl esant prieštaringiems įrodymams daryti išvadą apie būtinybę keisti lauko duris naujomis nėra pagrindo.

30.                      Nagrinėjamu atveju, taip pat paminėtina, kad ir CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikimo kokybės reikalavimams faktą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pateikta įrodymų dėl durų netinkamos kokybės, ar netinkamo jų sumontavimo, durų apdailai panaudotų medžiagų.

31.                      Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei nustačius, kad byloje nepateikta įrodymų dėl būtinybės keisti lauko duris naujomis, kad nėra nustatyti ir pačių durų defektai, darytina išvada, kad durys, net ir nustatytais nežymiais trūkumais, iš esmės yra tinkamos naudoti pagal paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 547 Eur už durų keitimą (defektų šalinimo trūkumą). Pažymėtina, kad lauko durys buvo matomos ir pirkimo-pardavimo metu, o ieškovė jokių pretenzijų pardavėjai nereiškė.

32.                      Teismas priteisdamas 1071 Eur terasos defektų šalinimo išlaidas, sprendė, jog tai yra pagrįsta ieškovės būsimų terasos išlaidų defektų šalinimo išlaidų darbų kaina ir tokie darbai yra būtini.

33.                      Byloje pateikta ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nepatvirtina, kad atsakovė pardavė ieškovei terasą. Kitų byloje įrodymų parodančių, kad šalys buvo susitarę dėl terasos įrengimo taip pat nepateikta. Tačiau byloje neginčijama, kad ieškovei terasą įrenginėjo atsakovė.

34.                      Analizuojant terasos defektų šalinimo darbų lokalinę sąmatą pagal kurią pirmosios instancijos teismas priteisė terasos defektų šalinimo išlaidas matyti, kad ieškovės siekis yra pastatyti naują terasą iš naujų medžiagų atsakovės sąskaita dėl kurios nebuvo susitarta perkant objektą pirkimo-pardavimo sutartyje, todėl, kad ir buvo nustatyti nežymūs daikto trūkumai, ieškovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu. Taigi, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl terasos defektų šalinimo darbų kainos priteisimo.

35.                      Pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovės 4 622 Eur be PVM už apdailos darbus vadovavosi eksperto T. M. sudaryta lokaline sąmata. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, netenkinus ieškovės reikalavimų dėl stogo, langų, lauko durų defektų šalinimo ir ieškovei neįrodžius, kad apdailos darbai yra būtini bei susiję su tariamais įsigyto namo defektais, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės šį nagrinėjamą reikalavimą. 

36.                      Pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovei 12 198,21 Eur stogo defektų šalinimo išlaidų, 7 480,95 Eur be PVM kitų stogo defektų šalinimo išlaidų, 1 629 Eur be PVM lauko durų šalinimo išlaidų, 300 Eur be PVM komunikacijų šachtos ir akmens skaldos defektų šalinimo išlaidų, 1 629,99 Eur be PVM lauko laiptų defektų šalinimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas tokių ieškovės ieškinio reikalavimų teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, kodėl ieškovės ieškinio reikalavimai yra neįrodyti ir nepagrįsti. Teismo sprendime yra išdėstyti išvadų motyvai ir faktai, kurie teismo nuomone, buvo nustatyti. Sprendimo motyvuojamoje dalyje buvo išanalizuoti bei įvertinti įrodymai ir duota faktams kvalifikacija. Iš įrodymų analizės teisėjų kolegijai aišku, kodėl teismas vienus faktus laikė nustatytais, o kitus nenustatytais. Kadangi byloje pateikti įrodymai buvo prieštaringi, tai teismas nagrinėjęs bylą pasisakė, kodėl vienus įrodymus priima, o kitus atmeta. Apeliacinės instancijos teismas tokiems apylinkės teismo sprendime išdėstytiems argumentams pritaria ir iš naujo jų nekartodamas, teismo išvadas laiko pagrįstomis (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

37.                      Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl trinkelėmis iškloto kiemo defektų konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad pagal šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir 2018-02-15 susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo nupirktoje asmeninėj nuosavybėn ir asmeniniam naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje yra duobės, įdubimai, kuriuose laikosi balos ir dėl to turi būti atsakinga atsakovė (CPK 178, 185 straipsnis). Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas atmesdamas tokį reikalavimą neatsižvelgė, jog atsakovės buvo pripažinusi visus gyvenamojo namo ir trinkelėmis iškloto grindinio defektus. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, kad atsakovė tokių faktų nebuvo pripažinusi. Kitų byloje duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes nėra pateikta.

38.                       Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

39.                      Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

40.                      Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pateiktų įrodymų ir visų byloje nustatytų aplinkybių visuma neleido pirmosios instancijos teismui pripažinti ieškovės pareikštų reikalavimų dėl defektų taisymo darbų nuostolių atlyginimo pagrįstais ir teisėtais bei dėl to atsakovei taikyti nuostolių atlyginimo civilinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismo galutinės išvados nagrinėjamu klausimu pakankamai motyvuotos, argumentuotos ir teisingos ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimas šių ieškovės netenkintų ieškinio reikalavimų dalyje pripažintinas teisėtu ir pagrįstu ( CPK 263 straipsnis).

41.                      Kaip jau minėta ieškovės apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su byloje netinkamai nustatytų aplinkybių ir įrodymų vertinimo problema. Į tokius esminius argumentus apeliacinės instancijos teismas atsakė, o kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra pasikartojantys ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui, todėl plačiau neanalizuotini. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

42.                      Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 18 882,91 Eur be PVM nuostolių už ginčo gyvenamojo namo defektų taisymo darbus priteisimo, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ( CPK 185 straipsnis) ir taikė materialinės teisės normas. Todėl teismo sprendimo dalis dėl patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų naikintina ir priėmus naują sprendimą, ieškovės ieškinio reikalavimai atmestini. Apylinkės teismas kitus ieškovės pareikštus ieškinio reikalavimus atmetė pagrįstai. Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija priimtą ir ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose 

43.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovėms jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44.                      Atsakovės atstovė prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (reg. 2022-07-13 DOK-26050, reg. 2024-01-12 DOK-1883) nurodė, kad atsakovė turėjo 7 103 Eur atstovavimo išlaidas, susijusias su bylos Nr. e2-25-418/2022 nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, 4 840 Eur, susijusias su bylos Nr. e2A-275-587/2023 nagrinėjimu Kauno apygardos teisme ir 3 146 Eur, susijusių su bylos Nr. e2-110-810/2024 nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovė prašo priteisti iš atsakovės 15 089 Eur atstovavimo išlaidas bei 651 Eur žyminį mokestį.

45.                      Prašomos priteisti 15 089 Eur išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, priteisiama atsakovei iš ieškovės 15 740 Eur (7 103 + 4 840 + 3 146 + 651) bylinėjimosi išlaidos, turėtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme bei pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Iš ieškovės priteisiamos valstybei 154,51 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

46.                      Atsakovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 3 329 Eur bylinėjimosi išlaidas (425 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 2 904 Eur už apeliacinio skundo paruošimą). Advokato nurodytos 2 904 Eur išlaidos už apeliacinio skundo paruošimą neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtinto maksimalaus atlygintino dydžio. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, priteisiama atsakovei iš ieškovės 3 329 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme.

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

            Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. teismo sprendimą pakeisti.

            Teismo sprendimo dalį, kuriuo patenkintas ieškovės UAB „RNDV logistics“ ieškinio reikalavimas ir priteista iš atsakovės UAB „Aistas“ 18 882, 91 Eur be PVM nuostolių už gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), defektų taisymo darbus, 6 proc. dydžio metines palūkanas už 18 882,91 Eur priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. rugpjūčio 25 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, panaikinti. Šioje dalyje priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti.

             Kitą teismo sprendimo dalį, kuria buvo ieškovės nepatenkinti ieškinio reikalavimai, palikti nepakeistą. 

        Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

            Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV logistics“, juridinio asmens kodas 302561405, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aistas“, juridinio asmens kodas 303434503, 15 740 Eur  bylinėjimosi išlaidas.

                Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV logistics“, juridinio asmens kodas 302561405, valstybei 154,51 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV logistics“, juridinio asmens kodas 302561405, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aistas“, juridinio asmens kodas 303434503, 3 329 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Virginija Gudynienė

                                                                        Algimantas Kukalis

Albina Rimdeikaitė