Pranešejas Stasys Punys                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-660/2010

Teiseja Nina Picugina                                Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.4.6.8.; 2.1.15.; 2.1.15.1.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. rugsejo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teiseju Daivos Pranytes-Zalieckienes, Virginijos Pakalnytes-Tamošiunaites,

sekretoriaujant Daivai Mintautaitei, Dovilei Narkuvienei,

dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei,

nuteistajam V. N.,

nuteistojo gynejui Ernestu Bušmoviciui ir istatyminei atstovei T. N.,

nukentejusiojo M. V. istatyminei atstovei J. V.,

vertejai Oksanai Jakšto,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. N. istatymines atstoves T. N. apeliacini skunda del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. nuteistas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. vieneriu metu laisves atemimo bausme. Vadovaujantis LR BK 92 str., paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas dvejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 92 str. 2 d., 82 str. 1 d. 1 ir 5  p., 83 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1 ir 2 p., 3 d. 5 p., V. N. paskirtos auklejamojo poveikio priemones: ispejimas ir elgesio apribojimas, ipareigojant bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu buti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir testi moksla bei uždraudžiant be šios auklejamojo poveikio priemones vykdyma kontroliuojanciu instituciju žinios keisti gyvenamaja vieta.

Baudžiamoji byla del V. N. kaltinamo pagal LR BK 284 str. 1 d., nutraukta.

Civiliniu ieškovu M. V. ir J. V. ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista iš civilines atsakoves T. N. civilinio ieškovo M. V. naudai 7000 (septyni tukstanciai) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš civilines atsakoves T. N. civilines ieškoves J. V. naudai 1137,08 (vienas tukstantis vienas šimtas trisdešimt septyni Lt, 08 ct) Lt turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

n u s t a t e:

V. N. nuteistas už tai, kad jis 2009-05-03 apie 18.50 val. Šalcininkuose, Melioratoriu gatveje, iššokes iš sustabdyto A. Š. vairuojamo automobilio, del menkos dingsties pasivijo beganti nepilnameti nukentejusiji M. V., , kuriam nepilnameciu R. V. ir M. S.,  akivaizdoje sudave viena smugi kumšciu i veida, taip sukeldamas nukentejusiajam fizini skausma ir pargriaudamas ji ant žemes, po to sudave viena smugi dešines rankos kumšciu gulinciam M. V. i nosies sriti, taip padarydamas nukentejusiajam nosies kaulu luži ir smegenu sukretima, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip pat sudave dar ne mažiau dvieju smugiu rankomis ir kojomis M. V. i ivairias kuno vietas, taip sukeldamas nukentejusiajam fizini skausma.

Apeliaciniu skundu nuteistojo V. N. istatymine atstove T. N. prašo pakeisti Šalcininku rajono apylinkes teismo 2010m. kovo 10d. nuosprendžio dali, kuria nukentejusiojo ieškovo M. V. ieškinys del neturtines žalos patenkintas iš dalies, ir šioje nuosprendžio dalyje nukentejusiojo ieškini del neturtines žalos sumažinti iki 1000 litu. Apeliante nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi del neturtines žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Apeliantes manymu, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos, kadangi priteisdamas asmeniui kitu asmenu nusikalstama veika padaryta neturtine žala, teismas turi atsižvelgti ne tik i nukentejusiojo, bet ir i kaltininko turtine padeti, žalos padarymo aplinkybes.

Skunde taip pat pažymima, kad neturtines žalos atlyginimo srityje visiško Žalos atlyginimo principas objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas faktiškai pilnai pripažines nukentejusiojo M. V. civilini ieškini del neturtines žalos dydžio, pažeide interesu pusiausvyra, neatsižvelge i apeliantes bei jos šeimos nariu turtine padeti bei nukentejusiojo veiksmus, kurie suponavo šios nusikalstamos veikos kilima ir to pasekoje priteise neteisinga bei nepagrista neturtine žala.

Apeliantes teigimu, teismas priteisdamas 7000 Lt neturtines žalos dydi, nuosprendyje tik formaliai ivertino kaltininko turtine padeti ir tai, jog apeliantes pajamos sudaro apie 800 litu per menesi, sutuoktinis yra bedarbis ir teisminio nagrinejimo metu gaudavo apie 900 litu bedarbio pašalpa, kuri buvo mokama 6 menesius ir šiai dienai pastarosios mokejimas yra nutrauktas. Todel apeliantes teigimu, jos sunus V. N. budamas Vilniaus statybininku centro moksleiviu jokiu savarankišku pajamu neturi, o šeima gyvena tik iš jos gaunamo darbo užmokescio.

Apeliante skunde nesutinka su teismo išvada, kad nukentejusysis del gydymo neturejo galimybes lankyti mokyklos, patyre fizini skausma ir nepatogumus. Nurodo, kad ivykis ivyko 2009 metu gegužes 3d., o apklausta nukentejusiojo motina J. V. parode, kad mokslo metu pabaiga buvo 2009 m. birželio 23 d., todel darytina išvada, kad patirti kuno sužalojimai nukentejusiojo M. V. mokslams, o tuo labiau pastarojo rezultatams itakos neturejo.

Be to, apeliantes teigimu, teismas neatsižvelge ir i tai, kad nukentejusysis M. V. savo veiksmais faktiškai išprovokavo nusikalstamos veikos ivykdyma, kadangi pastarasis elgdamasis ižuliai bei rodydamas nepagarba aplinkiniams ir noredamas save priešpastatyti prieš aplinkinius, nesilaikydamas visuomeneje nustatytu elgesio reikalavimu sukele avarine situacija, taciau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šiu aplinkybiu, kas turejo itakos žalos dydžio nustatymui.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis, jo istatymine atstove ir gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, prokurore ir nukentejusiojo istatymine atstove praše apeliacini skunda atmesti.

N. V. N. istatymines atstoves T. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, keisti M. V. skundžiamu nuosprendžiu priteista neturtines žalos atlyginimo dydi nuteistojo istatymines atstoves T. N. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nera pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dali kiekvienas asmuo, pripažintas nukentejusiuoju, turi teise gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima. Neturtine žala padaroma vertybems, kurios neturi pinigines išraiškos, taciau neturtine žala ivertinama ir atlyginama pinigais, o jais neturtines žalos tiksliai ivertinti neimanoma.

Neturtines žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkreciais ir vertinamaisiais požymiais apibrežiami kriterijai. Spresdamas nusikalstama veika padarytos neturtines žalos atlyginimo dydžio klausima, teismas turi atsižvelgti i: 1) neturtines žalos pasekmes; 2) žala padariusio asmens kalte; 3) žala padariusio asmens turtine padeti; 4) jei padaryta turtine žala, i padarytos turtines žalos dydi; 5) kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes; 6) sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriteriju sarašas nera baigtinis. Neturtines žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingu aplinkybiu visuma. Istatymai nenustato neturtines žalos nei minimumo, nei maksimumo. Pagal teismu praktika konkretu padarytos turtines ir neturtines žalos dydi nurodo pats nukentejusysis ieškinio pareiškime.

Neturtines žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, i kokias vertybes buvo kesintasi ir kokiu budu jos buvo pažeistos. Civilineje atsakomybeje galioja principas, kad kuo aiškesne ir svarbesne yra vertybe, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausiu, nesunkiai pažeidžiamu, ne visada atkuriamu ar neimanomu atkurti vertybiu, todel turi buti itin saugoma. Priteisiant neturtine žala tai gali buti padaroma nustatant teisinga neturtines žalos dydi, atsižvelgiant vien i šia pažeista vertybe. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtines žalos dydžio parinkimo kriteriju yra pasekmes. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtu sužalojimu asmeniui sukelimu, kentejimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo del sveikatos ateityje, jeigu jos susije su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kunui del pasekmiu šalinimo (operacijomis, specialiomis proceduromis ir kt.), tai yra esminis neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtines žalos dydžio parinkimo kriteriju yra neturtine žala padariusio asmens kalte. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tycini smurtini nusikaltima prieš asmeni, neturtine žala padariusio asmens tokiu budu pasireiškusi kalte sudaro prielaidas neturtines žalos dydi nustatyti didesni. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas ne karta yra pažymejes, kad jeigu neturtine žala padaryta del asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teises ginamu vertybiu, sužalojimo, o kalte del sveikatos sužalojimo išreikšta tyciniais smurtiniais brutualiais veiksmais, tai šie neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverciais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtines žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybes, žala padariusio asmens turtine padetis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismu praktikoje pripažistama, kad veikiant tycia, t. y. siekiant, kad nukentejusysis patirtu kancias, pažeminima, stresa ir pan., yra padaroma kur kas didesne žala, nei neatsargios kaltes atveju. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, kasacinese nutartyse išreikšdamas savo pozicija del atlygintinos neturtines žalos dydžiu yra aiškiai pasisakes, jog sprendžiant su vertinimais susijusius teises taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien i istatymo teksta, bet ir i sukaupta teismu praktika, kuri per tam tikra laika bent iš dalies jau patikrinta ir itvirtinta, ar, priešingai, paneigta kasacines instancijos teismo nutartimis.

Tuo tarpu pagal pastaruoju metu besiformuojancia teismu praktika baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat nuteistuju kaltes rušiai (tiesiogine tycia), panašaus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas del chuliganišku paskatu), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nukentejusiesiems, priklausomai nuo reikšmingu bylos aplinkybiu, paprastai yra priteisiama 10000 Lt ir daugiau neturtines žalos atlyginimo (kasacines bylos Nr. 2K-533/2005 (25000 Lt), Nr. 2K-404/2007 (15000 Lt), Nr. 2K-534/2009 (10000 Lt), Nr. 2K-283/2010 (11000 Lt)).

Atsižvelgdama i aukšciau aptartus Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuotus neturtines žalos dydžiui nustatyti reikšmingu kriteriju vertinimo principus bei šiu principu pritaikyma konkreciose bylose, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybemis, jog nukentejusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – nosies kaulu lužis ir galvos smegenu sukretimas, del fizinio smurto panaudojimo M. V. patyre išgasti, stresa, jaute didžiuli fizini skausma, patyre nepatogumus, turejo laikytis gulimo režimo, reabilitavosi, negalejo lankyti mokyklos ir mokytis, del ko praleido nemažai pamoku, todel kolegija laiko, kad mažinti M. V. šioje byloje priteista 7000 Lt neturtine žala, kurios dydis yra analogiško pobudžio bylose priteisiamu sumu ribose, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nera pagrindo.

Išdestytu aplinkybiu kontekste akivaizdu, kad nuteistojo istatymines atstoves T. N. apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkes teismo nuosprendžio dalis del 7000 Lt neturtines žalos atlyginimo priteisimo yra nukrypta nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, yra nepagristi. Apylinkes teismas, spresdamas ši klausima, visiškai pagristai esminiais neturtines žalos kriterijais laike tai, kad M. V. neturtine žala padaryta del asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teises ginamu vertybiu, sužalojimo, o V. N. kalte del sveikatos sužalojimo išreikšta tyciniais smurtiniais brutualiais veiksmais, kurie nelaikytini lygiaverciais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtines žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybes, žala padariusio asmens turtine padetis ar kiti.

Apeliantes skundo argumentai, kad priteisdamas 7000 Lt neturtines žalos dydi teismas nuosprendyje tik formaliai ivertino kaltininko turtine padeti ir tai, jog apeliantes pajamos sudaro apie 800 litu per menesi, sutuoktinis yra bedarbis ir teisminio nagrinejimo metu gaudavo apie 900 litu bedarbio pašalpa, yra atmestini. Pažymetina, kad priteisdamas neturtines žalos dydi pirmosios instancijos teismas taip pat ivertino ir už žalos atlyginima atsakingo asmens turtine padeti. Apylinkes teismas sprendima priteisti nukentejusiajam M. V. 7000 Lt neturtines žalos atlyginimui tinkamai motyvavo ir, priešingai nei teigia apeliante, atsižvelge i jos turtine ir šeimine padeti, taip pat kitas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentejusysis praše priteisti iš kaltinamojo V. N. 8000 Lt neturtines žalos, o jo motinai J. V. - 2000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Taciau teismas priteisdamas neturtines žalos dydi ivertino ir ta aplinkybe bei nuosprendyje pasisake, jog V. N. motinos T. N. pajamas sudaro apie 800 Lt mokamas darbo užmokestis, ji ištekejusi, vyras I. N. bedarbis, gauna apie 900 Lt bedarbio pašalpa. Todel atsižvelgiant i visas išdestytas aplinkybes, teismas nukentejusiajam padaryta neturtine žala ivertino 7000 Lt, t.y. mažesne negu buvo prašoma. Nors apeliante mano, kad del esamos turtines padeties ji negales ivykdyti jai paskirtos daugiatukstantines pinigines prievoles, taciau kolegija pažymi, jog pagal formuojama teismu praktika priteisiant neturtine žala, ivertinamos ne tik tos aplinkybes, kurios rodo kaltininko turtine padeti žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spresti apie turtines padeties pasikeitima ateityje. Atkreiptinas demesys i tai, kad šiuo metu nuteistasis V. N. jau yra pilnametis, yra jaunas, sveikas, galintis dirbti, byloje esanciais duomenimis, jokios fizines ar psichines negalios neturintis žmogus, todel neabejotinai tures galimybiu atlyginti priteista neturtine žala. Be to, kaip jau aptarta, tycine smurtine nusikalstama veika padariusio asmens turtine padetis negali tureti esmines itakos neturtines žalos dydžiui, šis kriterijus nera lygiavertis kilusiems padariniams, nes priešingu atveju butu pažeistos nukentejusiu asmenu teises bei interesai, o kartu ir teisingumo principas.

Be to pažymetina, kad nuteistojo V. N. padarytos nusikalstamos veikos pobudis nelaikytinas atsitiktiniu: nuteistasis samoningai sieke sukelti nukentejusiajam fizini ir dvasini skausma. Spresdamas neturtines žalos dydžio klausima apylinkes teismas taip pat atsižvelge ir i tai, kad nukentejusiajam sužalojimai sunkiu fiziniu pasekmiu nesukele, jo sveikatos bukle yra atstatyta i pradine padeti, patirtu sužalojimu pasekmes šiuo metu nukentejusiojo nera ypac jauciamos, gydymas del patirtu traumu nevyksta, todel prašoma priteisti 8000 Lt ir suma neturtinei žalai atlyginti pagristai sumažino iki 7000 Lt.

Taigi nekyla abejoniu, jog nustatydamas neturtines žalos dydi, apylinkes teismas racionaliai vadovavosi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taike CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelge ne tik i nusikaltima padariusio asmens bei nukentejusiojo interesu pusiausvyra, bet ir i kitus neturtines žalos ivertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str., vertino visuma aplinkybiu, be to, atsižvelge ir i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika. Kolegija konstatuoja, jog nukentejusiojo M. V. civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo išnagrinetas nepažeidžiant materialiniu ir procesiniu teises normu bei teismu praktikos šios kategorijos bylose. Keisti nuosprendžio dali del nukentejusiajam M. V. nustatyto atlygintino neturtines žalos dydžio apeliaciniame skunde išdestytais motyvais nera pagrindo.

Apeliantes skundo argumentai, kad pats nukentejusysis M. V. savo veiksmais faktiškai išprovokavo nusikalstamos veikos ivykdyma, nes nesilaikydamas visuomeneje nustatytu elgesio reikalavimu sukele avarine situacija, yra nepagristi ir atmestini. Nukentejusysis nuo pat tyrimo pradžios parode, kad ivykio metu su seserimi R. V. ir draugu M. S. eidamas keliu namo pastebejo link jo atvažiuojanti automobili, kuriam privažiavus arciau, jis kryptelejo i automobilio puse. Šia aplinkybe patvirtino ir liudytoja apklausta R. V. ir parode, kad mašinai pravažiuojant brolis susvyravo link automobilio. Pirmosios instancijos teismas ivertines visus byloje surinktus irodymus ir nustatytas aplinkybes padare pagrista išvada, kad vydamasis nukentejusiji V. N. turejo tiksla ne sudrausminti nukentejusiji del šio neatsargaus elgesio kelyje, o pasinaudodamas kilusia menka dingstimi, jog nukentejusysis elgesi neatsargiai ir lengvabudiškai, sieke ji sumušti. Toki V. N. tiksla patvirtina nukentejusiajam suduoti smugiai. Be to, toki V. N. tiksla patvirtina ir ta aplinkybe, jog jis automobilio nevairavo, ir sudrausminti išbego ne automobilio vairuotojas, o kažkodel pats V. N.. Teismas atkreipe demesi ir i ta aplinkybe, jog nukentejusysis bebegdamas sustojo ir atsipraše V. N. už savo neatsargu elgesi, taciau pastarasis atsiprašymo nepaise ir iškart sudave nukentejusiajam i veida, po to tese savo smurtinius veiksmus mušdamas gulinti nukentejusiji, nors paciam gresmes jokios iš nukentejusiojo puses nebuvo. Byloje nustatyti V. N. veiksmai panaudojant fizini smurta, pasinaudodamas kilusia menka dingstimi, jog nukentejusysis elgesi neatsargiai ir lengvabudiškai, visuomeneje yra nepriimtini ir neatitinka morales normu bei prieštarauja visuomeneje susiklosciusioms elgesio taisyklems.

Ivertinant išdestyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel nera pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r e :

nuteistojo V. N. istatymines atstoves T. N. apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                         Stasys Punys

Teisejos                                                                                                         Daiva Pranyte-Zalieckiene

                                                                                                          Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite