Administracinė byla Nr. A-3725-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00102-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 22.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Panevėžio apygardos teismui dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į darbą ir darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su skundu, prašydama panaikinti Panevėžio apygardos teismo (toliau – ir atsakovas, ir Teismas) pirmininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. V-7 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-7), kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas arba paskirtą nuobaudą sušvelninti.

2.       Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose priimtas pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundas, kuriame buvo prašoma: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2018 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. P-9 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir materialinės žalos atlyginimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-9), kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų; 2) panaikinti Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2018 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. P-11 „Dėl (duomenys neskelbtini) atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-11); 3) grąžinti ją į Panevėžio apygardos teismo teisėjo padėjėjos pareigas, priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 4 d. nutartimi, be kita ko, administracines bylas pagal abu pareiškėjos skundus (administracinėje byloje Nr. I-99-279/2019 ir Nr. I-87-739-2019) sujungė.

4.       Pareiškėja skunde paaiškino, kad Teismo pirmininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. V-7, kuriuo jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, buvo priimtas remiantis 2018 m. vasario 6 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. BV-99 (toliau – ir 2018 m. vasario 6 d. Išvada), kuria konstatuota, jog teisėjo padėjėja (duomenys neskelbtini) padarė vieną tęstinį tarnybinį nusižengimą – pažeidė nuasmenintų teismų procesinių sprendimų versijų įkėlimo į Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO (toliau – ir Liteko) terminus 78 bylose. Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2018 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. P-9, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, buvo priimtas remiantis 2018 m. kovo 20 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. BV-134 (toliau – ir 2018 m. kovo 20 d. Išvada), kuria konstatuota, jog teisėjo padėjėja (duomenys neskelbtini) padarė vieną tęstinį tarnybinį nusižengimą, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d., nesilaikydama teisme nustatyto darbo režimo, neišdirbo nustatyto darbo valandų skaičiaus – daugiau kaip 33 darbo valandų ir padarė teismui tiesioginę materialinę žalą.

5.       Dėl Teismo pirmininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. V-7 neteisėtumo ir juo paskirtos tarnybinės nuobaudos nepagrįstumo pareiškėja nurodė, kad 2018 m. vasario 6 d. Išvadoje nurodyti atsakovo priimti dokumentai – teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymas, darbo su LITEKO paskirstymo Teisme tvarkos aprašas – nepatvirtina, kad buvo nustatyti konkretūs terminai nuasmenintiems dokumentams į LITEKO įkelti ir kad ji buvo supažindinta su šiais terminais. Atsakovas, vertindamas pareiškėjos veiksmus kaip pažeidimą, nurodė, kad nuasmenintų teismo dokumentų įkėlimo į LITEKO terminus skaičiuoja nuo baigiamųjų nenuasmenintų dokumentų įkėlimo į LITEKO dienos, tačiau atsakovas nenustatė, kada pareiškėjai tapo žinoma apie nenuasmenintų dokumentų įkėlimą į LITEKO. Pareiškėjos teigimu, teisėjas E. Č., kurio padėjėja ji buvo, niekada neinformuodavo jos apie galutinių procesinių sprendimų priėmimą ir įkėlimą į LITEKO, be to, ir didelis darbo krūvis galėjo sąlygoti pavėluotą nuasmenintų dokumentų įkėlimą. Iš patikrinimo akto matyti, kad praleisti nuasmenintų procesinių sprendimų įkėlimo į LITEKO atvejai nustatyti beveik visiems teismo teisėjų padėjėjams, tačiau atsakovas tik pareiškėjos veiksmus vertino kaip pažeidimą. Pareiškėja nesutinka su tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kad tarnybinis nusižengimas nustatytas tik atlikus pareiškėjos tarnybinį patikrinimą, todėl tarnybinę nuobaudą galima skirti ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo. Atsakovas nuolat vykdė darbuotojų LITEKO tvarkymo kontrolę, buvo rengiami LITEKO tvarkymo patikrinimo aktai, todėl atlikti jos veiklos tikslinį patikrinimą nebuvo jokio pagrindo. Pavėluoti nuasmenintų teismo procesinių sprendimų įkėlimo atvejai atsakovui buvo žinomi iki jos tikslinio veiklos patikrinimo, todėl tarnybinė nuobauda paskirta pažeidžiant įstatymo nustatytus tarnybinės atsakomybės taikymo terminus. Skundžiamu įsakymu jai neteisingai paskirta pati griežčiausia nuobauda – griežtas papeikimas.

6.       Pareiškėja, nesutikdama su Teismo pirmininko 2018 m. kovo 20 įsakymu Nr. P-9, nurodė, kad atsakovas, darydamas išvadą dėl jos neva neišdirbto nustatyto darbo valandų skaičiaus, rėmėsi vien tik neteisėtai gautais duomenimis – teismo vaizdo kamerų fiksuota medžiaga. Atsakovas jos pasirašytinai neinformavo, kad darbuotojų kontrolės tikslais bus tvarkomi asmenų duomenys, renkama vaizdo medžiaga. Atsakovas tvarkė jos asmens duomenis, fiksuotus vaizdo stebėjimo kamerų, už pakankamai ilgą laikotarpį, neinformavęs jos nei apie galbūt nustatyto darbo režimo nesilaikymą, nei apie duomenų tvarkymo faktą. Atsakovas nepagrįstai pripažino pareiškėjos kaltę, kad nesilaikydama nustatyto režimo, neišdirbo nustatyto darbo valandų skaičiaus. Pagal Teisme nusistovėjusią faktinę tvarką, išvykdama darbo metu ji visada informuodavo ir gaudavo leidimą iš savo teisėjos B. V., su kuria dirbo, arba civilinių bylų skyriaus pirmininko L. M.. Pareiškėjos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d. jokių nukrypimų nuo nustatyto darbo laiko režimo nėra pažymėta. Atsakovas, skaičiuodamas nustatytą neišdirbtų valandų skaičių, visiškai nevertino tai, kad pareiškėjai tekdavo dirbti ir po darbo valandų, pietų pertraukų metu arba namuose. Jokių nusiskundimų dėl darbo rezultatų, kokybės ar darbo organizavimo iš teisėjos nėra gavusi. Visi darbai, kurie jai buvo pavesti, buvo atlikti tinkamai ir laiku. Be to, Teismo vidaus tvarkos taisyklių 8 punkte yra numatyta, kad darbuotojui leidžiama per mėnesį vieną dieną nebūti darbe dėl asmeninių priežasčių, gaunant darbo užmokestį, todėl atsakovas nepatyrė jokios materialinės žalos.

7.       Panevėžio apygardos teismo valstybės tarnautojų veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Vertinimo komisija, Komisija) 2018 m. vasario 21 d. išvadoje Nr. BV-110 (toliau – ir Vertinimo išvada) pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė perkelti ją į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Laikinai einantis Teismo pirmininko pareigas L. M., sutikdamas su Komisijos išvadomis, 2018 m. vasario 27 d. pranešimu pasiūlė jai užimti teismo posėdžių sekretorės pareigas, tačiau pareiškėja nesutiko su pasiūlytomis užimti pareigomis ir 2018 m. kovo 2 d. pranešimu apie tai informavo teismo pirmininką. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. pranešimu buvo informuota, kad įvertinus tarnybinę veiklą nepatenkinamai ir pareiškėjai nesutinkant būti perkeltai į pasiūlytas žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, pareiškėja bus atleista iš užimamų pareigų. Panevėžio apygardos teismo pirmininkas 2018 m. kovo 3 d. priėmė įsakymą Nr. P-11 atleisti (duomenys neskelbtini) iš teisėjo padėjėjo pareigų nuo 2018 m. balandžio 3 d.

8.       Nesutikdama su Teismo pirmininko įsakymu Nr. P-11, pareiškėja nurodė, kad Komisija jos tarnybinę veiklą nepatenkinamai įvertino nepagrįstai. 2017 metais teisėjo, su kuriuo ji dirbo, visas pavestas užduotis įvykdė – laiku ir tinkamai parengė procesinių teismo sprendimų projektus, tvarkė LITEKO sistemą, rinko ir pateikė teisėjui teismų praktiką, dalyvavo kvalifikacijos kėlimo mokymuose. Tačiau Komisija nenagrinėjo ir nevertino jos tiesioginio vadovo 2018 m. sausio 25 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje (toliau – ir Tiesioginio vadovo išvada) nurodytų duomenų, nebuvo tirti, analizuoti jos gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neanalizuoti jos pasiekti rezultatai vykdant užduotis, neanalizuotas ir netinkamai atliktas kvalifikacijos įvertinimas. Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertinimą patenkinamai tiesioginis vadovas grindė 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. BV-214, kuria remiantis jai Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-33 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, ir 2017 m. gruodžio 22 d. patikrinimo akte Nr. BV-265 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatytais veiklos trūkumais, tačiau Komisija neuždavė klausimų dėl tiesioginio vadovo nurodytų konkrečių aplinkybių kaip pagrindo jos gebėjimus vertinti patenkinamai, nenustatė, kad ji atlikdama pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nevaldė informacijos, efektyviai nepaskirstė darbo laiko, nenustatė, kad jos pasirinkti darbo būdai ir metodai pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti buvo netinkami ar neteisingi. Pareiškėja pažymėjo, kad jos tarnybinės veiklos vertinimo metu teismui buvo padavusi skundą dėl Teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. V-33 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 

9.       Komisija posėdžio metu teikė pareiškėjai klausimus dėl lyderystės, žmogiškųjų išteklių ir finansų valdymo, t. y. vertino kvalifikaciją nesusietai su jos, kaip teisėjos padėjėjos, pareigomis ir atliekamu darbu, be to, kvalifikaciją nepagrįstai vertino, atsižvelgdama į teismo vyriausiojo specialisto N. O. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Komisija visiškai nepagrįstai rėmėsi teismo vaizdo kamerų fiksuotais duomenimis apie jos atėjimo į teismą ir išėjimo iš teismo laiką. Tiesioginio vadovo surašytoje tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje tokie duomenys nebuvo nurodyti. Kad pareiškėja buvo stebima vaizdo kameromis, sužinojo tik Komisijos posėdžio metu. Antra, remtis šiais duomenimis tarnybinės veiklos vertinimo procese nebuvo galima, nes tokie duomenys buvo gauti neteisėtai, su jokiu teismo priimtu vidaus dokumentu, kad bus tvarkomi teismo vaizdo kameromis fiksuoti duomenys apie teismo darbuotojus, pareiškėja pasirašytinai nebuvo supažindinta. Be to, Komisijos išvada yra nepagrįsta ir dėl to, kad jos tarnybinės veiklos vertinimo išvadą surašė Civilinių bylų skyriaus pirmininkas L. M., kuris nors formaliai ir buvo jos tiesioginiu vadovu, tačiau jokių darbų jam nėra atlikusi, nes kaip teisėjo padėjėja dirbo su jai priskirtais teisėjais. Jokio pokalbio tarp jos ir tiesioginio vadovo, kaip numato vertinimo taisyklės, ir kurio pagrindu yra pildoma vertinimo anketa bei surašoma valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos išvada, nebuvo. Komisijos 2018 m. vasario 21 d. išvada pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti nepatenkinamai negali būti laikoma teisėta ir dėl komisijos narių neobjektyvumo ir nešališkumo, nes dalis Komisijos narių (pirmininkas M. J., L. M.) dėl pareiškėjos galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų yra atlikę tarnybinių nusižengimų tyrimus, kiti nariai akivaizdžiai susiformavę išankstinį nusistatymą. Komisijos posėdžio metu teisė pareikšti nušalinimą Komisijai ar jos nariams pareiškėjai nebuvo išaiškinta ir suteikta. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjai tarnybinės nuobaudos paskirtos, taip pat ji atleista iš užimamų pareigų nepagrįstai.

10.       Atsakovas Panevėžio apygardos teismas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

11.       Panevėžio apygardos teismas paaiškino, kad Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-7, priimtu atsižvelgiant į 2018 m. vasario 6 d. Išvadą, buvo pripažinta, jog teisėjo padėjėja (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. į LITEKO nustatytu laiku neįkėlė nuasmenintų bylų baigiamųjų dokumentų 90 bylų, tačiau įvertinus, kad iš jų 12 bylų buvo išnagrinėtos daugiau kaip prieš tris metus, už pažeidimus likusiose 78 bylose jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėja skunde iš esmės neginčijo jos padarytų pažeidimų, užfiksuotų Patikrinimo akte, prašė jai paskirti švelnesnę nuobaudą, tvirtino, kad padarydama šiuos pažeidimus, ji tarnybinio nusižengimo nepadarė.

12.       Pareiškėjos pareiga 2013–2017 metais nustatytais terminais įkelti į LITEKO bylų baigiamųjų dokumentų nuasmenintas versijas buvo įtvirtinta, be kita ko, Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 13P-146-(7.1.2) patvirtintos Teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos 15 punkte; Teismo pirmininko 2009 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir 2009 m. pareigybės aprašymas) 18 punkte; Teismo pirmininko 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-9 patvirtinto Teisėjų padėjėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir 2016 m. pareigybės aprašymas) 19 punkte; Teismo pirmininko 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-63 patvirtinto Darbo su LITEKO paskirstymo Panevėžio apygardos teisme aprašo (toliau – ir Darbo su LITEKO aprašas) 3.2.3 ir 10 punktuose. Teisėjų tarybos nutarimai visiems Lietuvos teismų darbuotojams buvo paskelbti viešo paskelbimo būdu, juos viešai paskelbiant Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje. Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 13P-146-(7.1.2) buvo paskelbtas viešai Teisės aktų registre. Pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su visais viešai paskelbtais teisės aktais, reglamentuojančiais nuasmenintų dokumentų įkėlimo į LITEKO terminus. Su vidiniais atsakovo dokumentais pareiškėja buvo supažindinta pasirašytinai, tai patvirtina pareiškėjos parašai ant anksčiau minėtų dokumentų. Teisėjo padėjėjo pareigybės aprašyme buvo nustatytas reikalavimas išmanyti, be kita ko, ir teismų veiklą ir administravimą reglamentuojančius teisės aktus. Taigi pareiškėja privalėjo žinoti jos einamoms teisėjo padėjėjo pareigoms keliamus specialiuosius reikalavimus. Patikrinimo akte ir jo prieduose nurodytose bylose nenuasmenintus procesinius spendimus teisėjai patys įkeldavo į LITEKO. Pareiškėjai informacija apie tokius priimtus procesinius sprendimus buvo prieinama iš LITEKO. Todėl teisėjai neprivalėjo papildomai informuoti apie priimtų atitinkamų procesinių sprendimų įkėlimą.

13.       Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. 35 civilinėse bylose, išnagrinėtose teisėjo E. Č., kurio padėjėja tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), buvo praleisti nuasmenintų procesinių sprendimų įkėlimo į LITEKO terminai, t. y. daugiau nei kartu sudėjus visų kitų teisėjų 2016 metais išnagrinėtose civilinėse bylose. Po 2017 m. sausio 16 d. patikrinimo akto Nr. BV-14 ir patikslinto 2017 m. sausio 18 d. akto priėmimo, pareiškėja (duomenys neskelbtini), perduodama savo darbus 2017 m. lapkričio mėn. kitam teisėjo padėjėjui, neįkėlė į Liteko nuasmenintų procesinių sprendimų, kuriuos privalėjo įkelti, todėl buvo nuspręsta atlikti tikslinį pareiškėjos veiklos patikrinimą – parengtas 2017 m. gruodžio 22 d. patikrinimo aktas Nr. BV-265, ir, nustačius padarytus pakartotinus pažeidimus, buvo inicijuotas pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimas. Nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pareiškėja 63 darbo dienas pagal jos pačios prašymus buvo nemokamose atostogose, t. y. daugiausiai iš visų teismo darbuotojų, be to, nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d. imtinai, pažeisdama nustatytą darbo režimą, neišdirbo daugiau kaip 33 darbo valandų. Susipažinus su LITEKO esančia informacija matyti, kad teisėjų E. Č. ir E. V., su kuriais pareiškėja daugiausia dirbo nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d., darbo krūvis niekuo nesiskyrė nuo kitų teisėjų darbo krūvio. Priešingai nei teigia pareiškėja (duomenys neskelbtini), jos darbo krūvis nebuvo aiškiai didesnis už kitų teisėjų padėjėjų darbo krūvį, o visų tiesioginių darbinių funkcijų atlikti ji nespėjo dėl neefektyvaus ir neracionalaus savo darbo laiko derinimo su poilsiu.

14.       Atsakovo teigimu, tik atlikus tikslinį pareiškėjos veiklos tarnybinį patikrinimą ir parengus 2017 m. gruodžio 22 d. patikrinimo aktą, paaiškėjo pareiškėjos (duomenys neskelbtini) visi padaryti pažeidimai pavėluotai įkeliant į LITEKO nuasmenintus procesinius sprendimus. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant tarnybinį patikrinimą, tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos, todėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai terminas nebuvo praleistas. Pareiškėjai Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-33 už du tarnybinius nusižengimus buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, ši drausminė nuobauda nėra panaikinta. Todėl 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-7 paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, atsižvelgiant į prieš tai skirtą drausminę nuobaudą bei į padarytų pažeidimų pobūdį, mąstą, nėra per griežta.

15.       Be to, Teisme 2018 m. vasario 21 d. buvo registruotas tarnybinis pranešimas, kad pareiškėja galbūt nesilaikydama nustatyto darbo režimo, neišdirbo nustatyto darbo valandų skaičiaus. Pagal laikinai einančio teismo pirmininko pareigas L. M. 2018 m. vasario 21 d. rezoliuciją buvo pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas ir buvo sudaryta komisija šiam tyrimui atlikti. Atlikus tyrimą, 2018 m. kovo 20 d. Išvadoje, buvo konstatuota, jog teisėjo padėjėja (duomenys neskelbtini) padarė vieną tęstinį tarnybinį nusižengimą, nes nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d., nesilaikydama teisme nustatyto darbo režimo, neišdirbo nustatyto darbo valandų skaičiaus – daugiau kaip 33 darbo valandų, ir padarė teismui tiesioginę materialinę žalą. Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2018 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. P-9 (duomenys neskelbtini) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

16.       Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d. imtinai iš nustatytų 75 darbo dienų darbe pareiškėja buvo 60 darbo dienų. Per šias darbo dienas ji 59 kartus pavėlavo atvykti į darbą ryte, 53 kartus išėjo iš darbo pietauti anksčiau nustatyto laiko, ir 35 kartus pavėlavo grįžti pasibaigus pietų pertraukai, 46 kartus išėjo iš darbo anksčiau. Minėtu laikotarpiu (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d. imtinai) pareiškėja nustatyta tvarka raštu nė karto nesikreipė į teismo vadovybę dėl leidimo darbo metu vykti į kitas įstaigas ir toks leidimas jai nebuvo suteiktas. Todėl už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą atsakinga vyriausioji specialistė J. K. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose apie pareiškėjos nustatyto darbo laiko režimo pažeidimus negalėjo pažymėti, nes ji neturėjo informacijos apie pareiškėjos faktiškai išdirbtą darbo laiką. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad teismo pirmininkas nebuvo jos žodžiu įspėjęs dėl darbo laiko režimo laikymosi ar neišdirbtų darbo valandų. Teisėjas V. M. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 26 d. iki 2013 m. spalio 26 d. eidamas teismo pirmininko pareigas, ne kartą pastebėjo, kad pareiškėja labai dažnai nesilaiko nustatytos darbo drausmės, dėl to ne kartą ją įspėjo žodžiu.

17.       Valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą už praėjusius metus tiesioginis vadovas turi įvertinti iki kitų metų sausio 20 d. Pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuojančias taisykles valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas gali įvertinti tik po to, kai valstybės tarnautojas užpildo jo kvalifikacijos vertinimo anketą. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. sausio 19 d. buvo laikinai nedarbinga, todėl 2018 m. sausio 22 d. grįžus į darbą, jai buvo pateikta užpildyti kvalifikacijos vertinimo anketa, o ją užpildžius tiesioginis vadovas pravedė pokalbį ir 2018 m. sausio 25 d. surašė vertinimo išvadą Nr. BV-61, su kuria supažindino pareiškėją. Visi dokumentai buvo perduoti teismo valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijai, buvo nustatytas šios komisijos posėdžio laikas ir vieta, apie tai informuota pareiškėja. Komisija 2018 m. vasario 21 d. išvadoje jos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė teisėjo padėjėją (duomenys neskelbtini) perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Laikinai einantis Panevėžio apygardos teismo pirmininko pareigas L. M., sutikdamas su Komisijos išvadomis, pasiūlė pareiškėjai užimti teismo posėdžių sekretorės pareigas, tačiau pareiškėja nesutiko su pasiūlytomis užimti pareigomis. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. pranešimu pareiškėja buvo informuota, kad, įvertinus jos tarnybinę veiklą nepatenkinamai ir pareiškėjai nesutinkant būti perkeltai į pasiūlytas žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, ji bus atleista iš užimamų pareigų. Atsakovas nepažeidė pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo ir atleidimo iš pareigų procedūrų.

II.

18.       Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atmetė.

19.       Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilęs dėl Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. V-7, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, 2018 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. P-9, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir dėl 2018 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. P-11 „Dėl (duomenys neskelbtini) atleidimo iš pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

20.       Spęsdamas kilusį ginčą teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (toliau – ir Nuobaudų skyrimo taisyklės), Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintomis Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėmis (toliau – ir Vertinimo taisyklės).

21.       Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. V-7 neteisėtumo, teismas pažymėjo, kad valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai ir imperatyviai.

22.       Teismas nustatė, kad pareiškėjai Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-33 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, už tai, jog ji padarė du tarnybinius nusižengimus – pareiškėja laiku nepateikė teisėjui E. Č. procesinio sprendimo projekto civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017, taip pat neparengė ir nepateikė procesinio sprendimo projekto (aprašomosios dalies) civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017; pareiškėjos skundą dėl šio įsakymo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

23.       Byloje buvo nustatyta, kad Teismo pirmininko 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-5 ir Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko 2015 m. vasario 17 d. patvarkymu Nr. V-7 teisėjo padėjėjai (duomenys neskelbtini) buvo pavesta patarti ir padėti Civilinių bylų skyriaus teisėjui E. Č.. Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2017 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu Nr. V-36 nuo 2017 m. spalio 1 d. teisėjo padėjėjai (duomenys neskelbtini) buvo pavesta patarti ir padėti Civilinių bylų skyriaus teisėjai B. V.; buvo atliktas patikrinimas, kaip teisėjų padėjėjai (duomenys neskelbtini) ir N. Ž. perdavė vienas kitam darbus, iki 2017 m. spalio 1 d. suvedė duomenis į LITEKO, teisėjų, kuriems jie buvo paskirti, nagrinėtose civilinėse bylose; patikrinimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dvejose civilinėse bylose nenuasmenino ir neįkėlė į LITEKO galutinių teismo procesinių sprendimų; atsižvelgdamas į minėtą patikrinimo aktą, Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2017 m. lapkričio 28 d. potvarkiu Nr. V-50 nusprendė atlikti tikslinį teisėjo padėjėjos (duomenys neskelbtini) veiklos registruojant bylų baigiamuosius dokumentus LITEKO patikrinimą; atlikus šį patikrinimą, buvo parengtas 2017 m. gruodžio 22 d. Patikrinimo aktas, iš kurio bei prie jo pridėtų failų metaduomenų, išrašų iš LITEKO matyti, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. bylose, kuriose duomenis tvarkė teisėjo padėjėja (duomenys neskelbtini), į LITEKO pažeidžiant teisės aktais nustatytus terminus, buvo įkeltos viešai skelbtinos nuasmenintos teismų procesinių sprendimų versijos 113 bylų; pagal laikinai einančio Teismo pirmininko pareigas L. M. rezoliuciją 2017 m. gruodžio 22 d. buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas; 2018 m. sausio 2 d. pranešimas Nr. BV-1 apie galimą tarnybinį nusižengimą pareiškėjai pasirašytinai buvo įteiktas 2018 m. sausio 2 d. ir paprašyta iki 2018 m. sausio 9 d. pateikti paaiškinimą; dėl pareiškėjos nedarbingumo terminas paaiškinimui pateikti buvo pratęstas iki 2018 m. sausio 23 d.; teisėjo padėjėja (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 23 d. pateikė paaiškinimą.

24.       Teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 6 d. buvo parengta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. BV-99, kuria konstatuota, kad pareiškėja nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. į LITEKO teisės aktų nustatytais terminais neįkėlė nuasmenintų baigiamųjų dokumentų 90 bylų, tačiau įvertinus, kad iš jų 12 bylų buvo išnagrinėtos daugiau kaip prieš 3 metus, pripažinta, kad pareiškėja padarė vieną tęstinį tarnybinį nusižengimą, kuriuo pažeidė nuasmenintų teismų procesinių sprendimų versijų įkėlimo į LITEKO terminus 78 bylose; šioje išvadoje konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Teismų tarybos 2005 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 13P-378 patvirtintos Teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių skelbimo internete tvarkos 10 punktą, Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 13 P-146-(7.1.2) patvirtintos Teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos 15 punktą, 2009 m. pareigybės aprašymo 18 punktą, 2016 m. pareigybės aprašymo 19 punktą, Teismo pirmininko 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-63 patvirtinto Darbo su LITEKO aprašo 3.2.3 ir 10 punktus, Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 2.1, 2.3, 2.5, 5.2, 9.3 punktus, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 4, 8 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktus; ginčijamu 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-7 pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už tai, kad ji padarė vieną tęstinį tarnybinį nusižengimą – pažeidė nuasmenintų teismų procesinių sprendimų versijų įkėlimo į Lietuvos teismų informacinę sistemą terminus 78 bylose; šis įsakymas priimtas, atsižvelgus į 2018 m. vasario 6 d. Išvadą.

25.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teiktame paaiškinime ir skunde teismui iš esmės neginčijo, kad viešai skelbtinas nuasmenintas teismų procesinių sprendimų versijas į LITEKO ji įkėlė pavėluotai, skunde prašė jai paskirtą nuobaudą švelninti.

26.       Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog jai nebuvo nežinomi konkretūs terminai nuasmenintiems dokumentams į LITEKO įkelti, atsakovas nenustatė, kada pareiškėjai tapo žinoma apie nenuasmenintų dokumentų įkėlimą į LITEKO, nuo ko pradedamas skaičiuoti terminas nuasmenintiems dokumentams įkelti. Teismas aptarė Teisėjų tarybos nutarimais patvirtintoje teismo procesinių sprendimų viešinimo tvarkoje (redakcijose, galiojusiose nuo 2005 metų) nustatytus nuasmenintų sprendimų įkėlimo į Liteko terminus, teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymuose nustatytą pareigą pagal savo kompetenciją įrašyti duomenis į informacinę sistemą LITEKO, Teisme galiojusiame Darbo su LITEKO tvarkos apraše nustatytą pareigą per 5 darbo dienas įkelti į LITEKO nuasmenintas procesinių sprendimų versijas.

27.       Teismo vertinimu, Teisme pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos susipažinti su viešai paskelbtais teisės aktais, reglamentuojančiais nuasmenintų dokumentų įkėlimo į LITEKO terminus, o su vidiniais Teismo dokumentais pareiškėja supažindinta pasirašytinai. Taigi pareiškėja privalėjo žinoti jos einamoms teisėjo padėjėjo pareigoms keliamus specialiuosius reikalavimus. Teismas taip pat sprendė, jog atsakovas pagrįstai konstatavo, kad teisėjai neprivalėjo papildomai informuoti pareiškėjos apie priimtų atitinkamų procesinių sprendimų įkėlimą į LITEKO, o šiuos duomenis pareiškėja privalėjo sužinoti iš tos pačios sistemos. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo argumentams dėl pareiškėjos darbo krūvio, kuris iš esmės nesiskyrė nuo kitų padėjėjų darbo krūvio. Pažymėjęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatė jokių objektyvių, pareiškėjos neveikimą pateisinančių aplinkybių, teismas konstatavo, kad atsakovo 2018 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. V-7 ir juo paskirta tarnybinė nuobauda teisėta ir pagrįsta.

28.       Teismas nustatė, kad atsakovo Vertinimo komisijai buvo pateikta teisėjo padėjėjos (duomenys neskelbtini) tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada; pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas Komisijos posėdyje buvo numatytas 2018 m. vasario 21 d.; efektyvaus darbo laiko paskirstymo tikslu buvo susipažinta su Teismo vaizdo stebėjimo sistemos įrašais. Byloje buvo nustatyta, kad 2018 m. vasario 21 d. Teisme registruotas tarnybinis pranešimas apie tai, kad pareiškėja galbūt neišdirbo nustatyto darbo valandų skaičiaus; tą pačią dieną pagal laikinai einančio Teismo pirmininko pareigas L. M. rezoliuciją buvo pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas ir sudaryta komisija šiam tyrimui atlikti; komisija 2018 m. vasario 26 d. atliko teismo vaizdo stebėjimo sistemos padarytų įrašų apžiūrą, kurios metu nustatytas tyrimui svarbias aplinkybes komisija išdėstė 2018 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime (prie šio tarnybinio pranešimo komisija pridėjo kompaktinį diską su teismo vaizdo stebėjimo sistemos padarytais įrašais nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d.); įvertinusi teismo vaizdo stebėjimo sistemos kamerų išdėstymą teismo pastate, komisija vertino kameros Nr. 4 (fiksuojantį pagrindinį įėjimą į teismo pastatą) ir kameros Nr. 5 (fiksuojantį pirmojo aukšto koridorių, vedantį nuo teismo pagrindinio įėjimo link pareiškėjos kabineto) vaizdo įrašus; 2018 m. vasario 27 d. buvo surašytas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą, nustačius, kad pareiškėja nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d. (imtinai) galimai nesilaikant teisme nustatyto darbo režimo, neišdirbo nustatyto darbo valandų skaičiaus – daugiau kaip 33 darbo valandų, bei tokia veika galbūt padarė teismui materialinę žalą; pareiškėja 2018 m. kovo 4 d. pateikė paaiškinimą.

29.       Teismas nustatė, kad dėl atlikto nusižengimo tyrimo 2018 m. kovo 20 d. buvo parengta Išvada Nr. BV-134, kurioje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) padarė vieną tęstinį tarnybinį nusižengimą, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d. (imtinai), nesilaikydama Teisme nustatyto darbo režimo, neišdirbo nustatyto darbo valandų skaičiaus – daugiau kaip 33 darbo valandų ir tuo Teismui padarė materialinę žalą; pareiškėja pažeidė Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašo 2, 5 punktų reikalavimus; Teismo pirmininko 2016 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-16 patvirtintų Teismo vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 5.1, 5.2 punktų reikalavimus, Etikos taisyklių 2.1, 3.3 punktų reikalavimus, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktų reikalavimus; ginčijamu 2018 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. P-9 pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų; šis įsakymas priimtas, atsižvelgus į 2018 m. kovo 20 d. Išvadą.

30.       Teismas nurodė, kad Vidaus tvarkos taisyklėse darbuotojams nustatytas darbo laikas – 40 valandų trukmės 5 darbo dienų savaitė; pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį dirbama nuo 8 valandos iki 17 valandos, o penktadienį nuo 8 valandos iki 15 valandos 45 minučių. Tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog tikrintu laikotarpiu pareiškėja iš teisės aktais nustatytų 75 darbo dienų darbe buvo iš viso 60 darbo dienų. Per šias darbo dienas ji 59 kartus pavėlavo atvykti darbą ryte, 53 kartus iš darbo išėjo anksčiau nustatyto laiko pietauti, 35 kartus pavėlavo grįžti po pietų pertraukos ir 46 kartus išėjo anksčiau iš darbo.

31.       Aptaręs Teismo Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, kuriomis nustatyta garantijos 1 kartą per mėnesį darbo metu vykti į sveikatos priežiūros įstaigą ir į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą įgyvendinimo tvarka, teismas nurodė, kad pareiškėja su šiomis taisyklėmis susipažinusi, t. y. jai buvo žinoma nustatyta tvarka, kad norint darbo metu vykti į kitas įstaigas, būtina pateikti rašytinį prašymą ir gauti Teismo pirmininko leidimą, tokio pobūdžio rašytinius prašymus ji teikė, tačiau tikrintu laikotarpiu (2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d.) pareiškėja nustatyta tvarka raštu nė karto nesikreipė į Teismo vadovybę dėl leidimo darbo metu vykti į kitas įstaigas ir toks leidimas nė karto nebuvo jai suteiktas.

32.       Teismas pažymėjo, kad priešingai nei teigė pareiškėja, laikinai einantis teismo pirmininko pareigas L. M. 2018 m. kovo 6 d. paaiškinime nurodė, kad nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d. ( imtinai ) pareiškėja savo vėlavimo į darbą ir ankstesnio išėjimo iš darbo su juo nei žodžiu, nei raštu nederino. Iš teisėjos B. V. pateiktų paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėja nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d. apie dvi savaites su ja žodžiu derino ankstesnį išėjimą į pietų pertrauką ar vėlesnį grįžimą į darbą po pietų pertraukos; 2018 m. sausio–vasario mėnesiais yra derinusi (ne daugiau 10 kartų) ankstesnį išėjimą iš darbo; kitais atvejais nustatyto darbo režimo pažeidimų (duomenys neskelbtini) su ja nederino; vėlavimo į darbą rytais niekada su ja nederino. Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginius, kad ji išdirbo nustatytas valandas, paneigė tyrimo metu surinkti įrodymai (teisėjo V. M., Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėjos L. M. ir teisėjo padėjėjo N. Ž. tarnybiniai pranešimai), pareiškėja nepagrindė, jog anksčiau išėjusi iš darbo ji grįždavo vėl, atsakovui nepateikė įrodymų, kad dirbo kokioje bibliotekoje.

33.       Įvertinęs Valstybės tarnybos įstatyme pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas darė išvadą, jog tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedūra buvo atlikta iš esmės laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus tęstinio tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Atsakovas atsižvelgė į valstybės tarnautojos kaltę, tarnybinių nusižengimų padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, buvo atsižvelgta, į tai, kad pareiškėja du kartus buvo bausta drausmine tvarka (Teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-33 jai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-7 paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas).

34.       Įvertinęs byloje nustatytas su pareiškėjos padarytais tarnybiniais nusižengimais susijusias aplinkybes, t. y. pareiškėjos padarytų tarnybinių nusižengimų pobūdį ir dėl jų kilusias pasekmes, teismas darė išvadą, jog Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2018 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. P-9 pareiškėjai paskirta proporcinga jos padarytam tęstiniam pažeidimui tarnybinė nuobauda, todėl nenustatė pagrindo šį skundžiamą įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

35.       Nagrinėdamas pareiškėjos argumentus dėl tarnybinės veiklos vertinimo už 2017 metus, teismas, be kita, ko, nustatė, kad po pokalbio su pareiškėja tiesioginis vadovas 2018 m. sausio 25 d. surašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. BV-6, pareiškėja su ja buvo supažindinta, tiesioginio vadovo išvada kartu su kita tarnybinės veiklos vertinimu susijusia medžiaga buvo perduota Vertinimo komisijai; 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. SD-392 pareiškėjai buvo pranešta apie Vertinimo komisijos posėdžio vietą ir datą; Vertinimo komisija įvertinusi pareiškėjos tarnybinę veiklą, 2018 m. vasario 21 d. surašė išvadą Nr. BV-110, kurioje pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė ją perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas; laikinai einantis Panevėžio apygardos teismo pirmininko pareigas L. M., sutikdamas su Vertinimo komisijos 2018 m. vasario 21 d. Vertinimo išvada, 2018 m. vasario 27 d. pranešimu Nr. BV-121 (duomenys neskelbtini) pasiūlė užimti žemesnes valstybės tarnautojo pareigas; pareiškėjai atsisakius eiti jai pasiūlytas žemesnes valstybės tarnautojo pareigas, jai buvo įteiktas 2018 m. kovo 2 d. pranešimas (įspėjimas) Nr. BV-125 apie atleidimą iš pareigų; Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2018 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P-11 pareiškėja 2018 m. balandžio 3 d. buvo atleista iš teisėjo padėjėjo pareigų, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 17 ir 18 punktais bei atsižvelgus į Vertinimo komisijos Išvadą Nr. BV-110, 2018 m. vasario 27 d. pranešimą Nr. BV-121, (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 2 d. pranešimą, reg. Nr. DOK-666R ir Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2018 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. P-9.

36.       Teismas nurodė, jog vertinimo komisijos pareiga yra iš esmės patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta. Teismas nurodė Vertinimo taisyklėse nustatytą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros eigą (18–20 punktus).

37.       Išklausęs Vertinimo komisijos 2018 m. vasario 21 d. posėdyje su (duomenys neskelbtini) vykusio pokalbio įrašą, teismas darė išvadą, kad Vertinimo komisijos nariai, dalyvaujant pareiškėjai, susipažino su karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos vertinimo anketoje pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvada, pareiškėja atsakė į Vertinimo komisijos narių klausimus. Išanalizavęs Vertinimo komisijos narių pokalbį su (duomenys neskelbtini), teismas darė išvadą, kad Vertinimo komisijos nariai aiškinosi aplinkybes apie tai, kokius konkrečius darbus pareiškėja atliko vykdydama teisėjo padėjėjo pareigybės aprašyme nurodytas tarnybines funkcijas, koks šių darbų pobūdis; kaip pareiškėja bendradarbiavo su teisėjais, kitais teismo darbuotojais; kaip kėlė kvalifikaciją ir tobulino gebėjimus, domėjosi teismine praktika ir teisės aktais ir jų pakeitimais.

38.       Teismas nustatė, kad vertinant pareiškėjos kvalifikaciją, tiesioginis vadovas jos lyderystę įvertino nepatenkinamai (1 balu), supratimą apie žmogiškųjų išteklių valdymą – nepatenkinamai (1 balu), finansų valdymą – gerai (3 balais), analizę ir pagrindimą – patenkinamai (2 balais). Po pokalbio su pareiškėja Vertinimo komisija lyderystę įvertino nepatenkinamai (1 balu), supratimą apie žmogiškųjų išteklių valdymą – nepatenkinamai (1 balu), analizę ir pagrindimą – patenkinamai (2 balais), o supratimą apie finansų valdymą – nepatenkinamai (1 balu); vertinimo komisija pareiškėjos kvalifikaciją įvertino nepatenkinamai. Teismas nurodė, jog vertindama pareiškėjos (duomenys neskelbtini) gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, Vertinimo komisija nustatė, kad pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigą nustatytu laiku teisėjui pateikti procesinių sprendimų projektus teisėjo nurodytose bylose, be pateisinamų priežasčių pavėluotai įkėlė į LITEKO nuasmenintas procesinių sprendimų versijas, už ką jai buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos; pareiškėja neišdirbo nustatyto darbo valandų skaičiaus, taigi nesilaikė efektyvaus darbo laiko paskirstymo kriterijaus.

39.       Vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai, teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyta, kad Vertinimo komisijos nariai buvo šališki, neobjektyvūs ir tendencingi. Vertinimo komisijos nariai nesuvaržė pareiškėjos teisių, netrukdė jai teikti atitinkamus duomenis, atsakinėti į jai pateiktus klausimus, o pareiškėja Vertinimo komisijos posėdžio metu neišsakė jokių pastabų dėl jos narių šališkumo. Nurodytos aplinkybės leido teigti, kad Vertinimo komisija tinkamai patikrino pareiškėjos tiesioginio vadovo atlikto pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atliekant pareiškėjos tarnybinės veiklos 2017 metais vertinimą Vertinimo taisyklių nustatyti procedūriniai reikalavimai pažeisti nebuvo.

40.       Teismas konstatavo, kad Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2018 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. P-11 yra pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis, priimtas objektyviai ištyrus visas reikšmingas aplinkybes, todėl pareiškėjos skundo reikalavimą dėl šio įsakymo panaikinimo atmetė.

III.

41.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42.       Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ji iš tarnybos atleista tuo pagrindu, kad atsisakė dirbti kitą darbą, ir dėl to, kad padarė tarnybinį nusižengimą ir jai taikyta tarnybinė atsakomybė.

43.       Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepagrįstai jai nedalyvaujant – pareiškėja buvo pateikusi teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir pateikė medicininį pažymėjimą, kad ji serga. Teismas pareiškėjos neatvykimą į teismo posėdį laikė nesvarbiu, pareiškėja negalėjo pateikti paaiškinimų žodžiu. Iš esmės buvo suvaržytos procesinės tesiės ir dėl to byla negali būti laikoma išnagrinėta objektyviai.

44.       Pareiškėja sutinka, kad tam tikrais atvejais ji pavėlavo nuasmenintas teismo procesinių sprendimų versijas įkelti į LITEKO, tačiau už tai pritaikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas neproporcinga. Pareiškėja pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, jog tarnybinė nuobauda paskirta pažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimo terminus.

45.       Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių aplinkybių ir nepagrįstai sprendė, kad apie padarytus pažeidimus atsakovui tapo žinoma tik 2017 metų gruodžio mėnesį. Darbo su LIETKO aprašo 2.10 punkte įtvirtinta pareiga patarėjams periodiškai, iki kiekvieno mėnesio 15 dienos, patikrinti ir raštu informuoti skyrių pirmininkus, ar praėjusį mėnesį buvo bylų, kuriuose nėra prisegti procesiniai dokumentai (paprasti ir nuasmeninti). Paminėto aprašo 4 punktu nustatyta, kad patikrinimų metu nustačius teisės aktų pažeidimus, skyrių pirmininkai įpareigojami apie tai pranešti teismo pirmininkui. Todėl akivaizdu, kad atsakovui (Civilinių bylų skyriaus pirmininkui) buvo kiekvieną mėnesį žinoma apie pavėluotai įkeltus nuasmenintus procesinius sprendimus ir atsakovas yra praleidęs terminą skirti tarnybinę nuobaudą

46.       Nors teismų praktikoje nurodoma, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui, tačiau šiuo konkrečiu atveju negalima padaryti išvados, kad tik tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimas yra laikoma tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo data.

47.       Tarnybinis patikrinimas pradėtas 2017 m. lapkričio 28 d., todėl taikant trijų metų terminą turėjo būti atliktas patikrinimas ne už ilgesnį laikotarpį kaip nuo 2014 m. lapkričio 28 d. dienos ir tik šio laikotarpio pažeidimai turėjo būti vertinti, kai tuo tarpu Patikrinimo akte yra minimi ir 2013 metais nustatyti pažeidimai.

48.       Tarnybinė nuobauda pareiškėjai galėjo būti skirta per 30 dienų nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, o pažeidimo paaiškėjimo diena yra ne vėlesnė kaip kiekvieno mėnesio 15 kalendorinė diena, skirta pareiškėjos darbo patikrinimui.

49.       Nepagrįstai tarnybinis nusižengimas priskirtas prie tęstinio. Kiekvieno procesinio sprendimo neįkėlimas yra naujas pažeidimas, todėl turėjo būti vertinama, kada jis pasibaigė, t. y. kada įkelti procesiniai sprendimai į Liteko.

50.       Pareiškėja, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 103 straipsnio 5 dalies nuostatas, tvirtina, kad jos tarnybinės veiklos patikrinimas pradėtas ir atliktas neteisėtai. Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2017 m. lapkričio 28 d. potvarkiu Nr. V-50 nusprendė atlikti tikslinį teisėjo padėjėjos (duomenys neskelbtini) veiklos registruojant bylų baigiamuosius dokumentus LITEKO patikrinimą, tačiau negalėjo pavesti L. M. jo atlikti. Kasmėnesinį (iki mėnesio 15) dienos nuasmenintų teismo baigiamųjų procesinių sprendimų suvedimo į Liteko reikalavimų vykdymą turėjo tikrinti tik patarėjai.

51.       Pareiškėjos teigimu, nepagrįstai nustatyta, kad ji pažeidė nuo 2013 metų nuasmenintų procesinių sprendimų įkėlimo į Liteko terminus, nes Darbo su Liteko tvarkos apraše, Pareigybės aprašyme nėra konkrečiai nurodytas terminas, per kiek laiko į Liteko sistemą turi būti įkeliami nuasmeninti procesiniai sprendimai, o nustatytas 5 darbo dienų terminas nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo (nuo informacijos atsiradimo ar gavimo) taip pat neaiškus, nesutampa su Teisėjų tarybos nustatytais įvairiu laiku terminais. Pareiškėja nebuvo supažindinta su teisėjų tarybos priimtais norminiais aktais, reglamentuojančiais darbą su LITEKO, jie nėra viešai skelbiami. Pareiškėjai nebuvo nurodyta, kas kiek laiko ji turi patikrinti, ar teisėjas įkėlė galutinį procesinį sprendimą į LITEKO, t. y. pareiškėjai nebuvo pavesta sekti, kad procesinis sprendimas įsiteisėjo, todėl objektyviai ji negalėjo ir neprivalėjo žinoti, kada įsiteisėjo priimti galutiniai procesiniai sprendimai.

52.       Dėl Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2018 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. P-9, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, pareiškėja pabrėžia, jog tarnybinė nuobauda jai buvo paskirta už tai, jog teisėjo padėjėja (duomenys neskelbtini) padarė vieną tęstinį tarnybinį nusižengimą – nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d., nesilaikydama teisme nustatyto darbo režimo, neišdirbo nustatyto darbo valandų skaičiaus – daugiau kaip 33 darbo valandų ir padarė teismui tiesioginę materialinę žalą. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 111 straipsnio nuostatas, pareiškėja nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme buvo pasiremta vaizdo kameros įrašais ir nesiaiškinta, kiek laiko ji ruošėsi darbui kitur, dirbo kitoje vietoje ir pan.

53.       Pareiškėjos teigimu, teismas vertindamas, jog pareiškėjos išdirbtas laikas apskaičiuotas tik vaizdo įrašų pagalba, turėjo vadovautis ir Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymu. Akivaizdu, jog atsakovo naudotos priemonės (vaizdo kameros) neturėjo būtinų patikrų, sertifikatų, kaip nustato Metrologijos įstatymo 16–17 straipsniai, todėl darbo laiko apskaitos ir tarnybinės atsakomybės tikslais jokių matavimų šiomis priemonėmis nebuvo galima atlikti. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja nepadariusi pravaikštų, nėra mažiau dirbusi, negu reikalauja teisės aktai, 2018 m. kovo 20 d. Išvadoje nurodyti išėjimai iš darbo ir atėjimas į darbą buvo fiksuoti neleistinomis matavimo priemonėmis ir nėra patvirtinti kitais objektyviais įrodymais. Neatėjimas laiku į darbą ir laiku neišėjimas iš darbo yra ne tęstinis, o baigtinis pažeidimas.

54.       Pareiškėja pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, susijusius su jos tarnybinės veiklos vertinimu už 2017 metus ir akcentuoja, kad Vertinimo komisijos nariai buvo šališki, neanalizavo, jog pareiškėja 2017 metais teisėjo, su kuriuo dirbo, visas pavestas užduotis įvykdė, nenagrinėjo ir nevertino tiesioginio vadovo 2018 m. sausio 25 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytų duomenų, nebuvo tirti, analizuoti gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pasiekti rezultatai, neatliktas kvalifikacijos įvertinimas. Komisija posėdžio metu teikė klausimus, nesusijusius su pareigomis, t. y. kvalifikaciją nepagrįstai vertino, atsižvelgdama į teismo vyriausiojo specialisto N. O. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Komisija visiškai nepagrįstai rėmėsi teismo vaizdo kamerų fiksuotais duomenimis apie atėjimo į teismą ir išėjimo iš teismo laiką, teisė pareikšti nušalinimą Komisijai ar jos nariams pareiškėjai nebuvo išaiškinta ir suteikta.

55.       Pareiškėja prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (400 Eur), sumokėtas už advokato teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą.

56.       Atsakovas Panevėžio apygardos teismas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

57.       Dėl pareiškėjos argumentų, kad iki tarnybinio patikrinimo atsakovui buvo žinoma apie padarytus pažeidimus, tačiau juos atsakovas toleravo ir nelaikė vėlavimo įkelti į Lietuvos teismų informacinę sistemą (LITEKO) procesinius sprendimus žymesniu tarnybiniu nusižengimu, pabrėžia, jog patikros, kurios metu buvo tikrinamas ir nuasmenintų procesinių sprendimų versijų įkėlimas į LITEKO, paskirtis atkreipti teismo darbuotojų dėmesį į daromas klaidas ir siekti ateityje tokių klaidų nebedaryti. Tokiais kasmėnesiniais patikrinimais nebuvo konstatuojami pažeidimai tarnybinių pažeidimų kontekste, nebuvo tiriamos pažeidimų padarymo aplinkybės bei priežastys ir nenumatomos už tai sankcijos. Pareiškėjai buvo žinomi tokių kasmėnesinių patikrinimų rezultatai, tačiau siekiamo poveikio jos tarnybinėje veikloje nesukėlė. Šiuo atveju apeliantė visiškai neteisi, kad ji nebuvo informuota apie daromus pažeidimus.

58.       Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo būtinybės aiškintis, kaip dažnai realiai buvo atliekamas patikrinimas asmenų, kuriems pavesta įkelti nuasmenintus procesinius sprendimus. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atliktų patikrinimų dažnumą, o klausimo dėl atsakovo veiksmų, nustačius periodiškai pavėluotus nuasmenintų procesinių sprendimų versijų įkėlimus pareiškėja nekėlė ir tuo savo reikalavimo negrindė. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda pagal 2018 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. V-7 buvo skirta tik už 78 bylose padarytus pažeidimus, t. y. tik už trejus metus, nepaisant to, kad 2017 m. gruodžio 22 d. Patikrinimo akte nurodytas ir ankstesnis laikotarpis.

59.       Pareiškėja argumentų, kad jos tarnybinės veiklos patikrinimas buvo pradėtas neteisėtai, pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodžiusi ir tuo aspektu neginčijo tarnybinės veiklos patikrinimo teisėtumo, todėl darytina išvada, kad apeliaciniame skunde ji nurodo naują aplinkybę, kuri neturi būti vertinama. Atsakovo teigimu, atsiliepime pirmosios instancijos teismui jis išsamiai pagrindė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog ji nežinojo, per kiek laiko reikia įkelti nuasmenintus procesinius sprendimus į LITEKO ir nebuvo supažindinta su teisės aktais, reglamentuojančiais minėtą terminą, todėl šių argumentų nekartoja.

60.       Tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta atsižvelgiant į nuobaudos skyrimo metu galiojusią apeliantei skirtą tarnybinę nuobaudą už du pažeidimus, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto pažeidimo trukmę, intensyvumą ir į tai, kad apeliantė neatkreipė dėmesio į 2017 m. sausio 16 d. (2017 m. sausio 18 d. patikslintame) patikrinimo akte Nr. BV-14 nurodytus pažeidimus ir 2017 metais tokius pažeidimus darė toliau. Visuma aplinkybių sudarė pagrindą Teismo pirmininkui skirti nuosekliai griežtesnę nuobaudą už anksčiau jai paskirtąją. Bylą nagrinėjant teisme apeliantė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių Teismo pirmininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. V-7 pagrįstumą.

61.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kito, 2018 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. P-9, neteisėtumo pareiškėja nurodo naujas aplinkybes dėl Metrologijos įstatymo netaikymo. Atsakovo įsitikinimu, šie argumentai neturėtų būti vertinami, o su kitais (teismas nepagrįstai rėmėsi vaizdo kameros įrašais, nesiaiškino, kiek laiko apeliantė ruošėsi darbui kitur, dirbo kitoje vietoje, studijavo literatūrą bibliotekoje) nesutinka.

62.       Pareiškėjos teigimu, neatėjimas į darbą laiku, išėjimas iš darbo ne laiku galėjo būti vertinamas kaip baigtinis pažeidimas ir turėjo būti taikomas vieno mėnesio terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Tačiau šis klausimas dėl tarnybinio pažeidimo pagal veiklos pobūdį – tęstinio ar baigtinio, nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinėje instancijoje neturi būti vertinama naujai pareiškėjos nurodyta aplinkybė.

63.       Pareiškėja nesutikdama su teismo išvadomis dėl 2018 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. P-9, pakartoja skunde išdėstytus argumentus, kurie bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pripažinti pagrįstais. Tarnybinio patikrinimo metu buvo tiriamas tik pareiškėjos atėjimas į darbą ir išėjimas bei pietų metas, bet nevertinamas išėjimas kitokiu darbo metu.

64.       Pareiškėja, nesutikdama su teismo sprendimo išvadomis dėl jos tarnybinės veiklos už 2017 metus įvertinimo bei Teismo pirmininko 2018 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P-11, apeliaciniame skunde nenurodo jokių pagrįstų aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai.

65.       Akcentuodama tik savo tiesioginių funkcijų atlikimo per 2017 metus įvertinimą, pareiškėja ignoruoja gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimą, kvalifikacijos vertinimą, bendrai taikomą karjeros valstybės tarnautojų, kuriems apeliantė buvo priskirta, veiklai.

66.       Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad buvo suvaržytos jos procesinės teisės ir neobjektyviai išnagrinėta byla. Byla nagrinėjama nuo 2018 metų kovo mėnesio, 2018 m. rugpjūčio 2 d. bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir 2019 m. sausio 4 d. atnaujintas, 2019 m. vasario 26 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas apeliantės atstovui negalėjus dalyvauti bylos nagrinėjime, 2019 m. balandžio 5 d. teismo posėdis buvo atidėtas apeliantei nušalinus savo atstovą, 2019 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl rugsėjo 11 d. pateikto apeliantės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos ligos. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 21 d. pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį dėl jos ligos, tačiau pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino ir 2019 m. lapkričio 22 d. posėdyje bylą išnagrinėjo apeliantei nedalyvaujant. Minėtos aplinkybės verčia daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantė nebuvo suinteresuota ginčo išnagrinėjimu, reikšdama nušalinimą savo atstovui, kuris realiai nebuvo nušalintas (tą patvirtina, kad tas pats atstovas pareiškėjai atstovavo teikiant apeliacinį skundą). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nes pateiktas medicininis dokumentas nepatvirtino apeliantei fiziškai negalėjus dalyvauti būtent 2019 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje. Be to, apeliantė savo teises galėjo įgyvendinti ir per savo atstovą, kuris realiai nebuvo nušalintas ir galėjo atstovauti pareiškėjai teismo posėdyje, nes teismas nebuvo pripažinęs apeliantės dalyvavimo būtinu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

67.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. V-7, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2018 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. P-9, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, bei Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2018 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. P-11, kuriuo ji atleista iš teisėjo padėjėjo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

68.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

69.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

70.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, jis iš esmės grindžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pacitavimu, 2018 m. vasario 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. BV-99 bei 2018 m. kovo 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. BV-134 nustatytų aplinkybių bei atsakovo atsiliepimo motyvų atkartojimu. Taigi pirmosios instancijos teismas jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011 ir kt.).

71.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).

72.       (duomenys neskelbtini) skunduose išdėstyti argumentai, susiję su anksčiau nurodytų atsakovo priimtų įsakymų neteisėtumu ir nepagrįstumu, tačiau teismas visiškai į juos nesigilino, pasirinkdamas pritarimą atsakovo pozicijai. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai netyrė ir nevertino pareiškėjos skunduose pateiktų argumentų bei nemotyvuoja, kodėl vienareikšmiškai pripažįsta ir priima atsakovo dokumentuose pateiktą poziciją bei ar iš tikrųjų atsakovo veiksmai nagrinėjamu atveju yra teisėti ir atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas sprendime nesivargino atsakyti nė į vieną esminį pareiškėjos skundo argumentą (pavyzdžiui, dėl tęstinių tarnybinių nusižengimų, dėl tarnybinės atsakomybės taikymo termino, dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos šališkumo ir pan.), kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl atsakovo priimtų įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo.

73.       Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

74.       Vertinant bylos duomenis įrodymų teorijos suformuluotų kriterijų kontekste yra pakankamas pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, nepašalino prieštaravimų (neaišku kaip vertintas pareiškėjos skunde nurodytas ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. BV-134 konstatuotas teisėjos B. V. patvirtinimas, jog pareiškėja apie dvi savaites yra derinusi su ja ankstesnį išėjimą į pietų pertrauką ar vėlesnį grįžimą po pietų pertraukos, nurodydama, kad vyskta į sveikatos priežiūros įstaigą, taip pat 2018 m. sausio-vasario mėnesiais yra derinusi (ne daugiau kaip 10 kartų) ankstesnį išėjimą iš darbo, netirta, ar šie atvejai taip pat buvo įtraukti į neišdirbto nustatyto darbo valandų skaičių ir pan.). Pažymėtina, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos skunde kelto įrodymų leistinumo (kamerų Nr. 4 ir Nr. 5 vaizdo įrašų) klausimo.         

75.       Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant tokio pobūdžio administracines bylas reikėtų būti daug atidesniam. Byloje nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjos vidutinį darbo užmokestį, informacija apie išmokėtą dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, apie gautas kitas su darbo santykiais susijusias pajamas.

76.       Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu nėra priimamas galutinis sprendimas byloje, t. y. byla nėra išsprendžiama kurios nors proceso šalies naudai, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 40 str. 1 d.).

77.       Atsižvelgdama į tai, kas buvo nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neįvertino esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 86 straipsnis bei priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.