Civilinė byla Nr. 2S-1680-657/2014
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04273-2014-3
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
121.14.; 122.2.; 122.3.; 122.4.; 128.11.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7840-752/2014, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės S. V. veiksmų, suinteresuotasis asmuo Kauno miesto savivaldybė. Teismas,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas R. Z. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė vykdomąją bylą nutraukti kaip nepagrįstą (b.l. 3). Nurodė, kad 2014-02-24 VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2014-02-19 raštu Nr. (10.3.)S-22346 buvo informuotas, kad iš jo gaunamos 133,07 Lt netekto darbingumo pensijos nuo 2014-03-01 bus vykdomi išskaitymai pagal antstolės S. V. 2014-02-14 patvarkymą Nr. S-11062980. Pareiškėjo manymu, vykdymo išlaidos dirbtinai sukurtos Kauno miesto savivaldybei ir antstolei sutarus jį apvogti, imitavus turto vertintojų negalėjimą patekti į butą (duomenys neskelbtini), tikslu jį apžiūrėti. Pareiškėjas nurodo, kad yra 50 procentų nedarbingas, netekto darbingumo pensija jo vienintelės pajamos, kartu su vaiko motina augina ir išlaiko (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką, yra socialiai remtinas. Be to, 2012-06-25 sprendimu bei 2013-06-26 vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr. 2-145-451/2012 jis įpareigotas leisti ieškovui ir jo samdytiems turto vertintojams įeiti į jam išnuomotas gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir jas apžiūrėti. Teismas niekaip nėra įpareigojęs pareiškėjo asmeniškai dalyvauti leidžiant ieškovui įeiti į jam išnuomotas gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas nurodė, kad laiptinės durys yra bendros septyniems butams, laiptinė jam nėra išnuomota, o išnuomotas 20,86 kv.m kambarys, į kurį teismas įpareigojo leisti įeiti, o taip pat pagalbinės patalpos, į kurias leisti įeiti teismas neįpareigojo, tačiau jis nuo 2012-11-07 buvo sudaręs sąlygas ir leido ieškovui į jas įeiti, pakabindamas bendroje laiptinėje ant buto Nr. 3 durų raktą nuo šio buto. Todėl mano, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo 2012-11-07 jis visą tą laiką vykdė teismo įpareigojimą leisti ieškovui įeiti į jam išnuomotas gyvenamąsias patalpas ir jas apžiūrėti.
Antstolė 2014-03-04 patvarkymu jai pateikto pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (b.l. 4-7).
Suinteresuotasis asmuo Kauno miesto savivaldybė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 22-23). Nurodė, kad skolininkas R. Z. nepateikė jokių įrodymų, kad gera valia įvykdė antstolei pateiktą vykdyti Kauno apylinkės teismo 2013-06-26 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-145-451/2012 dėl priverstinio Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-25 sprendimo vykdymo, taip pat nepateikė įrodymų, kad gera valia atlygino šio sprendimo priverstinio vykdymo išlaidas. Tokių įrodymų nėra ir vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/0136
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino (b.l. 26-30). Teismas nustatė, kad raginimas įvykdyti sprendimą buvo paskelbtas viešai. Iš 2013-10-23 akto Nr. B-11019374 nustatyta, kad sprendimas neįvykdytas, R. Z. nerastas. 2013-11-27 Kauno apylinkės teismo nutartimi R. Z. skirta 1050,00 Lt bauda už teismo sprendimo neįvykdymą, taip pat tenkintas antstolės prašymas – leista įeiti ir apžiūrėti patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), jei R. Z. per 10 dienų neįvykdys teismo sprendimo. 2014-02-04 priimtas patvarkymas Nr. S-11062082 dėl policijos pareigūnų dalyvavimo, vykdant teismo sprendimą. Iš 2014-02-11 akto Nr. S-11062999 teismas nustatė, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas priverstinai, todėl sprendė, kad 2014-02-14 pagrįstai paskaičiuotos vykdymo išlaidos ir priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-11062981. Teismas pažymėjo, kad 629 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant vykdomoji byla gali būti nutraukiama, tačiau pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro nei vieno 629 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo vykdomosios bylos nutraukimui. Be to, teismo nuomone, bylos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas R. Z. vengė geruoju įvykdyti įsiteisėjusį Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-25 sprendimą, paties pareiškėjo veiksmai sąlygojo būtinybę imtis priverstinio vykdymo veiksmų, kurių atlikimas lėmė vykdymo išlaidų susidarymą, o kartu ir neigiamų turtinių pasekmių kilimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį (b.l. 37-38). Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovas 2013-06-26 vykdomąjį raštą gavo praėjus 7 mėnesiams 21 dienai nuo 2012-06-25 nutarties įsiteisėjimo. Visą tą laikotarpį niekada ir jokiu būdu ieškovė nėra apelianto informavusi apie pageidavimą įeiti į jam išnuomotas patalpas. Apeliantas vykdė teismo įpareigojimą įleisti ieškovą su turto vertintojais į apeliantui išnuomotas patalpas, palikdamas raktą nuo patalpų. Aplinkybė, kad nuomojamos patalpos buvo atrakintos šiuo raktu, yra konstatuota pačios antstolės 2014-02-11 akte apie teismo sprendimo įvykdymą. Bauda R. Z. buvo paskirta nepagrįstai. Ieškovė pati tiek laiko nesinaudojo jai suteikta galimybe patekti į patalpas, sąmoningai siekdama didinti žalą apeliantui. Be to, tokiais veiksmai nebuvo atsižvelgta į apelianto mažamečio sūnaus teises ir interesus.
Atsiliepimais į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis ir suinteresuotasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 45-47). Nurodė, kad apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai yra neatitinkantys tikrovės, subjektyvūs ir nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą nutartį.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi, vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirmas skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
Byloje nustatyta, kad antstolė S. V. vykdo išieškojimą pagal 2013-06-26 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-145-451/2012. 2013-07-25 priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei Raginimas įvykdyti sprendimą. Iš 2013-07-25 akto nustatyta, kad R. Z. gyvenamosios vietos adresu nerastas, jam paliktas kvietimas atvykti į antstolės kontorą. Paštu siųsti dokumentai R. Z. grįžo neįteikti. Raginimas įvykdyti sprendimą 2013-08-08 buvo paskelbtas viešai. 2013-09-12 priimtas patvarkymas dėl gyvenamųjų patalpų apžiūrėjimo. Iš 2013-09-16 ir 2013-10-01 aktų matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) durų niekas neatidarė. 2013-10-18 patvarkymas dėl galimybės apžiūrėti gyvenamąsias patalpas 2013-10-23 10 val. R. Z. buvo perskaitytas teisme, kadangi priimti dokumentus jis atsisakė (2013-10-21 aktas). Iš 2013-10-23 akto Nr. B-11019374 nustatyta, kad sprendimas neįvykdytas, R. Z. nerastas. Kauno apylinkės teismo 2013-11-27 nutartimi R. Z. skirta 1.050,00 Lt bauda už teismo sprendimo neįvykdymą, taip pat tenkintas antstolės prašymas – leista įeiti ir apžiūrėti patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), jei R. Z. per 10 dienų neįvykdys teismo sprendimo. 2014-01-03 nutartimi teismo nutartis R. Z. laikyta įteikta 2013-12-23. 2014-02-04 priimtas Patvarkymas Nr. S-11062082 dėl policijos pareigūnų dalyvavimo vykdant teismo sprendimą. Iš 2014-02-11 akto Nr. S-11062999 nustatyta, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas priverstinai. 2014-02-14 paskaičiuotos vykdymo išlaidos ir priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-11062981. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-11062980 išsiųstas R. Z. ir VSDFV 2 skyriui.
Apeliantas pateikdamas antstolei skundą prašė nutraukti vykdomąją bylą, motyvuodamas tuo, kad jam nepateikta visa informacija apie išskaitymų priežastis, kad jis yra neįgalus, socialiai remtinas, gyvena iš netekto darbingumo pensijos, su vaiko motina augina ir išlaiko (duomenys neskelbtini). gimusį vaiką. Antstolė ir pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino.
Apelianto nuomone, išieškotoja ir antstolė niekada nereiškė noro įeiti į patalpas, o atsakovas sudarė visas galimybes jas apžiūrėti. Priverstinai vykdant teismo nutartį ieškovė siekė padaryti kuo didesnę žalą atsakovui.
Nustatyta, kad antstolė, siekdama tinkamai įvykdyti jai pateiktą vykdomąjį dokumentą nustatyta tvarka išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą gražiuoju, tačiau apeliantas to nepadarė, vilkino vykdymo procesą. Atskirajame skunde apeliantas neigia, kad jis trukdė antstolei atlikti vykdymo veiksmus. Nurodė, kad jis neatsisakė įsileisti turto vertintojų, tačiau nepavyko su Kauno miesto savivaldybe suderinti gyvenamųjų patalpų apžiūros laiko. Nuo 2013-06-26 antstolės patvarkymo, kuriuo skolininkas įpareigotas sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) iki priverstinio įpareigojimo įvykdymo 2014-02-11 praėjo daugiau kaip 7 mėnesiai. Skolininko teiginiai, kad jis negalėjo įleisti ekspertų, nes nesuderino laiko, nėra pateisinama priežastis nevykdyti teisėtų antstolės įpareigojimų ir vilkinti vykdomosios bylos vykdymą neprotingai ilgą laiką. Pažymėtina, kad apeliantas prieštarauja pats sau, vienu metu teigdamas, kad jis negalėjo suderinti konkretus turto apžiūros laikas ir tuo pačiu, teigia, kad jis tuo metu (2013-09-16, 2013-10-01, 2013-10-23 negalėjo įsileisti turto vertintojų, nes sirgo.
Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad priskaičiuodama vykdymo išlaidas antstolė siekia pelnytis ne tik iš apelianto, bet ir iš mažamečio vaiko. Šiuos apelianto teiginius, teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes byloje nėra nustatyta jokių išimčių pagal CPK 610 straipsnio 2 dalį ir Sprendimų vykdymo instrukcijos II skirsnį, dėl kurių apeliantas galėtų būti atleistas nuo vykdymo išlaidų mokėjimo.
Pareiškime antstoliui pareiškėjas R. Z. prašė nutraukti vykdomąją bylą, motyvuodamas tuo, kad jam nepateikta visa informacija apie išskaitymų priežastis, kad jis yra neįgalus, socialiai remtinas, gyvena iš netekto darbingumo pensijos, su vaiko motina augina ir išlaiko (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 629 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant vykdomoji byla gali būti nutraukiama, ir nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro nei vieno 629 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo vykdomosios bylos nutraukimui. Be to, teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas R. Z. vengė geruoju įvykdyti įsiteisėjusį Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-25 sprendimą, paties pareiškėjo veiksmai sąlygojo būtinybę imtis priverstinio vykdymo veiksmų, kurių atlikimas lėmė vykdymo išlaidų susidarymą, o kartu ir neigiamų turtinių pasekmių kilimą. Apeliacinės instancijos teismas šiai išvadai pritaria.
Apelianto argumentai dėl to, kad D. P. kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-145-451/2012, dėl mažamečio teisių pažeidimo nevertintini, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, nes tai nėra šios bylos (pareiškėjo prašymo nutraukti vykdomąją bylą) nagrinėjimo dalykas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ar naikinti jį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Žibutė Budžienė