Civilinė byla Nr. 2-1191-460/2017

                                                                                                       (Proceso Nr. 2-57-3-00286-2016-2)                                                      

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                     

                                                                                                       3.4.4.6; 2.6.2.2; 3.2.3.8. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, Ievai Mockutei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ atstovui advokatui Vytautui Šenavičiui,

atsakovės akcinės bendrovės Šiaulių banko atsakovei advokatei Gintarei Vitkevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl laidavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kretingalės mėsa“,

ir pagal pareiškėjos akcinės bendrovės Šiaulių banko prašymą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi atsakovei UAB „Agrovet“ iškelta restruktūrizavimo byla, įmonės restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ įmonės kreditoriams nustatytas 45 dienų terminas pareikšti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos.

1.1. RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo administratorė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo. Administratorė pateikė sąrašą finansinių reikalavimų, dėl kurių tvirtinimo neprieštarauja, o dėl jos ginčijamų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo prašė spręsti teismo posėdyje. Ginčijamų reikalavimų sąraše administratorė įrašė ir AB Šiaulių banko pareikštą 2 281 508,84 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

1.2. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui atsakovė RUAB „Agrovet“ pateikė prieštaravimą dėl AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo, prašydama jo netvirtinti. Kaip prieštaravimo pagrindą atsakovė nurodė aplinkybę, kad ginčijamas banko finansinis reikalavimas kildinamas iš laidavimo teisinių santykių, teigdama, jog laidavimo dokumentas savaime nėra vykdomasis dokumentas, todėl bankas turėtų kreiptis į teismą dėl atitinkamų sumų priteisimo iš laiduotojo. Atsakovės nuomone, atsakovės sudaryti laidavimo sandoriai prieštarauja šio juridinio asmens veiklos tikslams, kadangi laidavimo sandoriai bendrovei nebuvo naudingi, nebuvo ekonominio intereso tokius sandorius sudaryti. Paaiškino, kad susiklosčius sudėtingoms ekonominėms sąlygoms, bankas vienašališkai primetė atsakovei jos įsipareigojimus pagal neatlygintiną laidavimą. Atsakovė akcentavo aplinkybę,  kad šiuo metu kitoje atskiroje byloje sprendžiamas ginčas dėl laidavimo sandorių teisėtumo ir jų galiojimo. Nurodė, kad ginčijamo banko finansinio reikalavimo patvirtinimas turės neigiamos įtakos atsakovės restruktūrizavimo procesui.

1.3. Pareiškėja AB Šiaulių bankas prašė patvirtinti 2 281 508,84 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje. Nurodė, kad finansinį reikalavimą atsakovei RUAB „Agrovet“ pareiškė kaip subjektui, laidavusiam AB Šiaulių bankui už tinkamą pagrindinės skolininkės UAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimų vykdymą. Pažymėjo, kad laidavimo sutartys yra galiojančios. Pareiškėja akcentavo, kad UAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo byloje administratorius sutiko ir neginčijo AB Šiaulių banko kreditorinio reikalavimo, už kurio tinkamą vykdymą yra bankui laidavusi UAB „Agrovet“ ir kurio (laidavimo) pagrindu AB Šiaulių bankas reiškia reikalavimus šioje byloje, pagrįstumo. Pareiškėja restruktūrizavimo administratorės veikimą, kuomet finansinis reikalavimas ginčijamas nenurodant pagrindo, prašė pripažinti piktnaudžiavimu teise.

2. 2016 m. gruodžio 8 d. ieškovė pateikė ieškinį Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-42-943/2017 sujungė Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-461-357/2017 ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. B2-512-459/2017 dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje. 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas nutarė atjungti nuo civilinės bylos Nr. B2-512-459/2017 Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-42- 943/2017 prijungtą civilinę bylą Nr. e2-461-357/2017 ir šią bylos dalį sujungti į vieną su civiline byla Nr. 2-1191-460/2017. Vėliau ieškovė ieškinį patikslino, juo prašo: 1) pripažinti negaliojančia UAB „Agrovet“ ir AB „Šiaulių banko sudarytą 2011 m. birželio 14 d. laidavimo sutartį Nr. EIF-2011-429-05; 2) pripažinti negaliojančia UAB „Agrovet“ ir AB Šiaulių banko sudarytą 2012 m. kovo 13 d. laidavimo sutartį; 3) atsakovei AB Šiaulių bankui nepateikus išreikalautinų dokumentų per 5 darbo dienas nuo šio patikslinto ieškinio gavimo dienos, skirti atsakovei AB Šiaulių bankui baudą; 4) priteisti iš atsakovės AB Šiaulių banko bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Ieškovė RUAB „Agrovet“ nurodo, jog 2011 m. birželio 14 d. ieškovės ir atsakovės sudaryta Laidavimo sutartis-1 ir 2012 m. kovo 13 d. sudaryta Laidavimo sutartis-2 turi būti pripažintos negaliojančiomis, nes jas ieškovė sudarė dėl banko ekonominio spaudimo bei buvo priversta sandorius sudaryti dėl susidėjusių aplinkybių jam labai nenaudingomis sąlygomis (CK 1.91 str. 1 d.).

2.2. Teigia, kad ieškovei nepasirašius banko reikalaujamų Laidavimo sutarčių, bankui nesuteikus kredito, būtų buvusi paralyžiuota UAB „Kretingalės mėsa“ veikla, sutrikdytas UAB „Kretingalės mėsa“ mokumas, o finansinės galimybės sumokėti įsiskolinimą UAB „Agrovet“ taptų iš esmės teorinėmis. Bankas, žinodamas, kad bendrovei stinga gyvybiškai veiklai vykdyti būtinų apyvartinių lėšų ir apie pasunkėjusią pagrindinio skolininko finansinę padėtį, panaudodamas turimus ekonominius galios svertus, pasiekė, kad ekonomiškai silpnesnė ir nuo banko veiksmų priklausanti šalis – ieškovė –  be jokio atlygio laiduotų už UAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimus bankui, sumažindama banko turimą skolinimo riziką ir padidindama galimo išieškojimo iš UAB „Kretingalės mėsa“ galimybes.

2.3. Mano, jog įspėdama apie skolos išieškojimą iš laiduotojo, dar net nepradėjus išieškojimo iš pagrindinio skolininko, atsakovė siekė padaryti tik dar didesnį spaudimą laiduotojui UAB „Agrovet“ (ieškovei), tuo labiau, kad ji (atsakovė) turi realią galimybę atgauti skolą iš pagrindinės skolininkės, kredito grąžinimo terminai dar net nėra pasibaigę (UAB „Kretingalės mėsa“ Kreditavimo sutartimi 1 suteikto kredito paskutinis grąžinimo terminas - 2017 m. kovo 13 d., Kreditavimo sutartimi 2 - 2018 m. birželio 14 d.).

2.4. Tikina, kad bankas, be jokio pagrindo reikalaudamas iš ieškovės Laidavimo sutarčių sudarymo, tikėtinai nukrypo nuo teisės aktų ir jų pagrindu parengtų banko vidaus tvarkų reikalavimų dėl laidavimo sutarčių sudarymo. Galbūt teisės aktų nuostatoms prieštaraujantys banko veiksmai papildomai atskleidžia ieškovei taikyto ekonominio spaudimo sudarant Laidavimo sutartis faktą.

2.5. Atkreipia dėmesį, jog Laidavimo sutarčių sudarymas taip pat prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl abi Laidavimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis vadovaujantis CK 1.81 str. Pažymi, jog banko turėti ketinimai ir atlikti veiksmai priverčiant ekonomiškai silpnesnį ir nuo banko veiksmų priklausomą ieškovę sudaryti Laidavimo sutartis akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Reikalaudama sudaryti Laidavimo sutartis, bankas: siekė, jog ieškovė; kaip laiduotoja, prisiimtų visiškai neadekvačią sau riziką be jokio papildomo atlygio (ar kitokios galimos naudos mainais už prisiimtus įsipareigojimus).

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė AB Šiaulių bankas prašė ieškinio netenkinti.

3.1. Nurodė, jog pati ieškovė dar ieškinyje patvirtino, kad turėjo ekonomini suinteresuotumą dėl to, kad UAB „Kretingalės mėsa“ gautų kreditą, nes UAB „Kretingalės mėsa“ buvo pagrindinė ieškovės skolininkė. UAB „Kretingalės mėsa“ negavus kredito, ji būtų privesta prie nemokumo ir ieškovės skolos atgavimo galimybės būtų tapusios tik teorinėmis.

3.2. Teigia, jog pagrindinės ieškovės pajamos yra buvo gaunamos iš UAB „Kretingalės mėsa“.

3.3. Pažymi, jog UAB „Kretingalės mėsa“ galėjo kredito neimti arba kreiptis į kitą komercinį banką ir kreditą gauti ten, kur sąlygos būtų priimtinesnės.

3.4. Ieškovė sandorių neginčijo penkerius metus nuo jų sudarymo, o ieškinius pateikė tik kai iškėlus restruktūrizavimo bylą AB Šiaulių bankas pareiškė kreditinį reikalavimą. Ieškinių pateikimo faktu naudojosi kaip argumentu ginčydami AB Šiaulių banko kreditinį reikalavimą, tai rodo ieškovės nesąžiningumą ir siekį išvengti įsipareigojimų vykdymo, o ne tikslą apginti pažeidžiamas teises.

4. Trečiasis asmuo su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti.

4.1. Visiškai palaiko patikslintame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Teigia, kad trečiajam asmeniui UAB „Kretingalės mėsa" sudarant su banku Kredito sutartis, bankas tyčia nesąžiningai pasinaudojo nuo jo priklausančia sudėtinga UAB „Kretingalės mėsa“ ir ieškovės situacija. Bankas pareikalavo sudaryti Laidavimo sutartis su ieškove – priešingu atveju kreditai trečiajam asmeniui UAB „Kretingalės mėsa“ nebūtų suteikti.

4.2. Banko ketinimai taikant ekonominį spaudimą Ieškovei sudaryti Laidavimo sutartis buvo nesąžiningi ir prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei. Todėl abi Laidavimo sutartys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 str. 1 d. bei 1.81 str., privalo būti pripažintos negaliojančiomis.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, netvirtinti pareiškėjos kreditinio reikalavimo. Be to, prašė sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės teismo nutartis dėl UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti, patvirtinti  jos kreditinį reikalavimą.

Ieškinys dėl laidavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais atmestinas.

Bylos dalis dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo nutrauktina.

7. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi UAB „Agrovet“ iškelta restruktūrizavimo byla, įmonės restruktūrizavimo administratore paskirta UAB Klaipėdos administratorių biuras, įmonės kreditoriams nustatytas 45 dienų terminas pareikšti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos. AB Šiaulių bankas kreipėsi į RUAB „Agrovet“ administratorę su 2 281 508,84 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, kildinamu iš laidavimo teisinių santykių. UAB „Kretingalės mėsa“ 2011 m. birželio 14 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. EIF-2011-429-05, kurios pagrindu AB Šiaulių bankas suteikė 2 274 956,14 Eur kreditą. Prievolės pagal kreditavimo sutartį įvykdymas užtikrintas UAB „Agrovet“ neterminuotu laidavimu pagal 2011 m. birželio 14 d. laidavimo sutartį Nr. EIF-2011-429-05-5. UAB „Kretingalės mėsa“ 2012 m. kovo 13 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. EIF-2012-625-05, kurios pagrindu bankas suteikė 651 645,04 Eur kreditą. Prievolės pagal kreditavimo sutartį įvykdymas užtikrintas UAB „Agrovet“ neterminuotu laidavimu pagal 2012 m. kovo 13 d. laidavimo sutartį. UAB „Kretingalės mėsa“ įsiskolinimas AB Šiaulių bankui pagal kreditavimo sutartis sudaro 2 281 508,84 Eur. Tokio dydžio finansinį reikalavimą AB Šiaulių bankas prašo patvirtinti laiduotojos RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje.

8. Atsakovė RUAB „Agrovet“ prieštaravimą dėl AB Šiaulių banko  finansinio reikalavimo grindė keliomis argumentų grupėmis: laidavimo dokumentas pats savaime nėra vykdomasis dokumentas, todėl bankas turėtų kreiptis į teismą dėl atitinkamų sumų priteisimo; laidavimo sutartis prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams; šiuo metu atskiroje byloje sprendžiamas laidavimo sandorių teisėtumo ir galiojimo klausimas.

Dėl bylos sustabdymo

9. Bylos nagrinėjimo metu buvo išreikštas reikalavimas dėl bylos sustabdymo, kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria nutraukta RUAB ,,Agrovet“ restruktūrizavimo byla. Pažymėtina, jog CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017). Šiuo atveju teismas mano, kad ieškovės nurodomoje byloje sprendžiamas kitas – restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas, šioje byloje kaip pagrindinis sprendžiamas laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis klausimas. Kitas – kreditinio reikalavimo tvirtinimo klausimas tiesiogiai priklauso nuo sandorių (ne)teisėtumo išnagrinėjimo. Šios aplinkybės nėra kliūtis nagrinėjamoje byloje teismui spręsti ginčijamų laidavimo sandorių pripažinimo negaliojančia klausimą, taip pat spręsti dėl kreditinio reikalavimo (ne)pagrįstumo. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą.

Dėl laidavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais

10. CK 1.91 straipsnio 1dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Šio straipsnio 4dalyje realiu grasinimu yra laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį.

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos dujos“ v. AB ,,Lietuvos energija“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Novatoriška statyba“ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-574/2006; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Danijos Danske bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011).
Tam, kad ginčijamas kreditavimo sutarties pakeitimas būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, reikia byloje nustatyti šias aplinkybes: 1) ieškovui buvo grasinama; 2) grasinimas buvo realus; 3) sutarties pakeitimą jis sudarė dėl grasinimo. Realaus grasinimo samprata apibrėžta CK 1.91 straipsnio 4 dalyje. Pagal ją „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012).

12. Teismas, svarstydamas klausimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, mano, jog pirmiausiai turėtų būti išanalizuota kredito gavėjos – trečiojo asmens UAB „Kretingalės mėsa“ bei laiduotojos – ieškovės UAB ,,Agrovet“ faktinė situacija kredito gavimo suinteresuotumo kontekste. Akcentuotina, kad ieškovė pirminiame ieškinyje patvirtino, kad turėjo ekonominį suinteresuotumą dėl to, kad UAB „Kretingalės mėsa“ gautų kreditą, nes UAB „Kretingalės mėsa“ buvo pagrindinė ieškovės skolininkė, UAB „Kretingalės mėsa“ negavus kredito, UAB „Kretingalės mėsa“ būtų privesta prie nemokumo ir ieškovės skolos atgavimo galimybės iš UAB „Kretingalės mėsa“ būtų tapusios tik teorinėmis. Be to, ieškovė nurodė, kad pagrindinės ieškovės pajamos yra gaunamos iš įmonės UAB „Kretingalės mėsa“ (kredito gavėjos ir trečiojo asmens) (t. 3, b. l. 1–6). Byloje pateikta UAB „Kretingalės mėsa“ kredito, už kuriuos laidavo ieškovė, panaudojimo suvestinė, parengta remiantis UAB „Kretingalės mėsa“ pateiktų mokėjimo nurodymų duomenimis ir UAB „Kretingalės mėsa“ pateiktų sąskaitų faktūrų duomenimis (gautais pagal Kreditavimo sutarčių 3.3.3 p. nustatytą tvarką) (t. 3, b. l. 95–99). Kaip matyti iš suvestinių, duomenų didžioji dalis įmonei UAB „Kretingalės mėsa“ suteiktų kredito lėšų atiteko būtent ieškovei. Taigi, atsakovė teisi, kad ieškovei laidavus ir UAB „Kretingalės mėsa“ gavus kreditus, ieškovė faktiškai ne tik buvo netiesioginė suteikto kredito gavėja, bet pasirašydama laidavimo sutartis pasiekė savo nurodomą tikslą t. y. užsitikrino įmonės UAB „Kretingalės mėsa“ atsiskaitymą su UAB ,,Agrovet“.

13. Vadovaujantis CK 6.70 straipsnio 1 dalimi, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Įstatyme pateiktas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, todėl šalys laisvos nusistatyti imperatyviosioms įstatymų normoms neprieštaraujančius prievolių užtikrinimo būdus. Civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, ar jiems sudaryti konkrečią sutartį ir kokiomis sąlygomis (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas (CK 6.76 straipsnis), tad laiduotojas, turi įvertinti savo atsakomybės riziką. Svarbu ir tai, kad laidavimas kaip įkeitimas, hipoteka ar garantija yra įprasta finansinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė bankinėje veikloje. Šia priemone užtikrinama speciali mokėjimo sistemų ir finansinių rinkų apsauga. Lietuvos banko valdybos 2005-07-28 nutarimu Nr. 114 patvirtinti minimalūs paskolų vertinimo reikalavimai. Pagal šio nutarimo 12 punktą „užtikrinimo priemonė – nekilnojamojo daikto hipoteka, kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas, laidavimas, garantija, kiti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai”.

14. Byloje nenustatyta, kad atsakovės pasiūlymas dėl laidavimo sutarčių sudarymo buvo daromas įstatymo draudžiamais veiksmais, t. y. ieškovei padarius neteisėtą poveikį, kuris lėmė, kad ji prieš savo valią ir sau nenaudingomis sąlygomis sudarė laidavimo sutartis. Grasinimo padarinių realumas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos šiuo atveju privalėjo pateikti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų ji nepateikė. Pažymėtina, kad teisėti iš laidavimo sutarčių kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai negali būti pripažįstami ekonominiu spaudimu ar grasinimu. Ieškovės argumentai, kad jai atsisakius pasirašyti ginčo laidavimo sutartis atsakovė grasino nepasirašyti Kreditavimo sutarčių su UAB „Kretingalės mėsa“, ir būtų lėmę bendrovės veiklos nutraukimą ir pažeidę ieškovės bei kitų kreditorių interesus, atmestini, kadangi kreditavimo santykiai savo esme visada yra siejami su tam tikra ne tik kredito davėjo, kuris vertina kliento finansines galimybes, bet ir kredito gavėjo, ir asmenų, kurie imasi užtikrinti kredito grąžinimą (laidavimas, garantija, hipoteka ir t. t.) rizika. Sutiktina su atsakove, jog ieškovės akcininkai vienbalsiai priėmė sprendimą sudaryti laidavimo sutartis. Priimdami sprendimą akcininkai neabejotinai turėjo ir galėjo įvertinti ieškovės finansines galimybes, rizikas ir sandorio reikalingumą įmonei. UAB „Agrovet“ yra seniai veikianti įmonė, tiek akcininkai tiek direktorius neabejotinai turi didelę verslo patirtį, iki šių sandorių sudarymo ne vieną kartą kreipėsi į bankus dėl kreditų gavimo, galbūt buvo sudarę laidavimo sutarčių ir su kitais bankais, o kilus neaiškumams prieš priimant sprendimus turėjo galimybes konsultuotis su teisininkais. AB Šiaulių bankas nėra vienintelis komercinis bankas teikiantis kreditus, komercinių bankų rinka yra konkurencinga ir klientai turi galimybę rinktis. Ieškovės laidavimas buvo viena iš kredito suteikimo sąlygų, įrašytų kredito sutartyse. Jei ieškovei netiko banko pasiūlytos sąlygos, galėjo kreiptis į kitą komercinį banką ir kreditą gauti priimtinesnėmis sąlygomis.

15. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė sandorių neginčijo penkerius metus nuo jų sudarymo, t. y. ieškovė daugiau kaip penkerius metus nenustatė (nenumatė) nė vieno požymio, liudijančio apie jai darytą ekonominį spaudimą ar grasinimą. Pabrėžtina, kad ieškovė ieškinį pateikė tik kai iškėlus restruktūrizavimo bylą AB Šiaulių bankas pareiškė kreditinį reikalavimą. Taigi trečiasis asmuo ir ieškovė naudojosi(asi) iš atsakovės gautais kreditais, siekė jų pagalba gauti (gavo) pelną, o nepasitenkinimą dėl atsakovės ekonominio spaudimo sudarant laidavimo sutartis pareiškė tik pareikalavus jas vykdyti. Taigi, sandorių sudarymo metu ieškovės sutikimas laiduoti atitiko jos siektinus tikslus.

16. Laiduotojai, laiduodami už kredito gavėjo prievoles, nelaikytini finansinių paslaugų gavėjais (nėra finansų įstaigos klientai arba tarpusavyje susijusi klientų grupė), todėl šiuo atveju netaikytinas Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnyje numatytas reikalavimas finansų įstaigai prieš sudarant sutartį įvertinti kliento galimybes vykdyti finansinius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2014). Dėl to nepagrįsti ieškovės argumentai, kad ieškovei teko prisiimti akivaizdžiai per didelius įsipareigojimus, bankas visiškai neatsižvelgė į laiduotojos (Ieškovės) pajamas ir turtą, neįvertino laiduotojai (ieškovei) tenkančios rizikos ir naudos santykio, o taip pat laiduotojos (ieškovės) turto ir įsipareigojimų santykio.

17. Taikant sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl susidėjusių sunkių aplinkybių pagrindą santykiuose su verslo subjektais, reikia atsižvelgti į verslo riziką. Sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu galima tik esant šioms sąlygoms: 1) susidėjus nepriklausomoms nuo kitos sandorio šalies aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį aiškiai nenaudingomis sąlygomis; 2) kitai sandorio šaliai žinant apie šias aplinkybes bei jomis pasinaudojant, primetant kitai sandorio šaliai savo valią Taigi negalima pripažinti negaliojančiu sandorį, remiantis sunkia ieškovų finansine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos dujos“ v. AB ,,Lietuvos energija“ ir kt.., bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. H. L., bylos Nr. 3K-3-609/2008; 2009 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ž. v. M. V., bylos Nr. 3K-3-86/2009). Šiuo atveju ieškovė, teigdama apie susidėjusias sunkias aplinkybes, tikina, kad bankui nesuteikus kredito, būtų buvusi iš esmės paralyžiuota UAB „Kretingalės mėsa" veikla, todėl trečiojo asmens UAB „Kretingalės mėsa" finansinės galimybės niekaip nebeleistų sumokėti įsiskolinimą ieškovei. Taigi ieškovė sandorio pripažinimą negaliojančiu grindžia sunkia finansine padėtimi, o tai, vadovaujantis anksčiau aptarta praktika, nėra tinkama sąlyga. Kaip jau minėta, ieškovė galėjo sutikti su ieškovės pasiūlymu arba jį atmesti. Pagal išdėstytus teismų praktikoje pripažintus kriterijus nagrinėjamoje byloje nenustatyta teisiškai reikšmingos faktų sudėties, kurios nesant ginčo sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

18. Teismas nenustatė pagrindo laidavimo sandorius pripažinti negaliojančiais ir ieškovės nurodomu CK 1.81 straipsnio pagrindu. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017). Sąžiningas ir teisingas asmuo vykdo teisinius reikalavimus ir netrukdo kitiems asmenims naudotis jų teisėmis. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, dėl kurių kitam asmeniui užkertamas kelias pasinaudoti jam priklausančiomis teisėmis, tai vertybiniu požiūriu yra netoleruotinas ir morališkai smerktinas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens finansinė situacija sandorių metu ir akcininkų priimti sprendimai dėl susidariusios situacijos sprendimo – gaunant papildomą finansavimą ar kt. negali būti vertinami kaip viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantys sandoriai. Kaip jau buvo minėta, ieškovės akcininkai, prieš sudarant laidavimo sutartis, priėmė sprendimą tokias sutartis sudaryti t. y. akcininkai, o ne atsakovė pasirinko susidariusios situacijos sprendimo būdą (kreiptis dėl kredito), Atsakovė, kaip kreditavimo paslaugų teikėja, tik pasiūlė kredito suteikimo sąlygas (atsakė į kreipimąsi dėl kredito suteikimo), kurias akcininkai vertino ir priėmė sprendimus imti kreditus pasiūlytomis sąlygomis. Ieškovė, verslo atstovė, siekianti pelno įmonė, sutiko su atsakovės keliamomis sąlygomis ir neieškojo kitų kredito galimybių bankinėje rinkoje. Spręstina, kad tokia situacija tuo metu atitiko ieškovės bei trečiojo asmens lūkesčius bei tikslus.

19. Dėl kitų ieškovės motyvų teismas nepasisako, jie neturi teisinės reikšmės teisingam šio klausimo išsprendimui.

20. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, mano, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Dėl kreditinio reikalavimo pagrįstumo

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi nutraukta RUAB ,,Agrovet“ restruktūrizavimo byla. Šiuo aspektu svarbu tai, kad teismas šiuo procesiniu sprendimu nusprendė, kad tolimesnis restruktūrizavimo procesas yra netikslingas ir negalimas, pažeidžiantis kreditorių bei įmonės teises ir jų interesus. Taigi, nutraukus restruktūrizavimo bylą, kreditinių reikalavimų tvirtinimas yra negalimas. Kita vertus, pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas 2017-07-07 civilinėje byloje Nr. 2-1190-407/2017 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį paliko nepakeistą, t. y. įsiteisėjo teismo procesinis sprendimas dėl RUAB ,,Agrovet“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Reiškia, kad įmonė UAB ,,Agrovet“ nebepatenka į Įmonių restruktūrizavimo įstatymo reglamentavimo sritį ir jokie restruktūrizavimo proceso klausimai (tarp jų dėl kreditinių reikalavimų tvirtinimo) negali būti sprendžiami. Dėl šių aplinkybių civilinė bylos dalis pagal pareiškėjos AB Šiaulių banko prašymą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 9 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškinys netenkintas, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei AB Šiaulių bankui už jai suteiktas advokato teisines paslaugas. Teismas pažymi, kad kompleksiškai vertinant išlaidų dydį, atsakovės prašoma priteisti 3 500 Eur išlaidų advokato pagalbai teisme apmokėti atlyginimo suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokestį. Atsakovės nurodytos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, būtinos. Esant tokiems įrodymams, atsakovės prašymas tenkintinas, atsakovei iš ieškovės priteistina 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis) (t. 3, b. l. 104; t. 4, b. l. 95–98).

Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl laidavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kretingalės mėsa“ atmesti.

Bylos dalį pagal pareiškėjos akcinės bendrovės Šiaulių banko prašymą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje nutraukti.

Atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ priteisti 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                    Aušra Maškevičienė