Baudžiamoji byla Nr. 2K – 252/2007 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.4.6.1., 2.1.12.2.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui D. Čaplikui,
gynėjui advokatui Č. Derameriui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nuosprendžio.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimu. Iš A. B. priteista Valstybinei ligonių kasai – 4886 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų, B. Č. – 5000 Lt neturtinės ir 175,61 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nuosprendžiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis pakeistas: A. B. nusikalstama veika iš BK 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 137 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas 56 parų areštas, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
nustatė:
A. B. Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 20 d., apie 20.30 val., Varėnos r., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu kumščiu sudavė į veidą J. S. ir jį pastūmė, dėl to nukentėjusysis griuvo ant betonuoto pėsčiųjų takelio, galva trenkdamasis į kietą pagrindą, – taip padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke bei skruoste, dešinio smilkinio srityje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus pakaušio kairėje pusėje, muštinę žaizdą pakaušio dešinėje, kaukolės skliauto lūžį, abiejų kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo dangalo dešinėje kaktinėje, kairėje pakaušinėje srityse, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu – taip nukentėjusiajam J. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to J. S. neteko darbingumo, jam reikia kito asmens priežiūros.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nuosprendžiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis pakeistas: A. B. nusikalstama veika iš BK 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 137 straipsnio 1 dalį motyvuojant tuo, kad A. B., smogdamas nukentėjusiajam kumščiu į veidą, nenumatė, kad šis nuo smūgio grius aukštielninkas, pakaušiu trenksis į šaligatvį ir sunkiai susižalos, tačiau būdamas atidesnis ir rūpestingesnis, tokius padarinius turėjo ir galėjo numatyti, t. y. padarė nusikalstamą veiką veikdamas ne netiesiogine tyčia, o neatsargiai; taip pat apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. teistumas išnykęs, jo padarytas nusikaltimas nesunkus, jis dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, todėl bausmės tikslai pasiekiami skiriant ne laisvės atėmimo, o arešto bausmę.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti B. Č. priteistą 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Nuteistojo nuomone, teismai, priimdami procesinius sprendimus, pažeidė BPK 28, 109, 110 straipsnių nuostatas, taip pat CK 250 straipsnį (turėtų būti CK 6.250 straipsnį).
Kasatorius skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu turėjo būti pripažinta ne J. S. duktė B. Č., bet pats J. S.; B. Č. galėjo atstovauti savo tėvo interesams. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad J. S. negalėjo dalyvauti ikiteisminiame tyrime bei teismuose, taip pat nėra jokio B. Č. atstovavimą J. S. interesams patvirtinančio dokumento. Jei buvo sprendžiama tik dėl B. Č. padarytos neturtinės žalos atlyginimo, turėjo būti, anot kasatoriaus, vadovaujantis BPK 117 straipsnio nuostatomis, pateikti atitinkami dokumentai. Kasatorius nurodo, kad CK 250 (turėtų būti CK 6.250) straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama dėl nusikaltimo nukentėjusiam asmeniui, šiuo atveju nukentėjęs asmuo – J. S., kurio teisės niekuomet nebuvo apribotos ar suvaržytos, yra paliktas nuošalyje, o jo teisėmis be atitinkamo juridinio įforminimo pasinaudojo kitas asmuo. Nuteistasis A. B. skunde akcentuoja, kad J. S. pasveiko, gauna pensiją ir yra pajėgus pats savimi pasirūpinti, o ne priklausyti nuo dukters.
Nuteistasis A. B. pažymi esąs silpnos sveikatos, 2003 m. jam buvo lūžęs kaukolės skliautas, kasatorius buvo ilgai gydytas; būnant įkalinimo įstaigoje sveikata pablogėjo. Iki suėmimo A. B. dirbo ir buvo gerai charakterizuojamas. Kasatorius įsidarbinti negalėjo, nes tik 2006 m. gruodžio 7 d. jam grąžintas pasas; šiuo metu ieško darbo ir nurodo stengsiąsis grąžinti žalą tiek Valstybinei ligonių kasai, tiek ir pačiam nukentėjusiajam.
Kasacinis skundas tenkintinas.
BPK 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Nukentėjusiąja B. Č. šioje byloje pripažinta 2006 m. vasario 10 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu (teisinis pagrindas) dėl to, kad ji, sutrikdžius jos tėvo J. S. sveikatą, patyrė moralinės žalos (faktinis pagrindas). 2006 m. vasario 23 d. B. Č. padavė prašymą pripažinti ją civiline ieškove, reikalaudama priteisti jai 175,61 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos, kurią patyrė dėl savo tėvo J. S. sveikatos sutrikdymo. Tą pačią dieną prašymas buvo patenkintas – prokuroro nutarimu B. Č. buvo pripažinta civiline ieškove. Taigi B. Č. įgijo dvigubą – ir nukentėjusiosios, ir civilinės ieškovės – statusą baudžiamajame procese. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek nukentėjusiąja, tiek civiline ieškove B. Č. pripažinta nepagrįstai, netinkamai taikant BPK 28, 110 straipsnių nuostatas. Netinkamas šių straipsnių pritaikymas neturėjo įtakos sprendžiant kasatoriaus kaltės ir bausmės jam paskyrimo klausimus, tačiau dėl šios priežasties buvo priimtas neteisėtas sprendimas dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese turi būti pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės (fizinės, moralinės) žalos. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose 1 straipsnio a punkte, pateikiančiame nukentėjusiojo sąvoką, taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis „fizinis asmuo, patyręs žalą, įskaitant kūno sužalojimą ar psichinę traumą, emocinį sukrėtimą ar ekonominius nuostolius tiesiogiai dėl veikimo ar neveikimo pažeidžiant valstybės narės baudžiamąjį įstatymą“. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu fizinis asmuo pripažįstamas nepriklausomai nuo to asmens amžiaus, veiksnumo, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių. Kitas fizinis asmuo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo miršta. Jei nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo dėl nepilnametystės ar neveiksnumo pats negali baudžiamojoje byloje ginti savo interesų, toks asmuo procesinėmis teisėmis gali naudotis per atstovą pagal įstatymą. BPK 53 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys“. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad J. S. būtų pripažintas neveiksniu, todėl jis ir turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Jei įstatymų nustatyta tvarka būtų buvęs priimtas sprendimas dėl J. S. pripažinimo neveiksniu, B. Č. būtų galėjusi dalyvauti procese kaip J. S. atstovė pagal įstatymą, bet ne kaip nukentėjusioji ar civilinė ieškovė. Civilinio ieškovo statusas baudžiamajame procese nėra visais atvejais tiesiogiai priklausantis nuo nukentėjusiojo statuso: jei nukentėjusiuoju gali būti pripažintas tik fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika yra padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos, tai civiliniu ieškovu – tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos ir reikalaujantis ją atlyginti (BPK 110 straipsnio 1 dalis). Be to, nukentėjusiuoju pripažintas fizinis asmuo nebūtinai gali būti vėliau pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje. Tačiau paprastai civiliniu ieškovu fizinis asmuo negali būti pripažintas anksčiau nei jam baudžiamajame procese buvo suteiktas nukentėjusiojo statusas. Nagrinėjamoje byloje J. S. pirmiausia turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju, po to jam turėjo būti išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį. Jei pats J. S. dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negalėjo pasinaudoti teise reikšti civilinį ieškinį, pareikšti tokį ieškinį buvo prokuroro pareiga. Tokią prokuroro pareigą nustato BPK 117 straipsnis, kuriame nurodyta, kad „Prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų“.
Nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo proceso metu J. S. nesuteikus jokio procesinio statuso, jis negalėjo pasinaudoti BPK 28 straipsnio 2 dalyje, taip pat 44 straipsnio 10 dalyje, 110 straipsnyje numatytomis teisėmis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 112 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė nukentėjusiajam, nepareiškusiam civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. J. S. turi teisę CPK nustatyta tvarka tokia galimybe pasinaudoti. Tai, kad baudžiamojoje byloje J. S. nepagrįstai nebuvo suteiktas formalus nukentėjusiojo statusas, negali būti laikoma kliūtimi jam reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes yra akivaizdu, kad J. S. fiziškai ir morališkai nukentėjo nuo A. B. padarytos nusikalstamos veikos.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje netinkamai buvo nustatomas ir neturtinės žalos dydis. Teismai, baudžiamojoje byloje spręsdami dėl neturtinės žalos priteisimo, privalo vadovautis CK 6.250 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas, priteisęs 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą B. Č., šio sprendimo tinkamai nemotyvavo, CK 6.250 straipsnio nuostatų nesilaikė. Iš šiame straipsnyje numatytų aplinkybių neturtinės žalos priteisimas motyvuotas vien tik dideliais išgyvenimais dėl tėvo sunkaus sveikatos sutrikdymo. Kitos pirmosios instancijos teismas nuosprendyje akcentuotos aplinkybės (negrįžtamas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pobūdis, 75 proc. J. S. darbingumo netekimas, nuolatinės artimųjų priežiūros poreikis, su tuo susijusios didesnės išlaidos) yra susijusios ne tiek su neturtinės žalos dydžio nustatymu, o su galimu materialinės B. Č. padėties pablogėjimu dėl būsimo savo tėvo J. S. išlaikymo. Kaltininko neatsiprašymas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir rūpinimasis po įvykio invalidu tapusiu savo tėvu taip pat nėra aplinkybės, tiesiogiai pagrindžiančios neturtinės žalos priteisimą.
Kasatorius neskundžia byloje priimto sprendimo dėl turtinės žalos priteisimo, todėl teisėjų kolegija šios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalies teisėtumo netikrina.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžių dalį, kuria B. Č. priteista 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo, B. Č. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Kitą Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Vytautas Masiokas
Gintaras Goda