Civilinė byla Nr. e2-48-912/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00431-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;
3.3.2.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų M. K. (M. K.) ir J. K. (J. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. ir 2025 m. spalio 31 d. nutarčių, kuriomis teismas išsprendė ieškovų M. K. (M. K.) ir J. K. prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo ir trečiojo asmens pašalinimo iš proceso civilinėje byloje pagal ieškovų M. K. (M. K.) ir J. K. (J. K.) ieškinį atsakovui H. G. (H. G.) dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo, įpareigojimo vykdyti sutartinę prievolę (perduoti nekilnojamąjį daiktą) natūra, nuostolių atlyginimo ir sumokėtos kainos priteisimo bei pagal atsakovo H. G. (H. G.) priešieškinį ieškovams M. K. (M. K.) ir J. K. (J. K.) dėl preliminariosios sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – I. K.,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. K. ir J. K. (toliau kartu – ieškovai) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė:
1.1. pripažinti ieškovo M. K. nuosavybės teisę į 60/100 dalį, ieškovo J. K. nuosavybės teisę į 40/100 dalį, atitinkančią 0,06 ha, 0,0821 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal ieškovų (pirkėjų) ir atsakovo H. G. (pardavėjo) 2024 m. vasario 4 d. sudarytą sutartį (notarinio registro Nr. 612);
1.2. įpareigoti atsakovą per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovams pirmiau nurodytas žemės sklypo dalis ir pasirašyti su ieškovais priėmimo–perdavimo aktą;
1.3. skirti atsakovui 300 Eur baudą, lygiomis dalimis išieškotiną ieškovų naudai, už kiekvieną įvykdyti teismo sprendimą pradelstą dieną;
arba
1.4. priteisti ieškovams iš atsakovo 660 000 Eur nuostolių atlyginimą, t. y. ieškovui M. K. – 396 000 Eur, ieškovui J. K. – 264 000 Eur;
1.5. priteisti ieškovams iš atsakovo 70 000 Eur gautą ir negrąžintą turto pardavimo kainą, t. y.: ieškovui M. K. – 42 000 Eur; ieškovui J. K. – 28 000 Eur;
1.6. priteisti ieškovui M. K. iš atsakovo 5 proc. procesinės palūkanas už 438 000 Eur, ieškovui J. K. –už 292 000 Eur;
1.7. priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2025 m. birželio 30 d. nutartimi nagrinėjama civilinė byla sujungta su kita civiline byla pagal ieškovo H. G. patikslintą ieškinį atsakovams M. K. ir J. K. dėl 2024 m. vasario 7 d. preliminarios sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, nuostolių atlyginimo ir neturtinės žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-2206-871/2025).
3. Teisme 2025 m. liepos 18 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu žodine teismo nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo H. G. pusėje įtraukė I. K..
4. Teisme 2025 m. spalio 22 d. gautas ieškovų M. K. ir J. K. prašymas dėl ieškinio dalies atsisakymo ir trečiojo asmens I. K. pašalinimo iš proceso. Pateiktame prašyme ieškovai nurodė, kad atsisako tokių ieškinio reikalavimų:
4.1. pripažinti ieškovų nuosavybės teisę į atitinkamai 60/100 ir 40/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
4.2. įpareigoti atsakovą perduoti ieškovams nurodytas žemės sklypo dalis priėmimo–perdavimo aktu;
4.3. skirti atsakovui baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
5. Ieškovai prašė teismo priimti jų atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir bylą nagrinėti pagal likusius reikalavimus, t. y. dėl nuostolių atlyginimo, negrąžintos turto pardavimo kainos ir procesinių palūkanų priteisimo.
6. Ieškovai taip pat nurodė, kad, atsakovui H. G. prašant, į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje įtrauktas I. K.. Tai padaryta, nes, ieškovams reikalaujant pripažinti nuosavybės teises į sklypą ir perduoti šį turtą jiems, teismo sprendimas turės įtakos trečiojo asmens I. K. teisėms ir pareigoms. Ieškovai nurodė, kad trečiasis asmuo I. K. vykdymo procese perėmė ginčo žemės sklypą, todėl bylos nagrinėjimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms.
7. Atsakovas ir jo atstovas neprieštaravo ieškovų prašymui. Trečiojo asmens atstovas taip pat neprieštaravo ieškovų prašymui, bet paprašė atlyginti 4 061,53 Eur bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo 2025 m. spalio 30 d. pateikė paprašė jam iš ieškovų papildomai priteisti 344,85 Eur bylinėjimosi išlaidas, už atstovo pasirengimą 2025 m. spalio 22 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi priėmė ieškovų ieškinio dalies atsisakymą, nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškovų nuosavybės teisės į žemės sklypą pripažinimo, įpareigojimo perduoti sklypą, pašalino iš bylos trečiąjį asmenį ir priteisė jam iš ieškovo M. K. 2 030,77 Eur, iš ieškovo J. K.2 030,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nurodė, kad nutraukta bylos dalis buvo susijusi su trečiojo asmens teisėmis ir pareigomis. Kitų reikalavimų išsprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovo pusėje. Trečiasis asmuo procese elgėsi nesąžiningai. Ieškovai, žinodami apie atsakovo ir trečiojo asmens kitoje civilinėje byloje sudarytą taikos sutartį, šioje byloje pareikštais reikalavimais iš esmės siekė apriboti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai atsisakė ieškinio reikalavimų, susijusių su trečiojo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 94 straipsnio 1 dalimi, priteisė šiam asmeniui iš ieškovų išlaidas už atsiliepimų į ieškinį ir į ieškovų prašymą išduoti teismo liudijimą parengimą, taip pat už trečiojo asmens atstovo pasirengimą 2025 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame.
10. Pirmiau nurodytos išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais. Jų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Teismo vertinimu, trečiojo asmens prašytos priteisti 4 061,53 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikytinos pagrįstomis.
11. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 31 d. nutartimi trečiojo asmens 2025 m. spalio 30 d. prašymą patenkino iš dalies – priteisė jam iš ieškovų po 50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą trečiojo asmens prašymo dalį teismas atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Ieškovai atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartį bei palikti kiekvienai šaliai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas; arba 2) panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties dalį ir 2025 m. spalio 31 d. nutartį, priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas neteisingai nusprendė, kad trečiasis asmuo procese elgėsi sąžiningai, o ieškovų procesinis elgesys buvo netinkamas. Ieškovų reikalavimas dėl sklypo perdavimo, kol jis priklausė atsakovui, negalėjo būti laikomas nepagrįstu. Turėtų būti laikoma, kad ieškovai prarado suinteresuotumą sklypu dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Dėl to ieškovų elgesys negali būti laikomas netinkamu ir nesąžiningu.
12.2. Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos atsirado, nes jis atsakovo prašymu įtrauktas į bylą. Atsakovas tokį prašymą teikė vykstant išieškojimo procesui, kuriame trečiasis asmuo buvo išreiškęs norą perimti žemės sklypą. Jeigu trečiasis asmuo nebūtų įtrauktas į bylą, tai jis nebūtų patyręs išlaidų, bet vis tiek būtų įgijęs sklypą vykdymo procese, nes tokią valią jau buvo išreiškęs antstoliui 2025 m. birželio 26 d. sutikime.
12.3. Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos atsirado gerokai vėliau – kai trečiasis asmuo buvo sklypo savininkas. Nesant pareigos jam dalyvauti procese, teikti procesinius dokumentus, laikytina, kad jis pats prisiėmė riziką dalyvauti jam nebeaktualiame procese ir patirti išlaidų.
12.4. Trečiasis asmuo nesielgė sąžiningai, todėl teismas nepagrįstai visas šio asmens išlaidas priteisė vien tik iš ieškovų. Bylinėjimosi išlaidos turi būti paliktos trečiajam asmeniui arba priteisiamos iš tos bylos šalies, kurios iniciatyva jis įtrauktas į bylos nagrinėjimą, t. y. iš atsakovo.
12.5. Teismas nepagrįstai paskirstė visas trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, nes šiuo metu nežinoma, kiek ieškinio ir priešieškinio bus patenkinta. Nepagrįstas trečiojo asmens prašymas priteisti išlaidas už atsiliepimą į ieškovų prašymą išduoti teismo liudijimą. Jos patirtos trečiojo asmens iniciatyva.
13. Atsakovas atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Ieškovai, žinodami apie atsakovo ir trečiojo asmens kitoje civilinėje byloje sudarytą taikos sutartį, pareikštais reikalavimais, kurių 2025 m. spalio 21 d. prašymu atsisakė, iš esmės siekė apriboti įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalies dėl sklypo perleidimo trečiajam asmeniui vykdymą (civilinė byla Nr. e2A-22-910/2025). Dėl to atsirado pagrindas į bylą įtraukti nurodytą asmenį. Procesą lėmė tik ieškovų veiksmai.
13.2. Tai, kad ieškovai atsisakė ieškinio reikalavimų, turinčių įtakos trečiojo asmens teisėms, lėmė ne nuo ieškovų valios nepriklausančios aplinkybės, bet pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų motyvai. Teismai pažymėjo, kad preliminariai įvertinus prie ieškinio pridėtus į rodymus (jų neištyrus ir išsamiai neišanalizavus), teismams kilo abejonių dėl galimybės pripažinti ieškovams nuosavybės teises į ginčo sklypą pagal 2024 m. vasario 7 d. preliminariąją sutartį dėl būsimo turto pardavimo.
13.3. Trečiasis asmuo elgėsi tinkamai, atidžiai ir rūpestingai, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, , o jo bylinėjimosi išlaidas nulėmė ieškovų elgesys. Tai, kad trečiasis asmuo į bylą įtrauktas atsakovo prašymu, nereiškia, jog pastarasis elgėsi nesąžiningai ir turėtų atlyginti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas.
13.4. Atskirajame skunde nurodyti teiginiai, susiję su Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtintos atsakovo ir trečiojo asmens taikos sutarties sudarymo aplinkybėmis, priežastimis ir padariniais, nepatvirtina nesąžiningumo vykdymo procese pagal kitoje civilinėje byloje sudarytą taikos sutartį. Nurodytoje Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas M. K. dalyvavo trečiuoju asmeniu ir prašė netvirtinti taikos sutarties. Jis nurodė, kad: sutarties 2.3 papunkčiu pažeidžiamos jo ir byloje nedalyvaujančio J. K. teisės; taikos sutartis yra nepalanki atsakovui, nes, nukreipus priverstinį išieškojimą į atsakovui priklausantį sklypą, bus pažeista bendraturčių pirmenybės teisė pirkti parduodamą sklypo dalį. Apeliacinės instancijos teismas atmetė nurodytus argumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-22-910/2025 13 punktas).
13.5. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atmetė ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties, taip pat nenustatė kokių nors atsakovo nesąžiningų veiksmų vykdymo procese pagal kitoje civilinėje byloje sudarytą taikos sutartį (civilinė byla Nr. e2-564-912/2025).Trečiojo asmens patirtų išlaidų dydis atitinka būtinumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo reikalavimus ir nėra pagrindo jį laikyti neproporcingu.
14. Trečiasis asmuo I. K. atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Ieškovai pareiškė aiškiai nepagrįstą reikalavimą siekdami pripažinti, kad atsakovo ir ieškovų 2024 m. vasario 7 d. preliminarioji sutartis buvo pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Akivaizdus reikalavimo nepagrįstumas nustatytas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Ieškovai siekė sustabdyti atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos taikos sutarties vykdymą. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad atsakovas galėjo sumokėti trečiajam asmeniui taikos sutarties 2.1 papunktyje nustatytą sumą ir tada nebūtų pradėtas priverstinis išieškojimas iš ginčo sklypo.
14.2. Trečiasis asmuo nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, jeigu ieškovai nebūtų pareiškę reikalavimų, susijusių su trečiojo asmens teisėmis. Jeigu ieškovai nebūtų teikę akivaizdžiai nepagrįstų reikalavimų ir neprašę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, trečiasis asmuo nebūtų įtrauktas į bylą ir patyręs bylinėjimosi išlaidų.
14.3. Tai, kad trečiasis asmuo pasirinko dalyvauti procese ir ginti savo interesus, nepaneigia jo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl ieškovų pareikšto akivaizdžiai nepagrįstų reikalavimų, o ne dėl trečiojo asmens sprendimo dalyvauti procese (teikti procesinius dokumentus, dalyvauti teismo posėdžiuose ir pan.).
14.4. Aplinkybė, kad kiti ieškovų reikalavimai bus nagrinėjami, negali būti priežastimi atsisakyti priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Atsisakius dalies reikalavimų, byla trečiojo asmens atžvilgiu pasibaigė taip, kaip ji būtų pasibaigusi, jeigu ieškinyje būtų buvęs suformuluotas vienintelis reikalavimas.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių apskųstų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų.
17. Nagrinėjamoje byloje kilo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų ir veikusiam atsakovo pusėje, kuris pašalintas iš bylos teismui priėmus ieškovų atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir dėl šios dalies nutraukus bylą, klausimas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovų apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų nepriėmimo
18. Ieškovai su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: antstolio Mindaugo Dabkaus 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymą dėl turto vertės, 2025 m. birželio 23 d. patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, 2025 m. birželio 30 d. patvarkymą dėl turto perdavimo išieškotojui.
19. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 22 punktas).
21. Nagrinėjamoje byloje pateiktais naujais įrodymais ieškovai grindžia trečiojo asmens nesąžiningumą, neatsakingumą, nerūpestingumą. Dalis ieškovų kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų (antstolio Mindaugo Dabkaus 2025 m. birželio 23 d. patvarkymą dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo neįvykusiomis) jau yra byloje, todėl nebereikia jų priimti į bylą (10 t., b. l. 162–164; 11 t. b. l. 110–112). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pateikti įrodymai neturi įtakos sprendžiant apskųstų nutarčių dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patikros klausimą. Ieškovai taip pat nesuformulavo prašymo priimti naujus įrodymus, nenurodė argumentų, dėl kurių būtų pagrindas taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti į bylą su ieškovų atskiruoju skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus.
Dėl nutraukus bylos dalį iš bylos pašalinto trečiojo asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą aiškinimo ir vertinimo
22. Ieškovai atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties dalį ir 2025 m. spalio 31 d. nutartį, susijusias su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu trečiajam asmeniui. Jie teigia, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paliekamos trečiajam asmeniui arba priteisiamos iš atsakovo, kurio iniciatyva trečiasis asmuo įtrauktas į civilinę bylą.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, ieškovams atsisakius ieškinio tų reikalavimų, kurie būtų turėję įtakos trečiojo asmens teisėms, teismui nutraukus bylos dalį ir pašalinus šį asmenį iš bylos iš bylos, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 straipsniu, kuriame reglamentuotas tokių išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Atskirojo skundo argumentai, kuriais keliamas hipotetinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas tuo atveju, jeigu teismas išnagrinėtų ginčą iš esmės, yra pagrįsti prielaidomis ir spėjimais. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai teismas byla baigia ginčo išnagrinėjimu iš esmės ir priima galutinį sprendimą, reglamentuotas CPK 93, 98 straipsniuose. Nagrinėjamoje byloje susidarė kitokia procesinė situacija, kuriai esant taikomos ne nurodytos procese teisės normos, bet pirmiau įvardyto CPK 94 straipsnio 1 dalis (kartu su CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir 98 straipsnio 2 dalimi). Dėl to apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, susijusius su hipotetinėmis išvadomis dėl būsi galutinio teismo sprendimo palankumo ieškovams ar atsakovui.. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 94 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
24. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
25. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė ieškinį atsakovui alternatyviais reikalavimais: 1) dėl nuosavybės teisės į sklypą pripažinimo, įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra (perduoti sklypą atsakovui); arba 2) nuostolių atlyginimo ir sumokėtos kainos priteisimo. 2025 m. liepos 18 d. Parengiamojo teismo posėdžio metu žodine nutartimi, atsakovo prašymu, teismas įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje I. K., kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos būsimas sprendimas. Ieškovai 2025 m. spalio 22 d. pateikė prašymą, kuriuo pareiškė, kad atsisako dalies ieškinio reikalavimų (dėl nuosavybės teisių į sklypą pripažinimo ir atsakovo įpareigojimo perduoti sklypą ieškovams), ir paprašė pašalinti iš bylos trečiąjį asmenį.. Pastarasis paprašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir teismas patenkino šį prašymą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas). Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 54 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiojo asmens įtraukimą į nagrinėjamą bylą nulėmė tai, jog ieškovai pareiškė reikalavimus, susijusius su nuosavybės teisės į ginčo sklypą pripažinimo ir įpareigojimo jį perduoti ieškovams. Tai – yra priežastis, dėl kurios trečiasis asmuo įstojo į bylą atsakovo pusėje ir patyrė bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, reikšminga įvertinti ir byloje dalyvaujančių asmenų veiksmus.
27. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį; be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. Be kita ko, tretieji asmenys, kaip ir bylos šalys, turi teisę teikti įrodymus, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų pozicija, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtinos ir protingos. Priešingai, trečiasis asmuo, būdamas byloje dalyvaujančiu asmeniu įtrauktu į procesą, pagrįstai naudojosi jam civilinio proceso įstatymo suteiktomis teisėmis.
28. Jis į bylą įtrauktas atsakovo pusėje, nes dalis ieškinio reikalavimų buvo nukreipta į ginčo žemės sklypą, o tai būtų galėję turėti įtakos jo teisėms ir interesams. Jeigu aptariami ieškinio reikalavimai būtų patenkinti, tai apeliantai būtų įgiję nuosavybės teisę į ginčo sklypą ir jis būtų jiems perduotas. Taigi apeliantų ir trečiojo asmens interesai buvo priešingi. Trečiasis asmuo, teikdamas teismui procesinius dokumentus, siekė apginti savo interesus, į kuriuos buvo nukreipti ieškovų reikalavimai. Tai, kad proceso įstatyme tretiesiems asmenims nustatyta ne pareiga, bet teisė teikti atsiliepimą į ieškinį, negali paneigti tokiu statusu byloje dalyvaujančių asmenų galimybės į patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą. Priešinga pozicija, kurios nagrinėjamoje byloje pateiktame atskirajame skunde laikosi apeliantai, neatitinka CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl to nurodyti trečiojo asmens veiksmai negali būti laikomi nepagrįstos rizikos prisiėmimu ar nesąžiningu elgesiu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kuriais teigiama, kad trečiasis asmuo, teikdamas procesinius dokumentus teismui, prisiėmė riziką patirti bylinėjimosi išlaidas ir jų neatgauti.
29. Pasisakydamas dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis asmuo pateikė tokius procesinius dokumentus, dėl kurių parengimo advokato suteiktai teisinei pagalbai patyrė bylinėjimosi išlaidas: 2025 m. rugpjūčio 1 d. prašymą dėl procesinio termino pratęsimo (LITEKO elektroninės bylos procese dokumento Nr. DOK-26993); 2025 m. rugpjūčio 13 d. atsiliepimas į patikslintus ieškinius (dokumento Nr. DOK-28260); 2025 m. rugpjūčio 19 d. prašymo atidėti teismo posėdį atsiėmimo (dokumento Nr. DOK-28716); 2025 m. rugsėjo 4 d. atsiliepimas į ieškovų prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo (dokumento Nr. DOK-30557). Trečiasis asmuo taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą 2025 m. rugpjūčio 22 d. ir 2025 m. spalio 22 d. teismo posėdžiuose. Apeliantai atskirajame skunde nesutinka su trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis teikiant atsiliepimą į apeliantų prašymą išduoti teismo liudijimą. Pažymėtina, kad nurodytu prašymu apeliantai prašė išduoti teismo liudijimą ir suteikti jiems teisę susipažinti su antstolio Mindaugo Dabkaus vykdomąja byla, kurioje išieškotoju buvo trečiasis asmuo. Taigi apeliantų prašymas išduoti teismo liudijimą buvo susijęs su trečiojo asmens interesais. Dėl to šis asmuo turėjo teisę teikti atsiliepimą į apeliantų prašymą ir išdėstyti savo argumentus. Trečiojo asmens patirtos išlaidos advokato pagalbai (462,83 Eur) neviršijo Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytą maksimalų dydį.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų nurodytas aplinkybes ir argumentus, kuriais grindžiamas atskirasis skundas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą dėl dalies ieškinio reikalavimų, tinkamai pritaikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš apeliantų. Nėra pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstų pirmosios instancijos teismo nutarčių, todėl atskirasis skundas atmetamas, o apskųstos nutartys paliekamos nepakeistos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. ir 2025 m. spalio 31 d. nutartis palikti nepakeistas.