Administracinė byla Nr. I-279-609/2018
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01393-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 28.4; 28.5; 20.2.3.1;
20.2.3.2; 55.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 23 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-7260, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių įpareigoti vykdyti veiksmus pagal jam priskirtą kompetenciją ir peržiūrėti 2017 m. rugsėjo 4 d. kreipimąsi, kuriuo jis prašė pripažinti nepagrįstu ir panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pagal jo 2014 m. birželio 26 d. jo prašymą skyrimo ir jam iš atsakovės priteisti 50 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde, kurį patikslino (b. l. 4-12, 76-86) nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 6 d. jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas pripažinti nepagrįstu ir regreso tvarka atšaukti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31 )TPA-1119-14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-7260 jo prašymą atsisakyta tenkinti. Teigia, jog 2017 m. rugsėjo 6 d. kreipimosi esmė buvo gauti atsakymą į klausimą, kodėl 2014 metais svarstant jo prašymą skirti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014, nebuvo kreiptasi į specialistą (advokatą). Pažymi, jog 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 antrinės teisinės pagalbos teikimas jam buvo nutrauktas ir jis įpareigotas sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gavus advokato L. Z. išvadą. Pareiškėjo teigimu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. raštas Nr. (2.3)NO-2-7260 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nes yra nepagrįstas teisės normomis, pažeidžia fundamentalias žmogaus teises ir Lietuvos Respublikos įstatymus, pareiškėjui sukelia materialinę ir nematerialinę žalą. Nurodo, jog jam teko rašyti prašymus, skundus, užklausimus įvairioms institucijoms ir teismams, versti juos į lietuvių kalbą, todėl prašo priteisti turtinę žalą. Taip pat nurodo, jog patyrė stresą, todėl prašo priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsiliepime į skundą (b. l. 91-94) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)TPA-1119-14 nuspręsta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas L. Z.. Pažymi, jog 2014 m. rugsėjo 9 d. gavus advokato L. Z. išvadą, kuria buvo siūloma nutraukti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimą dėl piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ir procesinėmis teisėmis bei dėl reikalavimo iš advokato įgyvendinti arba apginti jo teises neleistinais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 str. 1 dalies 1, 5, 8 punktais, 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktais, 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas ir pareiškėjas informuotas apie pareigą sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriuje 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas Nr. (2.3)NTP-9-4177, kuriuo jis prašė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31 )-TPA-1119-14 panaikinti ir priimti naują sprendimą. 2017 m. spalio 4 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-7260 pareiškėjas buvo informuotas, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPA-1119-14 yra teisėtas, galiojantis, todėl teisinio pagrindo pareiškėjo prašymui patenkinti nėra. Atsakovės teigimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos turtinei ir neturtinei žalai priteisti. Pažymi, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti žala, pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio, nenurodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, t.y. neįrodė būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-7260 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-7260 (b. l. 13, 99-100) buvo atsisakyta atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus – panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14.
Nors pareiškėjas prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-7260 (b. l. 13, 99-100), skundo reikalavimas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių įpareigoti peržiūrėti 2017 m. rugsėjo 4 d. kreipimąsi, kuriuo pareiškėjas prašė pripažinti nepagrįstu ir panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14 pagal jo 2014 m. birželio 26 d. prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo, patvirtina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas kildina iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-1119-14.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 (b. l. 21, 101-102) pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013 ir antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjui paskirtas advokatas L. Z..
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-8014 (b.l. 16-20) antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14 buvo nutrauktas ir pareiškėjas įpareigotas sumokėti 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, sudarančią 2755,50 Lt / 798,05 Eur.
Procesiniuose dokumentuose teismui pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios, jo nuomone, patvirtina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. raštas Nr. (2.3)NO-2-7260 daro poveikį jo subjektinėms teisėms ir teisėtiems interesams.
Kadangi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPA-1119-14 ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPD-8014 nėra nuginčyti, vertintina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. raštas Nr. (2.3)NO-2-7260, kuriuo buvo atsisakyta atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus – panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14, negali būti laikytinas administraciniu aktu, pareiškėjui sukeliančiu teisines pasekmes.
Konstatavus, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. raštas Nr. (2.3)NO-2-7260 negali būti laikytinas administraciniu sprendimu, ginčijamu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka, šioje dalyje administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
Kadangi įvertinta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. raštas Nr. (2.3)NO-2-7260 negali būti laikytinas administraciniu aktu, pareiškėjui sukeliančiu teisines pasekmes, reikalavimas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių įpareigoti naujai išnagrinėti 2017 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjo prašymą pripažinti nepagrįstu ir panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14, laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų priteisimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, sprendžiant pareiškėjo skundo dėl turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumo klausimą pirmiausia turi būti nustatyta, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Kadangi konstatuota, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. raštas Nr. (2.3)NO-2-7260 negali būti laikytinas administraciniu aktu, pareiškėjui sukeliančiu teisines pasekmes, vertintina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareigūnų veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Administracinę bylą dalyje dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-7260 panaikinimo nutraukti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Eglė Kiaurakytė