Baudžiamoji byla Nr. 1A-513-312/2018

     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09073-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.1.9.8; 2.4.6.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,

sekretoriaujant Renatai Novickienei,

dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,

nuteistajam D. T. (D. T.) ir jo gynėjui advokatui Sergejui Milovui,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. T. paskirta galutinė vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. T. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 1 d. 10.05 val. iki 2018 m. kovo 2 d. 10.44 val. Civilinio ieškovo R. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš D. T. priteista 617,92 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš D. T. konfiskuota 80 Eur kaip iš nusikalstamos veikos gautas turtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       D. T. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, 2018 m. vasario 22 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pro bagažinę įsibrovė į automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mechaniškai paveikęs užvedimo spynelę, užvedė šį automobilį ir išvažiavo, tokiu būdu slaptai pagrobė R. P. priklausantį 550 Eur vertės automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio bagažinėje buvo 4 vienetai ratlankių su vasarinėmis padangomis, 200 Eur vertės, akiniai RayBan, 135,84 Eur vertės, ir padarė nukentėjusiajam R. P. 885,84 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis D. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtą bausmę sušvelninti; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jam dalyvaujant.

3.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Apeliantas, atsigavęs po abstinencijos ir pradėjęs logiškai mąstyti, dar iki sulaikymo pagrobtą automobilį norėjo grąžinti ir varė jį atgal į jo stovėjimo vietą, tačiau automobilis pakeliui sugedo, todėl taip ir nepavyko to padaryti. Viso baudžiamojo proceso metu jis prisipažino kaltu ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Nors teismas nurodė, kad pripažįsta prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau tai neturėjo įtakos paskirtos bausmės rūšiai ir dydžiui. Skirdamas tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę, savo sprendimą teismas motyvavo tik jo ankstesniais teistumais. Vis dėlto tai nėra kliūtis skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ar ją sušvelninti. 2018 m. sausio 28 d., gimus dukrai A. T., jis bando keisti savo gyvenimo būdą, daugiau nebepažeidinėti įstatymų, skirti savo laiką dukros auginimui, jos auklėjimui ir išlaikymui. Jis pradėjo gydymosi nuo priklausomybės kursą su ribotu išėjimu krikščioniškoje bendruomenėje „K. N.“, kur toks gydymasis turėtų trukti iki 2019 m. birželio 5 d. Be to, susirado darbo vietą UAB „D.“. Nuteistojo įsitikinimu, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

5.       Teismo posėdžio nuteistasis D. T. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6.       Nuteistojo D. T. apeliacinis skundas atmestinas.

7.       Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8.       Nuteistasis D. T. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos teisinės kvalifikacijos neginčija, tačiau kelia skirtos bausmės tinkamumo klausimą, t.y.  prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės arba paskirtą bausmę sušvelninti.

9.       Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo D. T. apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos bausmės skyrimo taisyklės ir nuteistajam paskirta neteisinga, per griežta, netinkamai individualizuota bausmė. 

10.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

11.       Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. 

12.       Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad D. T. nuteistas už baigtą nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis), kuris priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. D. T. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, nuteistajam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

13.       D. T. nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad D. T. net šešis kartus teistas, tarp jų ir už veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nedirba, taip pat už veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, baustas administracine tvarka, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus vos savaitei po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina, kad nuteistasis išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė ir pakartotinai nusikalto. Be to, teismas vertino ir tai, kad D. T. laisvės atėmimo bausmės vykdymas jau buvo atidėtas net tris kartus, vieną kartą bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti bausmės, tačiau tai nepadarė teigiamos įtakos jo elgesiui ir nesuformavo būtinų jo pokyčių. Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, t.y. ne tik į D. T. ankstesnius teistumus, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet ir į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią, pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. T. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas mažesnį nei šios bausmės vidurkis dydį.

14.       D. T. paskirta bausmė atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas pirmąsias dvi sąlygas, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau toje pačioje BK normoje suformuluota dar viena sąlyga, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik ją atliekant realiai ir šią išvadą tinkamai motyvavo (įvertinęs nusikaltimo pobūdį, konkrečias jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kt.), t.y. trečios būtinos bausmės vykdymo atidėjimui sąlygos teismas nenustatė, šiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Nesant nustatytai bent vienai iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, įstatymas negali būti taikomas.

16.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo apeliantui paskirta bausmė yra teisinga, nes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jam paskyrė individualizuotą bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), t. y. proporcinga nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumui.

17.       D. T. apeliaciniame skunde pažymi, jog 2018 m. sausio 28 d., gimus dukrai, jis bando keisti savo gyvenimo būdą, pradėjo gydymosi nuo priklausomybės kursą kuris truks iki 2019 m. birželio 5 d., be to, susirado darbo vietą UAB „D.“, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, jog D. T. jau buvo pradėjęs gydymosi kursą reabilitacijos-adaptacijos centre „P.“, į kurį atvyko 2018-03-02, tačiau kurso nebaigė, nes jau po dviejų dienų, t.y. 2018-03-14, iš centro išėjo (t. 1, b.l. 194), be to, nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, metu jam jau buvo gimusi dukra, tačiau tai nesustabdė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo.  

18.       Esant aptartų aplinkybių visumai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo, todėl nuteistojo D. T. apeliacinis skundas yra atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo D. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                        Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

Aiva Survilienė

Artūras Šumskas