Civilinė byla Nr. e2A-155-943/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00114-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.12; 3.1.7.6;
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,
dalyvaujant ieškovės atstovams Simonai Morkūnaitei ir Karoliui Šiugždai,
atsakovui V. G.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-607-555/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vici investments“ ieškinį atsakovui V. G. dėl baudos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vici investments“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo V. G. 180 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas V. G. nuosavybės teise valdė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), idealiąją dalį, kurios plotas sudarė 0,3606 ha. Atsakovui taip pat priklausė atkūrimo teisės į 1940 m. buvusių savininkų J., O. ir I. G. žemę, žemės sklypo Nr. 12 ribose. Kadangi pagal atkūrimo dokumentus J., O. ir I. G. žemės ribos buvo šalia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė, planuodama įgyvendinti nekilnojamojo turto projektą, siekė įsigyti iš atsakovo ir bendraturčių visą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat būsimus žemės sklypus (išskyrus pusiasalio žemę), kurie bus suformuoti, atkuriant nuosavybės teises ir kuriuos atsakovas įgis, ir taip valdyti vientisą žemės sklypų masyvą.
3. 2016 m. gruodžio 1 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį ir suderino žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei būsimų žemės sklypų įsigijimo sąlygas. Pagal Preliminarios sutarties 2.1. punktą ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovas parduoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), idealiąją dalį, kuri sudaro 0,3606 ha žemės sklypo. Kartu atsakovas įsipareigojo parduoti būsimus žemės sklypus, patenkančius į 1940 m. buvusių savininkų J., O. ir I. G. valdytos žemės ribas, išskyrus pusiasalio žemę, kai nuosavybės teisės atsakovo vardu bus atkurtos teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Ieškovės teigimu, prieš atkuriant nuosavybės teises į žemę, neįmanoma buvo nustatyti tikslių žemės sklypų ribų, kurie bus suformuoti ir į kuriuos šalys įgis nuosavybės teisę, šalys, siekdamos aiškumo, pridėjo prie Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties (toliau ir – Preliminarioji sutartis) schemą, kurioje, atsižvelgdamos į žemės sklypo Nr. 12 ribas, atskyrė pusiasalio žemę ir numatė vietą, kurioje atsakovui bus atkurtos nuosavybės teisės į visus likusius žemės sklypus.
5. Ieškovė paaiškino, kad šalys Preliminariosios sutarties IV dalyje numatė bendrą ieškovės mokėtiną kainą už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), idealiąją dalį ir visus būsimus žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisę atsakovas įgis atkūrus nuosavybės teises (išskyrus pusiasalio žemę). Preliminariąja sutartimi šalys taip pat nustatė, kad atsakovui neįvykdžius šia sutartimi numatytų įsipareigojimų, atsakovas mokės 50 procentų dydžio pirkimo sumos baudą.
6. Vykdant Preliminariosios sutarties sąlygas šalys 2016 m. gruodžio 7 d. sudarė pagrindinę Pirkimo – pardavimo sutartį (toliau ir – Pirkimo – pardavimo sutartis). Šia sutartimi atsakovas už 360 600 Eur kainą perleido ieškovei nuosavybės teisę į 3606/19686 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 8.2 punktu atsakovas įsipareigojo perleisti ieškovei už 1 Eur nuosavybės teises į visus žemės sklypus, kurie bus suformuoti nuosavybės atkūrimo į žemę procedūrų metu (išskyrus pusiasalio žemę), ir kuriuos įgis atsakovas.
7. Ieškovės teigimu, šalys, nustatydamos Pirkimo – pardavimo sutartyje 360 600 Eur kainą, atsižvelgė į tai, kad atsakovas perleis nuosavybės teises į būsimus žemės sklypus už 1 Eur kainą. Tai buvo esminė aplinkybė, dėl kurios ieškovė sutiko atsakovui mokėti tokią kainą. Siekdamos užtikrinti savo įsipareigojimų vykdymą, šalys Pirkimo – pardavimo sutartyje numatė atsakovo atsakomybę, t. y. jam neįvykdžius pareigos už 1 Eur perleisti žemės sklypus, į kuriuos įgis nuosavybės teisę nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų metu, turės ieškovei sumokėti 180 000 Eur dydžio baudą.
8. Ieškovė nurodo, kad nuosavybės teisės atkūrimo procedūrų metu buvo suformuoti žemės sklypai ir atsakovas įgijo į juos nuosavybės teises. Vykdydamas Pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, atsakovas su ieškove 2017 m. kovo 2 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovei už 1 Eur kainą perleido du žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017 m. spalio 17 d. atsakovas su ieškove sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovei už 1 Eur kainą perleido dar vieną žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
9. Nors atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės ir į 14,16 arų dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šis žemės sklypas buvo atkurtas J., O. ir I. G. žemės sklypo Nr. 12 ribose ir neįėjo į pusiasalio žemę), tačiau atsakovas perleisti už 1 Eur minėtą žemės sklypą ieškovei atsisakė, todėl ji pareiškė ieškinį atsakovui dėl sutartimi aptartos baudos priteisimo.
10. Atsakovas V. G. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad į Preliminariąją sutartį 2.1 punkto sąlyga buvo įtraukta tam, kad nenukentėtų atsakovo interesai, susiję su dar neatkurtos natūra žemės plotu, t. y. jis sutiko ieškovės naudai perleisti už 1 Eur tik tokį kiekį žemės, kuris konkrečiai buvo nurodytas preliminariojoje sutartyje – 0,5683 ha (5 683 kv. m) (pagal schemą).
11. Atsakovas įrodinėjo, kad Preliminariojoje sutartyje jo pareigų turinys buvo konkrečiai apibrėžtas tiek kiekybiškai, tiek grafiškai – už 1 Eur parduodamos žemės sklypo plotu – 0,5683 ha (5 683 kv. m), tiek konkrečia šio žemės sklypo ploto konfigūracija ir jo dislokacija buvusio sklypo Nr. 12 vietoje. Tuo tarpu sudarant 2016 m. gruodžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį dėl atsakovui priklausančios dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jokia Preliminariosios sutarties dalis nebuvo pakeista ar panaikinta, t. y. tiek jo, kaip būsimo pardavėjo, tiek ieškovės, kaip būsimos pirkėjos, teisės ir pareigos, atsiradusios Preliminariosios sutarties pagrindu, buvo pilnai perkeltos į pagrindinę sutartį, pridedant prie jos tą pačią 0,5683 ha (5 683 kv. m) žemės sklypo schemą ir tai pabrėžiant sutarties 8.2 bei 8.4 punktuose. Preliminariosios sutarties (kaip ir Pirkimo – pardavimo sutarties) priedas – schema, parengta ieškovės užsakymu, atlikus kadastrinius matavimus, yra reikšminga, kadangi būtent joje yra nustatytas tikslus parduodamos žemės sklypo plotas ir jo tiksli dislokacija buvusiame sklype Nr. 12.
12. Atsakovas pabrėžė, kad Preliminariąja sutartimi jis įsipareigojo parduoti konkretaus ploto ir konkrečioje vietoje esančią žemę, į kurią jam bus atkurtos nuosavybės teisės, o taip pat su išlyga dėl pusiasalio žemės. Schemos reikšmė yra dar ir ta, kad visa kita žemė, išeinanti už schemos ribų, būtent ir yra šalių abipusiu susitarimu nustatyta pusiasalio žemės sąvoka. Tuo tarpu pagal 0,4668 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra parduotas ieškovei už 1 Eur, (kartu su kitu sklypu, parduotu už tokią pat kainą) planą matyti, kad didelė jo dalis – apie 0,14 ha akivaizdžiai išeina už schemos, o tuo pačiu ir abipusio susitarimo ribų. Be to, pagal žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą matyti, kad didesnioji jo dalis yra būtent pusiasalio pradinėje dalyje.
13. Atsakovas pažymėjo, kad schemoje paženklinto žemės sklypo plotas ir, atitinkamai, jo sutartinių įsipareigojimų apimtis yra 0,5683 ha (5 683 kv. m). Ieškovei pardavus už bendrą 2 Eur sumą 2 žemės sklypus, prieš ieškovei organizuojamą trečiosios sutarties pasirašymą, paaiškėjo parduotų sklypų neatitikimas schemos riboms, t. y., jog papildomai perleidus 0,1416 ha ploto žemės sklypą, schemoje nurodytas bei sutartyse konkrečiu dydžiu apibrėžtas už 1 Eur numatomas perleisti žemės plotas bus viršytas būtent tokiu plotu. Atsakovas suprato, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atkūrė nuosavybės teises į papildomus 0,1416 ha, apie kuriuos iki tol neturėjo jokių duomenų, t. y. apie tai, kad gali būti atkurtos nuosavybės teisės į šį plotą, nei pasirašant Preliminariąją, nei pagrindinę sutartį, jam nebuvo žinoma. Iki šiol, sąžiningai vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovas ieškovei yra pardavęs 3 žemės sklypus: 0,4668 ha žemės sklypą, 0,0308 ha žemės sklypą, 0,0275 ha žemės sklypą. Šių trijų jau parduotų (bendrai už 3 Eur kainą) sklypų plotų suma 0,5251 ha, kurią atėmus iš viso schemoje nurodyto ploto, gaunama 0,0432 ha – plotas, kuris yra realus atsakovo sutartinės prievolės likutis.
14. Trečiasis asmuo Kauno miesto 6 – ojo notarų biuro notarė J. R. su ieškinio reikalavimais sutiko ir prašė juos tenkinti. Pažymėjo, kad šalys suprato, kad neįmanoma nustatyti žemės sklypų, į kuriuos bus atkurta nuosavybės teisė, plotų, todėl jau 2016 m. gruodžio 7 d. sutarties sudarymo metu ieškovas įsipareigojo bet kokiu atveju sumokėti atsakovui 360 600 Eur kainą, o atsakovas perleisti visus į schemą (kuri nustatė preliminarias ribas, į kurias patenkantys žemės sklypai turės būti perleisti ieškovui) patenkančius žemės sklypus, nepriklausomai nuo jų ploto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 180 000 Eur baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 363 Eur žyminio mokesčio.
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, notarės J. R. teismo posėdžio metu nurodytas tarp šalių pasirašytų sutarčių sudarymo aplinkybes, nusprendė, kad esant ieškovės tikslui įsigyti visą žemės masyvą, šalys, suvokdamos, kad prie sutarties pridėta schema yra preliminari, t. y. ribos pokyčiai galimi tiek didėjimo, tiek mažėjimo tvarka, ketinamo parduoti (įsigyti) žemės sklypų apimtį identifikavo ne tik preliminaria schema, bet ir apibrėžė sąvoka, kad ketinama perleisti (įsigyti) visą žemės sklypą (-us), patenkančius į iki 1940 m. buvusių savininkų J., O. ir I. G. žemės sklypo Nr. 12 ribas, išskyrus pusiasalio žemę.
17. Nustatęs, kad atsakovas atsisako parduoti ieškovei už sutartą 1 Eur kainą 0,1416 ha ploto žemės sklypą, kurio nuosavybės teisė atsakovui perėjo atkūrus buvusių savininkų nuosavybės teisę, teismas konstatavo, kad jis pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir dėl to jam kyla pareiga sumokėti sutartimi aptartas netesybas.
18. Teismas įvertinęs, kad dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimo ieškovė neturės galimybių žemės sklypo pertvarkyti ir jį realizavusi gauti turtinės naudos, be to, uždelsus įgyvendinti komunikacijų tiesimo darbus jie pabrango, padarė išvadą, jog sutartyje nustatyto netesybų dydžio mažinti pagrindo nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovas V. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė tikrųjų šalių ketinimų sudarant sutartis, sprendimas nėra pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, paremtas liudytojo, kurio parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, paaiškinimais.
20.2. Priimdamas ginčijamą sprendimą teismas neįvertino, kad atsakovo sutartiniai įsipareigojimai perleisti ieškovei žemės sklypus buvo apibrėžti 2016 m. gruodžio 7 d. sutarties ir Preliminariosios sutarties sąlygomis bei prie jų pridedamos schemos ribomis, kurios nustatė, kad atsakovas prisiėmė įsipareigojimą perleisti už sutartą kainą tik žemės sklypus, neviršijančius 0,5683 ha (5 683 kv. m) ploto.
20.3. Teismas nusprendęs, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nevertino atsakovo argumentų, kuriais jis siekė įrodyti, kad sutartimi nustatyta sankcija jam netaikytina dėl to, kad ieškovė reikalauja įvykdyti 2016 m. gruodžio 7 d. sutartį didesne apimtimi nei buvo sutarta, t. y. reikalauja už 1 Eur sumą perleisti ir 0,1416 ha ploto žemės sklypą taip viršijant Preliminariąja sutartimi numatytą perleistiną 0,5683 ha (5 683 kv. m) plotą.
20.4. Teismo motyvai, kuriais nuspręsta nemažinti netesybų, priimti atsižvelgus į ieškovės bylos nagrinėjimo metu išsakytus argumentus, kurie neparemti jokiais įrodymais.
21. Ieškovė UAB „Vici investments“ prašė apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė tikruosius šalių ketinimus ir teisingai nusprendė, kad šalys, sudarydamos sutartis, negalėjo žinoti, į kokio ploto žemės sklypus atsakovui bus atkurta nuosavybė, todėl skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, jog šalys susitarė tik dėl 0,5683 ha (5 683 kv. m) ploto žemės sklypų perleidimo už aptartą kainą yra nepagrįsti.
22.2. Atsakovas, teigdamas, kad atsisako perleisti už 1 Eur 0,1416 ha ploto žemės sklypą dėl to, kad jis išeina už preliminarios sutarties priedu esančios schemos ribų, neatsižvelgia į tai, kad jis jau yra perleidęs du žemės sklypus, kurių ribos peržengia aptariamos schemos ribas, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
22.3. Šalys sutartimi nustatė konkretų netesybų dydį, kurio teismas, atsižvelgęs į šalių sutartimis siekiamus įgyvendinti tikslus, šalių statusą bei atsakovo nesąžiningą elgesį, pagrįstai nemažino.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
Dėl ginčo situacijos
24. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl atsakovo prievolių pagal sutartis apimties ir jų tinkamo vykdymo.
25. Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 1 d. ieškovė (būsima pirkėja) ir atsakovas (būsimas pardavėjas) sudarė Preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį (1 t., b. l. 17–20), kuria atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsigyti: 1) visą 0,3606 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2) būsimus (-ą) žemės sklypus (-ą), patenkančius į iki 1940 m. buvusių savininkų J., O. ir I. G. žemės sklypo Nr. 12 ribas (išskyrus pusiasalio žemę) pagal pridedamą schemą, kurio nuosavybės teisės būsimo pardavėjo vardu bus atkurtos. Sutarties 2.1 punkte buvo pažymėta, kad bendras būsimam pardavėjui tenkantis plotas preliminariosios sutarties pasirašymo momentu esantis laisvame žemės fonde ir ateityje parduodamas žemės sklypas (-ai) bus gaunamas (apskaičiuotas) iš pridėtame plane esančių ribų. Plane taip pat pažymėtas sklypo plotas – 5683 kv. m (1 t., b. l. 56). Visas šiame punkte nurodytas turtas būsimo pirkėjo yra ketinamas įsigyti kaip vienas ir nedalomas objektas. Šalys Preliminariosios sutarties 3.1 punktu numatė bendrą ieškovės mokėtiną kainą už ketinamą įsigyti žemės sklypą (sklypus) – 360 600 Eur.
26. Vykdydamos sutartinius įsipareigojimus šalys 2016 m. gruodžio 7 d. sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas ieškovei už 360 600 Eur pardavė 3606/19686 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21–29). Į 2016 m. gruodžio 7 d. sutartį iš esmės buvo perkelti visi 2016 m. gruodžio 1 d. Preliminariojoje sutartyje numatyti įsipareigojimai, tarp jų ir atsakovo įsipareigojimas perleisti ieškovei už 1 Eur kainą nuosavybės teisę į žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės, išskyrus pusiasalio žemę, ir kurie patenka į iki 1940 m. buvusių savininkų žemės sklypo Nr. 12 ribas pagal pridedamą schemą (Pirkimo – pardavimo sutarties 8.2 punktas, 1 t., b. l. 26).
27. Atkūrus nuosavybės teisę į buvusių savininkų žemės sklypo Nr. 12 ribose esančius žemės sklypus, atsakovas, vykdydamas Preliminariąja ir Pirkimo – pardavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, 2017 m. kovo 2 d. už 2 Eur kainą perleido ieškovei nuosavybės teisę į 0,4668 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei 0,0308 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32–40). 2017 m. spalio 17 d. sutartimi už 1 Eur kainą ieškovei buvo perleista nuosavybės teisė ir į 0,0275 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 45–51). Ginčo dėl prievolių pagal nurodytas sutartis tinkamo įvykdymo nėra.
28. Ieškovei tapus žinoma, kad atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės ir į 0,1416 ha (14,16 a) žemės sklypą, patenkantį į buvusių savininkų valdyto žemės sklypo Nr. 12 ribas, bei nepatenkantį į pusiasalio žemę, buvo pareikalauta vykdyti Pirkimo – pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir taip pat parduoti šį sklypą už 1 Eur kainą (1 t., b. l. 58–59), tačiau atsakovas, teigdamas, kad nurodytas žemės sklypas nepatenka į šalių susitarimo apimtis (nepatenka į susitarimo – perleisti už 1 Eur kainą 0,5683 ha (arba 5683 kv. m) bendro ploto žemės sklypus, ribas), atsisakė vykdyti ieškovės reikalavimą, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 180 000 Eur dydžio sutartinių netesybų, remiantis Pirkimo – pardavimo sutarties 9.4 punktu (1 t., b. l. 27).
Dėl bylos šalių valios, nustatant sutarties dalyką, įvertinimo
29. Tuo atveju, kai tarp sutarties šalių kyla nesutarimų dėl sutarties sąlygų aiškinimo, teismas, spręsdamas ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 28 punktas).
30. Šalims skirtingai aiškinant atsakovo sutartinių prievolių, kylančių iš šalis siejančių sutarčių, apimtį, visų pirma turi būti nustatyta, kokia buvo šalių valia dėl sutarties dalyko.
31. Pagal CK 6.396 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja (CK 6.396 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis), šalims nesusitarus dėl šios sąlygos pirkimo – pardavimo sutartis laikoma nesudaryta, tokia sutarties spraga negali būti užpildyta teismo (CK 6.195, 6.306 straipsniai; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-334/2016 17 punktą). CK 6.396 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslas – užtikrinti, kad nekilnojamojo daikto pirkimo –pardavimo sutarties dalykas (perleidžiamas daiktas) būtų apibūdintas taip, jog nekiltų jokių abejonių ar ginčų dėl to, koks nekilnojamasis daiktas buvo perleistas, o šiuo atveju – kokio dydžio žemės sklypą buvo įsipareigota perleisti.
32. Reikalavimai daiktui, kaip pirkimo – pardavimo sutarties objektui, nustatyti CK 6.306 straipsnyje. Šie reikalavimai turi būti sistemiškai aiškinami su reikalavimais daiktams kaip civilinių teisinių santykių objektams, nustatytiems CK pirmosios knygos III dalies V skyriuje ir ketvirtojoje knygoje. Daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus (CK 1.98 straipsnio 4 dalis, 4.2 straipsnis); į daiktus, apibūdintus pagal individualius požymius ir pagal rūšinius požymius (CK 1.99 straipsnio 1 dalis, 4.4 straipsnis).
33. Šalys sutaria, kad Preliminariosios ir Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovo ateityje už 1 Eur perleistinos žemės sklypo (-ų) nebuvo galimybės apibrėžti pagal individualius požymius (nei pagal unikalų, nei pagal kadastrinį numerį), kadangi šių žemės sklypų formavimo procesas dar nebuvo baigtas, todėl šalys, apibūdindamos sutarties dalyką Preliminarioje sutartyje nustatė, kad atsakovo ateityje perleistinas būsimas daiktas bus suformuotas buvusių savininkų J., O. ir I. G. žemės sklypo Nr. 12 ribose (išskyrus pusiasalio žemę) pagal pridedamą schemą, kurio nuosavybės teisės būsimo pardavėjo vardu bus atkurtos ir kurio planas yra pridedamas prie šios sutarties (Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties 2.1 punktas, 1 t., b. l. 17). Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties 2.1 punkte taip pat buvo pažymėta, kad bendras būsimam pardavėjui tenkantis plotas Preliminariosios sutarties pasirašymo momentu esantis laisvame žemės fonde ir ateityje parduodamas žemės sklypas (-ai) bus gaunamas (apskaičiuotas) iš pridėtame plane esančių ribų (1 t., b. l. 17).
34. Iš esmės visos Preliminariosios sutarties nuostatos, apibrėžiančios sutarties dalyką, išskyrus tai, kad bendras būsimam pardavėjui tenkantis plotas Preliminariosios sutarties pasirašymo momentu esantis laisvame žemės fonde ir ateityje parduodamas žemės sklypas (-ai) bus gaunamas (apskaičiuotas) iš pridėtame plane esančių ribų, buvo perkeltos ir į 2016 m. gruodžio 7 d. Pirkimo – pardavimo sutartį (1 t., b. l. 26).
35. Ieškovė teigia, kad laikantis sutartinių įsipareigojimų, atsakovas, atkūrus jam nuosavybės teisę ir į 0,1416 ha ploto žemės sklypą, turėjo perleisti jį ieškovės nuosavybėn už 1 Eur kainą, kadangi šis žemės sklypas patenka į buvusių savininkų valdyto žemės sklypo Nr. 12 ribas bei nepatenka į pusiasalio žemę, t. y. atitinka visus sutarties dalykui keliamus reikalavimus. Atsakovas su ieškovės pateiktu aiškinimu dėl sutartinių nuostatų, nustatančių sutarties dalyką, nesutinka ir nurodo, kad neatskiriama šalių sudarytos Preliminariosios bei Pirkimo – pardavimo sutarties dalimi buvo žemės sklypo schema, kuria remiantis buvo apskaičiuotas konkretus atsakovo už 1 Eur kainą perleistinos žemės sklypo (-ų) plotas, t. y. 0,5683 ha (5683 kv. m). Atsakovo teigimu, jam perleidus ieškovės nuosavybėn ir 0,1416 ha ploto žemės sklypą, būtų viršytas šalių susitarimas dėl ieškovei už 1 Eur kainą perleistino žemės sklypo ploto.
36. Ieškovė nesutinka su apelianto akcentuojama Preliminariosios ir Pirkimo – pardavimo sutarties priedo Nr. 1 – schemos reikšme nustatant sutarties dalyką ir pažymi, kad ši schema tik nustatė preliminarią ateityje perleistinų žemės sklypų lokaciją. Teisėjų kolegija susipažinusi su bylos medžiaga ir šalių sudarytų sutarčių sąlygomis su tokiais ieškovės paaiškinimais nesutinka ir mano, kad priedas Nr. 1 prie Preliminariosios sutarties ne tik grafiškai iliustravo atsakovo prisiimamų įsipareigojimų išdėstymą tam tikroje teritorijoje, bet ir nustatė atsakovo įsipareigojimų apimtį konkrečiu plotu (Preliminariosios sutarties 2.1 punktas; Plane nurodytas sklypo plotas).
37. Visų pirma, sistemiškai aiškinant šalis siejančių sutarčių nuostatas, bei taikant lingvistinį Preliminariosios sutarties sąlygų, nustatančių sutarties dalyką, aiškinimą, matyti, kad šalys pirminiame šalių valios formavimosi etape konkretaus perleistino už 1 Eur žemės sklypo ploto dydžio neįvardijo, tačiau susitarė, kad jo plotas bus apskaičiuojamas iš pridėtame plane esančių ribų (Preliminarios sutarties 2.1 punktas, 1 t., b. l. 17). Priede Nr. 1 pateikta koordinačių sistema leido ne tik įvertinti žemės sklypo lokaciją, kaip ir teigia ieškovė, bet ir nustatyti viso sklypo plotą (1 t., b. l. 56). Todėl tiek pačių sutarties šalių paaiškinimai, tiek ir jų valia atspindėta sutarties nuostatose leidžia pritarti apeliantui, kad jo įsipareigojimų apimtis buvo apibrėžta konkrečiu perleistinos žemės sklypo plotu ir sudarė 0,5683 ha (5683 kv. m).
38. Antra, tai, kad pirmiau nurodyta žemės sklypo schema nustatė ir žemės sklypo, kurį atsakovas įsipareigojo perleisti ieškovei už 1 Eur kainą, plotą, leidžia manyti ir tai, kad sudarant vėlesnes pirkimo – pardavimo sutartis buvo pateikiami iš esmės grafiškai analogiški kaip ir priedas Nr. 1 žemės sklypų planai (1 t., b. l. 41, 43, 52), kuriuose nurodytas perleidžiamo sklypo plotas sutapo su sutartyje nurodytu perleidžiamo žemės sklypo plotu.
39. Bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, teismo posėdžio metu ieškovės atstovai, siekdami paneigti Priedo Nr. 1 reikšmę nustatant sutarties dalyką, teigė, kad pateikta schema neatitinka žemės sklypo planui keliamų reikalavimų, parengta nesilaikant teisės aktų nuostatų. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus, kadangi pačios šalys, sudarydamos 2016 m. gruodžio 7 d. sutartį, prie kurios buvo pridėta žemės sklypo schema (Priedas Nr. 1) (1 t., b. l. 56) pripažino jos, kaip neatskiriamos žemės sandorių dalies teisinę galią (CK 6.547 straipsnio 3 dalis, Žemės įstatymo 30 straipsnio 2 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariama žemės sklypo schema (Priedas Nr. 1) iš esmės grafiškai iliustravo šalių susitarimą, apibūdinantį sutarties dalyką, t. y. schemoje atvaizduotas žemės sklypo plotas iš esmės apėmė buvusių savininkų valdyto žemės sklypo Nr. 12 ribas bei neapėmė pusiasalio žemės (1 t., b. l. 16), kas tik patvirtina teismo išvadas dėl to, kad Priedas Nr. 1 atvaizdavo šalių susitarimo dėl sutarties dalyko apimtį (plotą).
40. Ieškovės atstovai taip pat pažymėjo, kad atsakovas, sudarydamas 2017 m. kovo 2 d. sutartį, neprieštaravo, kad ieškovei už 1 Eur kainą būtų perleistas 0,4668 ha ploto žemės sklypas, kurio dalis išėjo iš apelianto siekiamo įrodyti šalių susitarimo, atspindėto Priede Nr. 1, ribos, kadangi dalis nurodyto sklypo pateko į pusiasalio žemę. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė neleidžia teigti, kad šalys, sudarydamos 2017 m. kovo 2 d. sutartį, sutiko su Preliminariosios ir pagrindinės Pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, nustatančių sutarties dalyką, pakeitimu. Pažymėtina, kad sudarant pirmiau aptartą sutartį abi ginčo šalys suprato peržengiančios jų susitarimo grafines ribas ir sutiko su tokiu sutarties vykdymo pakeitimu, tačiau toks grafinių ribų peržengimas tuo pačiu nereiškia šalių susitarimo dėl žemės sklypo ploto pakeitimo. Kaip buvo nurodyta, ginčo dėl prievolių, kylančių iš šios sutarties tinkamo įvykdymo, ar jos atitikties Preliminariosios bei Pirkimo – pardavimo sutarties sąlygoms nekilo, tuo tarpu ieškovei pareikalavus perleisti ir 0,1416 ha ploto žemės sklypą, kas iš esmės reikštų, kad būtų viršytas šalių susitarimas dėl ieškovei perleistino už 1 Eur žemės sklypo ploto, atsakovas su tokio reikalavimo apimtimi nesutiko. Toks aiškinimas atitinka ir šalių susitarimą dėl parduodamo žemės sklypo ploto apskaičiavimo pagal Preliminariosios sutarties 2.1 punktą.
41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus šalių paaiškinimus apie jų valios, derinant sutarties nuostatas dėl sutarties dalyko, formavimąsi, šalis siejančių sutarčių nuostatas, žemės sklypo schemos (Priedas Nr. 1), kaip neatskiriamos šalis siejančių sutarčių dalies turinį bei pačių šalių jai suteiktą teisinę reikšmę, sprendžia, kad šalys, nustatydamos atsakovo įsipareigojimą ateityje už 1 Eur kainą perleisti žemės sklypus (žemės sklypą) susitarė ne tik dėl jų teisinės prigimties (atkurtina buvusių savininkų J., O. ir I. G. valdyta žemės), išdėstymo (žemės sklypo Nr. 12 ribose, išskyrus pusiasalio žemę), bet ir dėl jų bendro ploto, kuris buvo nustatytas remiantis iš pridėtame plane esančių ribų, t. y. atsakovo prievolė perleisti ieškovei už 1 Eur kainą ateityje atkurtinus žemės sklypus buvo ribojama 0,5683 ha (5683 kv. m) plotu.
Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo
42. CK 6.38 ir 6.200 straipsniuose yra įtvirtinti prievolių vykdymo principai, nustatantys, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai bei nustatytais terminais. CK 6.256 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), kuriuos nustato įstatymai ar sutartis (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).
43. Vadovaujantis CK 6.189 straipsniu, šalių sudaryta sutartis turi įstatymo galią ir jose esantys susitarimai privalo būti vykdomi. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalių valia dėl sutarties dalyko – atsakovo už 1 Eur kainą perleidžiamo ieškovei žemės sklypo ploto buvo apibrėžta ne tik tam tikru išdėstymu teritorijoje – žemės sklypai, patenkantys į buvusių savininkų valdyto žemės sklypo Nr. 12 ribas, išskyrus pusiasalio žemę, bet ir konkrečiu, žemės sklypo schemoje nustatytu plotu – 0,5683 ha. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas 2016 m. gruodžio 17 d. sutartimi perleido ieškovei nuosavybės teisę į 0,3606 ha ploto žemės sklypą (1 t. b. l. 21–29), o atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus atsakovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, 2017 m. kovo 2 d. sutartimi perleido už 2 Eur kainą 0,4668 ha ir 0,0308 ha ploto žemės sklypus (1 t., b. l. 32–40), 2017 m. spalio 17 d. sutartimi už 1 Eur perleido ieškovės nuosavybėn 0,0275 ha ploto žemės sklypą (1 t., b. l. 45–51). Todėl remiantis nustatyta aplinkybe, kad atsakovo įsipareigojimų parduoti ieškovei žemės sklypus už 1 Eur kainą apimtis sudarė 0,5683 ha, bei nustačius, kad sutartimis už 1 Eur kainą buvo perleista bendras 0,5251 ha ploto atkurtas žemės sklypas (0,4668 ha + 0,0308 ha + 0,0275 ha), teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nėra įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų pilna apimtimi, kadangi ieškovei nėra perleistas 0,0432 ha ploto žemės sklypas (0,5683 ha - 0,5251 ha).
44. Tai, kad sutartiniai įsipareigojimai nėra įvykdyti pilna apimtimi pripažįsta ir atsakovas, tai patvirtindamas Atsakyme į ieškovės reikalavimą vykdyti sutartį (1 t., b. l. 64), atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 97) bei 2020 m. kovo 9 d. Lietuvos apeliaciniame teisme vykusio teismo posėdžio metu. Todėl nors atsakovo įsipareigojimai pagal Pirkimo – pardavimo sutartį yra neįvykdyti mažesne, nei ieškiniu ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta apimtimi (juose nurodoma, kad neįvykdytų įsipareigojimų apimtis yra 0,1416 ha), tai nekeičia teismo išvadų, jog atsakovas neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų pilna apimtimi pažeidė sutartį dėl ko jam taikytina Pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyta atsakomybė.
Dėl netesybų dydžio
45. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
46. Nagrinėjamos bylos atveju šalių susitarta, kad atsakovui pažeidus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė įgyja teisę reikalauti atlyginti visus nuostolius, susijusius su daikto vertės padidinimu ir sumokėti 180 000 Eur baudą (Pirkimo – pardavimo sutarties 9.4 punktas 1 t., b. l. 27). Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, bei nenustatęs pagrindų mažinti netesybų dydžio, tenkino ieškinio reikalavimus ir priteisė iš atsakovo ieškovei 180 000 Eur baudą. Apelianto manymu, teismo išvados dėl ieškovės reikalavimo priteisti netesybas yra nepagrįstos, kadangi ieškovė nėra pateikusi į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių patirtų nuostolių dydį bei mano, kad jie, kaip akivaizdžiai per dideli, turėjo būti mažinami.
47. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 43 punktą ir jame nurodytą praktiką). Taigi, minėta, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio.
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 33 punktas ir jame nurodyta praktika).
49. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apeliantas, ginčydamas teismo išvadų, kuriomis netesybų nuspręsta nemažinti, pagrįstumą, akcentuoja likusios neįvykdytos prievolės dalį, lyginant su visa įsipareigojimo apimtimi.
50. CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 35 punktas ir jame nurodyta praktiką.).
51. Nagrinėjamos bylos atveju teismas laikė, kad ieškovė pagrindė, kad jos prašomi atlyginti nuostoliai yra realiai patirti, todėl juos priteisė iš atsakovo visa apimtimi. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl prašomų atlyginti nuostolių dydžio turėjo būti įvertinta, kokia apimtimi atsakovas jau yra įvykdęs sutartinius įsipareigojimus (įvykdyta 92,4 proc. sutartinių įsipareigojimų), kartu atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nuosekli pozicija tiek Preliminariosios sutarties sudarymo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu buvo nukreipta į siekį įsigyti visus atsakovui atkurtinus žemės sklypus (kurie pateko į sutarties dalyką) (Preliminariosios sutarties 2.1 punktas, 1 t., b. l. 17), kadangi iš atsakovo įsigyjami žemės sklypai ieškovei vertingi tiek, kiek jie gali būti valdomi kaip vienas nedalomas objektas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus kriterijus ir pažymėdama, kad atsakovas sutinka su tuo, kad nėra įvykdęs sutartinių įsipareigojimų pilna apimtimi bei supranta, kad ieškovės interesas nukreiptas į vientiso žemės sklypo įsigijimą (tai spręstina iš apelianto pateikto pasiūlymo ieškovei, 2 t., b. l. 78), mano, jog šiuo atveju yra pagrindas mažinti sutartines netesybas ir protingas, šalių interesus bei sutartimi išreikštą valią dėl netesybų atitinkantis netesybų dydis sudaro 90 000 Eur, ir ši netesybų suma priteistina iš atsakovo ieškovei.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
52. Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sutarties šalių valią dėl atsakovui tenkančių įsipareigojimų apimties netinkamai nustatė atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydį (teisėjų kolegija nusprendė, kad atsakovo neįvykdyti įsipareigojimai apima 0,0432 ha plotą) bei nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju byloje neegzistuoja pagrindai sutartinėms netesyboms mažinti, iš dalies keičia skundžiamą sprendimą ir nurodo, kad ieškovei dėl atsakovo neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų (0,0432 ha ploto apimtimi arba 7,6 procento viso sutartimis įsipareigoto parduoti žemės sklypo ploto) priteistinos 50 procentų šalių sutarto dydžio – 90 000 Eur, sutartinės netesybos.
53. Pakeitus skundžiamą sprendimą, keičiama ir teismo sprendimo dalis, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių.
54. Nustačius, kad patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį. Ieškovė už ieškinio pateikimą sumokėjo 2 325 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 69), atsakovas už apeliacinį skundą taip pat sumokėjo 2 325 Eur žyminio mokesčio (2 t., b. l. 124), todėl paskirstant patirtas bylinėjimosi išlaidas kiekvienai iš bylos šalių turėtų būti atlyginama pusę jos patirtų išlaidų, tačiau atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vici investments“, juridinio asmens kodas 301001535, iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 90 000 Eur (devyniasdešimties tūkstančių eurų) baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (90 000Eur) nuo ieškinio priėmimo dienos (2018 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teisėjai Marius Bajoras
Vilija Mikuckienė
Egidija Tamošiūnienė