Civilinė byla Nr. 3K-3-162/2010
Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos
Januškienės (kolegijos pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (kolegijos
pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 27
d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovams G. S., A. S. dėl dovanojimo
sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje yra dėl
dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.472 straipsnio 1 dalies
pagrindu (kai apdovanotasis prieš dovanotoją atlieka smerktinus geros moralės
požiūriu veiksmus).
Ieškovė M. S. prašė teismo
pripažinti negaliojančia 2003 m. gruodžio 9 d. žemės sklypo dovanojimo sutartį
ir taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu, priteisiant iš atsakovo G. S. 2 556 000 Lt.
Ieškinyje nurodyta, kad
2003 m. gruodžio 9 d. žemės sklypo dovanojimo sutartimi ieškovė (atsakovo
motina) atsakovui (ieškovės sūnui) padovanojo 2,84 ha sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu,
prieš sutarties sudarymą atsakovas žodžiu įsipareigojo išsikelti iš gyvenamojo
namo (duomenys neskelbtini), tačiau
neišsikėlė, o 2007 m. spalio 26 d. panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę ir jos
dukterį A. L.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 27 d.
sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad vyko šalių ginčas dėl
naudojimosi garažu, dėl įvykusio konflikto ieškovei policija pasiūlė kreiptis į
teismą privataus kaltinimo tvarka, atsakovui nepritaikytos baudžiamojo poveikio
priemonės. Teismas taip pat nurodė, kad vadovaujasi rašytiniais įrodymais dėl
įvykio ir nesivadovauja liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), dėl
to byloje liko neįrodyta, kad atsakovas ėmėsi smurtinių veiksmų prieš ieškovę
(CPK 178 straipsnis).
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio
2 d. nutartimi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, Klaipėdos apygardos
teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Teismo
nutartyje nurodyta, kad dėl įvykusio konflikto neatliktas ikiteisminis tyrimas,
nenustatyta, jog atsakovas sužalojo ieškovę, atsakovas nepripažintas kaltu dėl
motinos sužalojimo ir neprisipažįsta padaręs sužalojimą, dėl to teismas
nevertino atsakovo poelgio moraliniu aspektu. Aplinkybė, kad atsakovas yra pareiškęs
kitoje byloje (pagal ieškovės M. S. ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios
dalinės nuosavybės) priešieškinį dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo,
negali būti vertinama kaip atsakovo smerktini gerai moralei veiksmai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį
skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė M. S. prašo panaikinti
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimą ir Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
lapkričio 2 d. nutartį bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės
arba pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie
kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Apeliacinės
instancijos teismas neišnagrinėjo visų ieškovės apeliacinio skundo argumentų,
neaiškino CK 6.472 straipsnyje įtvirtintos geros moralės turinio, nepasisakė
dėl tėvų ir vaikų tarpusavio teisių ir pareigų ir pan. Ieškovės sužalojimo
faktas buvo užfiksuotas leistinais įrodymais, t. y. medicininėse pažymose ir
paliudytas liudytojų (CPK 178 straipsnis), dėl to teismai nepagrįstai reikalavo
iš ieškovės pateikti įrodymus, kad atsakovas dėl ieškovės sveikatos sužalojimo
būtų pripažintas kaltu teisminiu būdu. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai įvertino atsakovo veiksmus jam bylinėjantis
kitoje byloje su motina (kasatore) dėl turto atidalijimo iš bendrosios
nuosavybės kaip neprieštaraujančius gerai moralei, nes, kasatorės teigimu,
tokiais veiksmais nesilaikyta CK 1.137 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos
nuostatos naudotis civilinėmis teisėmis, teise į gynybą laikantis įstatymų,
gerbiant bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus.
2. Geros moralės sąvoka
dovanojimo santykiuose tarp artimųjų giminaičių yra glaudžiai susijusi su tėvų
ir vaikų pareigomis ir jų tinkamu įgyvendinimu. Vaiko pareiga gerbti tėvus,
globoti juos senatvėje ir tausoti palikimą įtvirtinta Konstitucijos 38
straipsnio 7 dalyje, CK 3.162 straipsnyje. Aiškindama šias nuostatas Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. rugsėjo
29 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-886/2006 išaiškino, kad prigimtinė vaikų
prievolė yra pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai
padėti, paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kasaciniame skunde teigiama,
kad į pagarbos savo tėvams reikalavimą, be pareigos išlaikyti savo tėvus, įeina
ir reikalavimas negrasinti savo tėvams, nedaryti psichologinio spaudimo,
nekenkti jų fizinei ir psichologinei sveikatai ir elgtis jų atžvilgiu sąžiningai,
nes tai yra bendražmogiška moralinė nuostata. Įvertindami dovanojimo sutartį
kaip besąlyginę teismai byloje taip pat neatsižvelgė ir netyrė šalių žodinio
susitarimo, kad, atsakovui padovanojus žemės sklypą, jis atsisakys teisnių
pretenzijų į namo dalį.
Atsiliepimu į ieškovės M.
S. kasacinį skundą atsakovai G. S. ir A. S. prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:
1. Atsakovų teigimu, bet
kokie veiksmai, kurie yra savo esme nusikalstami, taip pat ir ieškovės
įrodinėjami atsakovų veiksmai gali būti įvertinti kaip neabejotinai griežtai
smerktini moralės požiūriu. Tačiau asmens padarytų nusikalstamų veiksmų išvadai
būtina įstatymo nustatyta tvarka įrodyti asmens kaltę nusikaltimo padarymu. Nusikalstami
asmens veiksmai turi būti įrodinėjami baudžiamojo proceso tvarka ir negali būti
įrodinėjami civilinio proceso tvarka, priešingu atveju tai prieštarautų
nekaltumo prezumpcijai. Ieškovės kaltinimas dėl kūno sužalojimo ir grasinimo
laikytinas neįrodytas, priešingai, byloje pateikti įrodymai apie prieš atsakovą
G. S. atliktą nusikaltimą (kūno sužalojimą), tai nustatyta įsiteisėjusiu
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 25 d. nuosprendžiu.
2. Dovanojimo sutartis
buvo besąlyginė, dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama apie atsakovo
atsisakymą išsikelti iš gyvenamojo namo kaip dovanojimo sąlygos nevykdymą, nes
tokios sąlygos buvimas neįrodytas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia
CK 6.472 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo
panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių
gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos
pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio
santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra
neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kad būtų panaikintas dovanojimas,
remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų
sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių
gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį,
dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius,
apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai
griežtai smerktini geros moralės požiūriu. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų
faktų, kuriuos konstatavus, dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės.
Pirmosios grupės teisiškai reikšmingi faktai – apdovanotojo veiksmai, kai šis
pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai
sužaloja, gali būti laikomi nusikalstamais veiksmais, atsakomybė už juos
reglamentuojama Baudžiamojo kodekso normų (BK 22 straipsnis, 129 straipsnio 2
dalis, 135 straipsnis), tokie veiksmai konstatuotini Baudžiamojo proceso
kodekso nustatyta tvarka. Kitokia tvarka (pvz., Civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka) konstatuoti apdovanotojo veiksmus, laikytinus nusikalstamais,
draudžia asmens nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 1
dalyje, BPK 44 straipsnyje. Be to, nurodytos CK 6.472 straipsnio 1 dalies
teisės norma apima ir apdovanotojo tuos veiksmus, kurie turi pasikėsinimo į
dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar sveikatą požymių, nors už tokius
veiksmus asmuo ir nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn ar nuo šios
atsakomybės toks asmuo buvo atleistas, šie veiksmai įrodinėjami civilinėje
byloje Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teisiškai reikšmingų faktų,
kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar
juos sunkiai sužalojo, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl to byloje,
nekonstatavus aptariamą teisinį pagrindą sudarančių aplinkybių, šiuo pagrindu
negali būti naikinama dovanojimo sutartis.
Teisėjų kolegija pažymi,
kad CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisiškai reikšmingi faktai
dovanojimui panaikinti, kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius
veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu,
gali būti nustatomi visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais. Įrodymai
civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas
įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių
reikalavimus ir atsikirtimus bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai
teisingai išspręsti, arba kad tokių aplinkybių nėra; tie duomenys nustatomi
šiomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per
atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais,
daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (CPK 177
straipsnio 1, 2 dalys).
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartyje
J. G. v. S. M. byloje Nr.
3K-3-504/2008 dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėta, kad šioje
teisės normoje įtvirtinto dovanojimo panaikinimo pagrindo taikymą kiekvienu
atveju lemia konkrečios situacijos aplinkybės, reikšmingi ištirti bylos
duomenys dėl ginčo objektu esančio turto, dovanojimo sutarties šalių tarpusavio
santykių raidos ir šalių elgesio kilus ginčui.
Bylą nagrinėjusių teismų
konstatuota, kad ieškinio pagrindu ieškovė (dovanotoja) nurodė apdovanotojo
veiksmus, kuriuos ji įvardija kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros
moralės požiūriu, t. y. kad apdovanotasis nesutiko perleisti turimos nuosavybės
teise turto dalies į jam ieškovės sutuoktinio (apdovanotojo tėvo) dovanotus
pastatus, nesutiko geruoju pasidalyti gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei dėl
to buvo kreiptasi į teismą, grasino tėvams, vadino juos (dovanotoją ir sutuoktinį)
jų orumą žeminančiais žodžiais, dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi
2007 m. spalio 31 d. sukėlė konfliktą, kurio metu sužalojo ieškovei
(dovanotojai) ranką, ir pan.
Bylą nagrinėję pirmosios
ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad šalių kilusio ginčo dėl
atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sprendimo teisme faktas negali
būti pagrindas atsakovo veiksmus vertinti smerktinais geros moralės požiūriu.
Šalys nesutarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir šiuo klausimu kreipėsi
į teismą, kuris išsprendė šalių ginčą, atsakovui nustatyta nuosavybės teisė į
pastatų ir žemės sklypo dalį bei nepripažinta, kad sūnaus ir motinos teisminis
ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo savaime prieštarautų CK
1.137 straipsnio 5 daliai. CK 1.137 straipsnyje nustatyta, kad asmenys savo
nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę
gynybą. Savo nuožiūra laisvas naudojimasis teisėmis reiškia naudojimąsi
išsamiai įvertinant savo galimus elgesio variantus, neperžengiant turimų
civilinių teisių ribų. Gindamas savo teises teismine tvarka asmuo privalo
laikytis kreipimosi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių normų
reikalavimų. Savo nuožiūra laisvas naudojimasis civilinėmis teisėmis turi
ribas, nes netinkamai naudodamasis savo civilinėmis teisėmis asmuo gali
pažeisti kitų asmenų teises.
CK 1.137 straipsnyje yra
nustatyti kai kurie naudojimosi civilinėmis teisėmis ribojimai, taip pat
reikalavimai, kurių būtina laikytis naudojantis civilinėmis teisėmis. Šio
straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami
pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir
geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir
teisingumo principų. Šie principai taikytini ne tik įgyvendinantiems savo
teises asmenims, bet ir susitarimu nusistatantiems tarpusavio teises ir
pareigas asmenims.
Bylą nagrinėję teismai
nurodė, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas apginti,
besikreipiančio asmens nuomone, pažeistą teisę ar interesą. Šios teisės įgyvendinimas
bylos kontekste nepatvirtina, kad atsakovas (apdovanotasis) dovanotojai atliko
veiksmus, smerktinus geros moralės požiūriu, nors dėl bendrosios dalinės
nuosavybės teisės įgyvendinimo kasatorė (ieškovė) ir turėjo kreiptis į teismą.
Nagrinėdami kilusį ginčą teismai pažymėjo, kad šalys nebuvo sudariusios
rašytinio susitarimo dėl turto atsidalijimo, dėl to negalima teigti, kad
atsakovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ar kitaip netinkamai, priešingai
gerai moralei elgėsi įgyvendindamas nuosavybės teises į pastatus. Byloje
nenustatyta aplinkybės, kad atsakovas įsipareigojo atsisakyti jam
priklausančios nuosavybės teise turto dalies į pastatus jam padovanojus žemės
sklypą ir kad taip atsakovas būtų pažeidęs CK 1.5 straipsnį.
Dėl išdėstytų priežasčių
negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad teismai pažeidė CK 1.137
straipsnio 5 dalies nuostatas, vertindami atsakovo veiksmus, kai šalys nesutarė
dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir buvo kreiptasi į
teismą. Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, kad civilines teises saugo
įstatymai, išskyrus atvejus, kai šios teisės įgyvendinamos prieštaraujant jų
paskirčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės
principams, tik tokiais atvejais nebus ginamos asmens civilinės teisės.
Teisėjų kolegija pažymi
tai, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai visiškai
nevertino atsakovo (apdovanotojo) veiksmų, kuriuos ieškovė (apdovanotoja) nurodė
kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiūriu: tėvų (dovanotojos
ir sutuoktinio) išvadinimą jų orumą žeminančiais žodžiais; konflikto sukėlimą
dėl bendrosios dalinės nuosavybės turto naudojimo, kurio metu sužalojo ieškovei
ranką, ir pan. Šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, išvardytas CK 6.472
straipsnio 1 dalyje, ieškovė (dovanotoja) įrodinėjo CPK 177 straipsnio 2 dalyje
nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais
dėl šalių konflikto aplinkybių, medicinine pažyma, baudžiamosios bylos medžiaga
ir kt.
Bylą nagrinėję teismai
sprendė, kad aplinkybė, jog apdovanotasis prieš dovanotoją naudojo fizinį
smurtą kaip smerktiną geros moralės požiūriu, turi būti įrodinėjama Baudžiamojo
proceso kodekso nustatyta tvarka, o kitų dovanotojo nurodytų apdovanotojo
veiksmų apskritai nesiaiškino, jiems patvirtinti ar paneigti nevertino ieškovės
pateiktų įrodymų bei nesprendė, ar byloje pakanka duomenų teisiškai reikšmingų
faktų konstatavimui dėl dovanojimo panaikinimo taikant CK 6.472 straipsnio 1
dalies nuostatas, kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties
šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš
dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros
moralės požiūriu. Teismai taip pat netyrė ir neįvertino baudžiamosios bylos,
kurioje baudžiamąja tvarka pripažintas kaltu apdovanotojo sesers sutuoktinis,
duomenų, tarp jų ir konfliktą mačiusių baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų
parodymų, kuriuos reikėjo palyginti su tų pačių liudytojų parodymais
nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl konflikto aplinkybių. Remiantis Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais
nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai,
vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo
taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis
S. U., G. U. v. D. N. ir kt. byloje Nr.
3K-3-215/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis S. R. v. UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“
byloje Nr. 3K-3-53/2010). Be to, nustatytinos aplinkybės dėl dovanojimo
sutarties abiejų šalių tarpusavio santykių raidos, bendravimo šeimoje
praktikos, šalių elgesio kilus konfliktui. Teisėjų kolegija nurodo, kad
ieškovės pateikti ir kiti byloje surinkti leistini įrodymai nagrinėjant šią
bylą gali būti ištirti ir įvertinti apeliacinės instancijos teismo (CPK 176-185
straipsniai). Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimo byloje priimta
apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl geros moralės kriterijaus
Įstatyme, taip pat ir CK
6.472 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kurie veiksmai apdovanotojo laikytini
griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Geros moralės kriterijus yra
kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos,
padorumo suvokimas. Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti,
yra sudarytas motinos ir sūnaus. Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje nustatyta
vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Tuo
atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus
įrodymus, konstatuotų, kad apdovanotasis naudojo prieš dovanotoją psichologinį
ar fizinį smurtą, žemino jos orumą ir pan., tai tokie veiksmai, teisėjų
kolegijos nuomone, gali būti laikomi griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Pagal nurodytus kriterijus vertinant apdovanotojo veiksmus atsižvelgtina ir į
CK 1.5 straipsnio nuostatas.
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359
straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio
2 d. nutartį panaikinti bei perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui
nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Janina Januškienė
Egidijus Laužikas
Pranas Žeimys