Civilinė byla Nr. e2-12-450/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00394-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3; 3.4.3.5.2; 3.4.3.7.2

                                                                                                        (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

        

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ISTVESTAS nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „DIVINGAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas dalyje dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ISTVESTAS kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmestas ir dalyje skundas paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ISTVESTAS nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „DIVINGAS“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ISTVESTAS 2023 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Autocapital“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus ir Kauno skyriai, uždaroji akcinė bendrovė „Viešbučių paslaugos“, uždaroji akcinė bendrovė „AD Rem Lez“, Estijos Respublikos įmonė AS Avallone.

 

Teismas

 

n u s t a t ė : 

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ISTVESTAS (toliau – ir atsakovė, įmonė, bendrovė); nemokumo administratore paskyrė UAB „DIVINGAS“ (toliau – ir nemokumo administratorė, administratorė); nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 17 d.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi UAB ISTVESTAS pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3.       Pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) ISTVESTAS nemokumo administratorė UAB „DIVINGAS“ (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. kovo 27 d. LUAB ISTVESTAS kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 3–uoju darbotvarkės klausimu „Dėl debitorinių skolų nurašymo“, 4–uoju darbotvarkės klausimu „Dėl bankroto proceso ataskaitos patvirtinimo“ ir 5–uoju darbotvarkės klausimu „Dėl LUAB ISTVESTAS veiklos pabaigos“

 bei išspręsti LUAB ISTVESTAS debitorinių skolų (363 583,53 Eur) nurašymo klausimą.

4.       Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3–uoju darbotvarkės klausimu, nurodė, kad buvęs LUAB ISTVESTAS vadovas nemokumo administratorei neperdavė bendrovės buhalterinių dokumentų net ir teismui įpareigojus, dėl to nemokumo administratorė  negalėjo kreiptis į teismą dėl skolų priteisimo iš debitorių. Neturint pirminių įsiskolinimus pagrindžiančių dokumentų, nemokumo administratorė negali reikalavimų teisių pardavinėti, nes neturi galimybės nurodyti įsiskolinimo pagrindo, datos bei pateikti pirkėjui įsiskolinimą pagrindžiančius dokumentus. Be to, didžioji dalis bendrovės debitorių yra išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Įvertinus kreditorės UAB „Autocapital“ santykius su buvusiu LUAB ISTVESTAS“ vadovu, kreditorės balsavimas kreditorių susirinkime vertintinas kaip piktnaudžiavimas, vilkinant bankroto procesą.

5.       Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 4–uoju darbotvarkės klausimu, nurodė, kad už skundžiamą sprendimą balsavo vienintelė, tokį nutarimo projektą su biuleteniu pateikusi kreditorė UAB „Autocapital“. Klausimas dėl įpareigojimo pateikti ataskaitą nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, todėl kiti kreditoriai apie tai nežinojo ir balsuoti negalėjo. Apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, darbotvarkės klausimus, siūlomus nutarimų projektus kreditoriai turi būti informuojami iš anksto, likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos, todėl skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas naikintinas dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu. Be to, nustatytas įpareigojimas nemokumo administratorei nepatenka į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytą kreditorių susirinkimo kompetenciją, kuriame nenumatyta teisė įpareigoti nemokumo administratorę parengti ataskaitą apie skolos išieškojimo procesą (-us).

6.       Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 5–uoju darbotvarkės klausimu, nurodė, kad „prieš“ šio nutarimo priėmimo balsavo vienintelė kreditorė UAB „Autocapital“. Pažymėjo, kad vienintelis atsakovės turtas yra debitorinės skolos, kurių išieškojimas yra negalimas, todėl priimtas nutarimas  prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą dalyje dėl LUAB ISTVESTAS 2023 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 4–uoju ir 5–uoju darbotvarkės klausimais dėl ataskaitos išklausymo bei kreipimosi į teismą dėl įmonės pabaigos, paliko nenagrinėtu, likusioje dalyje skundą atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad 2023 m. kovo 27 d. įvykusiame LUAB ISTVESTAS kreditorių susirinkime kreditoriai balsavo pagal iš anksto pateiktą ir nemokumo administratorės parengtą darbotvarkės projektą, kurio 1–uoju klausimu buvo pasiūlyta patvirtinti darbotvarkę, 2–uoju klausimu – išrinkti susirinkimui pirmininkaujantį asmenį, 3–uoju klausimu – balsuoti dėl debitorinių skolų nurašymo, 4–uoju klausimu – įpareigoti nemokumo administratorę pateikti bankroto proceso ataskaitą, 5–uoju klausimu – kreiptis į teismą dėl LUAB ISTVESTAS pabaigos.

9.       Teismas nustatė, kad pareiškėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimų nagrinėtinas kompleksiškai taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei JANĮ teisės normas.

10.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog priimant skundžiamus 2023 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 3–uoju ir 5–uoju darbotvarkės klausimais buvo laikytasi kreditorių nustatyto susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.

11.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė ir teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų priimant skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus (sprendimus), išskyrus pareiškėjos nurodomą pažeidimą – kreditorei UAB „Autocapital“ pateikus siurprizinį nutarimo projektą – pasiūlant balsuoti 4–uoju darbotvarkės klausimu dėl nemokumo administratorės įpareigojimo pateikti informaciją, už kurį kreditorė, turėdama balsų daugumą, ir balsavo. Pareiškėja nurodė, kad toks klausimas darbotvarkėje nebuvo numatytas, kiti kreditoriai dėl jo balsuoti negalėjo. Teismas vertino, kad vien šis procedūrinis pažeidimas nesudaro pagrindo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimui, nes jis negalėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, o informacijai esant nepakankamai, kreditoriai turi teisę jos pareikalauti. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nurodomais argumentais skundžiamo sprendimo turinį vertinti kaip neteisėtą materialiuoju aspektu, nenustatė prieštaravimo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir (ar) įmonės interesams.

12.       Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad kreditorių susirinkime 3–uoju darbotvarkės klausimu kreditorių priimtas nutarimas nenurašyti visų bendrovės 363 583,53 Eur debitorinių skolų neatitinka jos kreditorių interesų ar prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Teismas pažymėjo, kad pateikdama tokio turinio nutarimo projektą, nemokumo administratorė nesudarė galimybių kreditoriams atskirai pasisakyti ir balsuoti už atskirų bendrovės debitorių skolų (kaip beviltiškų) nurašymą. Byloje nėra ginčo, kad dalis bendrovės skolininkų yra išregistruotos iš Juridinių asmenų registro. Dalis skolų galėtų būti nurašytos. Tačiau nesutiko nurašyti tų debitorių skolų, dėl kurių debitoriai į nemokumo administratorės išsiųstas pretenzijas neatsakė. Teismas pažymėjo, kad dauguma pretenzijų buvo išsiųstos 2018 metais. Negavus dalies debitorių atsakymų į išsiųstas pretenzijas, nemokumo administratorė per ilgą laiką (5 metus) neatliko jokių papildomų veiksmų dėl šių skolų išieškojimo. Todėl vertino, kad nėra pagrindo šias skolos vertini kaip  beviltiškas. Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog dalis skolininkų yra bankrutuojantys (likviduojami), ar jie neturi apdraustųjų darbuotojų, savaime nereiškia, jog skolas išieškoti yra neįmanoma. Teismas padarė išvadą, kad kreditorei nepritarus pateiktam pasiūlymui nurašyti debitorių skolas visa apimtimi, kai nėra aiški atskirų debitorių finansinė padėtis, neteikia pagrindo spręsti, jog skundžiamas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas vertino, kad skundžiamu nutarimu  nemokumo administratorei nustatyta prievolė pateikti papildomą informaciją atitinka bendrovės kreditorių interesus ir neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Teismas pareiškėjos skundą šioje dalyje atmetė.

13.       Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundas dalyje dėl bendrovės kreditorių 2023 m. kovo 27 d. susirinkimo nutarimų 4–uoju ir 5–uoju darbotvarkės klausimais laikyti nemokumo administratorės bankroto proceso ataskaitą išklausyta ir kreiptis į teismą dėl LUAB ISTVESTAS pabaigos bei  išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nesukuria materialiųjų teisinių padarinių. Teismas atkreipė dėmesį, kad galiojusios ĮBĮ nuostatos neužkerta kelio nemokumo administratorei kreiptis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tuo atveju, jei kreditoriai susirinkime nepritarė pateiktai ataskaitai. Tokiu atveju, nesutikimo motyvus kreditoriai galėtų pateikti atsiliepimuose į prašymą. Teismas skundą dalyje dėl LUAB ISTVESTAS 2023 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimų 4–uoju ir 5–uoju darbotvarkės klausimais dėl ataskaitos išklausymo bei kreipimosi į teismą dėl įmonės pabaigos paliko nenagrinėtą.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

14.       Apeliantės LUAB ISTVESTAS nemokumo administratorė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį dalyje, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo 3–uoju darbotvarkės klausimu ir 4–ojo darbotvarkės klausimo dalyje, kuria nustatyti įpareigojimai nemokumo administratorei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:        

14.1.                      Teismas neįvertino aplinkybių, kad buvęs LUAB ISTVESTAS vadovas neperdavė nemokumo administratorei buhalterinių dokumentų, todėl negalima debitorinių skolų parduoti. Esant tik  debitorių sąrašui bei neturint pirminių reikalavimus pagrindžiančių dokumentų, nėra galimybės kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo.  

14.2.                      Skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai priimti vien kreditorės UAB „Autocapital“ balsais, kurios vadovė yra buvusio LUAB ISTVESTAS vadovo sutuoktinė.

14.3.                      Kreditorių susirinkimo nutarimas 4–uoju darbotvarkės klausimu yra negaliojantis, kadangi priimtas vien UAB „Autocapital“ pasiūlymu ir balsais, kitiems kreditoriams apie jį nežinant bei  nebalsavus. JANĮ nenumato kreditorių susirinkimo kompetencijos įpareigoti nemokumo administratorių parengti ataskaitą apie skolos išieškojimo procesą, dėl to toks siurprizinis nutarimas naikintinas kaip priimtas įgaliojimų neturinčio subjekto. Be to, jis vertintinas kaip bankroto proceso vilkinimas. 

15.       Kreditorė UAB „Autocapital“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

15.1.                      Galiojęs ĮBĮ bei JANĮ nemokumo administratorei nustatė (nustato) pareigą imtis aktyvių priemonių išieškant skolas iš įmonės skolininkų. Nemokumo administratorė apsiribojo pretenzijų (kai kuriais atvejais pakartotinių pretenzijų) išsiuntimu skolininkams. Esant net 72 skolininkams, nemokumo administratorė neinicijavo nė vieno teisminio ginčo, išieškant skolas.

15.2.                      Nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi nemokumo administratorės argumentai, kad bendrovė  neturi skolas pagrindžiančių pirminių dokumentų, kadangi dalis skolų buvo išieškota (skolininkai atsiskaitė). Skolos neišieškotos iš debitorių, iš kurių nebuvo atlikti jokie išieškojimo veiksmai.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

17.       Byloje nustatyta, kad 2023 m. kovo 27 d. įvyko LUAB ISTEVSTAS kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo balsuojama šiais darbotvarkės klausimais: (1) dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimo; (2) dėl kreditorių susirinkimui pirmininkaujančio asmens išrinkimo; (3) dėl debitorinių skolų nurašymo; (4) dėl pritarimo bankroto proceso ataskaitai; (5) dėl LUAB ISTVESTAS veiklos pabaigos. Nurodytiems darbotvarkės klausimams, išskyrus 1–ąjį ir 2–ajį klausimus, kreditoriai  nepritarė. Kreditorė UAB „Autocapital“ dėl 4–ojo darbotvarkės klausimo balsavimo raštu biuletenyje pateikė nutarimo projektą – įpareigoti nemokumo administratorę ne vėliau kaip per 30 dienų kreditorių susirinkimui pateikti išsamią ataskaitą apie UAB „Globus distributors“ skolos išieškojimo procesą (kokių veiksmų ėmėsi nemokumo administratorė, koks buvo tokių veiksmų rezultatas ir pan.); už pasiūlymą balsavo 473 418,07 Eur finansinį reikalavimą turinti kreditorė UAB „Autocapital“, prieš balsavusių nebuvo, todėl nutarimas balsų dauguma buvo priimtas.

18.       LUAB ISTVESTAS nemokumo administratorė pateikė skundą dėl LUAB ISTVESTAS 2023 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 3–uoju darbotvarkės klausimu „Dėl debitorinių skolų nurašymo“, 4–uoju darbotvarkės klausimu „Dėl įpareigojimo nemokumo administratorei pateikti ataskaitą apie UAB „Globus distributors“ skolos išieškojimo procesą“ ir 5–uoju darbotvarkės klausimu „Dėl LUAB ISTVESTAS veiklos pabaigos“ panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl LUAB ISTVESTAS 2023 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 4–uoju ir 5–uoju darbotvarkės klausimų paliko nenagrinėtą, o dėl 3–ojo klausimo skundą atmetė. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria jos skundas dėl LUAB ISTVESTAS 2023 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3–uoju darbotvarkės klausimu atmestas, o dėl 4–ojo darbotvarkės klausimo skundas paliktas nenagrinėtu, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo šioje dalyje skundžiamą nutartį panaikinti ir skundą tenkinti. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad buvęs LUAB ISTVESTAS vadovas, net ir teismui įpareigojus, neperdavė nemokumo administratorei buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to nemokumo administratorė negalėjo pardavinėti siūlomų nurašyti debitorinių reikalavimų bei neturi (-ėjo) galimybių reikšti teismui ieškinius dėl skolų priteisimo. Apeliantė nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas 4–uoju darbotvarkės klausimu yra negaliojantis, nes priimtas kreditorių susirinkimo darbotvarkėje nenumatytu klausimu, kreditoriams, išskyrus pasiūlymą pateikusią kreditorę UAB „Autocapital“, apie tokį pasiūlymą nežinant bei nebalsavus; be to, šiuo skundžiamu nutarimu nemokumo administratorei nustatytas įpareigojimas, kurio priėmimui kompetencija nesuteikta kreditorių susirinkimui.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl LUAB ISTVESTAS 2023 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3–uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, o dėl 4–ojo nutarimo skundą paliko nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3–uoju darbotvarkės klausimu

20.       Byloje nustatyta, kad dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 3–uoju darbotvarkės klausimu „Dėl debitorinių skolų nurašymo“, kuriam kreditoriai nepritarė, nemokumo administratorė pateikė tokį nutarimo projektą: nurašyti LUAB ISTVESTAS 363 583,53 Eur debitorines skolas kaip beviltiškas, nes, buvusiam bendrovės vadovui neperduodant LUAB ISTVESTAS dokumentų (pirminių dokumentų, registrų ir kt.), nemokumo administratorė negalėjo kreiptis į teismą dėl skolų priteisimo. 

21.       Apeliantė kreditorių susirinkimo nutarimą atmesti jos pasiūlytą nutarimo projektą dėl debitorinių skolų nurašymo ginčija tuo pagrindu, kad šis sprendimas prieštarauja pagrindiniams bankroto proceso tikslams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes tokiu kreditorių sprendimu yra vilkinamas bankroto procesas bei didinami jo kaštai.

22.       JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

23.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) (pvz., kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

24.       Pažymėtina, kad kreditoriai gali turėti skirtingus lūkesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, tačiau nemokumo procesas yra kolektyvinis procesas, todėl būtent kreditorių dauguma apsprendžia esminius turto pardavimo tvarkos ekonominio tikslingumo klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015;).

25.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nemokumo administratorės pateiktas nutarimo projektas dėl debitorinių skolų nurašymo, nediferencijuojant atskirų debitorių faktinės (turtinės) padėties, nesudaro galimybių kreditoriams atskirai pasisakyti ir balsuoti už kiekvienos bendrovės debitorinės skolos, kaip beviltiškos (ne)nurašymą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad dalis bendrovės skolininkų yra išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, todėl sutiktina su nemokumo administratore, jog išieškojimas iš tokių skolininkų yra netikslingas ir neekonomiškas. Tačiau iš nemokumo administratorės pateiktos lentelės apie debitorines skolas matyti, kad daliai bendrovės skolininkų pretenzijos buvo išsiųstos tik 2018 metais; nepateikus atsakymų, nemokumo administratorė tik nedidelei daliai skolininkų išsiuntė pakartotines pretenzijas (pvz., UAB „Žemaičių lanša“, UAB „NUNEKO“, UAB „Pajūris–jūra“, UAB „Viltara“), tačiau kitų veiksmų per daugiau nei 5 metus besitęsiantį bankroto procesą neatliko (negavus atsakymo į pirminę (pakartotinę) pretenzijas, per gana ilgą bankroto proceso trukmę, nesiėmė veiksmų nustatyti debitorių realios buveinės vietos, nesiėmė kitų būdų siunčiamoms pretenzijoms įteikti, nesiaiškino bei nevertino debitorių faktinės bei finansinės situacijų net iš viešų registrų duomenų, nesiėmė kitų pagrįstų bei protingų priemonių, nustatant galimybę išieškoti skolas), todėl teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog neatlikus papildomų veiksmų dėl debitorinių skolų išieškojimo, pernelyg skubota daryti išvadą, kad debitorinės skolos (jų dalis) yra beviltiškos. 

26.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ekonominis ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo  3–uoju darbotvarkės klausimu tikslingumas buvo įvertintas kreditorių daugumos. Aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas remiantis dominuojančios kreditorės balsais, nereiškia, jog nutarimas yra neteisėtas, kadangi įstatyme teisėtu nutarimo priėmimu įvardijamas nutarimo priėmimas visų balsų (absoliučia) dauguma, nepaisant to, kiek kreditorių sudaro turinčių balsų daugumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012). Juo labiau kad apeliantė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog kreditorių nepritarimas nemokumo administratorės pateiktam projektui būtų akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams ir (ar) nepagrįstai vilkinantis bankroto procesą, kuris trunka jau gana ilgą laiką. Priešingai, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad siekis išsiieškoti debitorines skolas iš bendrovės skolininkų atitinka tiek pačios bendrovės, tiek ir jos kreditorių teises bei interesus, nes sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto realizavimo tvarkos kreditorių susirinkime, o apskundus kreditorių susirinkimo nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pačiai nemokumo administratorei iš esmės nuo 2018 metų neatliekant jokių aktyvių, papildomų veiksmų, siekiant išieškoti skolas iš debitorių, kreditorių nepritarimas susirinkime nurašyti visas bendrovės debitorines skolas (visa nurodyta apimtimi), jų nediferencijuojant, nelaikytinas prieštaraujančiu pagrindiniams bankroto proceso tikslams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

27.       Nors apeliantė akcentuoja, kad buvusiam bendrovės vadovui neperdavus įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų, nemokumo administratorė negali (-ėjo) pardavinėti siūlomų nurašyti debitorinių skolų (reikalavimų) ir neturi galimybių reikšti pagrįstus ieškinius dėl šių skolų priteisimo, tačiau šie argumentai patys savaime nesuponuoja skundžiamo nutarimo neteisėtumo, nes, kaip jau minėta, pati nemokumo administratorė iš esmės nuo 2018 metų, kai išsiuntė pretenzijas bendrovės debitoriams, daugiau neatliko jokių veiksmų, siekdama išsiieškoti skolas. Be to, įstatymas suteikia teisę perleisti tiek galiojančią reikalavimo teisę, tiek ir būsimą reikalavimo teisę (CK 6.101 straipsnio 3 dalis), o tokio sprendimo įgyvendinimas priklauso nuo konkrečių reikalavimo perleidimo sutarties sąlygų, kuriomis užtikrinama atitiktis aktualiems įstatymo reikalavimams.

28.       Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3–uoju darbotvarkės klausimu.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 4–uoju darbotvarkės klausimu

29.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė 4–uoju darbotvarkės klausimu siūlė laikyti nemokumo administratorės bankroto proceso ataskaitą išklausyta, tačiau kreditoriai tokiam pasiūlymui nepritarė, o kreditorė UAB „Autocapital“ dėl 4–ojo darbotvarkės klausimo balsavimo raštu biuletenyje pateikė naują nutarimo projektą – įpareigoti nemokumo administratorę ne vėliau kaip per 30 dienų kreditorių susirinkimui pateikti išsamią ataskaitą apie UAB „Globus distributors“ skolos išieškojimo procesą (kokių veiksmų ėmėsi nemokumo administratorė, koks buvo tokių veiksmų rezultatas ir pan.); „už“ pasiūlymą balsavo 473 418,07 Eur finansinį reikalavimą turinti kreditorė UAB „Autocapital“, „prieš“ balsavusių nebuvo, todėl nutarimas balsų dauguma buvo priimtas.

30.       Taigi, skundžiamu nutarimu nemokumo administratorė iš esmės įpareigota patikslinti veiklos ataskaitą, joje nurodant informaciją apie veiksmus, siekiant UAB „Globus distributors“ debitorinio įsiskolinimo išieškojimo.

31.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju LUAB ISTVESTAS esant pripažintai bankrutavusia ir likviduojamai dėl bankroto iki JANĮ įsigaliojimo, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi, šiuo atveju taikytinos ĮBĮ nuostatos, nes teismų praktikoje išaiškinta, kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtas bankrutavusios įmonės likvidavimo etapas yra vykdomas ir užbaigiamas pagal ĮBĮ nuostatas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-205-567/2022; 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-980-933/2022).

32.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad administratoriaus ataskaita yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį vykdytų bankroto procedūrų formų, o jos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

33.       Administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje nurodyti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. Bankroto administratoriaus pareiga pagrįsti savo ataskaitą neturi būti aiškinama kaip pareiga kartu su tvirtinti teikiama ataskaita teikti kreditoriams visiškai visus įmanomus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016 37 punktas). Be to, formalus bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei užkirstų kelią operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis vykdyti tolesnes bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-588-798/2018 24 punktas).

34.       Administratoriaus veiklos ataskaita – tai dokumentas, kuriame pateikiami oficialūs asmens ar organizacijos nuveikto darbo per tam tikrą laiką rezultatai. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas atskleidžia ataskaitos reikšmę ir turinį – tai yra informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija.

35.       Taigi, įstatyme konkrečiai įtvirtinta, kokia informacija turi būti pateikiama administratoriaus ataskaitoje. Nors aptariamos informacijos apimtis siejama su pirmajam kreditorių susirinkimui teikiama ataskaita, tačiau net ir patvirtinus administratoriaus veiklos ataskaitą, neišnyksta kreditorių teisė kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis) ir kreditorių susirinkime reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas), nes įmonės bankroto procedūra yra tęstinis procesas. Bankroto administratorius turi atlikti savo pareigas viso bankroto proceso metu ir jo pareigų vykdymas, be kita ko, duomenų apie bendrovės turto areštus, ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, debetinius įsiskolinimus, turto pirkimus, pardavimus, nurašymus, sandorius, pajamas ir išlaidas rinkimas, nepasibaigia pirmajam kreditorių susirinkimui ar teismui patvirtinus bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą. Taigi, net ir po administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo pirmajame kreditorių susirinkime, joje pateikta informacija, kreditoriams reikalaujant, gali (turi būti) tikslinama, pildoma.

36.       ĮBĮ 23

 straipsnio 4 punkte nustatyta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Jeigu kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, administratorius per kreditorių susirinkimo nustatytą protingą terminą privalo pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus ir teikti ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai. Jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Jeigu teismas nurodo administratoriui pašalinti ataskaitos trūkumus, bet administratorius per teismo nustatytą protingą terminą jų nepašalina ir (ar) teismas nepatvirtina jam pakartotinai pateiktos ataskaitos, teismas priima motyvuotą nutartį atstatydinti administratorių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskirti kitą administratorių.

37.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad administratoriaus ataskaita yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį vykdytas bankroto procedūras forma, o tokią ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas tvirtinti kreditorių susirinkimas, tačiau tokia teisė įstatymo nustatytu atveju (kreditoriams nepatvirtinus pakartotinai teikiamos ataskaitos) yra suteikta ir teismui. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, iš aptarto ĮBĮ teisinio reguliavimo, kuris būtent ir yra aktualus nagrinėjamu atveju, kreditoriams yra suteikta teisė kreditorių susirinkime reikalauti, kad nemokumo administratorė pateiktų ir (ar) patikslintų jau teiktas savo veiklos ataskaitas; tokia kreditorių teisė – prašyti pateikti ir (ar) patikslinti jau teiktas nemokumo administratorės veiklos ataskaitas neišnyksta viso bankroto proceso metu (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas). 

38.       Atitinkamai aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pareiškėjos skundas dalyje dėl LUAB ISTVESTAS 2023 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 4–uoju darbotvarkės klausimu nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, nes nors tvirtinti nemokumo administratorės ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas kreditorių susirinkimas, tačiau tokia teisė įstatymo nustatytu atveju suteikta ir teismui (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas). Taigi, aptarimas kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti skundžiamas bendrąja tvarka, įvertinant tokio nutarimo tiek procedūrinius, tiek ir materialiuosius aspektus.

39.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo reikalavimo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 4–uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo priėmimą, ir nepagrįstai nusprendė, jog procesas dėl tokio pareiškėjos skundo reikalavimo yra negalimas, nors pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo tokį pareiškėjos skundo reikalavimą išnagrinėti iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjos skundo reikalavimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 4–uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo paliktas nenagrinėtu, panaikinama ir perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

40.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog pareiškėjos skundas dėl LUAB ISTVESTAS 2023 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 4–uoju darbotvarkės klausimu nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, visiškai netyrė ir teisiškai nevertino su šiuo klausimu susijusių aplinkybių, pažymi, jog dėl iškilusio ginčo yra būtina atlikti išsamų vertinimą visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, byla dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo 4–uoju darbotvarkės klausimu pagrįstumo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.

Dėl procesinės bylos baigties

41.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl LUAB ISTVESTAS 2023 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3–uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo, išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai nusprendė, jog LUAB ISTVESTAS 2023 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 3–uoju darbotvarkės klausimu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42.       Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl LUAB ISTVESTAS 2023 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 4–uoju darbotvarkės klausimu, neįvertino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo reikalavimo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 4–uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo priėmimą, ir nepagrįstai nusprendė, jog procesas dėl tokio pareiškėjos skundo reikalavimo yra negalimas, nors teismas šiuo atveju turėjo tokį pareiškėjos skundo reikalavimą išnagrinėti iš esmės, todėl egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjos skundo reikalavimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 4–uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo paliktas nenagrinėtu, panaikinti ir perduoti ši klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ISTVESTAS nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „DIVINGAS“ skundas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ISTVESTAS 2023 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3–uoju darbotvarkės klausimu, palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ISTVESTAS nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „DIVINGAS“ skundas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ISTVESTAS 2023 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 4–uoju darbotvarkės klausimu, paliktas nenagrinėtas, panaikinti ir klausimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ISTVESTAS 2023 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 4–uoju darbotvarkės klausimu, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėja                                                                                        Asta Radzevičienė