Civilinė byla Nr. 2-1781-330/2015

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00604-2011-1

  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Š. Č. ir R. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 pagal pareiškėjų Š. Č. ir R. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai Š. Č. ir R. Č. pirmosios instancijos teismui pateiktu pareiškimu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovams Š. Č. ir R. Č. dėl išieškojimo nukreipimo į atsakovų turtą.

Pareiškėjai nurodė, kad teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartimi UAB „Taurų spalvos“  iškelta bankroto byla. BUAB „Taurų spalvos“ kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl išieškojimo nukreipimo į Š. Č. ir R. Č. santuokoje įgytą turtą BUAB „Taurų spalvos“ 241 748,35 Lt dydžio kreditoriniams reikalavimams padengti, o neužtekus šio turto, išieškojimą nukreipti į pareiškėjams Š. Č. ir R. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, ieškinį tenkino. Teismo sprendimas buvo apskųstas, tačiau paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi.

Pareiškėjai nurodo, kad 2015-05-19 iš naujo susipažinus su bankroto byla (Nr. B2-116- 513/2014), nerado duomenų apie tai, kokie kreditoriniai įsiskolinimai buvo 2009-01-19, t. y. tuo metu, kai individuali įmonė buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, nors Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendime buvo teigiama, kad 2009-01-19 bendrovė turėjo 241 748,35 Lt dydžio skolą kreditoriams. Teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, rėmėsi bankroto administratoriaus pateiktu 2011-07-11 raštu apie kreditorinių reikalavimų dydį, tačiau bankroto byloje kreditoriniai reikalavimai nebuvo patvirtinti. Bankroto byloje administratoriaus prašymas 2009-01-19 dienai patvirtinti 241 748,35 Lt dydžio kreditorinius reikalavimus teismo 2011-07-18 nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas. Naujai paaiškėjusi aplinkybė, kurios pagrindu pareiškėjai prašo atnaujinti procesą, yra tai, kad skola kreditoriams 2009-01-19 momentui yra nenustatyta, ir dėl to pareiškėjai prašo panaikinti teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą, kuriuo iš pareiškėjų priteista 241 748,35 Lt skola. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad 2015 m. balandžio mėnesį susipažino su DnB NORD 2014-11-24 dokumentu Nr. 30.58.17/1481, kuriame nurodyta, jog bendrovė 2009-01-19 buvo skolinga DnB NORD 38 389,19 Lt. Šis dokumentas buvo pateiktas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, atstovaujama bankroto administratoriaus, pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pareiškėjai jau yra kreipęsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 ir savo prašymą grindė iš esmės tais pačiais pagrindais kaip ir šiame prašyme. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė, ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi palikta nepakeista. Pareiškėjai nuo civilinės bylos Nr. 2-699-524/2012 nagrinėjimo pradžios nesutiko su kreditorių, įskaitant ir DnB NORD, kreditoriniais reikalavimais. Pareiškėjai teigė, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys DnB NORD kreditorinį reikalavimą, rinko įrodymus apie skolą DnB NORD, taip pat skundė apeliacine tvarka nustatytą skolos dydį. Visi pareiškėjų argumentai dėl skolos DnB NORD nepagrįstumo buvo išnagrinėti ir atmesti. Visi pareiškėjų nurodyti motyvai, kaip proceso atnaujinimo pagrindas, jau buvo išnagrinėti Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo ir atsisakė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012.

Teismas nustatė, kad bendrovė, kuri buvo pertvarkyta iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę, Juridinių asmenų registre įregistruota 2009-01-19. Tuo metu bendrovė turėjo 241 748,35 Lt skolą kreditoriams. Bendrovės esamo turto neužtenkant, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu 241 748,35 Lt išieškojimas BUAB „Taurų spalvos“ bankroto byloje buvo nukreiptas į individualios įmonės „Taurų spalvos“ savininko ir jo sutuoktinės turtą, įskaitant ir turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe bei esantį pas trečiuosius asmenis. Pareiškėjai nuo 2011-04-14 yra proceso šalimi bankroto byloje. Pareiškėjai teigia, kad naujai gauti įrodymai patvirtina, jog bendrovės skola kreditoriui DnB NORD buvo daug mažesnė nei priteistoji. Šiuo klausimu jau buvo pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendime, ir tai nėra aplinkybė, kuri naujai paaiškėjo ir pareiškėjams nebuvo žinoma ar negalėjo būti žinoma tiek bankroto byloje apie patvirtintus kreditorinius reikalavimus, tiek iki įmonės pertvarkymo. Prievolės, kurių vykdymą bendrovė reikalavo nukreipti į pareiškėjų turtą, atsirado iki individualios įmonės „Taurų spalvos“ pertvarkymo (civilinės bylos Nr. 2-699-524/2012, t. 1, b. l. 13-21, 22-23, 24-27). Pareiškėjai nepagrįstai savo subsidiarios atsakomybės apimtį už individualios įmonės prievoles sieja su individualios įmonės „Taurų spalvos“ skolomis, kurioms pertvarkymo metu buvo suėjęs mokėjimo terminas. Pareiškėjai yra atsakingi ir už pertvarkyto juridinio asmens skolas, kuriems suėjęs mokėjimo terminas, ir už visą prievolės tinkamą įvykdymą trejų metų laikotarpiu nuo pertvarkymo momento. Nepaneigus skolos dydžio pagal visas prievoles, pareiškėjų argumentai dėl individualios įmonės „Taurų spalvos“ skolų dydžio įmonės pertvarkymo metu, yra teisiškai nereikšmingi, nes pareiškėjai yra atsakingi ne tik už skolas, kurioms pertvarkymo metu buvo suėjęs mokėjimo terminas, bet ir skolas, kurios atsirado dėl šių prievolių netinkamo vėlesnio vykdymo. Šias aplinkybes teismas nagrinėjo civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjų prašyme atnaujinti procesą išdėstytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, nes visos aplinkybės, kurias nurodo pareiškėjai, buvo bylos nagrinėjimo dalyku, dėl jų pasisakyta teismų procesiniuose sprendimuose.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjai Š. Č. ir R. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012.

Pareiškėjų atskirojo skundo argumentus iš esmės sudaro aplinkybių, kurios buvo išdėstytos ir prašyme atnaujinti procesą, nurodymas, todėl teismas tapačių aplinkybių nekartoja, pažymėdamas tik tokius pareiškėjų motyvus dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo:

1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisiniu reglamentavimu (CK 2.104 str. 2 d.), teismų praktika, kurioje išdėstytas juridinio asmens dalyvio atsakomybės klausimas, neįsigilino į visas aplinkybes. Pateikta nauja aplinkybė rodo, kad pareiškėjų prievolė konkrečiam laiko momentui nebuvo nustatyta.
2. Kitoje analogiškoje byloje, nesant aiškumo ir pagrįstumo dėl skolos dydžio juridinio asmens pertvarkymo metu, teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2253/2014).
3. Teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Bankroto administratorius, gerai žinodamas bylą, ir be advokato pagalbos galėjo pats pateikti atsiliepimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, atstovaujama bankroto administratoriaus, atskirąjį skundą prašo atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

             1. Klausimas dėl pareiškėjų prievolių subsidiariai atsakyti bendrovės kreditoriams pagal lizingo sutartis apimties dėl bendrovės pertvarkymo jau buvo išnagrinėtas sprendžiant ginčą pagal bendrovės ieškinį pareiškėjams civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012. Visi pareiškėjų argumentai, kad skola DnB NORD lizingui yra ne tokia, kokią nurodė šis kreditorius, buvo išnagrinėti ir atmesti. Nagrinėjamoje byloje dėl proceso atnaujinimo pareiškėjų nesutikimas su skolos dydžiu, nurodomos aplinkybės ir su tuo susiję argumentai, negali būti pripažįstamos naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu.

2. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 2.104 str. 2 d. Nuostata, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai padaryta aiški teisės normos taikymo klaida (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), negali būti taikoma, kadangi sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, taip pat remtis šiuo pagrindu yra suėjęs naikinamasis vienerių metų terminas, numatytas CPK 368 str. 2 d.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

Iš civilinės bylos, kurioje pareiškėjai inicijavo proceso atnaujinimo procedūrą, duomenų nustatyta, jog šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu tenkino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Taurų spalvos“ ieškinį ir nusprendė nukreipti išieškojimą į Š. Č. bei R. Č. santuokoje įgytą turtą bankrutuojančios UAB „Taurų spalvos“ 241 748, 35 Lt kreditoriniams reikalavimams padengti, o neužtekus šio turto – išieškojimą nukreipti į Š. Č. ir R. Č. asmeninės nuosavybės teise esantį turtą. Lietuvos apeliacinis teismas šią civilinę bylą išnagrinėjo apeliacine tvarka ir 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi atmetė atsakovų (pareiškėjų) apeliacinį skundą.

Pareiškėjai procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje prašo atnaujinti remdamiesi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjai naujai paaiškėjusiomis įvardijo šias aplinkybes: 1) BUAB „Taurų spalvos“ skola kreditoriams 2009-01-19 dienai nebuvo nustatyta; 2) paaiškėjus nurodytai aplinkybei teismo sprendimas nukreipti išieškojimą į pareiškėjų turtą 241 748, 35 Lt dydžio kreditoriniams reikalavimams padengti nebūtų priimtas; 3) paaiškėjus, kad BUAB „Taurų spalvos“ ieškiniu prašoma priteisti skola atsirado po juridinio asmens (individualios įmonės) pertvarkymo, bet ne tokio dydžio ji buvo pertvarkymo dieną, ieškinys privalėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų nurodomos aplinkybės paminėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių kontekste nesudaro pagrindo šių aplinkybių laikytini naujai paaiškėjusiomis ir sudarančiomis pagrindą proceso byloje atnaujinimui.

Pareiškėjai teigia, kad apie tai, jog bankroto byloje Nr. B2-116-513/2014 nėra duomenų, kokie kreditoriniai įsiskolinimai buvo 2009-01-19, jie sužinojo 2015-05-19 iš naujo susipažinus su bankroto byla. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad 2015 m. balandžio mėnesį susipažino su 2014-11-24 DnB NORD dokumentu Nr. 30.58.17/1481, kuriame nurodyta, jog bendrovė 2009-01-19 buvo skolinga DnB NORD 38 389,19 Lt.

Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-699-524/2012 medžiagos, apeliantai nuo ginčo pradžios nesutiko su nurodomu kreditorinių reikalavimų dydžiu. Byloje nėra duomenų, o tokių argumentų nepateikia ir apeliantai, jog jie civilinės bylos Nr. 2-699-524/2012 nagrinėjimo metu neturėjo objektyvių galimybių susipažinti su bankroto bylos Nr. B2-116-513/2014 medžiaga, gauti duomenis apie skolos 2009-01-19 dienai dydį DnB NORD lizingui iš šio kreditoriaus. Akcentuotina, kad apeliantai pakarotinai kreipiasi į teismą dėl proceso atnaujinimo, tik nurodydami kitas faktines aplinkybes apie, jų teigimu, naujai paaiškėjusių aplinkybių sužinojimą. Nors apeliantai teigia, kad tik 2015 m. balandžio mėnesį susipažino su 2014-11-24 DnB NORD dokumentu Nr. 30.58.17/1481, kuriame nurodyta, jog bendrovė 2009-01-19 buvo skolinga DnB NORD 38 389,19 Lt, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai, 2013-10-24 pateikdami prašymą atnaujinti procesą, nurodė, jog jiems yra pateikti AB DnB NORD banko dokumentai, kurie nebuvo pateikti į bylą, ir apie kurių egzistavimą apeliantams iki tol nebuvo žinoma, jog bendrovės skola bankui 2008-12-30, 2009-03-18 datomis, t.y. bendrovės pertvarkymo metu, sudarė tik 38 389,19 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantų nurodomos aplinkybės galėjo būti žinomos civilinės bylos Nr. 2-699-524/2012 nagrinėjimo metu.

Pareiškėjai nurodo ir tai, kad teismai netinkamai taikė CK 2.104 str. 2 d., kadangi pareiškėjai atsakingi tik už tas bendrovės prievoles, kurios atsirado iki bendrovės pertvarkymo. Pareiškėjai bendrovės pertvarkymo dieną – 2009-01-19 buvo skolingi DnB NORD lizingui tik 38 389,19 Lt, o kita mokėtina skolos dalis susidarė jau po bendrovės pertvarkymo, todėl ir atsakomybė už šias prievoles pareiškėjams negali būti taikoma.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, yra vertinamas prašymo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje pagrįstumas, tačiau vertinant tokio prašymo pagrįstumą negali būti iš naujo nagrinėjamos aplinkybės, įvertintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, nes, priešingu atveju tokių aplinkybių vertinimas reikštų pakartotinį bylos iš esmės nagrinėjimą, kas nėra nagrinėjamo klausimo dalykas. Pakartotinis aplinkybių vertinimas būtų atliekamas tik atnaujinus procesą. Pažymėtina, kad argumentus dėl netinkamo CK 2.104 str. 2 d. taikymo apeliantai pateikė ne tik civilinę bylą Nr. 2-699-524/2012 nagrinėjant apeliacine tvarka, bet ir nagrinėjant anksčiau pateiktą prašymą atnaujinti procesą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-699-524/2012  apeliacine tvarka (civilinė byla 2A-663/2013), nustatė, kad apeliantai yra atsakingi už pertvarkyto juridinio asmens skolas, kurioms suėjęs mokėjimo terminas, ir už visą tinkamą prievolės įvykdymą trejų metų laikotarpiu nuo pertvarkymo momento, kas reiškia, jog apeliantai atsakingi ne tik už bendrovės pertvarkymo dieną (2009-01-19) DnB NORD lizingui egzistavusią skolą, bet ir visą prievolę pagal lizingo sutartis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantų nurodomos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-699-524/2012, tai nereikštų, kad būtų buvęs priimtas kitoks teismo sprendimas.

Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad analogiškoje byloje, nesant aiškumo ir pagrįstumo dėl skolos dydžio juridinio asmens pertvarkymo metu, teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2253/2014). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad kitoje nurodytoje civilinėje byloje ginčo dalykas buvo išieškojimo nukreipimas į sutuoktinių turtą, o ne proceso išnagrinėtoje byloje atnaujinimo pagrindų vertinimas. Teismų praktika dėl išieškojimo nukreipimo į sutuoktinių turtą ir su tuo susijusiais argumentais apeliantai turėjo remtis nagrinėjant civilinę bylą dėl išieškojimo nukreipimo į sutuoktinių turtą, o ne dėl proceso atnaujinimo.

Apeliantai ginčija Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovei BUAB „Taurų spalvos“ naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, jog bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos nepagrįstai. Kaip matyti iš bylos duomenų ieškovė pateikė atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą bei už šio prašymo parengimą patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimą. Įstatymas neriboja bankroto administratoriaus teisės kreiptis į advokatą siekiant teisinio atstovavimo ginant bankrutuojančios bendrovės interesus teisme, todėl priešingi apeliantų teiginiai laikytini nepagrįstais.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl pareiškėjų atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas netenkinamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

                            Teisėjas                                                                       Gintaras Pečiulis