Civilinė byla Nr. 2-1393/2010
Procesinio sprendimo kategorija 110.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės,
Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo
Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus atskirąjį skundą dėl
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria pakeistos
laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3039-585/2010 pagal ieškovo
Nordea Bank Finland Plc (AB) ieškinį atsakovams A. A. , G. Ž. , A. K. , T.
A. , V. Ž. , V. K. , M. K. , L. Ž. , uždarajai akcinei
bendrovei „Alitis“, S. A. , L. K. ,
R. K. dėl skolos priteisimo bei sandorių pripažinimo
negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) kreipėsi į teismą su ieškiniu
atsakovams G. Ž. , L. Ž. , A. A. , S. A. , V.
K. , L. K. , M. K. , R. K. , A. K. , T.
A. , V. Ž. , UAB „Alitis“ dėl skolos priteisimo ir
sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškinio reikalavimų
užtikrinimui nutarė: areštuoti solidariems atsakovams G. Ž. ,
A. A. , V. K. , L.
Ž. , S. A. , L. K. nuosavybės
teisėmis priklausantį turtą bendros 1 091 403, 18 Lt sumos, pas ką tas turtas
bebūtų ir kas jį bevaldytų, uždraudžiant areštuojamu turtu disponuoti, tačiau
suteikiant atsakovams G. Ž. , A. A. ,
V. K. , L. Ž. , S.
A. , L. K. teisę areštuojamuoju turtu atsiskaityti su
ieškovu Nordea Bank Finland Plc (AB); areštuoti solidariems atsakovams G. Ž. , L. Ž. , A.
A. , S. A. , M. K. , R. K. nuosavybės teisėmis priklausantį turtą bendros 6 251
361, 26 Lt sumos, pas ką tas turtas bebūtų ir kas jį bevaldytų, uždraudžiant
areštuojamu turtu disponuoti, tačiau suteikiant atsakovams G.
Ž. , L. Ž. , A. A. , S. A. , M. K. , R.
K. teisę areštuojamuoju turtu atsiskaityti su ieškovu Nordea Bank Finland
Plc (AB).
Atsakovai A. A. , G. Ž. , M.
K. , L. Ž. , S. A. , R. K. , V. K. , L.
K. kreipėsi į teismą su prašymais pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010
m. balandžio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant
atsakovams disponuoti visu jų gaunamu darbo atlygiu arba iš valstybės ar
savivaldybių gaunamomis socialinėmis išmokomis. Atsakovai nurodė, kad šiuo metu
yra apribota atsakovų galimybė disponuoti darbo atlygiu, kuris yra vienintelis
pragyvenimo šaltinis, todėl teismas turėtų leisti atsakovams disponuoti jų
gaunamu darbo atlygiu bei socialinėmis išmokomis.
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarė patenkinti atsakovų A. A. , G. Ž. , L.
Ž. , S. A. , M. K. , R. K. , V. K. , L.
K. prašymus ir pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m balandžio 13 d.
nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones leidžiant: atsakovui A. A. kas mėnesį disponuoti 1 200 Lt darbo užmokesčio suma,
pervedama UAB „Alitis“ į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys
neskelbtini) , esančią AB „Swedbank“; atsakovui G. Ž. kas
mėnesį disponuoti 2 000 Lt darbo užmokesčio suma, pervedama UAB „Alitis“ į atsiskaitomąją
sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB SEB
banke; atsakovei L. Ž. kas mėnesį disponuoti 1 300 Lt
darbo užmokesčio suma, pervedama UAB „Alitis“ į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB SEB banke; atsakovei S. A. kas mėnesį disponuoti 2 236 Lt darbo užmokesčio suma,
pervedama Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos į atsiskaitomąją sąskaitą
Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB „Swedbank“; atsakovui
V. K. kas mėnesį disponuoti 800 Lt darbo užmokesčio suma,
pervedama UAB „Gazman“ į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys
neskelbtini) , esančią AB SEB banke; atsakovams M. K. ir
R. K. kas mėnesį disponuoti R. K. 7
320 Lt darbo užmokesčio suma, pervedama UAB „Hewlett-Packard“ į atsiskaitomąją
sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB SEB
banke; atsakovei L. K. kas mėnesį disponuoti 3 888,99 Lt
dydžio motinytės pašalpa, pervedama į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB SEB banke.
Teismas
nurodė, kad draudimas atsakovams disponuoti gaunamu atlyginimu gali sukelti
neigiamas pasekmes tiek patiems atsakovams, tiek jų šeimoms. Teismas pažymėjo,
kad, esant neišspręstam ginčui ir vykstant bylos nagrinėjimui, atsakovų padėtis
negali būti blogesnė ir jiems negali būti visiškai apribota galimybė naudotis
gaunamomis pajamomis – darbo užmokesčiu bei socialinėmis išmokomis. Teismas
nurodė, kad atsakovai pateikė duomenis apie gaunamus darbo užmokesčius ir
socialines išmokas, kad atsakovams būtina suteikti galimybę naudotis gaunamu
darbo užmokesčiu bei socialinėmis išmokomis būtiniems gyvenimo poreikiams
užtikrinti, kadangi priešingu atveju būtų neprotingai ir neproporcingai
apribotos atsakovų turtinės teisės bei interesai, atsirastų neigiamų pasekmių,
kurie iš esmės pablogintų atsakovų turtinę padėtį ir neleistų vykdyti
svarbiausių įstatyminių bei sutartinių įsipareigojimų (pareigos išlaikyti
nepilnamečius vaikus, pareigos vykdyti prievoles kredito davėjui). Tuo tarpu
laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti pagrįstas abiejų ginčo šalių
turtinių interesų pusiausvyra ir nevaržyti atsakovų turtinių teisių bei
interesų labiau, negu tai yra būtina teisėtų tikslų pasiekimui. Teismas konstatavo,
kad areštavus pinigines lėšas bankų sąskaitose, atsakovams būtina leisti
disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu bei socialinėmis išmokomis, kad būtų tenkinami
atsakovų elementariausi ir būtiniausi gyvenimo poreikiai. Dėl nurodytų
priežasčių, teismo teigimu, yra pagrindo pakeisti Vilniaus apygardos teismo
2010 m. balandžio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones,
leidžiant atsakovams naudotis gaunamu darbo užmokesčiu bei socialinėmis
išmokomis.
Atskiruoju
skundu ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį ir palikti nepakeistas Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias
apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Atsakovams nepagrįstai buvo leista disponuoti jiems priklausančiu turtu,
nors ieškovo reikalavimai byloje nėra tinkamai ir maksimaliai užtikrinti, t. y.
vykdant Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį buvo surasta
ir areštuota mažiau atsakovų turto nei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių
mastas šioje byloje, kuris yra 7 342 764,44 Lt.
2.
Nepagrįstas teismo argumentas, kad draudimas atsakovams disponuoti
gaunamu atlyginimu gali sukelti neigiamas pasekmes tiek jiems patiems, tiek jų
šeimos nariams. Net galiojant nepakeistai Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
balandžio 13 d. nutarčiai, atsakovai turi galimybę disponuoti dalimi gaunamo
darbo užmokesčio ir tokiu būdu tenkinti elementariausius ir būtiniausius
gyvenimo poreikius, kadangi, vadovaujantis CPK 736 straipsnio pirmąja ir
antrąja dalimis, antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, iš atsakovų gaunamo darbo užmokesčio ir socialinių išmokų turi teisę
areštuoti 70 procentų nuo atsakovų darbo užmokesčio ir jam prilyginamų išmokų
dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA).
3.
Jeigu būtų palikta galioti atskiruoju skundu skundžiama pirmosios
instancijos teismo nutartis, būtų pažeistos CPK nuostatos, kurios reglamentuoja
arešto taikymą skolininko turtui, taip pat šalių lygiateisiškumo bei interesų
pusiausvyros, teisingumo ir protingumo principai, taip pat nebūtų pasiektas
laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, nes atsakovams turint turto (piniginių
lėšų, gautinų darbo užmokesčio forma), turtas, esant teismo nutarčiai dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
balandžio 13 d. nutartis), nepagrįstai nebūtų areštuotas.
Atsiliepime į
atskirąjį skundą atsakovai A. A. , S.
A. , G. Ž. , L. Ž. , V. K. , L. K. , R.
K. , ir kiti, atstovaujami advokato T. Kelpšo, prašo palikti nepakeistą Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį. Atsakovų nuomone, pirmosios
instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir atskirajame skunde nurodytais
motyvais nėra pagrindo ją naikinti. Atsakovai pažymi, kad ieškovo reikalavimas
yra užtikrintas ne tik byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis,
tačiau ir įkeistu turtu pagal kreditavimo sutartis, iš kurių kildinami ieškinio
reikalavimai. Atsakovų nuomone, ieškovo argumentas, kad palikus galioti
skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį, būtų pažeistos CPK nuostatos,
šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros, teisingumo bei protingumo
principai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini, kadangi priešingai – šie
principai būtų pažeisti, jeigu būtų panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2010
m. gegužės 25 d. nutartis.
Atskirasis
skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis CPK
144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų
suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų
nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė,
kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms,
galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu įvykdymą būsimo teismo sprendimo,
kuris gali būti palankus ieškovui. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje
nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis
ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias
apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos
priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris
gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei
kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių
teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti
taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto
pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina
teisėtam tikslui pasiekti. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių
laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems
tikslams. CPK 146 straipsnis reglamentuoja vienos laikinosios apsaugos
priemonės pakeitimą kita, t. y. teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų
suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti laikinąją apsaugos priemonę arba
jos mastą.
Nagrinėjamu
atveju kilo ginčas dėl pagrindo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
balandžio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant
atsakovams disponuoti jų gaunamu darbo atlygiu arba socialinėmis išmokomis.
Teisėjų
kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nepagrįsta pirmosios
instancijos teismo išvada, jog draudimas atsakovams disponuoti gaunamu
atlyginimu gali sukelti neigiamas pasekmes tiek jiems patiems, tiek jų šeimos
nariams. Teisėjų kolegijos nuomone, areštavus visas atsakovų banko sąskaitose
esančias lėšas, atsakovai netektų galimybės patenkinti būtiniausius tiek pačių
atsakovų, tiek jų šeimų narių poreikius. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokią
poziciją patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m.
kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245/2009). Nors apeliantas
teigia, kad net galiojant nepakeistai Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio
13 d. nutarčiai, atsakovai turi galimybę disponuoti dalimi gaunamo darbo
užmokesčio ir tokiu būdu tenkinti elementariausius ir būtiniausius gyvenimo
poreikius CPK 736 straipsnio nuostatų pagrindu, tačiau minėtas straipsnis
reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką,
o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra išieškojimo veiksmas. CPK 736
straipsnyje yra numatyti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio apribojimai,
kurie turi užtikrinti bent minimalius skolininko poreikius tuo atveju, kai
ginčas tarp šalių būna išspręstas ir ieškovo ieškinys būna patenkintas. Taigi, esant
neišspręstam ginčui ir vykstant bylos nagrinėjimui, atsakovų padėtis negali
būti blogesnė nei skolininkų vykdymo procese ir jiems negali būti visiškai
apribota galimybė turėti kokių nors pajamų. Dėl to apygardos teismas turėjo
pagrindo leisti atsakovams naudotis dalimi jų darbo ar socialinių pajamų.
Kita vertus,
teismo nutartimi nustatytas pajamų, kuriomis atsakovai turi teisę naudotis, dydis
turi atitikti teisingumo bei protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija sprendžia,
jog nagrinėjamu atveju siekiant, kad laikinosios apsaugos priemonės neapribotų
nė vienos proceso šalies teisėtų interesų daugiau, negu būtina teisėtam tikslui
pasiekti, turint omenyje proporcingumo, teisingumo principus, sumažintinas
pirmosios instancijos teismo nustatytas leistinas atsakovams naudotis gaunamų pajamų
dydis, be to, be pagrindo leista atsakovui M. K. disponuoti
atsakovės R. K. darbo užmokesčio suma, pervedama UAB
„Hewlett-Packard“ į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys
neskelbtini) , esančią AB SEB banke. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų,
patvirtinančių, kokia pinigų suma yra būtina atsakovų elementariausiems ir
būtiniausiems poreikiams patenkinti, tokių įrodymų atsakovai nepateikė ir
apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str., 314 str., 338 str.). Taigi, vadovaujantis
teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatyto
minimalaus mėnesio atlyginimo dydį ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį
bei galimus būtinus atsakovų bei jų šeimų poreikius, atsakovams leistina kas
mėnesį disponuoti ne didesne, kaip 1 400 Lt suma, jų gaunama iš darbo
užmokesčio ar iš valstybės (savivaldybių) gaunamų socialinių išmokų, kuri,
kolegijos nuomone, atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus ir yra
pakankama elementariausiems ir būtiniausiems atsakovų poreikiams tenkinti.
Dėl nurodytų motyvų
teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstu atskirojo skundo argumentą, jog
atsakovams nepagrįstai buvo leista disponuoti visomis jiems priklausančiomis
piniginėmis lėšomis, gautinomis darbo užmokesčio ar socialinių išmokų forma,
todėl skundžiama apygardos teismo nutartis pakeistina, panaikinant jos dalį,
kuria atsakovui M. K. leista disponuoti atsakovės R. K. darbo užmokesčio suma, be to, sumažinant sumą, kuria
leidžiama atsakovams kas mėnesį disponuoti, gaunamą iš darbo užmokesčio ar iš
valstybės (savivaldybių) gaunamų socialinių išmokų (CPK 329 str. 1 d., 338
str.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337
straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį. Panaikinti teismo
nutarties dalį, kuria leista atsakovui M. K. disponuoti
atsakovės R. K. darbo užmokesčio suma, pervedama UAB
„Hewlett-Packard“ į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys
neskelbtini) , esančią AB SEB banke. Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2010
m. gegužės 25 d. nutartimi nustatytą pinigų sumą, kuria leidžiama atsakovams
disponuoti; leisti atsakovams kas mėnesį disponuoti: A. A. 1
200 Lt darbo užmokesčio suma, pervedama UAB „Alitis“ į atsiskaitomąją sąskaitą
Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB „Swedbank“; atsakovui
G. Ž. 1 400 Lt darbo užmokesčio suma, pervedama UAB
„Alitis“ į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)
, esančią AB SEB banke; atsakovei L. Ž. 1 300 Lt
darbo užmokesčio suma, pervedama UAB „Alitis“ į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB SEB banke; atsakovei S. A. 1 400 Lt darbo užmokesčio suma, pervedama Vilniaus
technologijų ir dizaino kolegijos į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB „Swedbank“; atsakovui V. K. 800 Lt darbo užmokesčio suma, pervedama UAB „Gazman“ į
atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ,
esančią AB SEB banke; atsakovei R. K. 1400 Lt darbo
užmokesčio suma, pervedama UAB „Hewlett-Packard“ į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB SEB banke; atsakovei L. K. 1 400 Lt dydžio motinytės pašalpa, pervedama į
atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ,
esančią AB SEB banke.
Palikti
nepakeistą kitą teismo nutarties dalį.
Teisėjai Virginija
Čekanauskaitė
Konstantinas Gurinas
Audronė Jarackaitė