Civilinė byla Nr. 3K-3-380/2009

                          Procesinio sprendimo kategorijos: 27.7; 28.1; 121.17 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. spalio 6 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos ieškinį atsakovei A. E. R. dėl skelbimo apie visuotinį narių susirinkimą pripažinimo neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu valdybos narių dalykinę reputaciją, neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: S. J., J. S., UAB „Šiaulių kraštas“, R. J.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.                    Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių apeliacinio proceso nutraukimą, kai paaiškėja, kad skundą padavė neturintis teisės jį paduoti asmuo, dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių atstovavimo juridiniam asmeniui teismuose tvarką, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti, kad laikraščio ,,Šiaulių kraštas“ 8 puslapyje atspausdintas skelbimas apie įvyksiantį visuotinį Pakruojo ūkininkų kredito unijos narių susirinkimą neatitiko tikrovės ir žemino Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdybos narių dalykinę reputaciją, priteisti ieškovui iš atsakovės 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos apeliacinį skundą, pasirašytą Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojos L. G., 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, nes skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Kolegija nustatė, kad kredito unijos 2004 m. kovo 31 d. valdybos posėdyje administratore buvo priimta L. G., kuriai buvo pavesta atstovauti kredito unijai teismuose; nebuvo nurodytas įgaliojimų terminas, todėl kolegija, remdamasi CK 2.142 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad įgaliojimas galiojo vienerius metus, todėl L. G. nebeturėjo teisės atstovauti ieškovui šioje byloje. Kredito unijos apeliacinis skundas pasirašytas unijos administracijos vadovo pavaduotojos L. G., ir, nors pridėtas 2008 m. liepos 18 d. protokolo išrašas, kuriuo L. G., kaip administracijos vadovo pavaduotojai, suteikti įgaliojimai atstovauti ieškovui, tačiau protokolo išraše nurodyta, kad šis įgaliojimas galioja tol, kol L. G. vykdys administracijos vadovo pavaduotojo pareigas. Byloje nebuvo pateikta rašytinių įrodymų apie ieškovo administracijos vadovo pasikeitimą, t. y. kad L. G. yra Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoja. Kolegija, remdamasi Pakruojo ūkininkų kredito unijos įstatų 5.42 punktu, nurodė, kad šios kredito unijos valdyba sudaro unijos administraciją, į kurią įeina unijos administracijos vadovas ir vyriausiasis buhalteris bei kiti valdymo funkcijas atliekantys darbuotojai; Įstatų 5.48.3 punkte įtvirtinta administracijos vadovo, o ne vadovo pavaduotojo teisė, valdybai įgaliojus, atstovauti unijai teisme. Dėl to kolegija, konstatuodama, kad apeliacinis skundas buvo paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti, nutraukė apeliacinį procesą pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 dalyje nurodytus pagrindus.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į jį esmė

 

Kasaciniu skundu ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija, atstovaujama kredito unijos valdybos primininko A. A., prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje netaikė ir neanalizavo teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmenų atstovavimo teismuose klausimą (CK 2.81 straipsnio 1 dalies, 55 straipsnio 1 dalies); teismo nutartis yra neaiški, neišsami, nemotyvuota, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais; tai prieštarauja teismų praktikoje suformuotai taisyklei, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktiniais ir teisiniais argumentais. Teismas netyrė ir nesiaiškino faktinių bylos aplinkybių, susijusių su klausimo, ar L. G. pasirašė apeliacinį skundą, turėdama visus reikalingus įgaliojimus, išsprendimu. Byloje ieškovas veikė kaip juridinis asmuo, kuriam taip pat taikomos juridinio asmens atstovavimą reglamentuojančios teisės normos, pagal kurias juridinis asmuo savo teises įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Ieškovo apeliacinį skundą pasirašė kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoja pagal kredito unijos 2008 m. liepos 18 d. valdybos jai suteiktus įgalinimus. Kredito unijos įstatų 5.32.11 punkte nurodyta, kad unijai atstovauja valdyba, kuri suteikė įgaliojimus administracijos pavaduotojai atstovauti unijai teisme. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs tik formalų apeliacinio skundo padavimo trūkumą – kad nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog L. G. yra kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoja, nepagrįstai nutraukė apeliacinį procesą, pažeidė asmens teisę į teisingą teismą.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovė ir trečiasis asmuo R. J. prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodo, kad kasatorius skunde nepasisakė dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės teisėtumo; kredito unija nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo

 

Tiek asmens teisė kreiptis į teismą apskritai, tiek teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą turi būti įgyvendinama pagal įstatyme nustatytą tvarką, todėl ne kiekvienas asmens kreipimasis su skundu į apeliacinės instancijos teismą reiškia apeliacinio proceso pradžią. Tam, kad apeliacinis procesas būtų pradėtas, turi egzistuoti įstatyme nustatytų sąlygų visuma. Viena iš sąlygų apeliaciniam procesui pradėti – skundą turi paduoti asmuo, pagal įstatymus turintis teisę apskųsti sprendimą. Apeliacinio skundo subjektui keliami reikalavimai yra būtina apeliacinio proceso prielaida, kurios nesant, apeliacijos teisė apskritai neegzistuoja. Remiantis CPK 305 straipsniu, apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Tuo atveju, kai byloje dalyvaujantis asmuo yra juridinis asmuo, taikomos teisės normos, reglamentuojančios atstovavimą juridiniams asmenims (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, CPK 55 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė ieškovas, kuris yra juridinis asmuo. Ieškovo vardu paduotą apeliacinį skundą pasirašė administracijos vadovo pavaduotoja pagal kasatoriaus valdybos jai suteiktus įgaliojimus. Juridinis asmuo civilines teises ir pareigas, tarp jų ir teisę kreiptis teisminės gynybos įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų dokumentus (CK 2.82 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą, konstatavo, kad administracijos vadovo pavaduotojai buvo suteikti įgaliojimai atstovauti ieškovui tol, kol ji eis administracijos vadovo pareigas, tačiau byloje nepateikta rašytinių įrodymų apie tai, jog skundą pasirašiusi L. G. yra Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoja.

Apeliacinis skundas yra vienas iš dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 straipsnis). Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 straipsnyje, kurio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi duomenys apie atstovą, taip pat pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs.

Klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo pagal CPK 315 straipsnį sprendžia pirmosios instancijos teismas. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straispniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nepaskyrė termino trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą priėmė, apeliacinės instancijos teismas taip pat jokių skundo trūkumų nekonstatavo ir nagrinėjo bylą apeliacine tvarka iš esmės, tačiau nutraukė apeliacinį procesą CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, konstatavęs, kad skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinį skundą kasatoriaus vardu pateikusios atstovės įgaliojimų laikas buvo apibrėžtas įvykiu – tol, kol įgaliotas asmuo eis administracijos vadovo pavaduotojo pareigas. Paduodamas apeliacinį skundą kasatoriaus vardu jį pasirašęs asmuo turėjo pareigą pateikti visus dokumentus, įrodančius jo teises ir pareigas, taip pat dokumentą, patvirtinantį, kad apeliacinio skundo padavimo metu ėjo įgaliojime nurodytas pareigas. Nesant tokio dokumento, teismai turėjo pasinaudoti CPK 316 straipsnyje įtvirtintu apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutu, nustatydami terminą dokumentams, patvirtinantiems įgalioto asmens teises ir pareigas, pateikti ir tik po to spręsti apie skundą padavusio asmens teisių apimtį. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrįstos byloje esančiais įrodymais bei jų vertinimu.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, yra akcentuojama asmens teisės į tinkamą teismo procesą bei galimybės apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka reikšmė. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pažymėjo, kad įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šie Konstitucinio Teismo išaiškinimai daugiau skirti įstatymų leidėjui, tačiau teismas, aiškindamas ir taikydamas konkrečią teisę, turi atsižvelgti į įstatymo leidėjo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. R. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-599/2008). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK normos, nustatančios apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūrą, yra viena iš teisiniu reguliavimu įtvirtintų priemonių, užtikrinančių asmens teisės apskųsti teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui, tinkamą įgyvendinimą. Tais atvejais, kai kartu su apeliaciniu skundu, paduodamu atstovo, nepateikti visi dokumentai, patvirtinantys atstovo teisių ir pareigų apimtį, teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi pasinaudoti apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutu ir tik po to spręsti apie atstovo tinkamumą.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio proceso nutraukimą, todėl skundžiama nutartis panaikinama  ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

 

Kasaciniame teisme patirta 102,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Gražina Davidonienė

 

 

                                          

Gintaras Kryževičius

 

 

 

Pranas Žeimys