Civilinė byla Nr. 3K-3-380/2009
Procesinio
sprendimo kategorijos: 27.7; 28.1; 121.17 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2009 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio
(kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito
unijos kasacinį skundą dėl Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19
d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo Pakruojo
ūkininkų kredito unijos ieškinį atsakovei A. E. R. dėl skelbimo apie visuotinį
narių susirinkimą pripažinimo neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu valdybos
narių dalykinę reputaciją, neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: S. J.,
J. S., UAB „Šiaulių kraštas“, R. J.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės
normų, reglamentuojančių apeliacinio proceso nutraukimą, kai paaiškėja, kad
skundą padavė neturintis teisės jį paduoti asmuo, dėl materialinės teisės
normų, reglamentuojančių atstovavimo juridiniam asmeniui teismuose tvarką, aiškinimo
ir taikymo.
Ieškovas Pakruojo ūkininkų
kredito unija pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti, kad laikraščio
,,Šiaulių kraštas“ 8 puslapyje atspausdintas skelbimas apie įvyksiantį
visuotinį Pakruojo ūkininkų kredito unijos narių susirinkimą neatitiko tikrovės
ir žemino Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdybos narių dalykinę reputaciją,
priteisti ieškovui iš atsakovės 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šiaulių miesto
apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą
pagal ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos apeliacinį skundą, pasirašytą
Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojos L. G., 2009
m. gegužės 19 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, nes skundą padavė
asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Kolegija nustatė, kad kredito unijos 2004
m. kovo 31 d. valdybos posėdyje administratore buvo priimta L. G., kuriai buvo pavesta
atstovauti kredito unijai teismuose; nebuvo nurodytas įgaliojimų terminas,
todėl kolegija, remdamasi CK 2.142 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad įgaliojimas
galiojo vienerius metus, todėl L. G. nebeturėjo teisės atstovauti ieškovui
šioje byloje. Kredito unijos apeliacinis skundas pasirašytas unijos
administracijos vadovo pavaduotojos L. G., ir, nors pridėtas 2008 m. liepos 18
d. protokolo išrašas, kuriuo L. G., kaip administracijos vadovo pavaduotojai,
suteikti įgaliojimai atstovauti ieškovui, tačiau protokolo išraše nurodyta, kad
šis įgaliojimas galioja tol, kol L. G. vykdys administracijos vadovo
pavaduotojo pareigas. Byloje nebuvo pateikta rašytinių įrodymų apie ieškovo
administracijos vadovo pasikeitimą, t. y. kad L. G. yra Pakruojo ūkininkų
kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoja. Kolegija, remdamasi Pakruojo
ūkininkų kredito unijos įstatų 5.42 punktu, nurodė, kad šios kredito unijos
valdyba sudaro unijos administraciją, į kurią įeina unijos administracijos
vadovas ir vyriausiasis buhalteris bei kiti valdymo funkcijas atliekantys
darbuotojai; Įstatų 5.48.3 punkte įtvirtinta administracijos vadovo, o ne
vadovo pavaduotojo teisė, valdybai įgaliojus, atstovauti unijai teisme. Dėl to
kolegija, konstatuodama, kad apeliacinis skundas buvo paduotas asmens,
neturinčio teisės jį paduoti, nutraukė apeliacinį procesą pagal CPK 315 straipsnio
2 dalies 2 punkte ir 5 dalyje nurodytus pagrindus.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į jį esmė
Kasaciniu
skundu ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija, atstovaujama kredito unijos
valdybos primininko A. A., prašo panaikinti Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19
d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas
nutartyje netaikė ir neanalizavo teisės normų, reglamentuojančių juridinio
asmenų atstovavimo teismuose klausimą (CK 2.81 straipsnio 1 dalies, 55
straipsnio 1 dalies); teismo nutartis yra neaiški, neišsami, nemotyvuota,
nepagrįsta byloje esančiais įrodymais; tai prieštarauja teismų praktikoje
suformuotai taisyklei, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktiniais ir
teisiniais argumentais. Teismas netyrė ir nesiaiškino faktinių bylos
aplinkybių, susijusių su klausimo, ar L. G. pasirašė apeliacinį skundą,
turėdama visus reikalingus įgaliojimus, išsprendimu. Byloje ieškovas veikė kaip
juridinis asmuo, kuriam taip pat taikomos juridinio asmens atstovavimą
reglamentuojančios teisės normos, pagal kurias juridinis asmuo savo teises
įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir
juridinių asmenų steigimo dokumentus. Ieškovo apeliacinį skundą pasirašė
kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoja pagal kredito unijos 2008 m.
liepos 18 d. valdybos jai suteiktus įgalinimus. Kredito unijos įstatų 5.32.11
punkte nurodyta, kad unijai atstovauja valdyba, kuri suteikė įgaliojimus
administracijos pavaduotojai atstovauti unijai teisme. Apeliacinės instancijos
teismas, nurodęs tik formalų apeliacinio skundo padavimo trūkumą – kad nebuvo
pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog L. G. yra kredito unijos administracijos
vadovo pavaduotoja, nepagrįstai nutraukė apeliacinį procesą, pažeidė asmens
teisę į teisingą teismą.
Atsiliepimu į
ieškovo kasacinį skundą atsakovė ir trečiasis asmuo R. J. prašo jį atmesti,
priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodo, kad kasatorius skunde nepasisakė
dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės teisėtumo; kredito unija nesąžiningai
naudojasi procesinėmis teisėmis.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl
apeliacinio proceso nutraukimo
Tiek asmens
teisė kreiptis į teismą apskritai, tiek teisė kreiptis į apeliacinės
instancijos teismą turi būti įgyvendinama pagal įstatyme nustatytą tvarką,
todėl ne kiekvienas asmens kreipimasis su skundu į apeliacinės instancijos
teismą reiškia apeliacinio proceso pradžią. Tam, kad apeliacinis procesas būtų
pradėtas, turi egzistuoti įstatyme nustatytų sąlygų visuma. Viena iš sąlygų
apeliaciniam procesui pradėti – skundą turi paduoti asmuo, pagal įstatymus
turintis teisę apskųsti sprendimą. Apeliacinio skundo subjektui keliami
reikalavimai yra būtina apeliacinio proceso prielaida, kurios nesant,
apeliacijos teisė apskritai neegzistuoja. Remiantis CPK 305 straipsniu,
apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Tuo atveju,
kai byloje dalyvaujantis asmuo yra juridinis asmuo, taikomos teisės normos,
reglamentuojančios atstovavimą juridiniams asmenims (CK 2.81 straipsnio 1
dalis, CPK 55 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė
ieškovas, kuris yra juridinis asmuo. Ieškovo vardu paduotą apeliacinį skundą
pasirašė administracijos vadovo pavaduotoja pagal kasatoriaus valdybos jai
suteiktus įgaliojimus. Juridinis asmuo civilines teises ir pareigas, tarp jų ir
teisę kreiptis teisminės gynybos įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir
veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų dokumentus (CK 2.82 straipsnio 1, 2
dalys). Apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą,
konstatavo, kad administracijos vadovo pavaduotojai buvo suteikti įgaliojimai
atstovauti ieškovui tol, kol ji eis administracijos vadovo pareigas, tačiau
byloje nepateikta rašytinių įrodymų apie tai, jog skundą pasirašiusi L. G. yra
Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoja.
Apeliacinis
skundas yra vienas iš dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 straipsnis).
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimai
nustatyti CPK 111 straipsnyje, kurio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai
procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi
duomenys apie atstovą, taip pat pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo teises
ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio
įgaliojimo terminas yra pasibaigęs.
Klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo
pagal CPK 315 straipsnį sprendžia pirmosios instancijos teismas. Jeigu paduotas
apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straispniuose
nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą
trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos
teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio
skundo priėmimo klausimą, nepaskyrė termino trūkumams pašalinti, priima nutartį
ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 3
dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą
priėmė, apeliacinės instancijos teismas taip pat jokių skundo trūkumų
nekonstatavo ir nagrinėjo bylą apeliacine tvarka iš esmės, tačiau nutraukė
apeliacinį procesą CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu
pagrindu, konstatavęs, kad skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinį skundą kasatoriaus vardu pateikusios
atstovės įgaliojimų laikas buvo apibrėžtas įvykiu – tol, kol įgaliotas asmuo
eis administracijos vadovo pavaduotojo pareigas. Paduodamas apeliacinį skundą
kasatoriaus vardu jį pasirašęs asmuo turėjo pareigą pateikti visus dokumentus,
įrodančius jo teises ir pareigas, taip pat dokumentą, patvirtinantį, kad apeliacinio
skundo padavimo metu ėjo įgaliojime nurodytas pareigas. Nesant tokio dokumento,
teismai turėjo pasinaudoti CPK 316 straipsnyje įtvirtintu apeliacinio skundo
trūkumų šalinimo institutu, nustatydami terminą dokumentams, patvirtinantiems
įgalioto asmens teises ir pareigas, pateikti ir tik po to spręsti apie skundą
padavusio asmens teisių apimtį. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus
argumentais, kad apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrįstos byloje
esančiais įrodymais bei jų vertinimu.
Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktikoje, remiantis Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių
Teismo jurisprudencija, yra akcentuojama asmens teisės į tinkamą teismo procesą
bei galimybės apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka reikšmė. Konstitucinis
Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė
kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), aiškinama atsižvelgiant
į kitas Konstitucijos nuostatas, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas
toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo
baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos
teismui. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pažymėjo, kad
įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios
instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui,
bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos
teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas. Kasacinis teismas
yra pažymėjęs, kad šie Konstitucinio Teismo išaiškinimai daugiau skirti
įstatymų leidėjui, tačiau teismas, aiškindamas ir taikydamas konkrečią teisę,
turi atsižvelgti į įstatymo leidėjo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje V. L. v. R. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-599/2008).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK normos, nustatančios apeliacinio skundo
trūkumų šalinimo procedūrą, yra viena iš teisiniu reguliavimu įtvirtintų
priemonių, užtikrinančių asmens teisės apskųsti teismo sprendimą aukštesnės
instancijos teismui, tinkamą įgyvendinimą. Tais atvejais, kai kartu su
apeliaciniu skundu, paduodamu atstovo, nepateikti visi dokumentai,
patvirtinantys atstovo teisių ir pareigų apimtį, teismas, spręsdamas
apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi pasinaudoti apeliacinio skundo
trūkumų šalinimo institutu ir tik po to spręsti apie atstovo tinkamumą.
Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas,
reglamentuojančias apeliacinio proceso nutraukimą, todėl skundžiama nutartis
panaikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos
teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos
teisme
Kasaciniame teisme
patirta 102,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79
straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės
instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje
procesinėje stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų
išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti apeliacinės instancijos
teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1
dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina
Davidonienė
Gintaras Kryževičius
Pranas Žeimys