Administracinė byla Nr. N444-1389/2011
Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00382-2010-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarimo V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė V. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. gegužės 1 d., apie 15.44 val., Telšių r., Pluotinės kaime, vairavo traktorių MTZ-82, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, įvykus eismo įvykiui, su kuriuo jis susijęs, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir iš eismo įvykio pasišalino, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 234, 231.1, 231.4 punktų reikalavimus, ir tuo padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutarimu pripažino V. Ž. kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam subendrintą nuobaudą – 150 litų baudą. Teismas perkvalifikavo V. Ž. veiką iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ATPK 127 straipsnio 2 dalį, motyvuodamas tuo, kad nukentėjęs asmuo buvo eismo įvykio vietoje, todėl V. Ž. neturėjo pareigos, numatytos KET 234 punkte.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad byloje surinkti įrodymai ir argumentai buvo vertinti tik V. Ž. naudai. Teismo nutarime neatsižvelgta į tai, kad asmuo pasitraukė iš įvykio vietos. Be to, nutarime neaptartas klausimas dėl žalos atlyginimo. Teismas neįvertino, kad V. Ž. elgėsi arogantiškai. Todėl nei V. Ž., nei kiti asmenys ateityje nevengs daryti šiurkščių pažeidimų, kadangi galės išvengti atsakomybės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. Ž. surašytas už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad vairuodamas traktorių, kuriam neatlikta techninė apžiūra, padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią tvorą, iš įvykio vietos pasišalino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu V. Ž. pripažino kaltu padarius ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus. Apylinkės teismas, perkvalifikuodamas veiką, konstatavo, jog V. Ž. nekilo pareiga pranešti apie įvykį policijai, kadangi nukentėjusysis (apgadintos tvoros savininkas) buvo eismo įvykio vietoje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
Administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojant kaltinimą nurodyta, jog V. Ž. pažeidė KET 234 (jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai), 231.1 (įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka), 231.4 (įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam) ir 238 (dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius) punktų reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad KET 232 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad traktorių vairavęs V. Ž. ir apgadintos tvoros savininkas A. U. dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarė, eismo įvykio vietos schemos nenubraižė. Todėl spręstina, kad į įvykio vietą turėjo būti kviečiama policija, o su eismo įvykiu susiję dalyviai privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Apeliaciniame skunde Institucija taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė žalos atlyginimo klausimo. ATPK 37 straipsnyje numatyta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija penkių šimtų litų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio (1 d.). Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka (2 d.). Nagrinėjamoje byloje nepateikiami jokie patirtų nuostolių dydį patvirtinantys dokumentai, be to, iš įvykio dalyvių paaiškinimų matyti, kad jie apskritai nesutaria dėl atlygintinos žalos dydžio, todėl spręstina, kad šio klausimo sprendimas užvilkintų administracinės atsakomybes klausimo sprendimą, dėl to nuostolių atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (ATPK 37 str. 2 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarimą V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius