Civilinė byla Nr. 2A-688-413/2014

            Proceso Nr. 2-69-3-01639-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija: 44.2; 73.2.6.1; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui E. K., trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Autrolis“, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

A. E. B. 2012 m. liepos 31 d., (duomenys neskelbtini), vairuodamas be techninės apžiūros jam priklausančią transporto priemonę (sunkvežimį) VOLVO FL10, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu „BTA Insurance Company“ SE, be leidimo ir palydos veždamas negabaritinį krovinį, nutraukė troleibusų linijos laidus, dėl ko buvo sužalotas pėstysis. Ieškovas (draudikas), atlikęs draudžiamojo įvykio tyrimą, paskaičiavęs 10 230,32 Lt žalą ir išmokėjęs ją sugadinto turto savininkui trečiajam asmeniui AB „Autrolis“, dėl žalos atlyginimo regreso tvarka kreipėsi į atsakovą, tačiau pastarajam atsisakius žalą atlyginti padavė ieškinį teismui prašydamas priteisti iš atsakovo 10 230,32 Lt draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimas priteisti draudimo išmoką buvo grindžiamas LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Kadangi atsakovas vairavo transporto priemonę be privalomos techninės apžiūros, o automobilio aukštis viršijo įstatymu leidžiamą aukštį, ieškovo nuomone, atsakovas yra atsakingas dėl padarytos žalos. Išmokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui 10 230,32 Lt dydžio draudimo išmoką, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos sumos išieškojimo iš atsakovo kaip kaltojo asmens.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis yra teisėtas transporto priemonės valdytojas, įvykio dieną turėjo vairuotojo pažymėjimą, taigi ir teisėtą pagrindą naudoti jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Neatlikta privalomoji automobilio techninė apžiūra niekaip neįtakojo minėto eismo įvykio, todėl neturi jokio priežastinio ryšio su atsiradusiomis pasekmėmis. Pasak atsakovo, įvykį lėmė tai, kad troleibusų linijos laidai buvo neleistiname aukštyje, t. y. žemiau nei 5,2 m, todėl esant jo automobilio aukščiui 4,65 m, o troleibusų linijos laidams - 5,2 m aukštyje, kliudyti laidus nebuvo galimybių.

Trečiasis asmuo AB „Autrolis“ prašė ieškinį tenkinti.  Nurodė, jog gatvės atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, kontaktinis tinklas sumontuotas ne žemiau nei 5,2 m aukštyje, kaip tai numatyta poįstatyminiuose teisės aktuose. Tuo tarpu transportuojant krovinį maksimalus transporto priemonės aukštis negali viršyti 4 m., o esant didesniam nei 4 m. aukščiui yra būtinas leidimas. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. T-221 patvirtintoje tvarkoje numatyta, kad normas viršijančio krovinio gabenimo sąlygas būtina derinti su Kauno miesto policijos komisariato viešosios tvarkos priežiūros poskyriu ir AB „Autrolis“. Kadangi atsakovo transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo laikas buvo pasibaigęs ir atsakovas važiavo be specialaus leidimo aukštesniu automobiliu nei numato įstatymas, ieškovo reikalavimas atsakovui yra pagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 10 230,32 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10 230,32 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-02-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 307 Lt bylinėjimosi išlaidas bei 38 Lt išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas įvykio metu vairavo transporto priemonę, kurios techninės apžiūros galiojimas buvo pasibaigęs (2011-04-17), sprendė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo automobilio aukštis įvykio metu viršijo įstatymų leidžiamą maksimalų aukštį, todėl sprendė, kad atsakovas privalėjo turėti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus leidimą, tačiau tokio leidimo neturėjo. Paminėtų aplinkybių kontekste teismas konstatavo, kad atsakovas vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisėto pagrindo, tuo prisiimdamas ir galimų pasekmių riziką. Teismas pažymėjo, kad draudimo išmoka yra susijusi priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimą lėmusiu eismo įvykiu, todėl sprendė, jog yra visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti sąlygos. Įvertinęs tai, kad atsakovas prievolės neįvykdė ir praleido jos įvykdymo terminą, teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas bei 450 Lt dydžio išlaidas už apeliacinio skundo paruošimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apelianto nuomone, nepagrįsti teismo argumentai, kad atsakovas vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisėto pagrindo. Pasak apelianto, teisėtą pagrindą vairuoti transporto priemonę jam suteikia turimas vairuotojo pažymėjimas ir transporto priemonės nuosavybės teisė, bet ne privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra.

2. Transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas reglamentuoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnis, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokias pareigas pažeidė atsakovas.

3. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, dėl ko neteisingai išsprendė bylą, kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Kaip teigia atsakovas, eismo įvykį lėmė netinkami trečiojo asmens AB „Autrolio“ veiksmai, kadangi troleibusų linijos kontaktinis tinklas buvo žemesniame nei leistinas aukštyje. Todėl tarp draudiminio įvykio ir neatliktos atsakovo automobilio techninės apžiūros nėra jokio priežastinio ryšio. Vien ta aplinkybė, kad asmuo padarė žalą vairuodamas transporto priemonę be galiojančios privalomos automobilio techninės apžiūros, jeigu eismo įvykio nesąlygojo transporto priemonės techninė būklė, nesudaro teisėto pagrindo taikyti tokiam asmeniui civilinę atsakomybę. Be to, už transporto priemonės be galiojančios privalomos techninės apžiūros vairavimą yra taikoma administracinė, o ne civilinė atsakomybė. Todėl padarytas administracinis teisės pažeidimas nesudaro pagrindo draudikui reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka, nes nėra TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų pagrindų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas „BTA Insurance Company“ SE prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, atsakovas įrodinėja visai ne tas aplinkybes, kurių pagrindu yra pareikštas ieškinys. Ieškovas neturi duomenų dėl transporto priemonės techninės būklės ir šių aplinkybių neįrodinėjo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas vairavo transporto priemonę pasibaigus automobilio techninės apžiūros terminui, taigi vairuoti tokios transporto priemonės jis neturėjo teisės, nes teisės aktai imperatyviai draudžia dalyvauti viešajame eisme ir naudoti transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka ir nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninė apžiūra.

Atsiliepimu į apeliacinė skundą trečiasis asmuo UAB „Autrolis“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo ne dėl V. B. kaltų veiksmų, atsiradusių pasekmių ar priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų, pasireiškusių KET 9 punkto pažeidimu, ir atsiradusių pasekmių, bet dėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo ir aiškinimo. Trečiojo asmens nuomone, pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti  jį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo ir aiškinimo. Ieškovo nuomone, šio įstatymo taikymui pakako nustatyti, kad atsakovas, vairuodamas transporto priemonę be techninės apžiūros, pažeidė imperatyvias teisės normas. Atsakovas teigė priešingai, nurodydamas, jog tam, kad ieškovas susigrąžintų iš atsakingo už žalos padarymą asmens išmokėtą draudimo išmoką, taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas reikalinga nustatyti, ar automobilio vairavimas be techninės apžiūros turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su pačiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis.

Esminė civilinės atsakomybės draudimo savybė – draudėjas, sumokėdamas draudikui draudimo įmoką, perka draudimo apsaugą nuo savo veiksmais padarytos žalos. Įprastu civilinės atsakomybės draudimu draudžiamas kalto asmens turtinis interesas, už ką šis asmuo ir susimoka draudikui, todėl draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėją prieštarautų civilinės atsakomybės draudimo paskirčiai. Tačiau TPVCAPD išsiskiria iš kitų rūšių civilinės atsakomybės draudimo ir tuo, kad draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nereiškia, kad draudiko reikalavimas į draudėją prieštarautų civilinės atsakomybės draudimo sutarties tikslui. Tam tikrais atvejais draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėją yra pateisinamas, nes draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo veiksmų, kurie įprasto civilinės atsakomybės draudimo atveju būtų pagrindas atleisti draudiką nuo išmokos mokėjimo. Tokie atvejai numatyti TPVCAPDĮ 22 straipsnyje.

Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalį draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia. Taigi, nepaisant to, kad draudiko mokėjimo pareiga gali kilti dėl draudžiamojo įvykio pagal TPVCAPDĮ, tačiau įstatyme nustatytais atvejais draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininką. Ši draudiko atgręžtinio reikalavimo teisė į kaltininką užtikrina draudikų veiklos stabilumą, leidžia išvengti nepagrįstų ir pagal draudiko verslo logiką nenuspėjamų išlaidų bei prevenciškai riboja neatsakingą ir visuomenei žalingą transporto priemonių valdytojų elgesį.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalis, LR Susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr.3-406 patvirtinto Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 3 punktas, Kelių eismo taisyklių 238 punktas draudžia viešajame eisme dalyvauti transporto priemonėms, neturinčioms galiojančios privalomos techninės apžiūros. Be to, pagal Kelių eismo taisyklių 213 punktą, Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintą Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės 3.1 punktą, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. T-221 patvirtintą Leidimų važiuoti Kauno miesto gatvėmis didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarką“ atsakovas, veždamas krovinį, kurio kartu transporto priemone aukštis viršijo 4 metrų aukštį, privalėjo gauti savivaldybės įgaliotos institucijos leidimą.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas šiuos imperatyvius teisės aktų reikalavimus pažeidė. Minėta, kad draudiko teisė reikalauti išmokėtos draudimo išmokos iš atsakingo už žalos padarymą asmens, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę, įtvirtinta  TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek transporto priemonės vairavimas be privalomos techninės apžiūros, tiek krovinio gabenimas be leidimo kvalifikuotini kaip transporto priemonės vairavimas neturint tam teisėto pagrindo, taigi yra specialūs, įstatymu įtvirtinti atsakomybės draudikui pagrindai. Paminėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimas kvalifikuotinas kaip imperatyviųjų teisės normų pažeidimas. Nors, kaip teisingai nurodo apeliantas, transporto priemonės vairavimas be privalomos techninės apžiūros ir nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, tačiau toks atsakovo elgesys suteikė ieškovui teisę reikalauti išmokėtos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui draudimo išmokos atgręžtinio reikalavimo (regreso) tvarka iš atsakingo už žalos padarymą asmens pagal įstatymą. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad už padarytus pažeidimus apeliantui galėjo būti taikoma administracinė, bet ne civilinė atsakomybė. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl žalos paskaičiavimo ir jos dydžio, žalą padariusio asmens ir jo padarytų teisės normų pažeidimo. Atsakovo argumentai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose apie trečiojo asmens AB „Autrolis“ netinkamą troleibusų linijos laidų priežiūrą ir mažesnį nei 5,2 m šių laidų aukštį grindžiami spėlionėmis ir neparemti jokiomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis). Be to, bylos duomenimis (administracinio teisės pažeidimo medžiaga) nustatyta, kad atsakovas gabeno krovinį, viršijantį leistiną 4 m aukštį ir neturėdamas tam leidimo. Taigi byloje nenustačius, kad troleibusų linijos laidų aukštis buvo mažesnis už leistiną ir nesant ginčo dėl atsakovo vairuojamos transporto priemonės aukščio parametrų, yra pagrindas išvadai, kad tarp atsakovo veiksmų ir to pasėkoje atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ir šiuo pagrindu apeliacinio skundo argumentai ginčijamu klausimu atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reguliuojančias materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių taisyklių, priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                         Gintautas Koriaginas                                                                                    

Rūta Palubinskaitė

Albina Rimdeikaitė