Civilinė byla Nr. e2-2617-971/2022
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00866-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,
sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,
dalyvaujant ieškovės AB (duomenys neskelbtini) atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui T. V. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 3019,23 Eur turtinės žalos atlyginimo, 92,64 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020-08-31 įvykio metu name, esančiame (duomenys neskelbtini), išsinėrė karšto vandens vamzdžio trišakis, dėl ko buvo padaryta žalos ieškovės apdraustam turtui. Įvykis pripažintas draudiminiu. Dėl įvykio draudikas išmokėjo 3019,23 Eur draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus už žalos atsiradimą asmenis. Žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), radiatorius netinkamai sumontavo atsakovas. Ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas ieškovės reikalavimo geranoriškai netenkino.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškinyje išdėstyti tik deklaratyvūs skaičiai. Negali suformuluoti pilnai atsiliepimo, teikti įrodymų, nes nežino visų faktinių aplinkybių, kuo grindžiamas ieškinys.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2020-09-08 draudėja registravo įvykį, kad trūko karšto vandens vamzdis. 2020-09-25 buvo atlikta apdrausto turto apžiūra ir surašytas aktas. Nustatyta, kad įvykis įvyko 2020-08-31. Ardant grindis, buvo nustatyta, kad išsinėrė karšto vandens vamzdžio trišakis, dėl ko vanduo sunkėsi į gruntą. Dėl to susidarė drėgmė ir buvo sugadintas ieškovės apdraustas turtas – ištisinė grindų danga, kurią buvo reikalinga keisti. Keičiant laminatą reikalinga išmontuoti ir sumontuoti šešerias duris, sieninę spintą. Taip pat buvo sugadintos sienos, todėl buvo reikalingas virtuvinių baldų demontavimas, sumontavimas ir pernešimas. Sąmata buvo sudaryta pagal Sistela programą. Buvo atlygintos tik tiesioginės išlaidos, grindžiamos lokaline sąmata. Pagal pateiktą sąskaitą buvo galima patikrinti laminato kainą. Atsakovas įsipareigojo draudėjai atlikti darbus ir garantavo, kad darbas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Draudėja turėjo teisę per garantinį laikotarpį reikšti pretenzijas. Ieškovė atsakovui siuntė pretenziją, atsakovas žalos neatlygino, todėl ieškovė prašo taip pat priteisti iš atsakovo kompensacines palūkanas.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-08-31 name, esančiame (duomenys neskelbtini), išsinėrė karšto vandens vamzdžio trišakis, dėl ko buvo padaryta žalos ieškovės apdraustam turtui. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apžiūrėjo butą, apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo 3019,23 Eur draudimo išmoką. Žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad apdraustas turtas sugadintas dėl netinkamai sumontuotų radiatorių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas kaip rangovas 2018-07-27 rašytiniu įsipareigojimu garantavo, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), atitinka visus statybos rangos sutartyje, jos prieduose bei teisės aktuose numatytus kokybės reikalavimus, ir sutiko, kad visi pranešimai ir pretenzijos ar pagrįsti reikalavimai dėl pastato-gyvenamojo namo kokybės trūkumų pašalinimo, jei tokie būtų nustatyti garantiniu laikotarpiu, ir/ar nuostolių atlyginimo, būtų reiškiami tiesiogiai pastato rangovui T. V. (atsakovui) anksčiau pateiktais adresais ir laikomi tinkamais, jei yra pasirašyti ir išsiųsti registruotu laišku arba elektroniniu paštu.
Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės ir draudėjos R. D. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė išmokėjo būstą apsidraudusiam asmeniui draudimo išmoką draudžiamuoju pripažinto įvykio sukeltai žalai atlyginti. Ieškovė nurodo, jog žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Ieškovė reikalavimus atsakovui grindžia aplinkybėmis, jog ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas dėl atsakovo netinkamai atliktų rangos darbų, taip atsirado žala turtui, žala yra tiesioginis atsakovo veiksmų rezultatas.
Atsikirsdamas į ieškinį, atsakovas nurodo, jog ieškovė pateikė tik deklaratyvius žalą pagrindžiančius skaičius.
CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovei (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3019,23 Eur turtinės žalos atlyginimą, ieškovei išmokėjus šią draudimo išmokos sumą po to, kai buvo sugadintas ieškovės apdraustas turtas adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktais duomenimis, ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sugadintas ištisinis grindų laminatas, sienos, remontui reikalinga demontuoti ir sumontuoti šešerias duris, virtuvinius baldus. Šis įvykis pripažintas draudiminiu. Nustatyta, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), išsinėrė karšto vandens vamzdžio trišakis, dėl ko sunkėsi karštas vanduo ir buvo apgadintas ieškovės apdraustas turtas. Ieškovės partneriai įvertino apdraustam turtui padarytą žalą ir sudarė remonto sąmatą, kurioje nurodyta remonto darbų kaina – 3059,23 Eur. Įvertinusi šią sąmatą, turto nusidėvėjimą bei draudimo sutarties sąlygas, ieškovė nusprendė sugadinto turto savininkei išmokėti 3019,23 Eur draudimo išmoką.
Pažymėtina, kad pats atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, neprašė teismo posėdyje apklausti jokių asmenų, galinčių paneigti ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Taigi bylos duomenys patvirtina, kad turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas dėl to, kad išsinėrus karšto vandens vamzdžio trišakiui, sunkėsi karštas vanduo; rangos darbus atliko atsakovas, kuris garantavo, kad namas atitinka visus statybos rangos sutartyje, jos prieduose bei teisės aktuose numatytus kokybės reikalavimus; įsipareigojo neatlygintinai ištisyti visus per garantinį laikotarpį nustatytus gyvenamojo namo kokybės trūkumus, taip pat atlyginti dėl trūkumų atsiradusius, su trūkumų nustatymu ir/ar šalinimu susijusius pastato savininko nuostolius; sutiko, kad visi pranešimai ir pretenzijos ar pagrįsti reikalavimai dėl pastato-gyvenamojo namo kokybės trūkumų pašalinimo, jei tokie būtų nustatyti garantiniu laikotarpiu, ir/ar nuostolių atlyginimo, būtų reiškiami tiesiogiai pastato rangovui. Ieškovė apskaičiavo dėl įvykio patirtus nuostolius ir atlygino dėl įvykio nuostolių patyrusiam asmeniui žalą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos atsakovo civilinės atsakomybės kilimui ieškovės atžvilgiu, todėl ieškinys dalyje dėl 3019,23 Eur žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu ir yra tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 92,64 Eur palūkanas, kaip kompensaciją už minimalius ieškovės nuostolius, patirtus dėl laiku neatlygintos žalos, paskaičiuotas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2021-04-01) iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsiradusi regresinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti iki ieškinio priėmimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovė paskaičiavo 92,64 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, todėl šis ieškovės reikalavimas taip pat tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 92,64 Eur palūkanų suma.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 70 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 455,58 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant ieškinį. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 79,64 Eur išlaidas už advokato padėjėjos kelionę į teismo posėdį.
CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą, yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama iš to, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).
Nagrinėjamu atveju byla nagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, ieškovės buveinės adresas yra Vilniuje, ieškovės atstovės adresas yra Kaune. Ieškovės atstovės prašomos priteisti 79,64 Eur išlaidos susidarė dėl vykimo į teismo posėdį, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės. Šios išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, patenkinus ieškinį, ieškovės patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 70 Eur žyminis mokestis, 455,58 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, 79,64 Eur ieškovės atstovės kelionės išlaidos, iš viso 605,22 Eur, priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 17,92 Eur, todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo T. V. 3019,23 Eur (trijų tūkstančių devyniolikos eurų 23 ct) turtinės žalos atlyginimą, 92,64 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų 64 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3111,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 605,22 Eur (šešių šimtų penkių eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo T. V. 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Kristina Sušinskaitė