Civilinė byla Nr. e2A-627-1041/2025

       Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06744-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4; 2.6.18.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bottcher Balticum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bottcher Balticum“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Color Lab“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė teismo priteisti 3 621,63 Eur skolą, 108,68 Eur delspinigius, 10 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta 2017 m. spalio 5 d. tiekimo sutartis
Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – tiekimo sutartis). Tiekimo sutarties pagrindu ieškovė atsakovei 2022 m. sausio 12 d. pardavė spaudos priedą ir išrašė 2022 m. sausio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą BBD Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2022 m. sausio 12 d. PVM sąskaita faktūra) už 121,10 Eur sumą, sąskaitos apmokėjimo terminas 90 dienų. Taip pat ieškovė atliko laminavimo veleno remonto darbus ir restauruotą veleną perdavė atsakovei bei išrašė 2022 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą BBD Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2022 m. balandžio 13 d. PVM sąskaita faktūra) už 3 500,53 Eur sumą, sąskaitos apmokėjimo terminas 90 dienų. Atsakovė sąskaitų neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei 3 621,63 Eur skolą bei 108,68 Eur netesybas. Ieškovė pažymėjo, kad tarp šalių buvo susidarę ne pirkimo–pardavimo, bet rangos teisiniai santykiai. Restauravimo darbai buvo atlikti pagal atsakovės pateiktus duomenis, nurodymus ir su atsakovės pasirinkta medžiaga. Atsakovė pretenzijų dėl restauravimo darbų ar veleno broko nepateikė, taip pat atsakovė nenurodė, kad velenu bus dirbama su plonu popieriumi.

3.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2022 m. sausio 12 d. PVM sąskaita faktūra nebuvo pateikta apmokėjimui, dėl jos pretenzijų neturi ir ji bus apmokėta. Ieškovė netinkamai atliko veleno remonto (restauravimo) darbus, todėl neturi teisėto pagrindo reikalauti skolos priteisimo pagal 2022 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą. Laminavimo velenas ieškovės siūlymu buvo padengtas per daug kieta medžiaga, todėl laminuojant ploną popierių jis yra glamžomas. 95 šorų kietumo poliuretanas netinka plono popieriaus laminavimui atsakovės naudojamu laminavimo įrenginiu, o jeigu naudojamas storas popierius, glamžymas išnyksta dėl popieriaus purumo, kuris kompensuoja veleno kietumą. Atlikti darbai yra vertinami kaip pirkimo–pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.645 straipsnio 4 dalį, nes restauravimui naudota medžiaga sudarė didžiąją dalį sąskaitoje nurodytos sumos. Ieškovė žinojo, kokiam tikslui ketinama naudoti laminavimo veleną ir tokį patį veleną ieškovė jau restauravo 2020 m. Tuo atveju, jeigu ieškovei trūko duomenų, ji apie tai turėjo informuoti atsakovę. Atsakovei pradėjus naudoti veleną 2022 m. rugsėjo mėn., pastebėjo, kad jis netinkamas naudojimui pagal paskirtį ir ieškovei buvo teiktos pretenzijos 2022 m. spalio 27 d. bei 2022 m. spalio 28 d.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu nutraukė bylą dalyje dėl 121,10 Eur skolos pagal 2022 m. sausio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą; ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 203,28 Eur skolą, 11,74 Eur delspinigius, 10 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 470,99 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 6 227,43 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 16,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5.       Teismas nurodė, kad bylos dalis dėl 121,10 Eur skolos pagal 2022 m. sausio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą yra nutraukiama ieškovei šio reikalavimo atsisakius.

6.       Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovas nurodė, kad neturi pretenzijų dėl 2022 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje įvardintų darbų – remontas / core repair costs, guolio remonto darbai atlikti, sąskaita atsakovės atstovo pasirašyta, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 203,28 Eur suma bei prašomi 5,98 Eur delspinigiai.

7.       Teismas nustatė, kad pagrindinis ginčas byloje kilo dėl atsiskaitymo už 2022 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje įvardintą Poliuretaną Paperplast laminavimo velenui (2 704,35 Eur) bei veleno restauravimą nurodyta medžiaga (592,90 Eur). Teismo vertinimu, šalių paaiškinimai, ypač pačios ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad visi sprendimai buvo priimami pas atsakovę, jos patalpose, leidžia spręsti, kad atsakovė ieškovei atskleidė visas aplinkybes, susijusias su darbo laminavimo mašina specifika, koks popierius naudojamas laminavimui ir kita, bei lūkesčius veleno atžvilgiu, patikėdama veleno medžiagos parinkimą šios srities profesionalei ieškovei. Taip pat ieškovė turėjo galimybę įvertinti ir pačią laminavimo mašiną, jos būklę.

8.       Teismas konstatavo, kad tarp šalių susidarė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nes darbų vertė (592,90 Eur), palyginus su medžiagos velenui kaina (2 704,35 Eur), yra nedidelė.

9.       Šalių susirašinėjimas 2020 m. gegužės–birželio mėn. patvirtina, kad ieškovė buvo siūliusi 748 EPDM gumą, taip pat tai, kad jai buvo žinoma, jog velenas bus naudojamas popieriaus laminavimui, nes jame kalbama apie laminuojamo popieriaus prispaudimą.

10.       Ieškovės pozicija, kad atsakovė klaidina teismą, jog buvo pateiktas mašinos gamintojo lapas, yra nepagrįsta, nes akivaizdu, jog taip atsakovė vadino teiktą brėžinį, tačiau tuo nei ieškovė, nei teismas nebuvo klaidinami. Pats ieškovės atstovas 2022 m. spalio 28 d. atsiliepime į pretenziją nurodė, kad atsakovė buvo patikinta, kad siūloma medžiaga yra tinkama.

11.       Ieškovė, būdama savo srities profesionale, turėjo įvertinti visas aplinkybes, susijusias su galimybe iš poliuretano pagaminti veleną, tinkamą atsakovės turimai laminavimo mašinai, juo labiau, kad, kaip teikdamas paaiškinimus nurodė ieškovės vadovas, visi sprendimai buvo priimami žodžiu, atsakovės patalpose. Ieškovė ne viename laiške pripažįsta, kad sprendimą dėl medžiagos velenui atsakovė priėmė remdamasi ieškovės, kaip specialių žinių turinčių asmens, rekomendacijomis. Ieškovė atsakymuose į atsakovė pretenzijas teigia, kad atsakovės teikta sąskaitą nėra faktinis įrodymas, kad atsakovės anksčiau naudotas velenas atitiko visus joje nurodytus duomenis. Tai sudaro pagrindą manyti, kad, spręsdama dėl siūlomos medžiagos, ieškovė rėmėsi ne tik sąskaita, atsakovės pateikta informacija, bet ir savo turimomis žiniomis, siūlydama / parinkdama savo įmonių grupės gaminamas medžiagas.

12.       Byloje paskyrus ekspertizę, pateiktoje ataskaitoje nurodyta, kad 95  šorų kietumo poliuretanas nėra tinkamas laminavimo darbams atlikti. Didelis medžiagos kietumas neleidžia plastiškai suglausti dviejų volų tarpusavyje (atsakymai į antrą ir trečią klausimus). Ataskaitoje, atsakant į 16 klausimą, nurodyta, kad naudojant ieškovės restauruotą veleną plonas popierius yra glamžomas dėl netinkamų restauruotų mechaninių savybių, didelio paviršiaus šiurkštumo ir kietos medžiagos, kuri nėra elastinga. Teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad 95 šorų kietumo medžiaga nagrinėjamu atveju būtų per kieta laminavimui. Taip pat teismas pažymėjo, kad ekspertizės metus naudotas popierius 120 g / m3 nėra per plonas, nes pati ieškovė nurodė, kad pagal laminavimo staklių instrukciją naudojamo popieriaus gramatūra turi būti nuo 100 iki 400 gramų.

13.       Teismas nurodė, kad ieškovė, matydama, jog pagal tiekimo sutarties 3.2 punktą jai trūksta informacijos, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigas, privalėjo teikiamo užsakymo nepriimti. Pati ieškovė dalyvavo parenkant, siūlant medžiagą, patikinant jos siūlomų pasiūlymų tinkamumu. Susirašinėjimuose taip pat išdėstyta ieškovės pozicija, kad atsakovės pateiktas brėžinys bei Miller pasiūlymas nėra faktiniai įrodymai, kad tokia medžiaga originaliai buvo naudota velenui, taigi tikėtinai atsakovei pasiūlymas buvo formuluojamas išskirtinai ieškovės, jai ne tik manant, kad atsakovė pateikė pakankamai duomenų užsakymo priėmimui, bet ir įvertinus atsakovės pateiktus duomenis, galimai sprendimus dėl siūlomų medžiagų priimant vadovaujantis ne tik pateiktu pasiūlymu, bet ir pačios atsakovės turimų medžiagų pasiūla.

14.       Teismas pažymėjo, kad tiekimo sutartimi nebuvo vadovaujamasi ir pateikiant užsakymus, nes nėra raštiškų užsakymų. Tiekimo sutartis buvo sudaryta pagal ieškovės pasiūlytas sąlygas, joje be atsakovei aktualių nuostatų yra ir daug kitų sąlygų, todėl ieškovė buvo geresnėje padėtyje, sekdama, ar užsakymas pateikiamas, priimamas vykdyti pagal teikimo sutartį.

15.       Teismo vertinimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai apie parinktą medžiagą bei eksperto pateikta išvada, kad parinkta pernelyg kieta medžiaga, vieni kitiems neprieštarauja. Atsakovė su ieškove bendradarbiavo, teikė, jos manymu, reikalingus dokumentus užsakymui, sudarė sąlygas atsakovės atstovui apžiūrėti laminavimo aparatą. Ieškovė, būdama savo srities profesionale, gavusi atsakovės teikiamus duomenis juos įvertino, daugiau duomenų, reikalingų veleno medžiagos parinkimui ir / ar veleno gamybai neprašė, pati parinko medžiagą, o atsakovė parinkimui tik pritarė. Teismas sutiko, kad ekspertizės atlikimui ieškovės atstovai nepagrįstai nebuvo kviečiami, tačiau nėra pagrindo netikėti išvada, kad veleno dengimui panaudota medžiaga yra per kieta ir jo atsakovė negali tinkamai naudoti pagal paskirtį.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria yra ieškinys yra atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Šalys tarėsi dėl veleno restauravimo darbų. Atsakovė siekė gauti restauruotą veleną, o ne įsigyti medžiagą, kuria bus restauruotas velenas. Be to, pats velenas niekada ieškovei (apeliantei) nuosavybės teise nepriklausė, ji atliko tik jo restauravimo darbus. Todėl nepaisant to, kad restauravimo darbų vertė, palyginus su medžiagos velenui kaina, yra nedidelė, šalis siejo rangos teisiniai santykiai.

1.2.       Atsakovė pateikė ieškovei (apeliantei) Paperplast brėžinį, kuriame nėra nurodyta jokios informacijos apie naudotiną medžiagą ir jos kietumą, ir 2013 m. gegužės 7 d. Miller Graphics UK Ltd (toliau – Miller) guma dengto ritinio pasiūlymą, kurį pristatė kaip sąskaitą, išrašytą už ankstesnius veleno restauravimo darbus. Pasiūlyme buvo nurodyta 90–95 šorų kietumo medžiaga ir tokiu būdu atsakovė suformavo užduotį darbus atlikti būtent tokio kietumo medžiaga. Atsakovė formuodama užduotį nenurodė, kad velenas bus naudojamas plono popieriaus laminavimui. Atsižvelgiant į atsakovės suformuotą užduotį, jai buvo pasiūlytos ieškovės (apeliantės) turimos medžiagos, iš kurių atsakovė ir išsirinko tą, kuri labiausiai tiko restauravimui ir atitiko jo reikalaujamą ir pateiktuose dokumentuose nurodytą kietumą. Medžiagos kietumas buvo parinktas remiantis būtent atsakovės pateiktu Miller pasiūlymu. Atsakovė nenurodė, kad veleną pageidauja restauruoti 80 šorų kietumo medžiaga. Taip pat atsakovė tiekimo sutartyje nustatytu terminu nepareiškė pretenzijų, kad būtent restauravimo darbai atlikti netinkama ar velenas yra brokuotas.

1.3.       Ekspertas pripažino, kad veleno restauracijos darbai atlikti tinkamai, nurodydamas, kad iš techninės pusės, velenas, dėl kurio kilo ginčas, pagamintas gerai. Poliuretano danga gerai padengta ant veleno, geometrija, matmenys išlaikyti pagal reikalavimus. Ekspertas paneigė poziciją, kad velenas yra netinkamas, nes restauruotas ne neoprenu, o poliuretanu, ir netinkamai atliekamų laminavimo darbų priežastį nurodė tai, kad 95 šorų medžiaga apskritai yra per kieta. Velenas restauruotas tinkamai, pagal atsakovės pateiktą užduotį.

1.4.       Atsakovė nepateikė laminavimo mašinos gamintojo lapo, ar kito laminavimo mašinos gamintojo dokumento, kuriame būtų nurodyta, kokia ir kokio kietumo medžiaga turi būti padengtas velenas. Atsakovė 2020 m. pirmą veleną restauruoti pasirinko iš ieškovės (apeliantės) pateikto pasiūlymo 15 šorais minkštesnę juodą EPDM gumą, t. y. gerokai minkštesnę gumą nei pačios atsakovės pateiktoje informacijoje ir ne neopreną. Tačiau atsakovė turėjo nuolatinių nusiskundimų dėl šio 2020 m. restauruoto veleno dėl to, kad prilimpa laminuojamas popierius. Būtent dėl šios priežasties atsakovė užsakė antrą poliuretanu dengtą veleną, kurio kietumas yra 95 šorai. Teismas nevertino, kad ieškovė (apeliantė) neopreno nenaudoja ir jis niekada nebuvo siūlomas, taip pat neteikė atsakovei garantijų.

1.5.       Defektus laminuojant ploną popierių sąlygojo atsakovės netinkamai suformuota užduotis, t. y. ne medžiagos rūšis, bet netinkamai nurodytas jos kietumas.

1.6.       Teismas nevertino eksperto apklausos metu duotų paaiškinimų, kuriais jis patikslino bei iš dalies paneigė ekspertizės akte nurodytas išvadas. Taip pat ekspertizės išvadomis nėra pagrindo vadovautis, nes teismas ekspertizę pavedė atlikti Lietuvos Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto ekspertams, tačiau ją atlikęs asmuo nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Be to, ekspertizę atlikęs asmuo apie objekto apžiūrą neinformavo ieškovės (apeliantės) atstovo, o apie tai informuotas tik atsakovės atstovas, taip neužtikrinus išsamaus ir nešališko duomenų ištyrimo.

1.7.       Ekspertas nepateikė nei vienos iš naudotų priemonių galiojančios metrologinės patikros galiojimą patvirtinančių dokumentų, todėl matavimai negali būti laikomi objektyviais ir patikimais, o išvados negali būti vertinamos kaip patikimos. Taip pat ekspertas išvadas pateikė neatlikęs ir neaprašęs tyrimo, be to, nėra duomenų, kad buvo tirtas būtent ieškovės (apeliantės) restauruotas volas. Ekspertizės išvados neišplaukia iš tyrimų, kas sudaro pagrindą išvadomis nesiremti.

1.8.       Teismas nevertino aplinkybės, kad ekspertizės metu ekspertas buvo suklaidintas atsakovės dėl kito lyginamojo veleno, pristatydamas jį kaip originalų veleną, nors faktiškai velenas ieškovės (apeliantės) 2020 m. restauruotas juoda EPDM guma, kurios kietumas 80 šorų. Taip pat ekspertui nebuvo pateikti duomenys, kokia plėvelė buvo naudota, kokie jos parametrai, rekomenduojama temperatūra, kokio storumo popieriui ji skirta laminuoti ir ar plėvelė skirta laminavimui. Ekspertizė buvo atlikta neobjektyviai bei ne tomis pačiomis sąlygomis, naudojant tokį popierių, kuris nurodytas atsakovės pretenzijoje. Ekspertizė nebuvo atlikta tinkamai, nebuvo atliekami tyrimai, bet buvo padarytos išvados be jų. Taip pat buvo lyginami skirtingi velenai, t. y. vienas nušlifuotas, kitas su bombiruote (iškilimu per vidurį), todėl eksperto išvada teismas rėmėsi nepagrįstai.

1.9.       Teismas neargumentavo, kodėl ginčui netaikė tiekimo sutarties nuostatų. Atsakovei buvo parduodamas ne vienas iš masiniu būdu gaminamų velenų, bet velenas buvo restauruotas pagal atsakovės pateiktas specifikacijas, t. y. pagal individualų atsakovės užsakymą. Restauravimo darbai atlikti kokybiškai, o tai patvirtinta ir eksperto. Todėl pagal tiekimo sutarties 7.2 punktą atsakovė privalo atsiskaityti už atliktus darbus.

17.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės (apeliantės) apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Tiekimo sutarties 1 punktu ieškovė (apeliantė) įsipareigojo atsakovei parduoti prekes, atsakovė sutartyje įvardijama ne užsakovu, kaip yra įprasta rangos teisiniuose santykiuose, o pirkėju, kaip yra įprasta pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose, o tiekimo sutarties objektas yra „prekės“. Todėl tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovės (apeliantės) nurodyta kasacinio teismo praktika skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Ginčas kilo dėl skolos priteisimo pagal tiekimo sutartį.

2.2.       Ieškovė (apeliantė), būdama savo srities profesionalė, turėjo įvertinti visas aplinkybes, susijusias su galimybe iš poliuretano pagaminti veleną, tinkamą atsakovės turimai laminavimo mašinai, juo labiau, kad visi sprendimai buvo priimami atsakovės patalpose, ką nurodė ir ieškovės (apeliantės) vadovas. Ieškovės (apeliantės) atstovas sprendimus priėmė apžiūrėjęs veleną ir jį galėjo įvertinti bei turėjo pareigą kompetentingai pasiūlyti atsakovei tinkamas restauravimo medžiagas.

2.3.       Ieškovė (apeliantė) ne viename laiške pripažino, kad sprendimą dėl medžiagos velenui atsakovė priėmė pagal ieškovės (apeliantės), kaip specialių žinių turinčio asmens, rekomendacijas ir jos patikinta. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovė (apeliantė) atsakymuose į atsakovės pretenzijas teigė, jog Miller sąskaita nėra faktinis įrodymas, kad anksčiau naudotas velenas atitiko visus joje nurodytus duomenis. Taigi ieškovė (apeliantė) rėmėsi ne tik sąskaita bei atsakovės pateikta informacija, bet ir savo turimomis žiniomis, siūlydama / parinkdama savo įmonių grupės gaminamas medžiagas. Teismas teisingai nustatė, kad pati ieškovė (apeliantė) dalyvavo parenkant ir siūlant medžiagą bei patikinant jos tinkamumu.

2.4.       Ieškovė (apeliantė) pati pripažino, kad Miller sąskaitoje nurodyta veleno darbinių parametrų informacija nebūtinai atitinka mašinos gamintojo reikalavimus. Be to, Miller sąskaita ieškovei (apeliantei) buvo pateikta dar prieš pirmojo veleno restauravimą 2020 m., tačiau, nepaisant joje nurodytos medžiagos kietumo, pirmajam velenui ieškovė (apeliantė) panaudojo EPDM gumą, kuri buvo 80 šorų kietumo. Byloje nėra duomenų, kad prieš pirmojo veleno restauravimą atsakovė būtų nurodžiusi restauruoti veleną 80 šorų kietumo medžiaga. Atsakovė nesirinko medžiagos restauravimo darbams, ją pasiūlė ieškovė (apeliantė).

2.5.       Atsakovė neklaidino nei ieškovės (apeliantės), nei teismo nurodydama, kad buvo pateiktas mašinos gamintojo lapas, nes taip atsakovė vadino veleno brėžinį.

2.6.       Teismas vertino aplinkybę, kad pirmasis 80 šorų kietumo velenas nebuvo pagamintas iš neopreno ir kad ieškovė (apeliantė) savo darbe neopreno nenaudoja.

2.7.       Atsakovė ieškovei (apeliantei) pateikė dokumentus, kuriuose nebuvo įvardintos originaliai velenui tinkančios medžiagos, bet buvo nurodyta, kokia medžiaga buvo naudojama anksčiau remontui, todėl įrenginio pardavėjas rekomendavo naudoti neopreną ir ateities remontams. Tai buvo derybų pradžia 2020 m., kuri tęsėsi, nes ieškovė (apeliantė) nurodė neturinti neopreno ir pasiūlė kitus galimus variantus, įskaitant 80 šorų kietumo EMDP medžiagą. Ieškovė (apeliantė), siūlydama restauracijai kitas medžiagas, neatsižvelgė į atsakovės pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją dėl jos rūšies, kietumo ir šiurkštumo. Nei pirmojo, nei antrojo restauravimo atveju ieškovė (apeliantė) neatsižvelgė į Miller sąskaitoje ir Paperplast brėžinyje nurodytas medžiagų savybes.

2.8.       Teismo ekspertizę gali atlikti ir į teismo ekspertų sąrašą neįtrauktas asmuo. Teismas atlikti ekspertizę pavedė Lietuvos Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakultetui, kurio docentas daktaras (toliau – doc. dr.) ją ir atliko. Ekspertizės aktas yra pateiktas su fakulteto rekvizitais, kas įrodo, kad ekspertizę atliko teismo paskirtos atlikti ekspertizę įstaigos ekspertas.

2.9.       Atsakovė sutiko su teismo išvada, kad nors ekspertizės atlikimui ieškovės (apeliantės) atstovai nebuvo kviečiami, tačiau nėra pagrindo netikėti išvada, kad veleno dengimui panaudota medžiaga yra per kieta, be to, teismas vadovavosi ne tik eksperto išvada, bet ir pačios ieškovės (apeliantės) pateiktais rašytiniais įrodymais. Ekspertizės išvados neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

2.10.       Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme (toliau – TEĮ) nėra keliamas reikalavimais ekspertizės akte pateikti naudotų priemonių galiojančios metrologinės patikros galiojimą patvirtinančius dokumentus.

2.11.       Ekspertizės aktas atitinka TEĮ 27 straipsnio reikalavimus, jį sudaro įžanginė ir tiriamoji dalys bei išvados. Eksperto išvados išplaukia iš tyrimo eigos ir ieškovė (apeliantė) nepagrindė, kodėl mano, kad yra priešingai.

2.12.       Atliekant ekspertizę buvo naudojamas 120 g / m2 popierius, t. y. ne pačios žemiausios, nei buvo nurodyta pretenzijoje, gramatūros, taip pat didesnės gramatūros nei nurodyta laminavimo staklių instrukcijoje, kurioje mažiausia gramatūra yra 100 g / m2. Pati ieškovė (apeliantė) nurodo, kad popieriaus gramatūra turi būti nuo 100 iki 400 gramų, todėl argumentai dėl pernelyg plono popieriaus yra atmestini.

2.13.       Ekspertas nepaneigė ekspertizės išvadų, todėl teismas neturėjo pagrindo į tai atsižvelgti. Ekspertas paaiškino, kad nepriklausomai nuo to, kuria medžiaga – neoprenu ar poliuretanu – restauruotas velenas, medžiagos kietumas nėra tinkamas laminavimui. Toks paaiškinimas nepaneigia ekspertizės išvadų, jog neoprenu restauruotas velenas medžiagos kietumui esant 90–9  šorų, yra per kietas, o tik jas patikslina.

2.14.       Teismas taikė tiekimo sutarties nuostatas ir pažymėjo, kad ieškovė (apeliantė), matydama, kad pagal tiekimo sutarties 3.2 punktą jai trūksta informacijos, privalėjo teikiamo užsakymo nepriimti. Teismas taip pat pažymėjo, kad teikiant užsakymus tiekimo sutarties nuostatomis nebuvo griežtai vadovautasi. Be to, atsakovei buvo parduotos nekokybiškos prekės ir negali būti taikomos tiekimo sutarties 7.2 punkte nurodytos teisinės pasekmės.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

18.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį pakartotinai kviesti apklausti ekspertą. Tokį savo prašymą ieškovė (apeliantė) grindė iš esmės tuo, kad ekspertas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme paneigė atsakovės ir teismo poziciją, kad laminavimo velenas yra netinkamas, nes restauruotas ne neoprenu, o poliuretanu, ir netinkamai atliekamų laminavimo darbų priežastį nurodė tai, kad 95 šorų kietumo medžiaga apskritai yra per kieta.

19.       Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka yra būtinas, juo labiau, kad ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nenurodo, kokias dar papildomas aplinkybes ar paaiškinimus, kurių nenurodė ataskaitoje ar teismo posėdžio metu, galėtų pateikti ekspertas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės, įskaitant eksperto duotus paaiškinimus, yra aiškios, o kokios kitos svarbios aplinkybės galėtų būti nustatytos apeliacinį skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, apeliantė (atsakovė) nenurodo.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas visiškai gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau nurodoma, apeliantės (atsakovės) apeliaciniame skunde pareikštą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl faktinių aplinkybių

22.       Kaip patvirtina byloje surinkti įrodymai, šalys buvo sudariusios 2017 m. spalio 5 d. tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – tiekimo sutartis) (elektroninės bylos tomas (toliau – e. b. t.) 1, lapas (toliau – l.) 20–25), kuria ieškovė (apeliantė) (tiekėjas) įsipareigojo parduoti atsakovei (pirkėjui) prekes pagal atsakovės pateiktus ir ieškovės (apeliantės) patvirtintus prekių užsakymus, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka priimti prekes ir už jas sumokėti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą kainą nustatytais terminais (tiekimo sutarties 1.1 punktas). Šalys susitarė, kad „Prekės“ reiškia, be kita ko, ir bet kurios pramonės šakos guminį ar plastikinį apvalkalą turinčių velenų restauravimą ar pagaminimą pagal individualų pirkėjo (atsakovės) užsakymą (tiekimo sutarties 2.1.2 punktas).

23.       Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė 2020 m. gegužės–birželio mėn. užsakė iš ieškovės (apeliantės) laminavimo veleno restauravimo darbus su 748 EPDM guma, kurios kietumas yra 80 šorų (toliau – EPDM guma) (e. b. t. 1, l. 57–59, 87, 88). Prieš suderinant šį užsakymą, atsakovė ieškovei (apeliantei) pateikė jos turimus dokumentus, kuriuose nurodyta informacija apie restauruojamą veleną – Miller Graphics UK Ltd 2013 m. gegužės 7 d. pasiūlymą, kurį šalys bylos nagrinėjimo metu įvardino kaip „saskaitą“ (toliau – Miller sąskaita), ir laminavimo mašinos gamintojo Paperplast brėžinį, kuriame nurodytas pats laminavimo velenas (toliau – Paperplast brėžinys) (e. b. t. 3, l. 45, 46, 49–51). Miller sąskaitoje nurodyti veleno duomenys – vidinis skersmuo 366 mm × išorinis skersmuo 400 mm × plotis su danga 830 / 810 mm, bendrasis ilgis 1 242 mm; gumos kokybė –90 / 95 šoro kietumo neoprenas; nušlifuotas iki skersmens, kiekvieno galo vainikėlis 0,1 mm mažesnis, įskaitant įleidimą pagal brėžinį; detalė kaip DRY 80/076, serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Paperplast brėžinyje nurodyta, kad veleno šlifavimas yra 0,8, taip pat ranka padarytas įrašas, kad ritinėlio vidurio skersmuo (pažymėta „Ø“ ženklu) yra 0,1 mm didesnis už kitas kraštines. Ieškovė (apeliantė) restauravimo darbus atliko, atsakovė dėl to, kad su EPDM guma restauruotu velenu būtų netinkamai laminuojamas popierius, pretenzijų neturėjo, tik nurodė, kad nuo veleno sunkiai valėsi klijai.

24.       Šalių atstovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad sprendimai dėl veleno restauravimo buvo priimami, be kita ko, ir atsakovės patalpose žodžiu, taip pat ieškovė (apeliantė) prieš 2020 m. restauravimo darbų atlikimą pateikė atsakovei galimas medžiagų alternatyvas neopreno gumai (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 6 sek.–17 min. 47 sek., e. b. t. 1, l. 57, 58).

25.       Byloje nustatyta ir tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovė 2021 m. antroje pusėje–2022 m. pirmoje pusėje atliko dar vieno atsakovės (apeliantės) laminavimo veleno restauravimo darbus, šį kartą – su 95 šorų kietumo poliuretano medžiaga (toliau – ginčo velenas). Prieš šiuos restauravimo darbus atsakovė (apeliantė) jokių papildomų dokumentų ieškovei nepateikė, darbų užsakymas vyko žodžiu.

26.       Ieškovė (apeliantė) už ginčo veleno restauravimo darbus išrašė atsakovei 2022 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija BBD Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2022 m. balandžio 13 d. PVM sąskaita faktūra) (e. b. t. 1, l. 19) už 3 500,53 Eur su PVM sumą, kurią sudarė – 2 235 Eur (2 704,35 Eur su PVM) už poliuretano medžiagą, 490 Eur (592,90 Eur su PVM) už ginčo veleno restauravimą ir 168 Eur (203,28 Eur su PVM) už remontą. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti 2022 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas sumas už poliuretano medžiagą ir ginčo veleno restauravimą.

27.       Ginčo velenas atsakovei pristatytas 2022 m. liepos 13 d. (e. b. t. 1, l. 68).

28.       Atsakovė 2022 m. spalio 27 d. elektroniniu (toliau – e.) paštu išsiuntė ieškovei (apeliantei) pretenziją (e. b. t. 3, l. 3–5), kurioje, be kita ko, nurodė, kad ginčo velenas tinkamai neatlieka savo funkcijos, atsakovė negali juo atlikti darbų, nes produkcija yra gadinama, laminuojant ploną popierių jis yra glamžomas, išsimeta 60 proc. produkcijos. Taip pat atsakovė nurodė, kad testavimui buvo naudojamas toks popierius – 90  gsm arba 100 mikronų, 150 gsm arba 150 mikronų – rezultatas blogas, glamžomas popierius, 250 gsm arba 250 mikronų – rezultatas patenkinamas, tačiau nežymiai matomas popieriaus pasibangavimas. Ieškovė (apeliantė) su pretenzija nesutiko, pateikdama 2022 m. spalio 28 d. ir 2022 m. lapkričio 3 d. atsakymus, kuriuose nurodė savo nesutikimo priežastis, be kita ko, tai, kad ginčo veleno restauravimo darbai buvo atlikti tinkamai (e. b. t. 3, l. 64, 66, 67).

29.       Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta ekspertizė, kuria įvertintas ginčo veleno tinkamumas naudoti pagal paskirtį ir pateikta ataskaita (e. b. t. 3, l. 120–162). Ekspertizę atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas daktaras J. G. (toliau – ekspertas).

30.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės (apeliantės) atliktų ginčo veleno restauravimo darbų 95 šorų kietumo poliuretano medžiaga (ne)tinkamumo ir atsakovės pareigos atsiskaityti už šiuos darbus (ne)buvimo.

Dėl ginčo teisinio kvalifikavimo

31.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nes restauravimo darbų vertė (592,90 Eur su PVM) palyginus su poliuretano medžiagos kaina (2 704,35 Eur su PVM) yra nedidelė. Ieškovė (apeliantė) su tokiu ginčo teisiniu kvalifikavimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydama, kad šalys tarėsi dėl veleno restauravimo darbų ir atsakovė siekė gauti restauruotą veleną, o ne įsigyti medžiagą, be to, pats velenas niekada ieškovei (apeliantei) nuosavybės teise nepriklausė, ji atliko tik jo restauravimo darbus. Atsakovė su šia ieškovės (apeliantės) pozicija nesutinka, nurodydama, kad tiekimo sutarties 1 punktu ieškovė (apeliantė) įsipareigojo atsakovei parduoti prekes, atsakovė sutartyje įvardijama ne užsakovu, o pirkėju, kaip yra įprasta pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose, o tiekimo sutarties objektas yra „prekės“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės (apeliantės) pozicija, kad pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius dėl ginčo veleno restauravimo kvalifikavo netinkamai.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju šalys susitarė ne dėl ginčo veleno pagaminimo, pirkimo ar perdirbimo, bet dėl jo restauravimo 95 šorų poliuretano medžiaga. Šiais darbais atsakovė nesiekė esminio ginčo veleno perdirbimo, tačiau jo restauravimo su atitinkama medžiaga. Vien dėl to, kad restauravimui naudota 95 šorų kietumo poliuretano medžiaga kainuoja daugiau nei patys restauravimo darbai nereiškia, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nes jų siekis, kaip minėta, buvo patys restauravimo darbai.

33.       CK 6.645 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi. Taigi, šioje įstatymo nuostatoje nėra nurodoma, kad sutartis gali būti pripažįstama kaip pirkimo–pardavimo tada, kai naudojamų medžiagų vertė yra didesnė už atliekamų rangos darbų vertę. Be to, nagrinėjamu atveju ginčo velenas, kaip nurodyta pirmiau, nebuvo pagamintas ar perdirbtas, o tik restauruotas, todėl CK 6.645 straipsnio 4 dalies nuostata pirmosios instancijos teismo buvo taikyta nepagrįstai.

34.       Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad šalys tiekimo sutartyje susitarė, jog 1.1 punkte nurodytos atsakovės įsigyjamos prekės apima ir velenų restauravimą (tiekimo sutarties 2.1.2 punktas) (žr. nutarties 22 punktą). Vien tai, kad atsakovės pagal tiekimo sutartį galimos įsigyti prekės ir darbai dėl patogumo yra įvardinti vienu žodžiu „prekės“, taip pat tai, kad sutartyje atsakovė įvardinta kaip „pirkėjas“, nereiškia, jog tarp šalių galėjo susiklostyti tik pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės (apeliantės) ir atsakovės sudaryta tiekimo sutartis yra mišri – apimanti tiek pirkimo–pardavimo, tiek rangos teisinius santykius. Esamo ginčo atveju tarp šalių buvo susiklostę būtent rangos teisiniai santykiai (nutarties 32, 33 punktai), todėl apeliacinės instancijos teismas kilusį ginčą vertins ne pagal pirkimą–pardavimą, bet rangą reglamentuojančias teisės nuostatas.

Dėl ginčo esmės

35.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovė neturi pagrindo atsiskaityti už ginčo veleno restauravimo darbus ir jiems naudotą poliuretano medžiagą, nes restauruoto ginčo veleno dėl per kietos medžiagos negalima naudoti pagal tikslą – plono popieriaus laminavimui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokią išvadą leidžia daryti pačios ieškovės (apeliantės) pateikti įrodymai apie medžiagos parinkimą, eksperto išvada ir jo bei šalių atstovų paaiškinimai teismo posėdžių metu. Ieškovė (apeliantė) su sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodydama, kad ekspertizę atlikęs ekspertas nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tuo tarpu teismas ekspertizę pavedė atlikti Lietuvos Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto ekspertams, be to, teismas nevertino eksperto apklausos metu duotų paaiškinimų, kurie paneigė ataskaitoje nurodytas išvadas. Ieškovė (apeliantė) taip pat nurodė, kad ekspertas apie apžiūrą informavo tik atsakovę, bet ne ieškovę (apeliantę), nepateikė apžiūros metu naudotų priemonių metrologinės patikros galiojimą patvirtinančių dokumentų, todėl matavimai negali būti laikomi objektyviais ir patikimais, be to, ekspertas išvadas pateikė neatlikęs ir neaprašęs tyrimo, nėra duomenų, kad būtų tirtas būtent ieškovės (apeliantės) restauruotas volas, ekspertas buvo suklaidintas atsakovės dėl lyginamojo veleno. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovės (apeliantės) pozicija neturi pagrindo sutikti.

36.       Sutiktina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ataskaitą pateikęs ekspertas nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, taip pat patikrinus viešai prieinamą teismo ekspertų sąrašą (https://tm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/teismo-ekspertai/) nustatyta, kad eksperto jame nėra. Tačiau vien ši aplinkybė nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti bei atsižvelgti į ataskaitą ir eksperto duotus parodymus.

37.       Pagal CPK 212 straipsnio 2 dalį, kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Taigi, įstatymas nedraudžia teismo ekspertizę pavesti atlikti ne teismo ekspertui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, kurios prašymu byloje ir buvo skirta ekspertizė, ieškodama eksperto kandidatūros kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, kuris nurodė, jog jame technologinės įrangos kokybės tinkamumo naudoti ekspertiniai tyrimai neatliekami (e. b. t. 1, l. 118). Šiai įstaigai negalint atlikti prašomos ekspertizės, atsakovė tik tada kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto dekaną doc. dr. J. G., kuriam vėliau ir buvo pavesta atlikti ekspertizę (e. b. t. 1, l. 119, 120). Atkreipiamas dėmesys, kad pati ieškovė eksperto kandidatūros nepateikė, nors turėjo teisę tai padaryti, o nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad paskirtas ekspertas neturėtų reikiamos kvalifikacijos pateikti išvadą.

38.       Pasisakydamas dėl ieškovės (apeliantės) argumentų, kad ekspertizė buvo pavesta atlikti Vilniaus Gedimino universiteto mechanikos fakultetui, atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ekspertizę pavedė atlikti ne konkrečiai fakultetui, bet jo ekspertams. Ataskaitą pateikęs ekspertas yra šio fakulteto dekanas (https://vilniustech.lt/mechanikos-fakultetas/kontaktai/kontaktai/53427), turi mokslinį laipsnį, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad jis ekspertizę atliko pagrįstai.

39.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje dėl ekspertizės pavedimo atlikti į teismo ekspertų sąrašą neįrašytam ekspertui yra nurodyta, jog jeigu teismo ekspertizę atliko teismo ar teisėjo paskirtas asmuo, neįrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, ekspertizės akto įžanginėje dalyje pažymima, kad jis buvo įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą ir teismui prisiekė kaip ekspertas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2010). Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ekspertizės ataskaitoje (e. b. t. 3, l. 120–162) nėra nurodyta, jog ekspertas įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę, tačiau jis buvo prisaikdintas ir apie tai įspėtas prieš pristatant parengtą ataskaitą ir teikiant paaiškinimus 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdyje (e. b. l. 4, l. 99, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 22 sek.–2 min. 57 sek.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ataskaitos nevertinti ir į ją neatsižvelgti.

40.       Pasisakydamas dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad ekspertas apklausos metu davė paaiškinimus, kurie paneigė ataskaitoje nurodytas išvadas (nutarties 16.6 punktas, apeliacinio skundo 44, 45, 88–100), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio metu ieškovė (apeliantė) (jos atstovas ir advokatas) uždavė ekspertui daug ir įvairių klausimų, kurie ne visi buvo pateikti skiriant ekspertizę ir į kuriuos ekspertas atsakinėjo papildomai, tačiau esminės eksperto ataskaitos išvados, t. y. kad 95 šorų kietumo poliuretano guma nėra tinkama medžiaga atsakovės atliekamiems laminavimo darbams, nes yra per kieta, sutapo su eksperto teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Ataskaitoje pateiktus atsakymus į klausimus ekspertas pagrindė teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, ne kartą nurodydamas, kad ieškovė (apeliantė) ginčo veleno restauravimo darbus atliko su per kieta medžiaga, kas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios atsakovė negali veleno naudoti plono popieriaus laminavimui. Ekspertas patvirtino, kad atliekant laminavimo darbus raudonuoju (t. y. ginčo) velenu yra gaunamas didelis kiekis defektų, popierius yra paglamžomas, o jeigu yra naudojamas mažesnis suspaudimas, popieriaus paviršiuje atsiranda mažos pūslelės, tai reiškia, kad mechaniškai nepriglunda plėvelė prie popieriaus ir yra gaunamas defektas, brokas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 38 sek.–6 min. 25 sek.), ginčo (raudonos spalvos) velenas neveikia tinkamai, nes pati medžiaga yra tikrai kieta, 94,6 šoro vienetai. Kiekviena medžiaga turi skirtingą savo kietumą, kuo kietesnė medžiaga, tuo labiau gali atsirasti trintis, gali atsirasti praslydimas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 44 sek.–7 min. 28 sek.), popierius glamžomas, nes per kieta medžiaga, didelis šiurkštumas, ir kai tarpusavyje sąveikauja net keturi paviršiai – chromuotas volas, esantis viršuje, volas apačioje, popierius ir laminavimo plėvelė, tarp jų susidaro didesnė trintis ir subanguoja popierių (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 23 sek.–11 min. 30 sek.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ekspertas nurodė, kad jeigu velenas būtų pagamintas iš neopreno su 95 šorų kietumu, būtų gaunami tie patys defektai ir tokia medžiaga netinkama (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 16 sek.–16 min. 30 sek., 18 min. 51 sek.–19 min. 17 sek., 1 val. 00 min. 50 sek.–1 val. 1 min. 1 sek.), tačiau taip pat paaiškino, jog problema yra medžiagos mechaninėse savybėse – kietume ir šiurkštume (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 25 sek.–16 min. 30 sek.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad eksperto išvados dėl netinkamos ginčo veleno medžiagos kietumo nėra prieštaringos ir atitinka ataskaitoje nurodytas išvadas (atsakymai į antrą, trečią, šeštą, aštuntą, keturioliktą, penkioliktą ir šešioliktą klausimus).

41.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ataskaitoje atsakant į ketvirtą klausimą, jog veleno restauravimui naudojant neopreno medžiagą, remonto darbai duotų teigiamų rezultatų ir veleną galima būtų naudoti pagal paskirtį (e. b. t. 3, l. 151), neprieštarauja eksperto teismo posėdžio metu pateiktiems paaiškinimams, kad medžiagai esant 95 šorų kietumo, ji būtų netinkama plono popieriaus laminavimo darbams nepriklausomai nuo to, kokia tai medžiaga – poliuretanas ar neoprenas. Atkreipiamas dėmesys, kad atsakant į minėtą klausimą ekspertas bandymams naudojo lyginamąjį juodos spalvos veleną, kurį nustatė esant pagamintą iš neopreno, tačiau šis velenas buvo ne 95, bet vidutiniškai 81,48 šorų kietumo (e. b. t. 3, l. 129), t. y. išvada padaryta naudojant minkštesnį neopreninį veleną.

42.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė suklaidino ekspertą pateikdama lyginamąjį juodos spalvos veleną kaip pagamintą iš neopreno medžiagos, nors tai buvo ieškovės (apeliantės) dar 2020 m. restauruotas velenas iš EPDM gumos. Ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai, jog lyginamasis juodos spalvos velenas yra padengtas neopreno guma, nustatė pagal spalvą ir mechanines savybes (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 58 sek.–22 min. 52 sek., e. b. t. 3, l. 128). Be to, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad juodas neoprenu padengtas velenas yra tas pats velenas, kurį ieškovė (apeliantė) restauravo 2020 m., tik restauruotas dar kartą, šįkart – neopreno guma. Atsižvelgiant į tai, kad medžiagą kaip neopreną identifikavo ir ekspertas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pakartotiniu veleno, kuris 2020 m. buvo ieškovės (apeliantės) padengtas su EPDM guma, restauravimo faktu.

43.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo vertinti, kad ekspertas netinkamai nustatė, jog jam pateiktas raudonas ginčo velenas yra pagamintas iš poliuretano, nes šis velenas atitinka ieškovės (apeliantės) restauruoto veleno išmatavimus, taip pat ginčo veleno medžiagos kietumą bei spalvą (e. b. t. 3, l. 139, 140, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 50 sek.–13 min. 20 sek.).

44.       Ieškovės (apeliantės) argumentai dėl pačios laminavimo įrangos (ne)tinkamumo darbui yra atmestini, nes ekspertas tiek teismo posėdžio metu, tiek ataskaitoje nurodė, kad ji su juoduoju neopreno velenu veikia tinkamai, pati įranga veikianti, išskyrus tai, kad sumontuoti temperatūros valdikliai nerodo tikslios temperatūros, bet atsakovė turi lentelę, kuria vadovaujasi, t. y. pagal kurią nustato, kokią tikrąją temperatūrą reiškia nurodytoji valdiklyje, pavyzdžiui, jeigu valdiklyje nurodyta 64 laipsniai, tai atitinka 100 laipsnių (e. b. t. 3, l. 152, 153), be to, tarp chromuoto veleno ir laminavimo veleno nėra tarpelio (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 53 sek.–28 min. 15 min., e. b. t. 3, l. 153). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad atsakovė nuolatos vykdo įrangos techninį aptarnavimą (e. b. t 3, l. 25—38).

45.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su naudotu popieriumi ir plėvele, nes, ekspertas šių medžiagų galimo (ne)tinkamumo nenustatė, jos yra naudojamos atsakovės kasdienėje veikloje (kad atsakovė iš tiesų naudotų kitokį popierių, nei pateikė ekspertui, byloje duomenų nėra), be to, bandymų metu naudotas 120 gramatūros popierius yra tinkamas pagal laminavimo įrenginio naudojimo instrukcijas, kuriose nurodyta, kad popieriaus gramatūra turi būti nuo 100 iki 400 gramų (e. b. t. 3, l. 15, 16).

46.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodomi argumentai, susiję su tuo, kad ekspertas, ieškovės (apeliantės) nuomone, neatliko ir neaprašė tyrimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka, nes ekspertas ataskaitoje labai detaliai nurodė, kokius bandymus atlieka tiek su juoduoju neopreno, tiek su ginčo velenu, kokią temperatūrą ir prispaudimą naudoja, koks yra laminavimo rezultatas, kaip pamatavo abiejų velenų šiurkštumą ir kietumą ir kita. Iš ataskaitoje pateikto bandymų ir apžiūros aprašymo daromos tiesiogiai su jais susijusios išvados. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti, kad eksperto naudoti vizualinės apžiūros prietaisai, kietmatis ir šiurkštomatis yra kuo nors netinkami vien dėl to, kad ekspertas nepateikė jų metrologinės patikros dokumentų, nes teisės aktuose tokia pareiga nėra nurodyta.

47.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ekspertas privalėjo pranešti ieškovei (apeliantei) dėl laminavimo staklių ir velenų apžiūros bei ekspertizės atlikimo, nes tokia eksperto pareiga nėra įtvirtinta teisės aktuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ekspertas kontaktavo su atsakove, yra natūralu, nes ekspertinio vertinimo objektas buvo būtent atsakovės patalpose, ir ekspertas turėjo suderinti su atsakove savo atvykimo laiką.

48.       Apibendrinat tai, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad eksperto parodymai teismo posėdžio metu tiesiogiai neprieštarauja ataskaitoje nurodytiems duomenims ir išvadoms, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ataskaitą bei eksperto parodymus vertino priimdamas skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš ataskaitos ir eksperto parodymų yra aišku, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios laminuojant ploną popierių su ginčo velenu atsiranda defektai, yra ne medžiagos, kuria dengiamas laminavimo velenas, rūšis (neoprenas ar poliuretanas), bet per didelis jos kietumas.

49.       Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) tiek pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde teigė ir įrodinėjo, kad ji nėra atsakinga už ginčo velenu daromus plono popieriaus laminavimo defektus, taip pat kad 95 kietumo poliuretano medžiagą išsirinko ir užsakė pati atsakovė. Atsakovė pateikė ieškovei (apeliantei) Paperplast brėžinį ir Miller sąskaitą, kurioje buvo nurodyta 90–95 šorų kietumo medžiaga (neoprenas) ir tokiu būdu suformavo ieškovei (apeliantei) užduotį, į kurią atsižvelgiant ieškovė (apeliantė) pasiūlė atsakovei medžiagas. Medžiagos kietumas buvo parinktas remiantis atsakovės pateikta Miller sąskaita, o atsakovė nenurodė, kad pageidauja veleną restauruoti 80 šorų kietumo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės (apeliantės) argumentais nesutinka.

50.       CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus (CK 6.645 straipsnio 3 dalis). 6.663 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

51.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prieš užsakydama pirmojo veleno restauravimą EPDM guma, kurios kietumas 80 šorų, atsakovė pateikė ieškovei (apeliantei) Paperplast brėžinį bei Miller sąskaitą, kurioje buvo nurodyta, kad velenui naudojamos medžiagos kietumas yra 90 (95) šorai, o medžiaga – neoprenas, taip pat šalys buvo susitikusios atsakovės patalpose, kuriose apžiūrėjo laminavimo įrenginį (nutarties 23 punktas). Ieškovė (apeliantė) pripažino, kad jai buvo pateikti tik Paperplast brėžinys ir Miller sąskaita, nes atsakovė kitų dokumentų neturėjo ir ieškovei (apeliantei) puikiai žinoma, jog jų gauti yra neįmanoma (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 40 sek.–28 min. 42 sek., 32 min. 00 sek.–32 min. 17 sek.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė (apeliantė) neopreno medžiaga veleno restauruoti negalėjo, nes jos neturėjo. Taigi, ieškovė (apeliantė) atsakovei pasiūlė medžiagų alternatyvas – įskaitant EPDM gumą, kurios kietumas 80 šorų, ir 95 šorų kietumo poliuretaną (e. b. t. 1, l. 57–59). Tai, kad atsakovė tiek pirmam, tiek antram restauravimui medžiagas pasirinko iš ieškovės (apeliantės) pasiūlytų (taigi ir rekomenduotų) medžiagų, ieškovė (apeliantė) patvirtina ir atsiliepimuose į atsakovės pretenziją („Kadangi neoprenas yra sintetinė guma, atspari alyvoms ir atitinka NBR gumos parametrus, o anksčiau restauravimą atlikusios įmonės sąskaitoje informacija nebūtinai atitinka mašinos gamintojo reikalavimų, UAB „Bottcher Balticum“ pasiūlė užsakovui visas įmanomas „Böttcher grupės“ laminavimo paskirčiai naudojamas medžiagas, tame tarpe 80 Shore kietumo EPDM (sintetinę gumą atsparią etilo acetatams), silikoną ir poliuretaną.“, „Užsakovui, prieš darant užsakymą buvo patikinta, kad poliuretanas yra geriausia naudotina medžiaga laminavimo paskirčiai“) (e. b. t. 1, l. 64, 66). Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad restauravimo darbai buvo atlikti ne iš atsakovės nurodytų, bet iš ieškovės (apeliantės) pasiūlytų ir rekomenduotų jos naudojamų medžiagų.

52.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės (apeliantės) argumentus, kad ginčo velenas yra restauruotas su tinkamo 95 šorų kietumo medžiaga, nes toks medžiagos kietumas yra nurodytas jai atsakovės pateiktoje Miller sąskaitoje. Atkreipiamas dėmesys, kad nors Miller sąskaitoje iš tiesų nurodyta medžiaga yra 90 (95) šorų kietumo neoprenas, tačiau iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė (apeliantė) nei Paperplast brėžinyje, nei Miller sąskaitoje nurodytų duomenų pati nevertino kaip visa apimtimi aktualių ginčo veleno restauravimui. Pavyzdžiui, ieškovė (apeliantė) 2020 m. birželio 8 d. e. laišku prieš pirmąjį restauravimą rekomenduodama EPDM gumą nurodė, kad „0,8 Rettificare“ arba „0,8 Grind“ šiame brėžinyje [t. y. Paperplast brėžinyje] reiškia šlifavimo šiurkštumo parametrą ir ne daugiau. Matytų griovelių parametrų brėžinyje nėra. Nei viena iš gamyklų nesusidūrė su tokiu velenu ir visi yra vieningos nuomonės, kad tai fakultatyvas“ (e. b. t. 1, l. 57), o 2022 m. lapkričio 3 d. atsakyme į atsakovės pretenziją nurodė, kad „Užsakovas taip pat pateikė kitos, velenų restauravimą anksčiau atlikusios įmonės 2013 m. sąskaitą, kurioje nurodyta medžiaga Neorene 90/95 Shore kietumo. Ši sąskaita nėra faktinis įrodymas, kad užsakovo anksčiau naudotas velenas atitiko visus joje nurodytus duomenis“ (e. b. t. 1, l. 66). Taigi, akivaizdu, kad ieškovė (apeliantė) nelaikė, kad restauruojant velenus yra būtina vadovautis išskirtinai Paperplast brėžinyje ir Miller sąskaitoje nurodytais duomenimis, ką taip pat patvirtina tai, jog pirmasis velenas 2020 m. buvo restauruotas 80 šorų kietumo EPDM guma, t. y. ne tokio kietumo medžiaga, kokia nurodyta Miller sąskaitoje.

53.       Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė (apeliantė) atsakovei restauravimo medžiagas tiek pirmajam, tiek ginčo velenui pasiūlė pagal savo pačios, kaip specialistės, įsitikinimą ir savo rizika, o atsakovė tik jas išsirinko. Minėta, kad byloje nustatyta, jog ieškovės (apeliantės) atstovai lankėsi atsakovės patalpose ir apžiūrėjo patį laminavimo įrenginį, kas leidžia vertinti, jog ieškovė (apeliantė) turėjo galimybę įvertinti veleno medžiagai reikalingas mechanines savybes atsižvelgiant į tai, koks popierius ir kokia plėvelė buvo naudojami laminavimui, kokia temperatūra vykdomi darbai, kokiu prispaudimu ir kita. Atkreipiamas dėmesys, kad, kaip teisingai nustatyta skundžiamame sprendime, dar 2020 m. Vokietijos gamintojas patarė ieškovei (apeliantei) naudoti 80 šorų EPDM gumą, o dėl poliuretano medžiagos nurodė, kokiais atvejais ji yra ji tinkama (e. b. t. 4, l. 121–125). Atsižvelgiant į tai, kas yra pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimą dėl medžiagos velenui atsakovė priėmė remdamasi ieškovės (apeliantės) (t. y. rangovės), kaip specialių žinių turinčio asmens, rekomendacijomis, todėl nėra atsakinga už parinktos medžiagos netinkamumą.

54.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl ginčui netaikė tiekimo sutarties nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka, nes skundžiamame sprendime yra pažymima, jog tiekimo sutartimi nebuvo griežtai vadovaujamasi bei nėra raštiškų užsakymų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nors tiekimo sutarties 3.2.1 punkte ir yra nurodyta, jog pageidaujant atnaujinti guminius ar plastikinius apvalkalus ant pateiktų velenų atsakovė privalo pateikti ieškovei (apeliantei) atitinkamus 1–8 punktuose nurodytus duomenis, bet iš pirmiau konstatuotų aplinkybių akivaizdu, jog ieškovei (apeliantei) pakako Paperplast brėžinio, Miller sąskaitos ir apsilankymo atsakovės patalpose ir ji jokių papildomų duomenų iš atsakovės nereikalavo. Pasisakydamas dėl tiekimo sutarties 7.2 punkto taikymo (punkte nurodyta, kad „Tuo atveju, jeigu Pirkėjas, pažeisdamas savo pareigą, vengia arba atsisako priimti pagal individualų Pirkėjo užsakymą pagamintas Prekes, Tiekėjas turi teisę reikalauti, kad Pirkėjas priimtų bei apmokėtų pagal individualų Pirkėjo užsakymą pagamintas Prekes, arba padengtų su tuo susijusius Tiekėjo nuostolius“) apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo velenui esant restauruotam iš netinkamos medžiagos, kas jį daro netinkamą naudoti pagal paskirtį, minėta sutarties nuostata nesudaro pareigos atsakovei apmokėti 2024 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitos faktūros, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pretenziją dėl atliktų restauravimo darbų pateikė 2022 m. spalio 27 d., t. y. per tiekimo sutarties 6.2.6 punkte nurodytą 180 dienų nuo prekių pristatymo laikotarpį (prekės pristatytos 2022 m. liepos 13 d.) (nutarties 27 punktas).

55.       Atsižvelgiant į visa tai, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad eksperto ataskaita ir parodymai neprieštarauja byloje esantiems kitiems rašytiniams įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė, būdama savo srities profesionalė, restauravo ginčo veleną su medžiaga, kuri nebuvo tinkama, kas sąlygojo veleno negalimumą naudoti pagal tą paskirtį, kurią atsakovė jį naudojo savo veikloje – plono popieriaus laminavimui. Taip ieškovė (apeliantė) pažeidė savo, kaip rangovės, pareigas, numatytas 6.644 straipsnio 1 dalyje, 6.645 straipsnio 1 dalyje, 6.663 straipsnio 1 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti ieškovės (apeliantės) prašomas sumas už ginčo veleno restauravimą ir poliuretano medžiagą skundžiamu sprendimu buvo atmestas pagrįstai (CK 6.58 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

56.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

57.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tačiau teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo veleno restauravimui panaudota netinkama poliuretano medžiaga ir ieškovės (apeliantės) atsakomybe už tai. Apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 061,04 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (atsižvelgiant į tai, kad teisinės paslaugos apmokėtos 2025 m. kovo 6 ir 7 d., maksimali suma sudarytų 2 909,27 Eur (2 237,90 Eur × 1,3) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš ieškovės (apeliantės) atsakovei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Color Lab“ (juridinio asmens kodas 304497481) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bottcher Balticum“ (juridinio asmens kodas 300581341) 2 061,04 Eur (dviejų tūkstančių šešiasdešimt vieno euro 4 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                     Simona Dementavičienė