Administracinė byla Nr. A-3125-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03372-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. P. su 2016 m. rugpjūčio 16 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK) viršininko 2016 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 50-TE-418 „Dėl komisaro A. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 50-TE-418); 2) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 5-V-584 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 5-V-570 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 5-V-584); 3) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. 5-V-570 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 5-V-570); 4) nedelsiant grąžinti pareiškėją į Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Rokiškio rajono PK) Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas; 5) A. P. iš atsakovo Panevėžio apskrities VPK priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu Panevėžio apskrities VPK viršininko įsakymu, vadovaujantis ginčijamais Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais, kuriais buvo panaikintas A. P. išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, jis buvo atleistas iš Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų. Pareiškėjo nuomone, ginčijami įsakymai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

A. P. pažymėjo, kad Įsakymas Nr. 5-V-570 dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo buvo priimtas atsižvelgiant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Centrinės specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir Ekspertų komisija) 2016 m. liepos 14 d posėdžio protokolą Nr. 5-P1-273, su kuriuo pareiškėjas nebuvo supažindintas. Be to, minėtame įsakyme tik trumpai paminėti jo priėmimo motyvai ir nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kuriais vadovaujantis A. P. veiksmai gali kelti nepasitikėjimą juo tokiu lygiu, kad būtų panaikinta teisė dirbti su įslaptinta informacija ir priimtas sprendimas atleisti jį iš užimamų pareigų, nesudarant galimybės pasinaudoti teise būti perkeltam į kitas pareigas, kurios nereikalautų teisės susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Plačiau nenurodžius duomenų, kuo vadovaujantis buvo priimtas minėtas įsakymas, buvo pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodyti reikalavimai, bet ir neužtikrinta pareiškėjo teisė žinoti atleidimo pagrindus bei priežastis.

A. P. nuomone, teisės susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas gali būti susijęs su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-51916-15, tačiau šis ikiteisminis tyrimas 2016 m. vasario 10 d. buvo nutrauktas, nesant nusikaltimo požymių ir ikiteisminio tyrimo metu nenustačius, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, viršijo tarnybinius įgaliojimus ar piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. A. P. pažymėjo, kad minėtame ikiteisminiame tyrime jo procesinė padėtis buvo liudytojas, ir pabrėžė, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pateikta informacija, kad pareiškėjas buvo pripažintas įtariamuoju, negali būti laikoma pagrindu panaikinti išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. A. P. atkreipė dėmesį, kad išsamūs tyrimai, kuriuos atlikus įmanoma ištirti, ar asmuo, jo asmeninės savybės, ryšiai ir panašiai gali sudaryti prielaidas juo nepasitikėti ir panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, jo atžvilgiu nebuvo atlikti, todėl atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytą procedūrą. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad įsakymas, kuriuo jis buvo atleistas iš eitų pareigų, yra nepagrįstas, A. P. privalo būti grąžintas į eitas pareigas ir jam už laikotarpį nuo atleidimo iš pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos turi būti priteistas darbo užmokestis.

Pareiškėjas pažymėjo, kad esant Ekspertų komisijos 2016 m. liepos 14 d posėdžio protokolui Nr. 5-P1-273 įslaptintam, atsakovas Policijos departamentas turėtų būti įpareigotas jį išslaptinti ir pateikti teismui.

Teismo posėdyje pareiškėjas A. P. ir jo atstovė palaikė skundą bei prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjui pavyko susipažinti su Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus teikimu, kuriame yra daug netikslios informacijos. Teikime taip pat kalbama apie ikiteisminį tyrimą, kuris buvo nutrauktas, todėl A. P. nėra aišku, kaip jis su juo yra susijęs. Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad netinkamai dirbo su duomenų bazėmis, ir pažymėjo, kad už tai jam paskirta nuobauda yra apskųsta. A. P. nuomone, teikime nurodyta prielaida, kad įtariamasis A. V. galėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga apie pareiškėjo kompiuteryje rastą įstapintą informaciją, yra absurdiška, nes A. P. tam negali daryti jokios įtakos. Pabrėžė, kad už ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikimą įtariamajam yra atsakingas prokuroras, be to, tyrimo medžiaga, susijusi su slapta informacija, buvo išskirta iš bylos. Pareiškėjas taip pat nesutiko su padaryta išvada dėl jo aplaidumo.

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Įsakymas Nr. 5-V-584 turi būti vertinamas sistemiškai su Ekspertų komisijos 2016 m. liepos 14 d posėdžio protokolu Nr. 5-P1-273, kadangi jis yra sudėtinė minėto įsakymo dalis. Skundžiamo įsakymo priėmimo individualus pagrindas yra nurodytas minėtame Ekspertų komisijos protokole, o teisinis pagrindas – pačiame įsakyme, todėl priimant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 5-V-584, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti. Ekspertų komisijos 2016 m. liepos 14 d posėdžio protokolas Nr. 5-P1-273 patvirtina, kad Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas Ekspertų komisiją supažindino su Panevėžio apskrities VPK pateikta pareiškėją charakterizuojančia medžiaga, kuri leidžia daryti išvadas, jog A. P. asmeninės savybės – nesąžiningumas, savanaudiškumas, nepatikimumas, aplaidumas ir nelojalumas Lietuvos valstybei – kelia grėsmę jam patikėtos informacijos saugumui. Ekspertų komisija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

Policijos departamentas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, asmens, kuriam panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, prašymu paslapčių subjektas turi raštu nurodyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo motyvus. Tokio prašymo pareiškėjas Ekspertų komisijai neteikė, o pareiga paslapčių subjektui supažindinti asmenį su Ekspertų komisijos posėdžio protokolu įstatyme nėra nustatyta.

Teismo posėdyje atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Panevėžio apskrities VPK paaiškino, kad panaikinus leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, pareiškėjas nebegali tinkamai vykdyti savo tiesioginių pareigų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau –Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu, jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Ši Statuto norma yra imperatyvi ir susidarius teisinei situacijai, kai pareigūnui nustatyta tvarka atimama specialioji teisė, nustatytas teisinis reguliavimas nesuteikia įstaigos vadovui diskrecijos teisės priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus nustatytą Statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punkte. Be to, įstatymų leidėjas nustatė terminą, per kurį turi būti pritaikyta Statuto norma – pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas, dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos (Statuto 66 straipsnio 1 dalis). Panevėžio apskrities VPK pažymėjo, kad A. P. reikalavimai dėl grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš tarnybos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos iš atsakovo priteisimo yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Įsakymą Nr. 50-TE-418, todėl atmetus šį reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriuje 2015 m. spalio 13 d. buvo atliktas patikrinimas dėl A. P. patikimumo dirbti su įslaptinta informacija, siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui. Atlikęs patikrinimą, Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyrius 2016 m. kovo 9 d. surašė teikimą Nr. 50-17-ĮD-7(S), kuriame padarė išvadą, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo patikimumo dirbti su įslaptinta informacija, todėl nutarė Panevėžio apskrities VPK viršininkui teikti siūlymą panaikinti A. P. leidimą dirbti su įslaptinta informacija. 2016 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 50-SN-42(S) teikimas ir su juo susijusi medžiaga buvo persiųsta nagrinėti Ekspertų komisijai. 2016 m. liepos 13 d. Ekspertų komisijos posėdžio metu jos narys supažindino komisiją su Panevėžio apskrities VPK pateikta pareiškėją charakterizuojančia medžiaga. Ekspertų komisija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, nutarė panaikinti A. P. leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-V-570, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 20 punktais, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 18 straipsnio 2 dalimi, Ekspertų komisijos 2016 m. liepos 14 d. posėdžio protokolu bei atsižvelgdamas į Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininko 2016 m. birželio 7 d. tarnybinį pranešimą ir Panevėžio apskrities VPK 2016 m. balandžio 13 d. rašte pateiktą informaciją, kad pareiškėjas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-51946-15 įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos pasinaudojant tarnybine padėtimi ir pareiškėjui, kaip policijos pareigūnui, suteiktomis teisėmis, bei atsižvelgdamas į tai, kad išvardytos faktinės aplinkybės yra laikomos sudarančiomis pagrindą teigti, jog nustatytos asmeninės ir dalykinės savybės – neatsakingumas, nesąžiningumas, savanaudiškumas ir nepatikimumas, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Slaptai“. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 5-V-584 Įsakymas Nr. 5-V-570 buvo išdėstytas nauja redakcija, nurodant, kad pareiškėjui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Slaptai“, panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 20 punktais, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 18 straipsnio 2 dalimi, Ekspertų komisijos 2016 m. liepos 14 d. posėdžio protokolu ir atsižvelgiant į Panevėžio apskrities VPK 2016 m. balandžio 13 d. rašte pateiktą informaciją. Panevėžio apskrities VPK viršininko 2016 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 50-TE-418, vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu ir atsižvelgiant į Įsakymą Nr. 5-V-584, A. P. buvo atleistas iš vidaus tarnybos.

Išanalizavęs Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 20 punktų bei 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir atsižvelgęs į teismų praktikoje pateiktą Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto išaiškinimą, teismas pažymėjo, kad šioje teisės normoje nurodytos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio, o jų sąrašas nėra baigtinis. Pagal šios įstatymo normos prasmę ir paskirtį bei joje nurodytų aplinkybių pavyzdinį pobūdį, darytina išvada, kad šios aplinkybės yra siejamos su tokiomis tikrinimo metu nustatytomis su leidimo turėtojo asmeniu susijusiomis aplinkybėmis ir jo asmens savybėmis, kurios liudija jo nepatikimumą dirbti su įslaptinta informacija. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindas gali būti nustatytas tik per konkrečių faktų ir įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie paslapčių subjektui sukelia abejonių dėl tokio asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija ar lojalumo Lietuvos valstybei. Kilus ginčui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles turi vertinti, ar paslapčių subjektas pagrįstai nustatė, jog leidimo turėtojas pagal tam tikras savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo keliamų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų kontekste yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija.

Teismas pažymėjo, kad sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, buvo priimtas, be kita ko, įvertinus Panevėžio apskrities VPK pateiktą medžiagą, kuri yra apibendrinta Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus 2016 m. kovo 9 d. teikime Nr. 50-17-ĮD-7(S). Teikimas, kuriame Panevėžio apskrities VPK viršininkui siūloma panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti su įslaptinta informacija, motyvuotas tuo, kad cigarečių kontrabanda įtariamo A. V. automobilyje rastame telefone ir užrašų knygelėje buvo rastas išsaugotas pareiškėjo telefono numeris, o užrašų knygelėje viename lape užrašytas vardas „A.“ ir prie vardo pažymėti skaičiai „3000 (868,86)+45“. Nustatytos aplinkybės leido įtarti, kad pareiškėjas galbūt piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir galbūt dangstė A. V. nusikalstamą veiką. Dėl minėto fakto, pagal atskirą epizodą, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-51946-15 A. P. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau minėtame teikime, atsižvelgiant į pareiškėjo ir liudytojų duotus parodymus bei atliktą telefoninių skambučių išklotinių analizę, buvo padaryta išvada, kad A. P. ir A. V. tarpusavio santykiai buvo pakankamai artimi, tačiau pareiškėjas sąmoningai slėpė savo ryšius su nusikaltimus vykdančiu A. V. ir jų nedeklaravo. Be to, teikime buvo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjo tarnybiniame kompiuteryje buvo rasta tarnybinė informacija bei rengti dokumentai, sudarantys valstybės ir tarnybos paslaptį su slaptumo žymomis „Riboto naudojimo“, „Konfidencialiai“, „Slaptai“, nors minėtas kompiuteris nebuvo skirtas įslaptintai informacijai administruoti, todėl pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir leidus įtariamajam A. V. susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, būtų kilusi reali grėsmė valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai atskleisti. Pažymėta, kad toks A. P. aplaidumas dirbant su įslaptintais dokumentais buvo ne vienintelis, nes 2014 m. birželio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas aplaidžiai tvarkė slaptas bylas ir nepašalino nustatytų trūkumų. Teikimas argumentuotas ir tuo, kad A. P., neturėdamas teisėto pagrindo, policijos kriminalinės žvalgybos duomenų bazėje tikrino telefono numerį, kuriuo naudojosi A. V., dėl to pareiškėjas buvo griežtai įspėtas žodžiu, be to, jam yra paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas dėl neteisėto naudojimosi policijos informacinėmis sistemomis ir registrais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime konstatavo, kad valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės. Tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padarius nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamą veiką, o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika.

Teismas sprendė, kad nors ginčo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir pareiškėjas nebuvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio apskrities VPK surinkta bei kita surinkta informacija yra pakankama konstatuoti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas aplinkybes, suteikiančias pagrindą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad asmens tikrinimo procedūros metu, nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principo, gali būti vertinamos konkrečios aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo faktais, kitais asmens padarytais teisės pažeidimais, taip pat to asmens konkrečiomis savybėmis, ryšiais, veikla, kitomis svarbiomis aplinkybėmis, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, kad tikrinamam asmeniui dėl tam tikrų minėtų konkrečių aplinkybių (jų visumos) negali būti išduodamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatytos aplinkybės atliekant patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo gali būti nustatytos remiantis įvairia teisės aktų nustatyta tvarka paslapčių subjekto gauta medžiaga. Teismas atkreipė dėmesį, kad Panevėžio apskrities VPK surinkta medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas tiek telefoniniais skambučiais, tiek susitikdamas, bendravo su A. V., kuris policijai buvo žinomas kaip galbūt kontrabanda užsiimantis asmuo, pats pareiškėjas taip pat nurodė, jog A. V. žinojo, kaip galbūt „pilstuku“ užsiimantį asmenį. Šie pareiškėjo ryšiai su A. V., aplaidumas dirbant su įslaptintais dokumentais, neteisėtas naudojimasis policijos informacinėmis sistemomis, registrais, kriminalinės žvalgybos duomenų baze, teismo vertinimu, visi kartu sudarė pagrindą pagrįstai abejoti pareiškėjo patikimumu, lojalumu Lietuvos valstybei, todėl A. P. gali būti pripažintas keliančiu potencialią grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas). Teismas sutiko su Policijos departamento pozicija, kad remiantis surinkta informacija apie pareiškėją, galima konstatuoti, jog jis nuslėpė duomenis apie savo ryšius, turinčius įtakos sprendimui dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priimti, t. y. nuslėpė savo ryšius su policijai žinomu asmeniu A. V. (Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas).

Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog atlikus pareiškėjo patikrinimo procedūrą, buvo nustatytos Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, A. P. leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėjo būti panaikintas, todėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 5-V-584 bei 2016 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. 5-V-570 pripažino teisėtais ir pagrįstais.

Pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktą, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas nesuteikė vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkimo teisės atleisti tokį pareigūną iš tarnybos ar jo neatleisti. A. P. pareigybės aprašymas patvirtina, kad vienas iš specialiųjų reikalavimų Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas einančiam asmeniui yra atitikimas teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Konstatavus, kad pareiškėjui buvo pagrįstai panaikintas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, darytina išvada, kad Panevėžio apskrities VPK viršininkas 2016 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 50-TE-418 teisėtai atleido A. P. iš vidaus tarnybos, todėl nėra pagrindo panaikinti minėtą įsakymą ir grąžinti pareiškėją į Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas bei priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas pažymėjo, kad Statutas neįtvirtina pareigos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punkto pagrindu atleidžiamam pareigūnui siūlyti užimti kitas pareigas. Pirmosios instancijos teismas A. P. teiginius dėl ginčijamų įsakymų neatitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams vertino kritiškai. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog asmens, kuriam panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, prašymu paslapčių subjektas turi raštu nurodyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo motyvus. Pareiškėjas šia savo teise nepasinaudojo, o Įsakyme Nr. 5-V-584 bei Įsakyme Nr. 5-V-570 buvo aiškiai nurodytas jų priėmimo teisinis pagrindas, be to, pareiškėjo skundo argumentai patvirtina, kad jis iš esmės suprato, dėl kokių priežasčių buvo panaikintas minėtas leidimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimą.

III.

Pareiškėjas A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas paaiškina, kad 2016 m. lapkričio 28 d. vykusiame teismo posėdyje buvo pažeistos jo teisės teikti įrodymus, užduoti klausimus liudytojams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams bei samprotavimams, kadangi dėstydamas savo paaiškinimus dėl ginčijamų įsakymų neatitikties realioms aplinkybėms, A. P. buvo keletą kartų nutrauktas ir jam nebuvo leista iki galo pateikti savo argumentų. Pažymėjo, kad konstatuoti, jog pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos yra neteisėtas, galima tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad specialiosios teisės panaikinimas yra nepagrįstas. Įsakymu Nr. 5-V-570 A. P. buvo uždrausta dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ ir dėl to buvo apribotos jo karjeros galimybės, t. y. Įsakymu Nr. 50-TE-418 jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos pareigūno pareigų.

Pareiškėjas pažymi, kad su Ekspertų komisijos posėdžio protokolu Nr. 5-P1-273 nebuvo supažindintas. Jis taip pat nebuvo supažindintas su Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininko 2016 m. birželio 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-IL(S)-26(RN) bei Panevėžio apskrities VPK 2016 m. balandžio 13 d. rašte Nr. 50-SN-42(S) pateikta informacija, kadangi šie duomenys yra įslaptinti.

A. P. akcentuoja, kad teismo posėdyje pirmosios instancijos teismui pažymėjo, jog prašymą nurodyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo motyvus jis buvo pateikęs Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjamojoje administracinėje byloje Nr. I-1249-320/2016 dėl nušalinimo nuo pareigų, tačiau jam buvo atsakyta, kad dokumentai yra įslaptinti ir pareiškėjai negali būti pateikti. Taip iš A. P. buvo atimta galimybė susipažinti su visais įslaptintais dokumentais, susijusiais su leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo motyvais. Pareiškėjas teismo prašė įpareigoti atsakovą Policijos departamentą pateikti Ekspertų komisijos 2016 m. liepos 14 d posėdžio protokolą Nr. 5-P1-273 bei kitus su juo susijusius įrodymus ir iš atsakovų išreikalauti kitus su ginčijamais įsakymais susijusius įrodymus, tačiau bylai reikšmingi dokumentai nebuvo išreikalauti. A. P. Policijos departamentui pateikė prašymą dėl Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininko 2016 m. birželio 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-IL(S)-26(RN) ir Panevėžio apskrities VPK 2016 m. balandžio 13 d. rašte Nr. 50-SN-42(S) pateiktos informacijos išslaptinimo ir šių dokumentų kopijų pateikimo, tačiau jokio atsakymo negavo. Teismo posėdyje dėl minėtuose dokumentuose nurodytų aplinkybių išaiškinimo Policijos departamento įgaliotam atstovui uždavus klausimą, šis nurodė, kad nieko negali paaiškinti, kadangi jam yra suteiktas leidimas dirbti ar susipažinti tik su įslaptinta informacija, žymima žyma „Riboto naudojimo“, o šie dokumentai yra žymimi slaptumo žyma „Slaptai“, todėl su jais jis neturi teisės susipažinti.

Pareiškėjas pažymi, kad teikiant skundą teismui, jam buvo žinoma tik aplinkybė, kad ginčijamų įsakymų priėmimas gali būti susijęs su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-51916-15, kuris tuo metu buvo nutrauktas. Jokie kiti motyvai, kodėl buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, A. P. nebuvo žinomi. Su Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus 2016 m. kovo 9 d. teikimu Nr. 50-17-ĮD-7(S), kuriuo buvo remiamasi priimant ginčijamus įsakymus, pareiškėjas susipažino Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracines bylas Nr. I-1249-320/2016 ir Nr. I-1347-320/2016, t. y. jau po 2016 m. rugpjūčio 16 d. skundo pateikimo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo teiginys, kad pareiškėjui buvo žinomos visos aplinkybės, yra klaidingas. Pažymi, kad dėl minėtame teikime nurodytų aplinkybių neatitikties realiems faktams A. P. norėjo pateikti išsamius paaiškinimus, tačiau to jam nebuvo leista padaryti ir dėl to nebuvo išnagrinėti visi objektyvūs faktai bei buvo pažeistos pareiškėjo teisė į gynybą ir teisingą ginčo išsprendimą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, iš atsakovų neišreikalavo įslaptintų dokumentų, su jais nesusipažino ir jų pagal įrodymų vertinimo taisykles neįvertino.

A. P. nurodo, kad 2016 m. lapkričio 28 d. vykusiame teismo posėdyje prašė kaip liudytoją apklausti A. V., tačiau šis prašymas buvo atmestas. Taip pat nebuvo patenkintas prašymas iš Panevėžio apygardos administracinio teismo išsireikalauti administracinėje byloje Nr. I-1347-320/2016 esantį A. V. apklausos protokolą. Minėtoje administracinėje byloje teismas konstatavo, kad fakto, jog A. P. ir A. V. būtų sieję kitokie nei asmeniniai ryšiai, byloje surinkta medžiaga nepatvirtina. Šios aplinkybės nepatvirtina ir teismui pateikta susipažinti įslaptinta medžiaga, todėl informacija apie galimus pareiškėjo korupcinius ryšius su kontrabandinių cigarečių tiekėju A. V. yra neteisinga, šmeižikiška, siekiant suformuoti apie jį neigiamą nuomonę, ir neparemta jokiais faktais. Policijos departamento Imuniteto skyriaus viršininko teiginys, kad pareiškėjas sąmoningai slėpė savo ryšius su A. V. per paskutinius 5 metus ir melagingai pateikė savo biografijos duomenis, pildydamas viešųjų ir privačiųjų interesų deklaraciją, A. P. yra visiškai nesuprantamas, neatitinkantis tikrovės ir žeminantis jo garbę bei orumą. Pažymi, kad nagrinėjant minėtą bylą, buvo nustatytos svarbios aplinkybės, į kurias Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo atkreipti dėmesį, tačiau jis į šias aplinkybes visiškai nesigilino ir padarė priešingą išvadą, nei konstatavo Panevėžio apygardos administracinis teismas. Pažymi, kad negali susidaryti tokia situacija, kai skirtingi pirmosios instancijos teismai tas pačias aplinkybes vertina skirtingai, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, turėjo iš Panevėžio apygardos administracinio teismo išreikalauti prašomus dokumentus, nes abejose bylose buvo tirtos identiškos aplinkybės, o to nepadarius, byla buvo išnagrinėta neišsamiai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1347-320/2016 panaikino Panevėžio apskrities VPK viršininko 2016 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. 50-TE-285 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“, kuriuo jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

A. P. pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus 2016 m. kovo 9 d. teikime Nr. 50-17-ĮD-7(S) pateikta informacija, kad pareiškėjo tarnybiniame kompiuteryje buvo tarnybinė informacija bei rengti dokumentai kriminalinės žvalgybos byloje Nr. 83-3-001-06, sudarantys valstybės ir tarnybos paslaptį su slaptumo žymomis „Riboto naudojimo“, „Konfidencialiai“ ir „Slaptai“. Pasak R. Š., pabaigus ikiteisminį tyrimą, įtariamajam A. V. leidus susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, būtų kilusį reali grėsmė valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai atskleisti, t. y. jis galėtų susipažinti su kompiuteryje buvusia įslaptinta informacija, tačiau, pareiškėjo nuomone, tokia prielaida yra absurdiška, kadangi su įslaptinta informacija gali susipažinti tik asmenys, turintys specialius leidimus, be to leidimą susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ar jos dalimi duoda prokuroras ir A. P. tam neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos. Be to, įslaptinta informacija, Imuniteto skyriaus pareigūnams prašant, buvo išskirta iš bylos, kaip neturinti ryšio su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Grąžinus pareiškėjui tarnybinį kompiuterį, visa įslaptinta informacija buvo sunaikinta. Atkreipia dėmesį, kad minėti dokumentai buvo rengti kriminalinės žvalgybos byloje Nr. 83-3-001-06, kuri yra jau seniai nutraukta ir išsiųsta saugoti į archyvą. Kai buvo rengti šie dokumentai, visiems skyriaus darbuotojams, turintiems teisę dirbti su įslaptinta informacija, buvo leista naudotis turimais tarnybiniais kompiuteriais, kadangi jie buvo tinkamai apsaugoti. Pareiškėjo niekas nesupažindino su įsakymu, kuriame buvo nurodyta, kad jo naudojamas tarnybinis kompiuteris neatitinka saugos reikalavimų ir nėra skirtas įslaptintai informacijai administruoti.

A. P. pažymi, kad darbas su kriminalinės žvalgybos baze apima ne tik duomenų peržiūrą, bet ir jų įvedimą į bazę bei įvestų duomenų sutikrinimą, o darbas su kriminalinės žvalgybos baze vyko išimtinai tik tarnybos tikslais. Atliekant kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminius tyrimus, ar turint kitos gautos reikšmingos informacijos, į kriminalinės policijos duomenų bazę yra suvedami ir tikrinami telefonų abonentų numeriai. Suvedant ar tikrinant telefonų numerius, duomenų bazėje nurodomas tikrinimo pagrindas. Tikrinant A. V. telefono numerį, buvo suklysta ir nurodytas ne tas bylos numeris, tačiau tai buvo audito nustatytas vienintelis atvejis, kai pareiškėjas, suvesdamas tikrinimo pagrindą, suklydo.

A. P. nurodo, kad analizuojant R. Š. teiginį, jog pareiškėjo būdo savybė – aplaidumas – buvo nustatyta ir 2014 m. birželio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-7(DS)-713-RN, akivaizdu, jog Panevėžio apskrities VPV Imuniteto skyriaus viršininkas net nesigilino į atlikto tarnybinio patikrinimo esmę ir nesusipažino su A. P. pateiktu paaiškinimu, kad su bylomis, kuriose buvo nustatyti pažeidimai, jis nedirbo, kadangi jos jam nebuvo priskirtos, o pareiškėjo vedamos slaptos bylos buvo tvarkingos, jose nebuvo jokių trūkumų ir jos nustatyta tvarka buvo perduotos i archyvą.

Akcentuoja, kad 2016 m. vasario 8 d. išvadoje Nr. 50-IS-16 buvo konstatuota, jog pareiškėjas neteisėtai naudojosi policijos informacinėmis sistemomis ir registrais, ir jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, dėl kurios panaikinimo jis kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Šis teismas tarnybinę nuobaudą paliko galioti, tačiau priimtas sprendimas yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pažymi, kad siekdamas išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo motyvais, pareiškėjas teismo prašė į teismo posėdį iškviesti 2016 m. kovo 9 d. teikimą Nr. 50-17-ĮD-7(S) rengusį Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininką R. Š., tačiau teismas šio prašymo netenkino, o policijos departamento atstovas nieko dėl teikime nurodytų aplinkybių negalėjo paaiškinti. Susipažinus su Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus atlikto vidinio patikrinimo vieša medžiaga, pareiškėjui kilo daug klausimų dėl kai kurių dokumentų reikšmės ir svarbos atliekant patikrinimą, į kuriuos galėtų atsakyti tik vidinį patikrinimą atlikę Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnai.

A. P. pažymi, kad nė viename atsakovų pateiktame dokumente nėra konstatuota, kad jo ir A. V. bendravimas kėlė grėsmę Lietuvos valstybei. Pirmosios instancijos teismui pateiktuose dokumentuose tik daromos prielaidos, kad pareiškėjo ir A. V. bendravimas galbūt kelia grėsmę ir kad galbūt būtų kilusi grėsmė valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai atskleisti. Panevėžio apskrities VPK pateiktuose dokumentuose tik spėliojama, kad galbūt pareiškėjas savo veiksmais sudarė prielaidas nepasitikėti juo ir uždrausti dirbti bei susipažinti su įslaptinta informacija. Nė viename iš teismui pateiktų įrodymų nėra konstatuota ar įrodyta, kad A. P. turėtą slaptą informaciją perleido ar atskleidė teisės su ja susipažinti neturintiems asmenims. Pareiškėjo nuomone, išreiškiamas nepasitikėjimas juo negali būti pagrįstas spėlionėmis ir neįrodytomis aplinkybėmis, kurios kelia pagrįstą abejonę dėl jų tikrumo ir pakankamumo ginčijamiems įsakymams priimti. A. P. nekyla abejonių, kad ginčijami įsakymai yra pagrįsti tik nepatvirtintomis prielaidomis, slaptos informacijos ne tik atskleidimo faktas, bet ir realios grėsmės ją atskleisti faktas nebuvo įrodyti, todėl to negalima vertinti kaip ginčijamų įsakymų motyvavimu ir argumentavimu tokiu lygiu, kad pareiškėjas būtų tinkamai informuotas apie jo galbūt neteisėtus veiksmus. Pažymi, kad uždraudimo dirbti ar susipažinti su įslaptina informacija svarstymo procedūra buvo formali, o nepagrįstų aplinkybių pagrindu priimti įsakymai negali būti laikomi teisėtais ir turi būti panaikinti.

2017 m. kovo 8 d. apeliacinio skundo papildyme pareiškėjas A. P. pažymi, kad susipažinus su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2804-662/2017, paaiškėjo naujos aplinkybės, reikšmingos šiai administracinei bylai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog sutapo kratos metu A. V. sugyventinės ir A. P. kompiuteriniuose įrenginiuose esanti informacija. Šios aplinkybės pareiškėjui nebuvo žinomos ir kelia abejonių dėl jų patikimumo, kadangi A. P. neaišku, kokio turinio informacija galėjo sutapti jo ir A. V. pažįstamos D. P. kompiuteriniuose įrenginiuose. Pažymi, kad su nurodyta moterimi niekada jokių ryšių nepalaikė ir jokiems asmenims, neturintiems teisės susipažinti su tarnybine informacija, tokios informacijos nėra perleidęs ir atskleidęs. Pareiškėjo nuomone, neišnagrinėjus naujai paaiškėjusių aplinkybių viešame teismo posėdyje, jis netenka teisės pasinaudoti rungtyniškumo principu. Teigia, kad šie argumentai yra dar viena iš priežasčių, kodėl pirmosios instancijos sprendimas turėtų būti panaikintas.

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Policijos departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios ir procesines teisės normas bei priėmė teisėtą sprendimą. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalimi, pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, Policijos departamentas pažymi, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, tačiau pažymi, kad vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1456/2014 suformuota praktika, pirmosios instancijos teismas sprendė, ar įslaptinti įrodymai yra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys (galintys patvirtinti) reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurioms esant pareiškėjui galėjo būti naikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir ar byloje esantys neįslaptinti įrodymai yra patikimi ir pakankami tam, kad būtų galima daryti išvadą apie A. P. panaikinto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pagrįstumą. Pripažinęs, kad byloje esantys neįslaptinti įrodymai yra pakankami sprendimui priimti, teismas, laikydamasis pakankamumo kriterijaus, sprendė, kad turimų byloje neįslaptintų įrodymų pakanka padaryti išvadai, jog egzistavo Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatytos aplinkybės.

Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apskrities VPK pažymi, kad pareiškėjas teismo posėdyje dalyvavo ir jam buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus. Nurodo, kad teisė būti išklausytam nėra absoliuti. Teismas, vadovaudamasis aktyvaus teisėjo principu, taip pat aktyviai dalyvauja renkant įrodymus, tačiau kiekviename procese įrodinėjimas turi apsiriboti tik reikšmingų bylai aplinkybių nustatymu. Teismo proceso metu neturi būti tiriami įrodymai, kurie neturi įtakos teismo priimamam sprendimui. Visais atvejais, spręsdamas, ar rinkti kokius nors įrodymus, teismas turi atsižvelgti į tai, kokias aplinkybes šie įrodymai galėtų patvirtinti, ir ar šios aplinkybės turi teisinę reikšmę.

Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, akcentuoja, kad teismui negali būti reiškiami abstraktūs reikalavimai išreikalauti tam tikrus įrodymus, prašyme turi būti nurodyta, kokias reikšmingas bylai aplinkybes tais įrodymais siekiama pagrįsti. Teismui nėra privalomas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, todėl jis, tenkindamas ar atmesdamas tokį prašymą, turi teisę spręsti, ar prašyme nurodytas įrodymas yra reikšmingas nagrinėjamam ginčui. Teigia, kad A. P. nepagrindė, kokias reikšmingas aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti liudytojo A. V. apklausa, o apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad A. yra visiškai kitas asmuo, turi būti vertinama kritiškai.

Pažymi, kad apeliantui nuo 2016 m. balandžio 12 d. buvo uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir jis buvo nušalintas nuo pareigų. Ekspertų komisijos posėdžio protokolas Nr. 5-P1-273, Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininko 2016 m. birželio 7 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5-IL(S)-26 (RN) ir Panevėžio apskrities VPK 2016 m. balandžio 13 d. raštas Nr. 50-SN-42(S) yra su slaptumo žymomis, todėl pagrįstai apeliantas negali su jais susipažinti. Akcentuoja, kad su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kita negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad jam, sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė tokios informacijos saugumui, tuo labiau bus padaryta žalos svarbiems valstybės interesams. Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad jie yra pakankami ir nuoseklūs priimtam sprendimui pagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 5-V-570, kuriuo buvo panaikintas A. P. išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 5-V-584, kuriuo minėtas įsakymas buvo pakeistas, bei Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 50-TE-418, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2014 m. gruodžio 2 d. A. P. išdavė leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. lapkričio 25 d. (I t., b. l. 169). Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriuje 2015 m. spalio 13 d. atlikus patikrinimą dėl A. P. patikimumo dirbti su įslaptinta informacija, siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, buvo surašytas 2016 m. kovo 9 d. teikimas Nr. 50-17-ĮD-7(S) „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo“, kuriame buvo padaryta išvada, jog kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo patikimumo dirbti su įslaptinta informacija. Atsižvelgiant į tai, buvo nutarta Panevėžio apskrities VPK viršininkui teikti siūlymą panaikinti A. P. išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija (I t., b. l. 29–34). Panevėžio apskrities VPK 2016 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 50-SN-42(S) minėtas teikimas ir su juo susijusi medžiaga buvo persiųsta nagrinėti Ekspertų komisijai (I t., b. l. 28), kuri, susipažinusi su pareiškėją charakterizuojančia medžiaga, priėmė sprendimą panaikinti Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. P. išduotą leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (I t., b. l. 162–164). Lietuvos policijos generalinis komisaras 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-V-570, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 20 punktais, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 18 straipsnio 2 dalimi, Ekspertų komisijos 2016 m. liepos 14 d. posėdžio protokolu Nr. 5-P1-273 bei atsižvelgdamas į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos viršininko 2016 m. birželio 7 d. tarnybinį pranešimą Nr. 5-IL(S)-26(RN) ir Panevėžio apskrities VPK 2016 m. balandžio 13 d. rašte Nr. 50-SN-42(S) pateiktą informaciją, kad pareiškėjas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-51946-15 įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos pasinaudojant tarnybine padėtimi ir A. P., kaip policijos pareigūnui, suteiktomis teisėmis, bei atsižvelgdamas į tai, kad išvardytos faktinės aplinkybės yra laikomos sudarančiomis pagrindą teigti, kad nustatytos asmeninės ir dalykinės savybės – neatsakingumas, nesąžiningumas, savanaudiškumas ir nepatikimumas, dėl kurių, kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, panaikino pareiškėjui 2014 m. gruodžio 2 d. išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Slaptai“ (I t., b. l. 165). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 5-V-584 Įsakymas Nr. 5-V-570 buvo išdėstytas nauja redakcija, nurodant, kad A. P. 2014 m. gruodžio 2 d. išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Slaptai“, buvo panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 20 punktais, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 18 straipsnio 2 dalimi, Ekspertų komisijos 2016 m. liepos 14 d. posėdžio protokolu Nr. 5-P1-273 ir atsižvelgiant į Panevėžio apskrities VPK 2016 m. balandžio 13 d. rašte Nr. 50-SN-42(S) pateiktą informaciją (I t., b. l. 166). Panevėžio apskrities VPK viršininko 2016 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 50-TE-418, vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu ir atsižvelgiant į Įsakymą Nr. 5-V-584, A. P. buvo atleistas iš vidaus tarnybos (I t., b. l. 10). Pirmosios instancijos teismas Įsakymą Nr. 5-V-570, Įsakymą Nr. 5-V-584 ir Įsakymą Nr. 50-TE-418 pripažino teisėtais ir pagrįstais. A. P. su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad jie yra pagrįsti tik nepatikrintomis prielaidomis, kadangi slaptos informacijos ne tik atskleidimo faktas, bet ir realios grėsmės ją atskleisti nebuvo įrodytas. Pareiškėjas pažymi, kad Įsakyme Nr. 5-V-584 yra tik trumpai paminėti priimto sprendimo motyvai ir jis nėra supažindintas su objektyviais įrodymais, kuriais vadovaujantis A. P. veiksmai gali kelti nepasitikėjimą juo. Atkreipia dėmesį, kad su Ekspertų komisijos posėdžio protokolu Nr. 5-P1-273 pareiškėjas nebuvo supažindintas. Teigia, kad plačiau nenurodžius duomenų, kuriais vadovaujantis buvo priimtas Įsakymas Nr. 5-V-584, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodyti reikalavimai, keliami individualiam teisės aktui, bei nebuvo užtikrinta teisė žinoti atleidimo pagrindų ir teisės susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo priežasčių. A. P. žiniomis, teisė susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, gali būti susijusi su pradėtu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-51916-15, kuris buvo nutrauktas.

Pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką, minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumas, įslaptintos informacijos administravimas, fizinė apsauga, įslaptintų sandorių saugumas, automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga) reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (ginčo metu galiojusi 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2082 redakcija), kurio 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad eiti pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą, nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 20 punktus, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei: nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo priėmimui (13 punktas) ir tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (20 punktas). Paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikina leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Apie priimtą sprendimą panaikinti asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija paslapčių subjektas per 10 darbo dienų raštu praneša Valstybės saugumo departamentui (Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 20 punktuose nustatytu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas sudarė prielaidas, kad asmuo, dėl kurio patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei yra abejonių, neturėtų prieigos prie įslaptintos informacijos. Minėtuose Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 20 punktuose nustatyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindai gali būti nustatyti tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie paslapčių subjektui sukelia abejonių dėl tokio asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija ar lojalumo Lietuvos valstybei. Kilus ginčui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis) turi vertinti, ar paslapčių subjektas pagrįstai nustatė, jog leidimo turėtojas pagal atitinkamas savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose (per konkrečius faktus) Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo keliamų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų kontekste yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 5-V-130 (I t., b. l. 22–23) sudaryta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisija, susipažinusi su pranešėjo pateikta A. P. charakterizuojančia medžiaga, padarė išvadą, kad pareiškėjo asmeninės savybės – nesąžiningumas, savanaudiškumas, nepatikimumas, aplaidumas ir nelojalumas Lietuvos valstybei, kelia grėsmę patikėtos informacijos saugumui, ir 2016 m. liepos 13 d. posėdžio protokole Nr. 5-P1-273 nutarė panaikinti Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. P. išduotą leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (I t., b. l. 162–164).

Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus 2016 m. kovo 9 d. teikime Nr. 50-17-ĮD-7(S) yra nurodyta, kad remiantis Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininko 2015 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-47830, kuriame buvo pateikta informacija, jog 2015 m. rugsėjo 17 d. atlikus kratą įtariamojo A. V. gyvenamoje vietoje ir garaže, buvo rasta 8 590 kontrabandinių cigarečių pakelių ir 354 370 Eur suma grynaisiais pinigais, o įvykio vietoje atlikus automobilio apžiūrą, buvo rasti telefonai ir užrašų knygelė. Patikrinus išsaugotų telefonų duomenis, telefono adresų knygelėje buvo rastas išsaugotas telefono numeris, priklausantis Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. P.. Rastoje užrašų knygelėje buvo užfiksuoti asmenų vardai su sumomis ir inicialais „F“, „NZ“, „Pr“, o viename lape užrašytas vardas „A.“ ir prie vardo pažymėti skaičiai „3000 (868,86)+45“. Šios aplinkybės Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriui leido įtarti, kad pareiškėjas galbūt piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir galbūt dangstė A. V. nusikalstamą veiką. Dėl minėto fakto, pagal atskirą epizodą, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-51946-15 A. P. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta papildomų duomenų, dėl kurių būtų galima pareikšti įtarimą pareiškėjui (I t., b. l. 29–34).

2015 m. lapkričio 13 d. liudytojo apklausos protokole A. P. parodė, kad A. V. pažįsta nuo 2000 m., kaip asmenį galbūt užsiiminėjusį „pilstuku“. Savo santykius su minėtu asmeniu pareiškėjas apibūdino kaip gerų pažįstamų, bet ne per daug artimus. Pažymėjo, kad A. V. palaiko ryšį su savo vaiko motina D. P., kurios gyvenamoji vieta A. P. buvo žinoma kaip vieta, kurioje prekiaujama kontrabandinėmis cigaretėmis. Pareiškėjas gyvena netoli A. V., jie bendraudavo asmeniniais reikalais, susitikdavo, remontuodavo ir ardydavo A. P. priklausančius automobilius, vartodavo alkoholinius gėrimus, susiskambindavo asmeniniais telefonais. Pažymėjo, kad jokių pinigų vienas kitam nėra skolingi ir pareiškėjas A. V. nėra atskleidęs jokios tarnybinės informacijos. A. P. nurodė, kad informaciją, jog atlikus kratą, pas A. V. buvo rasta daug cigarečių ir pinigų, sužinojo iš tiesioginio savo vadovo. Minėtas asmuo pareiškėją įtikinėjo, kad nusikalstama veika neužsiima (I t., b. l. 86–87).

A. P. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d. patvirtina, kad nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas 38 kartus kontaktavo ar tai bandė daryti telefono numeriu, priklausančiu A. V. (I t., b. l. 94–96).

Kaip liudytojas apklaustas Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas R. N. 2015 m. lapkričio 4 d. liudytojo apklausos protokole parodė, kad A. V. jau seniai žino kaip asmenį, besiverčiantį spirito ir cigarečių kontrabanda. Pažymėjo, kad apie šio asmens nusikalstamą veiką skyriuje žinojo visi anksčiau buvę operatyviniai darbuotojai, o dabar tyrėjai. Gavęs informacijos, kad A. P. bendrauja su kontrabandininku, R. N. apie tai informavo Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK viršininką (I t., b. l. 92–93).

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK viršininkas E. Š. 2015 m. rugsėjo 23 d. liudytojo apklausos protokole parodė, kad gavęs informacijos apie stambų kontrabandinių cigarečių tiekėją A. V., ją perdavė Panevėžio apskrities VPK viršininkui. 2015 m. rugsėjo 17 d. A. V. su kontrabandinėmis cigaretėmis buvo sulaikytas savo garaže (I t., b. l. 88–89).

Kad A. V. nuo 2008 m. žinojo kaip Rokiškio miesto gyventoją ir asmenį, galbūt užsiimantį nusikalstama veika, susijusia su kontrabandinėmis cigaretėmis, patvirtino ir T. M.. Nurodė, kad apie tai žinojo Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus bei komisariato viršininkai (I t., b. l. 90–91).

2015 m. spalio 5 d. atlikus kratas pas A. V., jo sugyventinę D. P. ir A. P. bei apžiūrėjus paimtą kompiuterinę techniką, taip pat ir pareiškėjo tarnybinį kompiuterį, D. P. ir A. P. kompiuteriuose buvo rasta informacijos iš pareiškėjo tarnybinio kompiuterio, kuriame buvo tarnybinės informacijos bei rengtų dokumentų, sudarančių valstybės ir tarnybos paslaptį su slaptumo žymomis „Riboto naudojimo“, „Konfidencialiai“, „Slaptai“ (I t., b. l. 98–99, 100–112).

Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus 2016 m. kovo 9 d. teikime Nr. 50-17-ĮD-7(S) yra pažymėta, kad atliekant patikrinimą, siekiant nustatyti A. P. ryšius su nusikaltimus vykdžiusiu A. V. bei ar teisėtai buvo naudojamasi kriminalinės žvalgybos duomenų bazėmis, buvo atliktas auditas, kurį atlikus buvo nustatyta, jog A. P. policijos kriminalinės žvalgybos duomenų bazėje tikrino telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. V.. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo konstatuota, kad pareiškėjas policijos kriminalinės žvalgybos duomenų bazėse tikrino A. V. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisėto pagrindo (I t., b. l. 29–34).

Panevėžio apskrities VPK 2016 m. vasario 8 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-16 patvirtina, kad dėl to, jog neteisėtai naudojosi policijos informacinėmis sistemomis ir registrais, pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (I t., b. l. 43–51).

Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. P. ir A. V. tarpusavio santykiai, priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo pakankamai artimi, todėl A. P., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, turėjo deklaruoti savo ryšius su A. V., tačiau jis to nepadarė (I t., b. l. 41–42, 144–160). Pareiškėjas negalėjo nesuprasti, kad jo, kaip policijos pareigūno, bendravimas su nusikalstamas veikas linkusiu daryti asmeniu kelia interesų konfliktą. Apie savo ryšius su minėtu asmeniu A. P. neinformavo ir po A. V. sulaikymo 2015 m. rugsėjo 17 d. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1347-320/2016, kuriame pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pateikti įrodymai neabejotinai nepatvirtina, kad A. P. palaikė ilgalaikius ryšius su A. V., žinodamas apie jo daromą priešingą veiką, nėra įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo vadovautis jame padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo ryšiai su A. V. ir jų nuslėpimas, aplaidumas dirbant su įslaptintais dokumentais, neteisėtas naudojimasis policijos informacinėmis sistemomis bei registrais, sudarė pagrindą abejoti A. P. patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei.

Pareiškėjo teiginiai, kad išsamūs tyrimai, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, ir kuriais įmanoma ištirti, ar asmuo arba jo asmeninės savybės, ryšiai ir panašiai gali sudaryti prielaidas juo nepasitikėti ir panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, jo atžvilgiu nebuvo atlikti, negali būti laikomi pagrįstais. A. P. nepateikė jokių argumentų, kuo pasireiškė, jos manymu, procedūros pažeidimai, kokios dar aplinkybės turėjo būti tikrinamos ir tiriamos bei kokie teisės aktų reikalavimai nebuvo įvykdyti. Kompleksiškai įvertinusi visą surinktą neįslaptintą informaciją apie A. P. ir A. V. tarpusavio ryšius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ji yra pakankama išvadai, jog pareiškėjas sąmoningai slėpė savo ryšius su nusikaltimus vykdžiusiu A. V., kadangi nesivadovavo Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 20 punktais bei apie savo ryšius su A. V. neinformavo savo vadovybės. Toks pareiškėjo elgesys, kaip teisingai 2016 m. kovo 9 d. teikime Nr. 50-17-ĮD-7(S) pažymėjo Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyrius, leidžia konstatuoti jo asmenines ir dalykines savybes: nesąžiningumą, nepatikimumą ir nelojalumą Lietuvos valstybei, o šios asmens savybės sudaro pagrįstą pagrindą abejoti, kad A. P. tolesnis darbas su įslaptinta informacija kelia grėsmę tokios informacijos saugumui. Pareiškėjo teiginiai, kad išreikštas nepasitikėjimas juo yra grindžiamas tik prielaidomis, nėra pagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog A. P. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-51916-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas, konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, nustatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, požymių (I t, b. l. 140–142), pati savaime nereiškia, kad asmuo, einantis pareigas, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jo apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia jo veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Faktai apie asmens savybes, kitą veiką ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybės, ar faktus, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui gali paaiškėti ne tik tais atvejais, kai pareigūno atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet net ir tais atvejais, kai toks ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad vertindama šias aplinkybes, susijusias su asmens patikimumu ar lojalumu Lietuvos valstybei, įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo. Aplinkybės, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba dėl tokios jo veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas, gali suponuoti asmens pažeidžiamumą bei kelti abejonių dėl jo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei. Nors Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016 m. vasario 10 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-51916-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį yra pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant procesinius veiksmus nebuvo nustatyta, jog A. P., dirbdamas Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo ir bendraudamas su įtariamuoju A. V., būtų viršijęs savo įgaliojimus ar piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi ir dėl to būtų padaryta didelė žala, tačiau toks konstatavimas nesuponuoja išvados, kad negali kilti abejonių dėl pareiškėjo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei.

Paslapčių subjekto vadovas, būdamas atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą, turi būti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimi darbuotojai, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir panašiai negali suteikti pagrindo nuogąstauti, kad jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė ar bus padaryta žalos itin svarbiems valstybės interesams ar bus pažeisti svarbiausi Lietuvos Respublikos Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinta. Taigi, asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama, o prieigą prie įslaptintos informacijos gali turėti tik tie asmenys, kurių lojalumas ir patikimumas yra patikrintas ir nekelia jokių abejonių. Kilus pagrįstų abejonių dėl pareigūno A. P. patikimumo dirbant su įslaptinta informacija, konstatuotina, kad jis nėra tinkamas dirbti su tokia informacija. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek Lietuvos policijos generalinio komisaro Įsakymas Nr. 5-V-570, tiek jo pakeitimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti.

Įsakymas Nr. 5-V-570 ir Įsakymas Nr. 5-V-584 Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu yra individualus administracinis aktas, todėl jiems taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomo poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Nors Įsakymo Nr. 5-V-570 ir Įsakymo Nr. 5-V-584 turinys bei jų sudėtine dalimi esančio Ekspertų komisijos 2016 m. liepos 13 d. posėdžio protokolo Nr. 5-P1-273 turinys nėra išsamiai motyvuoti, tačiau iš pareiškėjo skundo bei apeliacinio skundo argumentų yra akivaizdu, kad minėtų įsakymų priėmimo priežastys jam buvo žinomos. Taigi, ginčijamų įsakymų motyvavimo trūkumai nagrinėjamu atveju negali būti laikomi užkirtusiais pareiškėjui kelią kreiptis į teismą bei sudarančiais pagrindą priimtus įsakymus panaikinti. Jeigu pateikiant skundą teismui visos ginčijamų įsakymą pagrindą sudarančio faktinės aplinkybės bei jas patvirtinantys rašytiniai įrodymai pareiškėjui ir nebuvo žinomi, jis bet kuriuo atveju su šiais įrodymais galėjo susipažinti juos atsakovams pateikus teismui, tačiau susipažinęs su atsakovų pateiktais dokumentais, A. P. teise tikslinti skundą ar teikti papildomus paaiškinimus nepasinaudojo.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus, 1 dalies 15 punkte yra nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 18 d. įsakymas Nr. 5-V-584, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. 5-V-570, buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo vykdytoms pareigoms atlikti buvo būtina atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (I t., b. l. 171–172), atsirado pagrindas jį atleisti iš užimamų pareigų, kadangi A. P. jų nebegalėjo tinkamai vykdyti. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apskrities VPK viršininkas neturėjo diskrecijos spręsti, atleisti ar neatleisti iš tarnybos pareigūną, kuriam nustatyta tvarka yra panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Taigi, atsižvelgdamas į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 5-V-584, Panevėžio apskrities VPK viršininkas priėmė teisėtą ir pagrįstą bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą A. P. atleisti iš vidaus tarnybos. Panevėžio apskrities VPK viršininko 2016 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 50-TE-418 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jį panaikinti. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 1 dalį, šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 2–10, 13 ir 15 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Taigi, atleisdamas pareiškėją iš tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 1 dalies 15 punktą, Panevėžio apskrities VPK viršininkas jam pagrįstai nesiūlė užimti kitų pareigų, kadangi teisės aktai to nenustato.

Pareiškėjo prašomus panaikinti Panevėžio apskrities VPK viršininko 2016 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 50-TE-418 ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 5-V-584 bei 2016 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. 5-V-570 pripažinus teisėtais ir pagrįstais, nėra pagrindo tenkinti ir A. P. išvestinių skundo reikalavimų dėl jo grąžinimo į Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos iš Panevėžio apskrities VPK priteisimo.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo netinkamas. Kadangi administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų pakako sprendimui priimti, liudytojų A. V. bei Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus 2016 m. kovo 9 d. teikimą Nr. 50-17-ĮD-7(S) rengusio R. Š. apklausos pagrįstai buvo pripažintos netikslingomis. Aplinkybės, kad sutapo kratos metu A. V. sugyventinės D. P. ir pareiškėjo kompiuteriniuose įrenginiuose esanti informacija, buvo nurodyta administracinėje byloje esančiame Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus 2016 m. kovo 9 d. teikime Nr. 50-17-ĮD-7(S). Be to, šios aplinkybės yra minimos ir Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. nutarime išskirti medžiagą iš ikiteisminio tyrimo bylos. Su minėtais dokumentais A. P., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę susipažinti, todėl jo teiginiai, kad minėtos aplinkybės paaiškėjo tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. vasario 28 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-2804-662/2017 ir dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o naujai paaiškėjusios aplinkybės įvertintos teismo posėdyje, negali būti laikomi pagrįstais.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo A. P. reikalavimus, nustatė nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles iš esmės ištyrė įrodymų visumą, materialinės teisės normas taikė teisingai, o netenkindamas pareiškėjo skundo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti, remiantis A. P. apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.