Administracinė byla Nr. eA-725-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02446-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.5; 6.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundus pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Nacionaliniam ortopedijos centrui dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Atsakovai Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ir Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK, Kasa) kreipėsi į teismą su skundais, prašydami panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 3R-213(AG-157/02-2016) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo UAB Nacionalinio ortopedijos centro (toliau – ir pareiškėjas, Centras) 2016 m. gegužės 5 d. skundą.

2.       Atsakovai paaiškino, kad buvo gauta informacija, jog Kauno miesto lopšeliuose-darželiuose (,,Žvangutis“ ir ,,Kūlverstukas“) lankosi Centro vadovas, tikrina ten esančių vaikų pėdutes ir skiria kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšomis ortopedijos priemones. 2016 m. kovo 7 d. buvo faktiškai patikrinta Centro veikla vietoje, kartu su Kauno teritorinės kasos atstovais dalyvaujant Tarnybos vyriausiajai specialistei. Tarnyba 2016 m. kovo 9 d. raštu Nr. D2-2325-(1.20.) ,,Dėl informacijos pateikimo“ Kauno teritorinei ligonių kasai pateikė pagal kompetenciją parengtas 2016 m. kovo 8 d. išvadas, kurios buvo inkorporuotos į galutinę Kauno teritorinės ligonių kasos 2016 m. kovo 10 d. Patikrinimo pažymą Nr. AS-130 (toliau – ir Patikrinimo pažyma), kurios pagrindu VLK 2016 m. balandžio 18 d. raštu ,,Dėl UAB Nacionalinis ortopedijos centras“ pateikė prašymą stabdyti Centro licencijos dalies galiojimą, sustabdant teisę teikti ortopedijos ir traumatologijos, chirurgijos, vaikų chirurgijos paslaugų teikimą. Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 ir 5 dalimis Tarnybos 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. T1-614 ,,Dėl dalies UAB ,,Nacionalinis ortopedijos centras“ licencijoje nurodytų paslaugų sustabdymo“ (toliau – ir Įsakymas) iki 2016 m. liepos 22 d. sustabdė Centro asmens sveikatos priežiūros licencijoje Nr. 3529 nurodytų ortopedijos ir traumatologijos, chirurgijos ir vaikų chirurgijos paslaugų teikimą, pavedant Centrui iki minėto termino pateikti teisės aktų reikalavimų pažeidimų pašalinimą įrodančius bei minėtų antrinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktį teisės aktų reikalavimams patvirtinančius dokumentus.

3.       Atsakovai teigė, jog priešingai nei Skundžiamame sprendime nurodo Komisija, Įstatymo 54 straipsnis nenumato prievolės kontroliuojančiai institucijai atlikti papildomų procedūrų prieš priimant sprendimą stabdyti dalies ar visų įstaigos sveikatos priežiūros licencijoje nurodytų paslaugų teikimą. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Patikrinimo pažymos pagrindu. Tarnyba sprendimą stabdyti Centro licencijoje nurodytų dalies asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą priėmė vadovaudamasi jau atlikto patikrinimo išvadomis, kaip objektyviai nustatytais duomenimis (faktais) ir Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 ir 5 dalimis. Tarnyba neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo kvestionuoti Patikrinimo pažymoje nustatytų aplinkybių ir atlikto jų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimo, kadangi pati, oficialiai deleguojant atstovą, dalyvavo atliktame jungtiniame patikrinime ir teikė išvadas pagal kompetenciją, kurių objektyvumu neabejoja. Komisija Skundžiamame sprendime nepagrįstai iškėlė reikalavimą atlikti papildomas procedūras, neatsižvelgdama į tai, kad jungtinis patikrinimas jau buvo atliktas ir atitinkamos išvados parengtos. Tarnyba, turėdama Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte laiduojamą teisę, Patikrinimo pažymoje nurodytas aplinkybes ir konstatuotas išvadas įvertino kaip pakankamą pagrindą konstatuoti, kad dėl Centro veikloje nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų yra realus pavojus pacientų sveikatai arba daroma žala žmonių sveikatai, nuostoliai juridiniams ir fiziniams asmenims.

4.       Atsakovai nurodė, kad atlikus patikrinimą, buvo nustatyta ir Patikrinimo pažymoje užfiksuota, jog Centro gydytojas D. R. 2015 m. kovo ir gruodžio mėn. teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas ankstyvojo ir viduriniojo amžiaus vaikams (pacientams) Kauno miesto lopšeliuose-darželiuose ,,Žvangutis“ ir ,,Kūlverstukas“ nors Tarnybos išduota licencija nesuteikia teisės teikti antrinių ambulatorinių – chirurgijos – paslaugų minėtų lopšelių-darželių adresais tuo pažeidžiant Įstatymo 16 straipsnio 5 dalį, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156 (toliau – ir Licencijavimo taisyklės), 50.3 papunktį, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396, 41 punktą. Todėl Tarnyba, įgyvendindama Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą jos, kaip kontroliuojančios institucijos, teisę, iki 2016 m. liepos 22 d. sustabdė ortopedijos ir traumatologijos, chirurgijos ir vaikų chirurgijos paslaugų teikimą. Atkreipė dėmesį, kad neplaninis patikrinimas buvo pradėtas gavus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro pavedimą.

5.       Tarnyba pažymėjo, jog neesminiai procedūros pažeidimai, kurie neturi įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti. Tarnybos nuomone, sprendimas stabdyti dalį įstaigoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nors ir priimtas nekviečiant Centro atstovo dalyvauti svarstyme, tačiau yra pagrįstas motyvuota Patikrinimo pažyma ir joje nustatytų aplinkybių pagrindu, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Nors pareiškėjas 2015 m. kovo 9 d. Tarnybai pateikė papildomus dokumentus, tačiau juos vertinant retrospektyviai, jie nesudaro pagrindo keisti Tarnybos sprendimo.

6.       Pareiškėjas UAB Nacionalinis ortopedijos centras su atsakovų skundais nesutiko ir prašė juos atmesti.

7.       Pareiškėjas pažymėjo, jog VLK nurodytas anoniminis skundas, kuris buvo pagrindas stabdyti pareiškėjo licenciją, gautas 2016 m. kovo 25 d., o neplaninis patikrinimas pradėtas kovo 7 d. Pateikus skundą Komisijai, Kasa pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad tyrimas pradėtas ne skundo pagrindu, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu, tačiau susipažinus su Komisijai pateikta medžiaga išaiškėjo, jog kažkoks skundas, kurį Kasa nuslėpė nuo pareiškėjo ir Tarnybos, galimai visgi yra.

8.       Pareiškėjo manymu, Tarnyba sąmoningai klaidina teismą teigdama, kad jos vyriausioji specialistė dalyvavo Kasos direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 1K-65 ,,Dėl UAB Nacionalinio ortopedijos centro neplaninio patikrinimo“ sudarytos komisijos sudėtyje. Šį faktą konstatavo Komisija Skundžiamame sprendime, taip pat, tai patvirtino Kauno teritorinės ligonių kasos sudarytos neplaninio patikrinimo komisijos išvados, kuriose nėra Tarnybos vyriausiosios specialistės kaip komisijos nario parašo. Tai patvirtino, jog Tarnyba, priimdama sprendimą, neturėjo visos informacijos apie naujas faktines aplinkybes. Kasa nuslėpė nuo Tarnybos pareiškėjo 2016 m. balandžio 4 d. pateiktą raštą Nr.3-TLK/16-KAU „Dėl neplaninio patikrinimo pažymos“, kur patvirtinama, jog iki licencijos sustabdymo buvo pašalintas vienintelis neplaninio patikrinimo metu rastas įstaigos smulkus teisės aktų pažeidimas (pareiškėjas nevedė „Pacientų registracijos žurnalo“), įvykdytos visos neplaninio patikrinimo metu pateiktos rekomendacijos. Atskirais klausimais apie naujas faktines aplinkybes, kurie priskirti tik Tarnybos kompetencijai, pareiškėjas šiame rašte įsipareigojo teikti tik Tarnybai. Pažymėjo, jog Tarnybos vyriausioji specialistė 2016 m. gegužės 5 d. patvirtino, jog minėto rašto nėra mačiusi. Pareiškėjas, sužinojęs, kad nuo Tarnybos buvo nuslėptas pareiškėjo 2016 m. balandžio 4 d. pateiktas raštas Nr.3-TLK/16-KAU „Dėl neplaninio patikrinimo pažymos“, pakartojo šio rašto turinį Tarnybai, kuri 2016 m. gegužės 31 d. įsakymu „Dėl UAB Nacionalinio ortopedijos centro įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijoje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sustabdymo panaikinimo“ panaikino licencijos sustabdymą.

9.       Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno teritorinės ligonių kasos patikrinimas (kontrolės procedūra) pagal Kasos direktoriaus įsakymu nustatytą tvarką atliekamas dviem etapais. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nėra gavęs patikrinimo ekspertinės pažymos, taigi patikrinimas atliktas pažeidžiant Kasos direktoriaus nustatytą tvarką, todėl Komisija pagrįstai konstatavo, kad Kasa galėjo kreiptis į Tarnybą dėl licencijos panaikinimo / sustabdymo tik užbaigus kontrolės procedūrą bei įvertinus, ar yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas tokio sprendimo priėmimui. Tarnybos įsakyme nėra nurodyti konkretūs sprendimo motyvai, o pateikiama tik nuoroda į Kasos 2016 m. balandžio 18 d. raštą ,,Dėl UAB Nacionalinis ortopedijos centras“, tačiau šiame rašte pateiktos išvados nėra galutinės. Be to, padarytas ir akivaizdus procedūrinis pažeidimas, nes į svarstymą pareiškėjas nebuvo kviečiamas.

II.

10.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu atsakovų skundus atmetė.

11.       Teismas pažymėjo, jog nors Įstatymo 54 straipsnis iš tiesų nenustato, kad Tarnyba, prieš priimdama sprendimą stabdyti visų ar dalies licencijoje nurodytų paslaugų teikimą, turi atlikti papildomas procedūras, tačiau 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašas (toliau – ir Veiklos priežiūros aprašas) detalizuoja, kokiu būdu turi būti atliekamas patikrinimas. Teismas vadovavosi Veiklos priežiūros aprašo 4.7, 4.8, 4.9 punktuose įtvirtintomis sąvokomis. Veiklos priežiūros aprašo 22 punktas nustato, jog kontrolės procedūra atliekama dviem etapais: pirmiausia atliekamas patikrinimas, po to – ekspertizė. Minėto aprašo 44 punktas nustato, jog įtaigos ar įmonės veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovas, pasibaigus patikslinimų, paaiškinimų ir pastabų pateikimo terminui, įsakymu paveda atlikti ekspertizę. Remdamasis šiomis nuostatomis, teismas sutiko su Komisijos išvada, kad kontrolės procedūra susideda iš dviejų etapų – patikrinimo ir ekspertizės, o Veiklos priežiūros aprašo 44 punktas leidžia daryti išvadą, jog ekspertizė yra privalomas kontrolės procedūros etapas, be kurio negali būti priimtas įsakymas dėl visų ar dalies licencijoje nurodytų paslaugų sustabdymo.

12.       Iš byloje esančių duomenų buvo matyti ir ginčo byloje nebuvo, jog pirmasis kontrolės procedūros etapas buvo atliktas. O ekspertizė, t. y. antrasis kontrolės procedūros etapas prieš priimant Įsakymą sustabdyti dalies Centro licencijoje nurodytų paslaugų teikimą, nebuvo atlikta. Šį faktą patvirtino 2016 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 1-177, kuriuo Kauno teritorinė ligonių kasa nusprendė atlikti Centro patikrinimo rezultatų ekspertizę. Pažymėta, jog šiame įsakyme taip pat vadovaujamasi Veiklos priežiūros aprašo 22 ir 44 punktais, numatančiais dviejų etapų kontrolės procedūrą. Taigi, nagrinėjamu atveju prieš priimant Įsakymą kontrolės procedūra nebuvo užbaigta. Atsižvelgęs į minėtas Veiklos priežiūros aprašo nuostatas, kurios imperatyviai nustato, jog vykdomą kontrolės procedūrą privaloma atlikti dviem etapais, teismas konstatavo, jog Kasa iki kontrolės procedūros užbaigimo apskritai negalėjo kreiptis į Tarnybą su prašymu sustabdyti dalies Centro paslaugų teikimą. Kita vertus, gavusi tokį prašymą Tarnyba, prieš priimdama Įsakymą, turėjo įvertinti, ar buvo atliktos visos procedūros tokiam prašymui pateikti bei įsitikinti, kad prašymas yra pagrįstas. Nors tai nėra tiesiogiai įtvirtinta Įstatymo nuostatose, tačiau teismas pažymėjo, jog valstybės įstaigos privalo veikti vadovaudamosi gero viešojo administravimo principu. Įsakyme nurodyta, jog jis priimtas remiantis Kasos 2016 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 4K-2731 nurodytomis aplinkybėmis ir teisės aktų pažeidimais. Šiame rašte nurodyta, jog jis surašytas Patikrinimo pažymos bei Tarnybos vyriausiosios specialistės išvadų pagrindu. Šiame rašte nenurodyta, jog buvo atlikta ekspertizė, t. y. iš rašto turinio akivaizdžiai matyti, jog kontrolės procedūra buvo neužbaigta, neįsitikinta Patikrinimo pažymoje konstatuotų faktų ir pažeidimų pagrįstumu, tačiau šios aplinkybės, priimdama Įsakymą, Tarnyba nevertino, t. y. įsakymą priėmė vadovaudamasi duomenimis, kurių pagrįstumas nėra patikrintas. Be to, pažymėta, jog su Kasos 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 4K-2731 buvo pateiktos Tarnybos vyriausiosios specialistės išvados, pateikta informacija iš žiniasklaidos bei pateiktas anoniminis skundas, tačiau priimdama Įsakymą Tarnyba neatsižvelgė į tai, jog anoniminis skundas yra surašytas tik 2016 m. kovo 25 d., o neplaninis patikrinimas pradėtas 2016 m. kovo 7 d. Taip pat, atkreiptas dėmesys į tai, jog Kasos direktoriaus 2016 m. kovo 2 d. įsakymu buvo sudaryta patikrinimo komisija, tačiau į jos sudėtį nebuvo įtraukta Tarnybos vyriausioji specialistė, nepaisant to, jog ji buvo deleguota Tarnybos. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytas Tarnybos teiginys, jog jos vyriausioji specialistė dalyvavo Kasos direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 1K-65 ,,Dėl UAB Nacionalinio ortopedijos centro neplaninio patikrinimo“ sudarytos komisijos sudėtyje. Taip pat pažymėta, jog Veiklos priežiūros 39.6 punktas nustato, kad patikrinimo pažymoje nurodoma specialistų, atlikusių patikrinimą, vardai, pavardės, pareigos, užduotys, kurias jie pagal kompetenciją atliko, bei šių asmenų pasižadėjimas būti nešališkiems ir konfidencialiems. Šiuo atveju duomenų apie nešališkumą byloje nebuvo pateikta. Be to, Centro atstovas nebuvo kviečiamas į posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas sustabdyti dalį licencijos veiklų, todėl negalėjo tinkamai apginti savo pozicijos. Be to, pažymėta, jog iš minėtų teisės aktų nuostatų akivaizdu, kad Įsakymas galėjo būti priimtas tik konstatavus, jog yra kilusi reali grėsmė sveikatai ar atsiradusi žala, tačiau ši aplinkybė Tarnybos nebuvo vertinama. Žalos ir grėsmės sveikatai faktas yra niekuo nepagrįstas. Tarnyba Komisijos posėdyje nurodė, jog yra atliekami papildomi patikrinimai dėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo, taip pat, pagrįsdama šį faktą, teismui 2016 m. rugsėjo 16 d. pateikė papildomus įrodymus, tačiau kaip teisingai savo sprendime nurodė Komisija, šie veiksmai yra atliekami jau po Įsakymo priėmimo, todėl nagrinėjamu atveju nevertinami, nes neturi įtakos Įsakymo pagrįstumui.

13.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu (nuo 2016 m. liepos 1 d. 91 str. 1 d. 3 p.). Teismas konstatavo, jog Tarnyba padarė esminius procedūrinius pažeidimus, sudarančius pagrindą naikinti Įsakymą, todėl atsakovų skundą atmetė kaip nepagrįstą, o skundžiamą Komisijos 2016 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 3R-213(AG-157/02-2016) paliko galioti nepakeistą.

III.

14.       Atsakovas VLK pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

15.       Atsakovas teigia, kad gavęs informaciją, jog paslaugos teikiamos ne licencijoje nurodytoje vietoje neteisėtai, VLK kaip viešojo administravimo subjektas turėjo pareigą informuoti Tarnybą, kurios funkcija yra užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pagal teisės aktų reikalavimus. Remdamasis Įstatymo 52 straipsniu nurodo, kad Tarnyba ir VLK turi įstatymų suteiktus įgaliojimus pagal kompetenciją tikrinti įstaigas ir įmones teikiančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl VLK turėjo teisę kreiptis dėl licencijos sustabdymo.

16.       Atsakovo teigimu, Tarnybos įgaliojimų stabdyti licenciją, nustačius neteisėtus įstaigos veiksmus, Veiklos priežiūros aprašas neriboja. Atsakovas tvirtina, jog Tarnyba, gavusi savo atstovės išvadas ir VLK tikrinimo duomenis, negalėjo nevertinti neteisėto paslaugų teikimo pažeidžiant teisės aktus. Tarnyba sustabdė licenciją, nes pareiškėjas nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir tam nustatyti visiškai nereikėjo VLK baigti kontrolės procedūrą. Pareiškėjo atlikti pažeidimai buvo akivaizdūs ir nors sprendimas stabdyti dalį įstaigoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priimtas nekviečiant pareiškėjo dalyvauti svarstyme dėl kontrolės priemonių / sankcijų taikymo, šis sprendimas dalyvaujant pareiškėjui nebūtų pasikeitęs. Tarnyba ir VLK veikė savo kompetencijos ribose nepažeisdamos teisės aktų reikalavimų.

17.       Atsakovas pažymi, jog VLK atliekamame patikrinime dalyvavo Tarnybos atstovas, todėl Komisija nepagrįstai konstatavo, kad Tarnyba atliko ne visus procedūrinius veiksmus. Įstatymas nenumato jokių papildomų procedūrų, Komisija sprendime nemotyvavo savo išvados, kad jos nebuvo atliktos ir kokiais teisės aktais remiantis tokios procedūros turėjo būti atliekamos, nenurodė, kokių konkrečių procedūrų Tarnyba neatliko. Tiek Tarnyba, tiek VLK pateikė teismui argumentus, kad pareiškėjo veiksmų neteisėtumu buvo įsitikinta visiškai.

18.       Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, nes labiau vadovavosi VLK direktoriaus įsakymu, o ne Įstatymu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra nurodyta, kad jei yra nustatomas bent vienas iš Įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, Įstatymo 58 ir 59 straipsniai suteikia Tarnybai įgaliojimus priimti sprendimus dėl šiame įstatyme numatytų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo; vienas iš tokių pagrindų – nustatymas, kad pažeisti įstatymų ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, reikalavimai (2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2583-520/2016).

19.       Pareiškėjas UAB Nacionalinis ortopedijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą nepakeistą.

20.       Pareiškėjo teigimu, VLK nuo Tarnybos nuslėpė pareiškėjo 2016 m. balandžio 4 d. pateiktą raštą Nr. 3-TLK/16-KAU „Dėl neplaninio patikrinimo pažymos“, kur pateikta informacija, jog atskirais klausimais apie naujas faktines aplinkybes, kurie išimtinai priskirti tik Tarnybos kompetencijai, pareiškėjas įsipareigojo teikti tik Tarnybai.

21.       Pareiškėjo teigimu, VLK apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų teisinių argumentų ar faktų, kurie nebuvo nagrinėti Komisijoje ar teisme.

22.       Pareiškėjas teigia, kad Tarnybos atstovas, ruošęs Įsakymą, nežinojo sveikatos apsaugos ministro įsakymo (2006 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. V-234), leidžiančio pareiškėjui teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ne vien licencijoje nurodytu adresu.

23.       Pareiškėjo manymu, situacija, kai VLK argumentuoja kito savarankiško ir nepavaldaus subjekto, Tarnybos, sprendimus, galimai pažeidžia Viešojo administravimo įstatymu reglamentuotus funkcijų atskyrimo principus. Panaikinus Tarnybos Įsakymą, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas VLK nesukelia jokių teisinių pasekmių ir žalos.

24.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti VLK apeliacinį skundą.

25.       Tarnyba palaiko VLK apeliacinio skundo argumentus.

26.       Nurodo, kad Tarnyba sprendimą stabdyti Centro licencijoje nurodytų dalies asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą priėmė vadovaudamasi jau atlikto patikrinimo išvadomis, kaip objektyviai nustatytais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis (Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 ir 5 dalimis), kaip teisiniu pagrindu. Priimdama skundžiamą Įsakymą, Tarnyba neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo kvestionuoti Patikrinimo pažymoje nustatytų aplinkybių ir atlikto jų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimo, kadangi pati, oficialiai deleguojant atstovą, dalyvavo atliktame jungtiniame patikrinime ir teikė išvadas pagal kompetenciją, kurių objektyvumu neabejoja. Tarnyba, turėdama Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte laiduojamą teisę, Patikrinimo pažymoje nurodytas aplinkybes ir konstatuotas išvadas įvertino kaip pakankamą pagrindą konstatuoti, kad dėl Centro veikloje nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų yra realus pavojus pacientų sveikatai arba daroma žala žmonių sveikatai, nuostoliai juridiniams ir fiziniams asmenims.

27.       Pažymi, kad teisės aktai, reglamentuojantys Tarnybos, kaip kontroliuojančios institucijos, teises ir pareigas licencijavimo teisiniuose santykiuose, konkrečiai, Įstatymo 54 straipsnis, nenumato prievolės kontroliuojančiai institucijai atlikti papildomų procedūrų prieš priimant sprendimą stabdyti dalį ar visų Įstaigos sveikatos priežiūros licencijoje nurodytų paslaugų teikimo.

28.       Aplinkybė, jog Tarnyba, priimdama skundžiamą Įsakymą, nekvietė Centro į posėdį, prieš jam skiriant kontrolės priemonę, Tarnybos nuomone, turėtų būti vertinama kaip neesminė, neturėjusi įtakos tarnybos Įsakymo, kaip galutinio sprendimo, priėmimui.

29.       Pareiškėjas UAB Nacionalinis ortopedijos centras atsiliepime į Tarnybos atsiliepimą į apeliacinį skundą pažymi, kad Tarnyba turėjo teisę apeliacine tvarka skųsti teismo sprendimą, bet šia teise nepasinaudojo. Pabrėžia, kad Centro gydytojas D. R. asmens sveikatos priežiūros paslaugų atsakovų nurodytuose darželiuose neteikė, o tik kaip Centro vadovas organizavo sklandų gydytojo G. B. darbą. Pareiškėjas nesutinka, kad profilaktinis vaikų sveikatos patikrinimas, kurį atliko pareiškėjo licencijuoti gydytojai, gali sukelti pavojų sveikatai. Pareiškėjas pažymi, kad pašalinus jį iš rinkos, ortopedinės avalynės savikaina valstybei padidėjo, taip pat padaryta žala visuomenei – aptarnauta mažiau pacientų. Be to, VLK nutraukus sutartį su pareiškėju, jis nutraukė bendradarbiavimo sutartis su kitais juridiniais asmenimis, dėl ko įmonės patyrė nuostolius. Taip pat pareiškėjas turėjo nutraukti darbo sutartis su 9 darbuotojais. Pareiškėjo teigimu, atsakovo sprendimas nutraukti sutartį dėl ortopedinių gaminių gamybos yra skubotas, neproporcingas ir neteisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

30.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. T1-614 ir VLK 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 4K-2926 teisėtumo ir pagrįstumo.

31.       Atsakovų šioje byloje ginčijamu Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu buvo panaikinti šie Tarnybos 2016 m. balandžio 20 d. įsakymas bei VLK 2016 m. balandžio 25 d. sprendimas.

32.       Nustatyta, kad Įsakymu buvo sustabdytas pareiškėjo Centro asmens sveikatos priežiūros licencijoje nurodytų antrinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų: ortopedijos ir traumatologijos, chirurgijos, vaikų chirurgijos teikimas. Pareiškėjui nebeturint galiojančios licencijos, suteikiančios teisę teikti ortopedijos traumatologijos paslaugas, VLK 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 4K-2926 nutraukė sutartį Nr. 1SUT-385 „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“.

33.       Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijami Tarnybos ir VLK aktai buvo priimti dėl pažeidimų, užfiksuotų VLK (Kauno teritorinei ligonių kasai) atliekant Centro kontrolės procedūras.

34.       Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės klausimus reglamentuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo III dalis. Įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, atliekantys sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę. Šioje normoje numatyta, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę (2 p.), valstybinė ir teritorinė ligonių kasos – asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolę ir privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę įstaigose, kurios sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir kompensavimo (3 p.).

35.       Taigi, asmens sveikatos priežiūros kontrolės procedūras atlieka tiek Tarnyba (jos atliekamus veiksmus reglamentuoja Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliekamų patikrinimų taisyklės, patvirtintos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. T1-390), tiek ir valstybinė bei teritorinės ligonių kasos (jų atliekamus veiksmus reglamentuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašas).

36.       Vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalimi Tarnyba turi teisę sustabdyti sveikatos priežiūros įstaigoje visų ar tam tikrų paslaugų teikimą. Būtent šios normos pagrindu nagrinėjamu atveju buvo priimtas Įsakymas.

37.       Pažymėtina, jog sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atliekančių subjektų priimami sprendimai turi atitikti bendruosius individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, nustatytus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-1037/2010; 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2583-520/2016; kt.).

38.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos valstybinę kontrolę atliekančios kontroliuojančios valstybės institucijos gali taikyti kontrolės priemones ar sankcijas savo kompetencijos ribose tik po to, kai atlikusios patikrinimą nustato ir surašydamos atitinkamus dokumentus (pvz., kontrolės aktą, kontrolės ataskaitą) juose užfiksuoja nustatytus trūkumus ar teisės aktų pažeidimus dėl teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo). Sprendimas taikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones ar sankcijas yra baigiamasis valstybinę kontrolę atliekančios įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos valstybinės kontrolės procedūros dokumentas, kurį surašant vadovaujamasi anksčiau surašytais dokumentais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos apibendrinimas, taikant sveikatos apsaugą reglamentuojančias teisės normas. Administracinė jurisprudencija. 2017, 32, p. 391-484).

39.       Nagrinėjamu atveju iš Įsakymo, VLK 2016 m. balandžio 18 d. rašto Nr. 4K-2731, kurio pagrindu buvo priimtas Įsakymas, bei atsakovų paaiškinimų matyti, kad Tarnyba Įsakymą iš esmės priėmė remdamasi iš esmės vienintele aplinkybe, kad Kauno teritorinės ligonių kasos 2016 m. kovo 10 d. patikrinimo pažymoje Nr. AS-130 buvo užfiksuoti Centro padaryti pažeidimai.

40.       Taigi nagrinėjamu atveju būtent Kauno teritorinė ligonių kasa (VLK) vykdė Centro kontrolės procedūras. Savarankiško Centro patikrinimo Tarnyba pagal savo kompetenciją neatliko.

41.       Nors, kaip minėta, sveikatos priežiūros įstaigų kokybės kontrolės procedūras taip pat gali atlikti ir valstybinė bei teritorinės ligonių kasos, tačiau nagrinėjamu atveju Patikrinimo pažyma, kurios pagrindu buvo priimtas Įsakymas, yra dokumentas, kuriame pateikiami tik pirmojo kontrolės procedūros etapo (patikrinimo) duomenys ir išvados (Veiklos priežiūros aprašo 4.8 p.). Vadovaujantis Veiklos priežiūros aprašo 22 punktu kontrolės procedūra atliekama dviem etapais: pirmiausia atliekamas patikrinimas, po to – ekspertizė. Nagrinėjamu atveju kontrolės procedūra VLK nebuvo užbaigta, nebuvo atlikta ekspertizė ir priimtas galutinis procedūros dokumentas – ekspertizės pažyma. Taigi, Įsakymas grindžiamas tarpinės procedūros metu surinktais duomenimis. Atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog Tarnyba buvo gavusi ne tik Patikrinimo pažymą, bet ir Tarnybos atstovės išvadas, šiuo atveju taip pat nėra reikšminga, kadangi Tarnybos atstovės išvados surašytos dalyvaujant patikrinime, t. y. tik pradiniame (tarpiniame) VLK kontrolės etape.

42.       Be to, šiuo atveju pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti ir būti išklausytam prieš priimant Įsakymą. Nėra pagrindo sutikti su atsakovų pozicija, jog tai neesminis pažeidimas. Įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta kad klausimas dėl kontrolės priemonės taikymo įstaigai svarstomas dalyvaujant jos atstovams. Jeigu įstaigos atstovai neatvyksta į klausimo svarstymą, sprendimas taikyti kontrolės priemonę priimamas be jų. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas visų Sveikatos priežiūros įstatymo 52 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų veiklą traktuoja kaip sveikatos priežiūros įstaigų kontrolę, o jų taikomas priemones – kaip kontrolės priemonių taikymą. Taigi, svarstant visų Įstatymo 58 straipsnyje nustatytų priemonių taikymo klausimą būtina laikytis imperatyvios 59 straipsnio 2 dalies normos, t. y. suteikti realią galimybę sveikatos priežiūros įstaigos atstovui dalyvauti šioje procedūroje ir pateikti savo argumentus svarstomu klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-901/2004). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, patikrinimo metu VLK teikdamas paaiškinimus, 2016 m. balandžio 4 d. rašte nurodė, jog atskirais klausimais apie faktines aplinkybes paaiškinimus įsipareigoja teikti tik Tarnybai. Tačiau Tarnybai pareiškėjo nekvietus į posėdį, nebuvo suteikta galimybė pareiškėjui teikti visus paaiškinimus, taigi, jis liko neišklausytas.

43.       Nors atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog Įstatymas neriboja Tarnybos įgaliojimų stabdyti licenciją, nustačius neteisėtus įstaigos veiksmus, šiuo atveju tokie neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti, kadangi išsamaus, baigtinio tyrimo dėl Centro pažeidimų iki priimant Įsakymą nebuvo atlikta. Nagrinėjamu atveju Įsakymu buvo sustabdytas pareiškėjo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas remiantis tik tarpinės kontrolės procedūros metu užfiksuotais pažeidimais. Nors VLK apeliaciniame skunde teigia, jog buvo įsitikinta pareiškėjo veiksmų neteisėtumu, Įsakyme tokių motyvų, patvirtinančių Centro pažeidimų nustatymą, nėra. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Įsakymas yra nepakankamai pagrįstas. Todėl Komisija pagrįstai jį panaikino. Atsižvelgiant į tai, kad VLK 2016 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 4K-2926 priimtas būtent Įsakymo pagrindu, atitinkamai, panaikinus Įsakymą, šis sprendimas taip pat pagrįstai panaikintas.

44.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, palikęs galioti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. spalio 25 d. sprendimą nepakeistą, iš esmės teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus ir juos kvalifikavo, tinkamai pritaikydamas teisės normas bei laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų proceso teisės normų, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramutė Ruškytė

        Arūnas Sutkevičius

        Skirgailė Žalimienė