Administracinė byla Nr. A-309-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00237-2014-4

                                          Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui J. Š. dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 245,21 Lt (71,02 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašyme nurodoma, kad pagal 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 1/6 dalis priklausinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2007 m. gruodžio 14 d. paveldėjimo teisės pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovui J. Š.. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda bendras plotas yra 214,82 kv. m. Kadangi atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis gyvenamojo namo priklausinių, todėl vietinė rinkliava paskaičiuota už šią nekilnojamojo turto dalį. Vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotinas pagal įvardijamu laikotarpiu valdyto nekilnojamojo turto plotą ir pagrindinę objekto naudojimo paskirtį.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1-2 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 3 punktu, V skyriaus ir 1 priedo nuostatomis, konstatavo, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, jog vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu. Rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Remdamasis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1/6 dalis nekilnojamojo turto objekto, pastato – viralinės, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paveldėjimo teisės pagrindu priklauso J. Š.. Taip pat atsakovui nuo 2007 m. gruodžio 14 d. paveldėjimo teisės pagrindu nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis nekilnojamojo turto objekto – kiti statiniai (inžineriniai), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kiemo įrenginiai, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Teismas pažymėjo, kad aptarti nekilnojamojo turto objektai yra nekilnojamo turto – gyvenamojo namo, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, priklausiniai. Teismas atkreipė dėmesį, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra duomenų, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausytų atitinkama gyvenamojo namo dalis. Teismas nurodė, jog 2012 m. sausio 9 d. mokėjimo pranešime Nr. KL-12-0145887 nurodyta, jog vietinė rinkliava paskaičiuota už nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Teismas pažymėjo, kad Nuostatų 14 punktas nustato, jog metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai apskaičiavo atsakovui metinę vietinę rinkliavą už gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalį, jam pritaikydamas gyvenamosios paskirties pastatui taikytiną tarifą, kai byloje nėra duomenų, jog atsakovui J. Š. nuosavybės teise priklausytų aptarto gyvenamojo namo dalis, už kurią J. Š. ir buvo apmokestintas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovo J. Š. pareiškėjo naudai 245,21 Lt (71,02 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nurodė, jog atsakovui nepriklauso gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalis, dėl ko pareiškėjo prašymo netenkino. Pasak apelianto, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4.2 punkte nurodyta, jog J. Š. nuosavybės teise priklauso 1/6 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto 2.1 p. dalis. 2.1 punkte nurodyta, kad objektas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)yra pastatas – gyvenamasis namas. Todėl atsakovas pagrįstai apmokestintas vietine rinkliava už šią pastato dalį, pastato apmokestinimui pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams (vienbutis gyvenamasis namas) taikomas tarifas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl reikalavimo sumokėti Klaipėdos miesto savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A422-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A422-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6 punktas numatė, kad vietinė rinkliava už komunaliniu atlieku surinkimą ir tvarkymą – tai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 12 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojais yra laikomi nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Vietinės rinkliavos mokėtoju registro duomenų bazėje registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamas turtas, jo plotas, veiklos pobūdis; vietinės rinkliavos mokėtoju registro duomenų bazę administruoja Klaipėdos regiono atlieku tvarkymo centras.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtino kitus Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, nustačiusi, kad jie įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d. bei pripažino nuo 2009 m. sausio 1 d. netekusiu galios 2007 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. T2-80. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtinti nauji Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, įsigalioję nuo 2011 m. sausio 1 d. Tiek pagal 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, tiek pagal 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintus Nuostatus rinkliavos dydžio nustatymas iš esmės liko nepakitęs, t. y. mokesčio dydį lėmė patalpų paskirtis, statinyje teikiamų paslaugų rūšis. Pagal 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiame 2014 m. vasario 11 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b. l. 33-36) nurodyta, kad atsakovui J. Š. Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso, be kita ko, gyvenamosios paskirties patalpos – 1/6 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalys. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4.2 punkto matyti, kad nuosavybės teisė į 1/6 gyvenamojo namo atsakovo vardu 2008 m. sausio 2 d. įregistruota 2007 m. gruodžio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. VM9-7746 pagrindu (b. l. 35). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nurodyta dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ši aplinkybė leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, jog atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. jis turi pareigą mokėti įmokas, apskaičiuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį dauginant iš vietinės rinkliavos dydžio parametro (atsakovui priklausančios gyvenamojo namo dalies ploto). Atsakovas J. Š. nėra sumokėjęs Klaipėdos miesto savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (b. l. 8), todėl, atsižvelgiant nurodytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką bei tai, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, darytina išvada, jog iš atsakovo turėjo būti priteista nesumokėta minėtos rinkliavos suma – 71,02 Eur (245,21 Lt). Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl apskaičiuotos rinkliavos dydžio nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo atleistas nuo visos ar dalies rinkliavos už nurodytą laikotarpį mokėjimo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovui nuosavybės teise nepriklauso atitinkama gyvenamojo namo dalis. Byloje esantys duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas yra 1/6 pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, savininkas, jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nesumokėtą vietinės rinkliavos sumą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo J. Š. 71,02 Eur (septyniasdešimt vieną eurą ir du euro centus) (245,21 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Sprendimas neskundžiamas.