Teismingumo byla Nr. T-42/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06422-2024-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2024 m. birželio 27 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų T. B. ir P. B. ieškinį atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareikštu ieškiniu ieškovai teismo prašo: 1) priteisti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovė) ieškovo P. B. naudai 10 000 Eur P. B. patirtos neturtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo T. B. naudai 5000 Eur T. B. patirtos neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo T. B. naudai 5562,68 Eur patirtos neturtinės žalos (taip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) formuluojama ieškinio reikalavimuose, nors, pagal ieškinio turinį, tai susiję su turtine žala) atlyginimo; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo T. B. naudai 5 proc. metinių procesinių palūkanų už teismo priteistą sumą (10 562,68 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo P. B. naudai 5 proc. metinių procesinių palūkanų už teismo priteistą sumą (10 000 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovės ieškovo T. B. ir ieškovo P. B. naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškinyje nurodoma, kad Tarnyba 2021 m. balandžio 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką P. B., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jo motinos J. B. (dabar – J. I.) ir tėvo T. B. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino – leido paimti nepilnametį vaiką P. B. iš jo motinos ir tėvo. Apeliacinės instancijos teismas tenkino T. B. atskirąjį skundą ir klausimą išsprendė iš esmės – nutarė atsisakyti tenkinti Tarnybos prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką.
Ieškinyje aptariamos apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir procesinio sprendimo teisiniai argumentai. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo leisti taikyti kraštutinę priemonę – vaiko paėmimą iš šeimos. Atsižvelgdami į tai, ieškovai prašo priteisti iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškinyje pateikiami argumentai, susiję su teisiniu reglamentavimu, susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis, patirta turtine ir neturtine žala, jos dydžiu ir apskaičiavimu, atitinkama teismų praktika.
Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašo ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Kaip nurodoma atsiliepime į ieškinį, Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsniu, Civilinio kodekso 3.254(1) straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 579–582 straipsniais, prašė išduoti teismo leidimą paimti P. B. iš jo motinos ir tėvo. Apibendrindama atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, Tarnyba nurodė, kad ieškovai neįrodė Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo); teismas neturi pagrindo vertinti, ar ieškinyje nurodomos aplinkybės sudarė prielaidas jiems patirti turtinės ir neturtinės žalos. Kaip pažymima atsiliepime į ieškinį, Tarnyba, veikdama ir vykdydama teisės aktais jai paskirtas funkcijas, veikė gindama ir saugodama išskirtinai geriausius vaiko interesus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas pažymi, kad, įvertinus ieškinio reikalavimą ir jo pagrindimą, teismui kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Remdamasis šiais argumentais, teismas nusprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, kad būtų išspręstas kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimas.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
Pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, reglamentuojantis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų civilinę atsakomybę, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pareikštu ieškiniu yra keliamas Tarnybos civilinės atsakomybės klausimas. Kaip matyti iš Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114 (su vėlesniais pakeitimais), Tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; Tarnybos savininkė yra valstybė; Tarnyba veikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui pavestoje šeimos ir vaiko teisių apsaugos srityje; Tarnyba įgyvendina vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose ir dalyvauja, formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius (Nuostatų 1, 4, 6 punktai). Tarnybos veiklos tikslas – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje (Nuostatų 8 punktas). Tarnybos funkcijos įtvirtintos Nuostatų 9 punkte.
Specialioji teisėjų kolegija nurodo, kad nors nagrinėjamoje byloje yra keliamas Tarnybos (valstybės institucijos) civilinės atsakomybės klausimas, tačiau ši byla yra glaudžiai susijusi su teisiniais santykiais, kurie yra reglamentuojami Civilinio kodekso trečiosios knygos „Šeimos teisė“ VII dalies „Globa ir rūpyba“ nuostatomis. Todėl, vadovaujantis specialiosios teisėjų kolegijos suformuota praktika, ginčai, kylantys iš globos (rūpybos) teisinių santykių, savo prigimtimi yra civiliniai teisiniai, nepriklausomai nuo to, kad juose dalyvauja ir atitinkamos valstybės institucijos, ir negali būti susiaurinti tik iki tam tikrų formalių administracinių procedūrų teisėtumo patikrinimo. Kaip nurodyta specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, šios kategorijos bylos apima socialiai jautrius klausimus, jose nagrinėjami klausimai yra susiję su viešojo intereso apsauga, todėl globos (rūpybos) srityje kylantys ginčai, be kita ko, dėl žalos atlyginimo priteisimo, kompleksiškai turėtų būti nagrinėjami bendrai – bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2019; 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-82/2021; 2022 m. liepos 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-40/2022).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.
Byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovų T. B. ir P. B. ieškinį atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Artūras Driukas
| Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Ernestas Spruogis
|
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė-Balynienė
| Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Audrius Bakaveckas
|