Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-319 -834/2016
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00153-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.3
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. birželio 27 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,
sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei,
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą
Ž. V. atstovams R. Klimašauskui, E. Davidavičiūtei
nedalyvaujant Ž. V.,
išnagrinėjusi Ž. V. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė:
Ž. V. 2016 m. sausio 31 d., apie 9:12 val., Vilniaus r., kelyje Vilnius – Utena, vairuodamas automobilį AUDI (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį, važiavo 164 km/val., greičiu, o po paklaidos 161 km/val., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 127 punkto reikalavimus,
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 6 d.
Ž. V. 2016-03-31 ir 2016-04-22 posėdžių metu protokole užfiksuotų faktų nepripažino ir paaiškino, kad video medžiaga, kuri buvo išreikalauta, nesutampa su ta, kurią peržiūrėjo automobilyje. Iš jų filmo matė savo greitį 120 km/h. važiuojant gana ilgą laiką. Jam sunku suprasti pareigūnų motyvus. Jis nematė pareigūnų, neatkreipė dėmesio, kol į galą nepradėjo mirksėti lempos. Teigė, kad medžiagoje skiriasi pamatymo momentas, vijimosi ir sustabdymo atkarpa. Su pareigūnais norėjo pašnekėti neįrašant pokalbio, nes jie akivaizdžiai jam parodė, kad abejoja. Daug sekundžių buvo važiuojama jam iš paskos, laukiama kol viršys greitį. Jų kvalifikacija jam kėlė abejonių.
Ž. V. atstovė E. D. teismo posėdžio metu prašė bylą nutraukti ir parodė, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi ir nepakankami išvadoms apie Ž. V. kaltumą padarius, (duomenys neskelbtini) str. 6 d. numatytą pažeidimą, padaryti ir administracinei nuobaudai paskirti. Paaiškino, kad kyla pagrįstų abejonių dėl vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota tariamas Ž. V. pažeidimas, autentiškumo, kadangi vaizdo įrašuose matyti, akivaizdūs šių įrašų taisymo/koregavimo ir trynimo požymiai, todėl ši vaizdo medžiaga negali būti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu Ž. V. kaltę. Nurodė, kad įrodymai surinkti nesilaikant SUNIT naudojimo instrukcijoje numatytų reikalavimų, t.y. nėra tinkamai užfiksuoti transporto priemonės, viršijančios greitį, valstybiniai numeriai, todėl negalima konstatuoti, kad vaizdo įraše matoma transporto priemonė yra vairuojama Ž. V.. Nurodė, kad neįtikėtina, jog per 0,2 sekundės, esant blogoms oro sąlygoms, būtų įmanoma pamatyti ir įsiminti šešių simbolių valstybinius numerius. Pareigūnai nepagrįstai teigė, kad transporto priemonė nebuvo dingusi iš jų akiračio, nes net ir esant plačiausiam regėjimo kampui, nėra įmanoma matyti, kas vyksta už posūkio, kurį užstoja miškas. Pasisakė, kad STALKER DUAL SL radaras galėjo rodyti nepatikimus duomenis dėl lietaus, o dėl galimos netinkamos S. V. 24 prietaiso ir radaro STALKER DUAL SL sąveikos vaizdo medžiagoje buvo fiksuojami akivaizdžiai tikrovės neatitinkantys greičio duomenys. Nurodė, kad pareigūnai V. G. ir E. K. užfiksuojant administracinės teisės pažeidimą nesivaržant vartojo necenzūrinius žodžius, tuo pažeisdami policijos pareigūnų etikos kodeksą.
Kelių policijos valdybos atstovė A. G. teismo posėdžio metu palaikė surašytą protokolą ir parodė, kad yra apklausti pareigūnai, kurie tam tikrų kompleksinių priemonių pagalba užfiksavo pažeidimą – tiek pareigūnų akimis, tiek greičio fiksavimo prietaisu, tiek liudytojo D. B. paaiškinimu, kad vaizdo įrašymo priemonė SUNIT fiksavo greičio viršijimo faktą kelyje Vilnius – Utena. Nors iš vaizdo įrašo buvo kilę abejonių dėl automobilio valstybinio numerio, tačiau abu pareigūnai, kurie sausio 31 d. sustabdė automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosekliai teigė, kad tai būtent šis automobilis, kuris buvo užfiksuotas greičio prietaisu STALKER DUAL SL, kad šis automobilis viršijo greitį. Iš vaizdo įrašo matoma, kad tai vienintelis automobilis atvažiuojantis iš priekio, kuris viršijo greitį, paskui jį nėra važiuojančių automobilių. Galbūt vaizdo registratoriuje Ž. V. dingsta iš vaizdo, tačiau pareigūnų žiūrėjimo laukas platesnis, jie teigia, kad automobilis nebuvo dingęs iš jų akiračio. Nurodė, kad pagal išrašą apie asmens pažeidimus Ž. V. yra charakterizuojamas, kaip nuolat darantis KET pažeidimus, ne kartą yra baustas už greičio viršijimą. Ž. V. paaiškinimai, kad tai ne jo greitis, yra tik gynybinė pozicija, kadangi jam už tokį pažeidimą gresia ne tik bauda, bet ir teisių atėmimas. Paaiškino, kad vaizdo įrašymo prietaisas SUNIT yra daugiau kaip pagalbinė priemonė prie STALKER DUAL SL, ji viena neveikia. Dėl prietaisų veikimo nėra abejonių, kad jie būtų sugedę.
L. V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį prisimena. Tą dieną jie važiavo keliu A14 su nežymėtu tarnybiniu automobiliu, kuriame buvo greičio matavimo įranga. Kai važiavo, įranga buvo nustatyta į atvažiuojančias transporto priemones. Jie kilo į įkalnę, o nuo įkalnės važiavo vairuotojas, kurio greitis buvo užfiksuotas. Tuo momentu buvo tik vienas automobilis, kai jis pralėkė, jie apsisuko, pasivijo ir sustabdė jį. Surašant protokolą buvo daromas garso įrašas. Protokolas buvo surašomas tarnybiniame automobilyje, kuriame yra garso įrašymo įranga. Prasilenkiant jie matė automobilio, kuriuo vairuotojas važiavo vienas, valstybinius numerius. Po prasilenkimo automobilį matė, jis nebuvo dingęs iš akiračio, gyvai matė, nes visą laiką tiesus kelio ruožas, niekur pasukti tikrai negalėjo. Automobilis važiavo dideliu greičiu, pasivijo kitą policijos automobilį, kuris važiavo ta pačia kryptimi, tada automobilis sumažino greitį ir jie jį sustabdė. Priešpriešiais jo nestabdė, nes nesaugu ir kelia pavojų vairuotojui, be to iš galo mašinos važiavo, o greičiai buvo nemaži. Nuo apsisukimo momento iki stabdymo nebuvo jo pametę iš akiračio, jis važiavo tiesiai link Utenos. Kai pradėjo apsisukinėti, praėjo kelios minutės, kol sustojo. Kai jį vijosi, jis lenkė 2-3 mašinas. Ten buvo betoninis nelygus kelias. Nežino, kur dingo tos 5 sekundės, dėl įrangos negali atsakinėti, tam yra patikros. Įranga veikia, viskas įrašoma automatiškai, po kelias minutes įrašo, išsaugo, kad nebūtų ištrauktas visas įrašas. Nežino, kodėl tokį pirmą įrašą atsiuntė, įrašus siunčia būrio vadas.
Liudytojas E. K. (E. K.) teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį prisimena. Jie dirbo Utenos kelyje, pamatė priešpriešiais važiuojantį automobilį, apsisuko, sustabdė ir surašė protokolą. Greitis buvo užfiksuotas automobilio įranga. Automobilio valstybinį numerį pastebėjo, tačiau išart apsisukti nebuvo galimybės, nes dar vienas ar keli automobiliai važiavo, jie juos praleido, apsisuko ir tik tada sustabdė. Šiuo atveju greičio matuoklis vieno automobilio greitį fiksavo. Kai jie tikrina greitį, yra lėtesnio ir greitesnio automobilio funkcija, ją įjunginėja, kad matuotų kelis automobilius – lėtesnį ir greitesnį. Ž. V. buvo supažindintas su vaizdo medžiaga, jis buvo pasodintas pas juos į automobilį, jie visi gan ilgai diskutavo, supažindino su protokolu. Kai sustabdė, jis buvo priėjęs ir prašė nerašyti ATP protokolo, neiti į automobilį, klausė ar spėjom kažką nufilmuoti. Jis prašė nerašyti protokolo, greičiausia dėl to, kad suprato, jog daug viršijo greitį, kad galbūt neteks vairuotojo pažymėjimo. Garso įrašas daromas, kai žmogus sodinamas į tarnybinį automobilį. Kai jie prieina prie vairuotojo, garso įrašas nedaromas, nes neturi diktafono. Jų akimis matosi, kuris automobilis važiuoja greičiau, jei automobiliai važiuoja vienodu greičiu, tai jie nestabdo ir nesurašo protokolo. Stabdo tik tada kai yra 100 proc. tikri, kad tas automobilis važiavo. Vizualiai matosi, jei vienas automobilis 50 km/h. važiuoja, o kitas 100 km/h. ir vaizdo įraše tai matosi. Priešpriešinėje eismo juostoje važiavo šis automobilis ir paskui jį dar du ar vienas automobiliai, atstumas tarp jų gana didelis buvo. Kai jie filmuoja yra daromas vaizdo įrašas, kuriuo užfiksuoti valstybiniai numeriai gerai matosi, o kartais nesimato, tai nuo oro sąlygų priklauso. Jie važiuodami matė ir automobilio markę, ir valstybinius numerius. Kai Ž. V. automobilį pamatė, neatsimena, kada kitą automobilį pamatė, minučių reikalas buvo. Kai važiavo matė, kad automobilis viršija greitį, kai prasilenkė pamatė ir valstybinį numerį, ir markę, tik tada kitas automobilis pasirodė. Šiandien to automobilio valstybinio numerio jis neprisimena. Kai pirmą kartą pamatė automobilį atstumas buvo apie 300 m. Tuo metu valstybinių numerių nematė, matė monitoriuje tik, kad transporto priemonė juda ir jos greitį, o valstybinius numerius pamatė prasilenkiant. Neskaičiavo per kiek transporto priemonė priartėjo prie jo. Per 10-15 m. matė valstybinius numerius, per sekundę jis įsidėmi 6 skaitmenų skaičių. Tiksliai nepamena, kiek laiko truko apsisukimas, galbūt apie minutę laiko, viskas greitai vyko. Kai apsisukinėjo, porininkas žiūrėjo į automobilį, jam galimybės jį matyti nebuvo, nes sėdėjo keleivio vietoje, jis automobilio nematė, bet kai apsisuko jau matė. Vaizdo medžiagą matė, kai rodė ją vairuotojui, tai valstybiniai numeriai ir automobilio markė atitiko. Pradedami tarnybą jie įsėda į automobilį, įjungia vaizdo registratorių, niekur to nefiksuoja. Sveikatą ir regėjimą tikrinasi kas 2 metus, nes turi būti šimtaprocentinis regėjimas. Pažymėjo 10-15 metrų atstumą, nes tokiu atstumu pradėjo matyti valstybinius numerius, kai automobilis artėjo prie jų. Artėdamas dar geriau matė numerius, nes automobilis prasilenkė visai šalia, tačiau valstybiniai numeriai nebuvo garsiai užfiksuoti. Fiksuojant pažeidimą buvo rašomas tarnybinis pranešimas, jame buvo nurodyti valstybiniai numeriai. Vydamasis automobilį „Audi“ į spidometrą nežiūrėjo, nes stebėjo transporto priemonę. Vaizdo įraše fiksuojamas jų greitis vejantis automobilį. Nepamena ar Ž. V. už sankryžos sustabdė. Kai pamato pažeidėją, apie tai praneša budėtojui, bet į garso įrašą neturi to įrašyti. Greičio matuokliai yra skirtingi, kai kurie net nuotraukų nedaro. Greičio matuokliams yra tvarka, taisyklės, žino STALKER DUAL SL naudojimo tvarką. Švyturėlius automobilyje įsijungė, kai stabdė automobilį, nes iškart įjungti būtų nesaugu, kadangi tokiu greičiu važiuodamas vairuotojas galėtų išsigąsti, nusukti. Automobilių stabdymas yra patrulių veiklos instrukcijoje ar policijos veiklos įstatyme aprašytas. Privažiavę iš galo turi padaryti „saugų koridorių“ kolegai, kad transporto priemonės nekliudytų pareigūnų. Fiksuojant greitį paklaida yra 5 ar 3 proc. vairuotojo naudai, tai yra nurodyta prietaiso patikros sertifikate. Jie patys įveda ATP registre sertifikato numerius, o greitį automobilis pats paskaičiuoja. Šiuo atveju paklaida buvo 5 km/h. vairuotojo naudai. Jis sėdėjo aukščiau, nei kad kameros buvo, todėl vaizdą matė platesniu spektru.
Liudytojas D. B. (D. B.) teismo posėdžio metu parodė, kad pateikė kompaktinius diskus Vilniaus rajono apylinkės teismui, ruošė medžiagą gal 2 ar 3 kartus. Dažniausiai į teismą siunčia medžiagą, kuri atspindi pažeidimo esmę. Kiekvienas prietaisas yra sureguliuotas taip, kad daro skirtingo ilgumo įrašus - vienas daro 15 min., o kitas 1 val. Šitas prietaisas buvo iškarpytas, kad būtų užfiksuota pažeidimo esmė. Buvo filmuota SUNIT prietaisu, kuris yra susietas su greičio matuokliu, t.y. sujungti aparatai: vienas turi vaizdo įrašymo, o kitas greičio matavimo funkciją. Pagreitinimo jis neatliko. Įranga SUNIT atlieka pagreitinimus. Kamera yra padaryta taip, kad ji pati fokusuoja automatiškai, gal nuo to fokusavimo taip atsitiko. Nėra galimybių iš vaizdo įrašo pritraukti automobilio numerius. Pareigūnų matymas patvirtina, kad tai būtent tas automobilis. Įvertinimą, kuris automobilis važiuoja greičiau turi atlikti pats pareigūnas, nes prietaisas pats neskirsto. ATP protokole greičio matuoklio duomenys yra rašomi, SUNIT yra pagalbinis prietaisas vaizdui, o ne greičio matavimui. SUNIT neturi atskiros patikros, tai yra prietaisas vaizdui filmuoti. Užvedus mašiną jis įsijungia ir dirba kartu su greičio matavimo prietaisu, yra neatskiriama jo dalis.
Ž. V. padaryti administracinės teisės pažeidimai įrodinėjami taip pat byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio patrulio 2016-01-31 surašytu tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad patruliuojant buvo sustabdytas greitį viršijantis automobilis, pranešimu dėl vairuotojo pažymėjimo ir (arba) traktorininko pažymėjimo paėmimo, vairuotojo pažymėjimo kopija, asmens duomenimis, kuriuose nurodyta, kad Ž. V. viršijo leistiną greitį, važiuodamas 164 km/h. greičiu.
I. Ž. V. ir jo atstovės E. D. paaiškinimus, Kelių policijos valdybos atstovės A. G. paaiškinimus, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymus, ištyrus administracinės bylos medžiagą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Ž. V. padarė administracinį teisės pažeidimą.
(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal (duomenys neskelbtini) str., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Dėl greitį viršijusio automobilio valstybinių numerių užfiksavimo.
SUNIT prietaiso instrukcijos 1 puslapyje yra nurodyta, kad prietaisas identifikuoja valstybinį numerį ir parodo nuotrauką, su transporto priemone, ekrane. Automatinis transporto priemonės numerių atpažinimas aprašomas SUNIT instrukcijos 10 puslapyje. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad transporto priemonės, kurios greitis buvo 164 km/val. valstybiniai numeriai nebuvo automatiškai nustatyti ir jie nėra matomi vaizdo įraše. Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai jie filmuoja yra daromas vaizdo įrašas, kuriuo užfiksuoti valstybiniai numeriai kartais matosi gerai, o kartais nesimato, tai priklauso nuo oro sąlygų. Policijos pareigūnai paaiškino, kad važiuodami matė ir automobilio markę, ir valstybinius numerius. Kai pirmą kartą pamatė automobilį atstumas buvo apie 300 m., tuo metu valstybinių numerių nematė, matė monitoriuje tik, kad transporto priemonė juda ir jos greitį, o valstybinius numerius pamatė priešpriešiais prasilenkiant su transporto priemone maždaug 10 – 15 m. atstumu. Liudytojas E. K. patvirtino, kad per sekundę jis gali įsidėmi 6 skaitmenų skaičių. Teismas pažymi, kad pareigūnų sveikatos būklė, tame tarpe ir rega, yra tikrinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijoje, todėl atitinka aukštus pareigūnui keliamus sveikatos reikalavimus. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, nurodytu 10 - 15 metrų atstumu, kad ir prastomis oro sąlygomis, bet pareigūnai neabejotinai galėjo matyti ir įsidėmėti ne tik transporto priemonės valstybinius numerius, bet ir jos markę bei spalvą, kadangi, kaip matoma iš pateiktų vaizdo įrašų, tai buvo vienintelė transporto priemonė važiuojanti priešpriešiais pareigūnų automobilio. Pažymėtina, jog tai, kad nors vaizdo medžiagoje neužfiksuoti greitį viršijusio automobilio valstybiniai numeriai, nesudaro pagrindo abejoti, kad Ž. V. padarė pažeidimą numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 6 d., kadangi posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai patvirtino, jog būtent Ž. V. vairuojamą automobilį jie matė. Tai, kad daugiau tuo metu važiuojančių automobilių nebuvo patvirtina ir vaizdo įrašas. Pažymėtina, jog protokolas administracinio teisės pažeidimo bylose surašomas tuomet, kai yra surenkama pakankamai įrodymų, susijusių su padarytu pažeidimu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. V. atstovės teiginiai dėl nepakankamo įrodymų kiekio atmestini kaip nepagrįsti. (duomenys neskelbtini) str. 6 d. numatyti pažeidimai gali būti įrodinėjami ne tik techninėmis priemonėmis, bet ir kitomis įrodymų rūšimis, tarp jų – liudytojų parodymais, ir pan. Be to, teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog įrodymų rinkimo procesas turi būti racionalus – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų neabejotinoms išvadoms dėl asmens kaltės padaryti.
Dėl transporto priemonės dingimo policijos pareigūnams iš akiračio.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės teigimu, iš vaizdo įrašų matosi, kad greitį viršijęs automobilis iš policijos pareigūnų akiračio buvo dingęs ilgiau nei pusę minutės. Policijos pareigūnai paaiškino, kad automobilis nebuvo dingęs iš jų akiračio, nuo apsisukimo momento iki stabdymo nebuvo jo pametę iš akiračio, jis važiavo tiesiai link Utenos. Teismas konstatuoja, kad nors vaizdo įraše transporto priemonė trumpam dingsta iš vaizdo, tačiau iš policijos pareigūnų paaiškinimų matyti, kad policijos pareigūnų žiūrėjimo laukas platesnis, kadangi jie sėdi aukščiau ir mato vaizdą platesniu spektru, nei jį fiksuoja prietaisai. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų parodymais.
Dėl vaizdo medžiagos koregavimo ir taisymo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. V. atstovės argumentas, kad kyla pagrįstų abejonių dėl vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota tariamas Ž. V. pažeidimas, autentiškumo, kadangi vaizdo įrašuose matyti akivaizdūs šių įrašų taisymo/koregavimo ir trynimo požymiai, yra nepagrįstas, kadangi remiantis liudytojo D. B. paaiškinimu matyti , kad įranga SUNIT atlieka pagreitinimus, kadangi kamera yra padaryta taip, kad pati automatiškai fokusuotų vaizdą.
Dėl prietaisų S. D. SL ir S. V. 24 patikimumo.
A. A., kurio valstybinis nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo Ž. V., važiavimo greitis užfiksuotas greičio matuokliu STALKER DUAL SL Nr. DD002307, kuris buvo patikrintas 2015-05-08, patikros sertifikatas Nr. 0160269, patikros galiojimo terminas iki 2016 m. gegužės 7 d., todėl nekyla abejonių dėl šio greičio matuoklio ir jo duomenų patikimumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad vaizdas buvo įrašinėjamas prietaisu SUNIT, kuris yra kaip pagalbinė priemonė prie greičio matuoklio STALKER DUAL SL ir vienas neveikia, jis veikia kartu su greičio matavimo prietaisu, yra neatskiriama jo dalis. Teismas pažymi, kad priemonei SUNIT nėra reikalinga metrologinė patikra, nes Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad matavimo priemonės patikra tai matavimo priemonės tinkamumo įvertinimas eksperimento būdu tiriant jos metrologines charakteristikas bei tikrinant nustatytų reikalavimų atitikimą. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad matavimo priemonė tai įrankis, prietaisas ar jų sistema, skirti matavimui. Apibendrinant konstatuotina, kad metrologinė patikra turi būti atlikta matavimo prietaisams, o prietaisas SUNIT nematuoja, bet tik fiksuoja jau atliktą matavimą, todėl jam patikra nereikalinga. Teismas taip pat pažymi, kad abejoti techninės priemonės rodmenimis nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad nurodytu greičio matavimo prietaisu buvo užfiksuotas kito automobilio važiavimo greitis. Pažeidėjo atstovė taip pat nurodo, kad vaizdo medžiagos viename epizode matyti, kad nors Ž. V. vairuojama transporto priemonė važiuoja, tačiau jos greitis nėra rodomas 5 sekundes, kitame epizode matyti, kad policijos transporto priemonė stovi, jos greitis didėja. (duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007). Taigi nors teismas sutinka su šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. V. atstovės argumentais, tačiau pažymi, kad jie nepaneigia visų kitų byloje esančių ir pažeidimą patvirtinančių įrodymų.
Dėl prieštaringų liudytojų parodymų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. V. atstovės argumentas, kad teismo posėdžio metu liudytojai davė prieštaringus parodymus, neatitinkančius byloje esančių įrodymų, yra nepagrįstas, kadangi policijos pareigūnai, V. G. ir E. K. apklausti teismo posėdžio metu, esmines įvykio aplinkybes įvardijo nuosekliai, neprieštaraudami išdėstytoms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais ir jais nesivadovauto. Pareigūnų parodymai, kurie yra aiškūs, nuoseklūs, detalūs, taip pat atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus (jų tarnybinius pranešimus, garso bei policijos automobilyje įrengto vaizdo fiksavimo medžiagą), ir kurie visumoje, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų Ž. V. padarytų administracinių teisės pažeidimų vaizdą. Teismas pažymi, kad policijos pareigūnai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Aplinkybių, kad policijos pareigūnai būtų šališki, turėję pagrindą administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apkalbėti ar suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti jį nebūtų teisės pažeidimų padarymu, taip pat tokių aplinkybių nenurodė ir pats Ž. V. bei jo atstovė. Policijos pareigūnai atliko savo tarnybines pareigas, į kurias įeina ir eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų fiksavimas, todėl netikėti jų paaiškinimais, abejoti pareigūnų parodymų patikimumu ir jais nesiremti nėra jokio pagrindo. Teismo posėdžio metu, iš policijos pareigūnų parodymų, buvo nustatyta, kad kai Ž. V. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, pažeidėjas buvo priėjęs prie tarnybinio automobilio ir prašė nerašyti jam ATP protokolo, taip pat klausė ar policijos pareigūnai spėjo kažką nufilmuoti. Policijos pareigūno teigimu, jis prašė nerašyti protokolo, greičiausia dėl to, kad suprato, jog daug viršijo greitį, kad galbūt neteks vairuotojo pažymėjimo. Tai, kad Ž. V. pareigūnus kvietė pasikalbėti ne tarnybiniame automobilyje matyti ir vaizdo įraše, darytame forminant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nors pats Ž. V. paaiškino, kad su pareigūnais norėjo pašnekėti neįrašant pokalbio, nes jie akivaizdžiai jam parodė, kad abejoja jo pažeidimu, jų kvalifikacija jam kėlė abejonių, tačiau Ž. V. parodymus teismas vertintina kritiškai, kaip pasirinkta gynybos taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Dėl policijos pareigūnų etikos kodekso pažeidimo.
Teismas konstatuoja, kad bet kokio pobūdžio pretenzija, reiškiama policijos pareigūnams, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos laikytis KET, saugiai vairuoti transporto priemonę, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra administracinis teisės pažeidimas, inkriminuotas Ž. V.. Todėl jo atstovės argumentų dėl policijos pareigūnų elgesio ir veiksmų užfiksuojant administracinės teisės pažeidimą šioje byloje teismas nenagrinėja bei nurodo, kad policijos etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tarnybinės etikos komisija bei policijos įstaigų vadovų įsakymais sudarytos policijos įstaigų tarnybinės etikos komisijos pagal kompetenciją.
Taigi įvertinta išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, jog Ž. V. vairuodamas transporto priemonę, viršijo leistiną greitį. Jo padaryta veika pagal (duomenys neskelbtini) str. 6 d. kvalifikuota tinkamai.
Ž. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas (ATPK 32 str. 2 d.).
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, nes važiavimas viršijant leistiną greitį važiuojant dienos metu, kėlė didelį pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams, į pažeidėjo asmenybę, kuris dirba, baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už greičio viršijimą, rodo neatsakingą pažeidėjo požiūrį į teisės aktais nustatytų reikalavimų bei taisyklių laikymąsi, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena sunkinanti aplinkybė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, Ž. V. skirtina didesnė nei sankcijos minimume numatyta bauda, o įvertinus tai, jog nors už greičio viršijimą Ž. V. baustas nekartą, tačiau nėra baustas už greičio viršijimą daugiau kaip 50 km., per valandą, taikytinas minimalus sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
Ž. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 6 d. ir skirti 300 EUR (trijų šimtų euro) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16054940396.
Išaiškinti Ž. V., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vaida Sinkevičienė