Civilinė byla Nr. 3K-3-344/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos: 75.4.1; 78.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010
m. liepos 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės
Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Sigito Gurevičiaus
(kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso
tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. S. kasacinį skundą dėl
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo
17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą suinteresuotiems
asmenims antstoliui J. P.,
A. S. dėl antstolio
veiksmų.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilęs teismo sprendimu
patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytų periodinių
išmokų indeksavimo klausimas.
Pareiškėja S. S. prašė teismo panaikinti antstolio 2009 m.
rugsėjo 21 d. patvarkymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0172/09/01230 ir įpareigoti
antstolį išieškoti iš A. S. išlaikymo
vaikui skirtumą nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d., kuris turėjo būti skolininko
mokamas, taikant periodinių išmokų indeksavimą. Pareiškėja nurodė, kad Vyriausybė
2008 m. liepos 9 d. priėmė nutarimą Nr. 684 „Dėl periodinėmis
išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“, pagal kurį periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas vaikui
turėjo būti indeksuojamas. Suinteresuotas asmuo A. S. mokamo išlaikymo neindeksavo, todėl ji
kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu dėl priverstinio išieškojimo, tačiau antstolis
2009 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu nepagrįstai nutraukė vykdomąją bylą (Vyriausybės
2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis
priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 9
punktas).
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimu patvirtinta sutartis
dėl pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. S. santuokos nutraukimo, kuria dukters E. S., gimusios 2004 m.
rugpjūčio 15 d., gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja, o A. S. įsipareigojo mokėti dukters išlaikymui iki
jos pilnametystės po 500 Lt kas mėnesį. Nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m.
rugsėjo 1 d. A. S. kas
mėnesį mokėjo nustatytą išlaikymą. 2009 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos miesto
apylinkės teismas išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą, kuriame nurodė išieškoti
iš A. S. išlaikymą
nepilnametei dukteriai po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2008 m.
rugpjūčio 1 d. iki jos pilnametystės. Antstolio 2009 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu
vykdomojoje byloje pareiškėjos pateiktas vykdomasis dokumentas priimtas
vykdymui. Antstolis nustatė, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio
31 d. A. S. turėjo
sumokėti 6500 Lt, į pareiškėjos sąskaitą banke pervedė 6550 Lt. Antstolio 2009
m. rugsėjo 21 d. patvarkymu vykdomoji byla nutraukta CPK 629 straipsnio 1
dalies 9 punkto pagrindu, nes teismo sprendimas vykdomas tinkamai, todėl
vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai. Šis antstolio patvarkymas patvirtintas
teisėjo 2009 m. rugsėjo 23 d. rezoliucija. Antstolis 2009 m. spalio 8
d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą, o 2009 m. spalio 14 d.
patvarkymu grąžino vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas
2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą.
Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimu patvirtinta sutartimi dėl
santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėja ir suinteresuotas asmuo A. S. nesusitarė dėl
išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksavimo, o CPK nenustatyta, kad klausimas
dėl periodinių išmokų indeksavimo galėtų būti nagrinėjamas pagal vykdymo
procesą reglamentuojančias teisės normas. Dėl tokio prašymo pagrįstumo teismas
gali nuspręsti tik bylą išnagrinėjęs ginčo teisenos tvarka. Pareiškėja turi
teisę reikšti ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir periodinių išmokų
indeksavimo.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 17 d. nutartimi panaikino Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš
esmės – panaikino antstolio 2009 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą nutraukti
vykdomąją bylą Nr. 0172/09/01230 ir ją grąžino antstoliui vykdyti, įpareigojant
antstolį taikyti periodinių išmokų indeksavimą CK 3.208 straipsnyje ir Vyriausybės
2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto
išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta
tvarka.
Teismas nustatė, kad pirmosios
instancijos teismo išvada, jog tam, kad išlaikymas būtų indeksuojamas CK 3.208
straipsnio ir Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684„Dėl periodinėmis
išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka, būtina, jog toks indeksavimas būtų
nurodytas teismo sprendime, kuriuo priteistas šis išlaikymas
arba kuriuo CPK 541 straipsnio nustatyta
tvarka patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepagrįsta. CK
3.208 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, taikoma tais atvejais, kai
priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, ir nėra nurodyta jokių išimčių
dėl tos prievolės taikymo. Indeksavimo tvarkos nustatymo teisė šiuo straipsniu
deleguota Vyriausybei, kuri 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtino
Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos
indeksavimo tvarkos aprašą, kurio 2 punkte nustatyta, kad indeksavimas – tai
periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti
dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Taigi išlaikymo indeksavimo
tikslas – apsaugoti išlaikymą gaunantį asmenį (šiuo atveju nepilnametį) nuo
galimos infliacijos, nes išlaikymas paprastai priteisiamas ilgam laikui ir gali
būti keičiamas tik griežtai įstatymo numatytais atvejais (CK 3.201 straipsnis),
t. y. pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko
priežiūros išlaidoms, tačiau ne tam, kad būtų nustatytas išlaikymo
indeksavimas. Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl
periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos
indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta, kad skolininkas, mokantis
periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu
skolininkas nevykdo šios pareigos, teismo sprendimas, kuriuo priteistas
išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas
vykdyti antstoliui. Po šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo A. S. neindeksavo mokamų periodinių vaiko
išlaikymo išmokų, ir pareiškėja kreipėsi į antstolį dėl priverstinio tokių
išmokų išieškojimo. Antstolis 2009 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu nepagrįstai nutraukė
vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, 2009 m. spalio 8
d. patvarkymu ją užbaigė vykdyti, 2009 m. spalio 14 d. patvarkymu grąžino
vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai, nors šie du antstolio
patvarkymai nebuvo skundžiami. Jei antstoliui kilo klausimas dėl teismo
sprendimo vykdymo tvarkos, tai jis galėjo kreiptis į vykdomąjį dokumentą
išdavusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589
straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5
d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal M. L. pareiškimą,
bylos Nr. 3K-3-33/2007, esančiais išaiškinimais, nes ji priimta iki Vyriausybės
2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto
išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
įsigaliojimo.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas
asmuo A. S. prašo panaikinti
apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos
teismo nutartį, priteisti iš pareiškėjos 500 Lt išlaidų advokato pagalbai
apmokėti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684 „Dėl periodinėmis
išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“ taikymo. Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr.
684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos
žalos indeksavimo tvarkos aprašo 8, 9 punktuose reglamentuojamos teisinės
situacijos priteisus teismo sprendimu išlaikymą periodinėmis išmokomis (CK
3.194 straipsnis), o ne tėvams sutarus dėl vaiko išlaikymo (CK 3.193
straipsnis). Vyriausybės nutarimu negalima praplėsti ar susiaurinti CK 3.208
straipsnio taikymo, nes Vyriausybei buvo pavesta tik nustatyti indeksavimo
tvarką, o ne atvejus, kada taikomas indeksavimas. CK 3.208 straipsnyje
išskirtas vienas konkretus atvejis, kuomet išlaikymas yra indeksuojamas – kai išlaikymas
buvo priteistas periodinėmis išmokomis. CK 3.196 straipsnyje nustatyta, kad
teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų, kurie
nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam
tikrą turtą. Akivaizdu, kad CK 3.208 straipsnyje kalbama tik apie vieną
išlaikymo formą – periodines išmokas, ir tuo atveju, jei teismas būtų priteisęs
vaiko išlaikymą konkrečia suma arba priteisęs tam tikrą turtą, joks
indeksavimas negalėtų būti taikomas. CK 3.193, 3.194 straipsniuose atskiriami
pareigos išlaikyti vaikus realizavimo atvejai, t. y. tėvai turi teisę
nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyrium sudaryti
sutartį, kurioje nustatoma pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius
vaikus, išlaikymo tvarka, dydis ir formos. Išlaikymas priteisiamas gali būti
tik tuo atveju, jei tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo
nepilnamečius vaikus arba, jei tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi
skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Taigi A. S. negali būti taikomos nuostatos,
taikytinos tik tais atvejais, kai tėvas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti
vaiką arba nutraukiant santuoką nebuvo susitarta dėl vaikų išlaikymo (CK 3.194
straipsnis). CK 3.208 straipsniu siekiama skatinti tėvus geranoriškai
teikti išlaikymą savo vaikams ir sutuoktinius
susitarti dėl vaikų išlaikymo iškarto,
kai nutraukiama santuoka ar pradedama gyventi skyrium. Sutikus su
apeliacinės instancijos teismo pozicija būtų skatinamas išlaikymo dydžio vaikui
mažinimas susitarimuose dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes sutuoktinių
susitarimai taptų priklausomi nuo indeksavimo ateityje, t. y. nebeliktų
susitarimo galimybės, būtų paneigta santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru
sutikimu instituto prasmė. Aplinkybė, kad pareiškėja gavo 2009 m. rugpjūčio 25
d. vykdomąjį raštą, nelemia, jog susitarimu dėl santuokos nutraukimo pasekmių
savanoriškai prisiimtas įsipareigojimas teikti išlaikymą vaikui tapo priteistas
teismo ir gali būti taikomos CK 3.208 straipsnio taisyklės.
Pažymėtina, kad pareiškėja
susitarime dėl santuokos nutraukimo pasekmių taip pat įsipareigojo skirti 200 Lt
periodines išmokas dukters išlaikymui, kurios, remiantis apeliacinės
instancijos teismo pozicija, taip pat turėtų būti indeksuojamos. Be to, A. S. be periodinių kas
mėnesį mokamų išmokų sumokėjo vaikui 100 000 Lt vienkartinę išmoką, kuri buvo
panaudota įgyjant dalį buto, kuriame gyvena šiuo metu pareiškėja su vaiku.
Padalijus 100 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007 m.
gruodžio 20 d. iki dukters pilnametystės (2022 m. rugpjūčio 15 d.),
gautųsi, kad A. S. papildomai
skyrė vaikui dar po 570 Lt kas mėnesį.
2. Dėl CPK 589 straipsnio 1 dalies, 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo.
Antstolis pagrįstai nutraukė vykdomąją bylą, nes surinkus papildomą informaciją
apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimu
patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių vykdymą, nustatyta,
kad A. S. tinkamai vykdo šį
susitarimą, ir nėra išlaikymo įsiskolinimo, todėl nebuvo pagrindo priimti
vykdomąjį dokumentą ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 7
punktas). Dėl šios priežasties nebuvo ir pagrindo antstoliui kreiptis į teismą dėl
sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina,
kad antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo rezoliucija patvirtino
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, kuris ir išdavė vykdomąjį raštą. Be to,
teismo išduotame vykdomajame rašte nurodyta data – 2008 m. rugpjūčio 1 d., kuri
nenustatyta teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje.
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja
prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į
kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Dėl Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684 „Dėl periodinėmis
išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“ taikymo. Šiame Vyriausybės nutarime nustatyta, kad
turi būti indeksuojamos išlaikymo sumos, priteistos teismo periodinėmis
išmokomis, taigi taikytinas ir tuo atveju, jei išlaikymas nustatomas bendru
sutuoktinių susitarimu nutraukiant santuoką. Nei šiame teisės akte, nei CPK
3.208 straipsnyje nėra nurodytos išlygos, kada indeksavimas yra netaikomas. Pažymėtina,
kad CPK 3.208 straipsnyje įtvirtinta bendroji, imperatyvi norma, taikoma
išlaikymo prievolėms. Indeksavimo esmė – periodinių išmokų perskaičiavimas
siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo
prarastas pajamas. Dėl to akivaizdu, kad sutuoktiniai, susitardami nutraukti
santuoką bendru susitarimu, taip pat pagrįstai tikisi, jog sutarties sudarymo
dieną nustatyta suma bus tos pačios vertės ir po tam tikro laikotarpio. Remiantis
Dabartinės lietuvių kalbos žodynu (Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla,
1993 m.) žodžio „priteisti“ reikšmė aiškintina kaip „teisiant teisme paskirta
atiduoti“. Taigi Klaipėdos nuėsto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 21 d.
sprendimu ne tik nutraukė santuoką, bet ir įpareigojo abu buvusius sutuoktinius
teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, t. y. priteisė jai išlaikymą. Akivaizdu, kad
jei nebūtų vykdomas šis teismo sprendimas, būtų kilusios visos sprendimo
nevykdymo teisinės pasekmės.
Tėvų tarpusavio susitarimas dėl
išlaikymo nepilnamečiui yra sandoris, tačiau šio sandorio dalykas – tėvų ir
vaikų tarpusavio santykiai, išlaikymo pareigos, todėl šiuo atveju šeimos teisės
normos yra specialiosios prievolinės teisės normoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
ne kartą yra pasisakęs, kad visos abejonės dėl išlaikymo klausimų turi būti
vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to ir šiuo atveju, pripažinus suinteresuoto
asmens argumentus teisingais, būtų pažeista vaiko teisė gauti tokios vertės
išlaikymą, apie kurį buvo susitarta jo nustatymo dieną.
Remiantis Vyriausybės 2008 m. liepos
9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo
sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 8 punktu antstolis, gavęs
vykdomąjį raštą, privalėjo ne tik formaliai patikrinti, ar suinteresuotas asmuo
moka išlaikymą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d.
sprendimą, bet ir indeksuoti nustatyto išlaikymo dydį, ir taip atitinkamai
patikrinti, kiek tinkamai vykdoma prievolė išlaikyti vaiką. Antstolio
sprendimas nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto
pagrindu, t. y. kai vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti, neteisėtas.
Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų
vykdymo instrukcija antstolis įpareigotas prieš priimant vykdyti vykdomąjį
dokumentą patikrinti, ar nėra kliūčių teismo sprendimo vykdymo procesui
pradėti. Taigi antstolis, priimdamas vykdomąjį raštą, konstatavo, kad nėra kliūčių
teismo sprendimo vykdymo procesui pradėti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Jei antstoliui
šiuo konkrečiu atveju kilo klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos, jis galėjo
kreiptis į vykdomąjį raštą išdavusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos
išaiškinimo (CPK 589 straipsnio 1 dalis).
Santuokos nutraukimo pasekmių
sutartyje 100 000 Lt suma įvardyta kaip vienkartinė išmoka, kurią A. S. išmokės savo dukteriai
pardavęs jam nuosavybės teise priklausantį butą. Taigi A. S. padovanojo savo dukteriai šiuos pinigus, t.
y. skyrė kompensaciją vaiko patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tai, kad 100
000 Lt suma nėra išlaikymas, konstatavo ir Klaipėdos rajono apylinkės teismas
2008 m. sausio 4 d. nutartyje, kuria pareiškėjai, kaip dukters įstatyminei
atstovei, buvo išduotas leidimas investuoti 100 000 Lt įsigyjant buto dalį. Byloje
nustatyta, kad vaikas gyvena su pareiškėja, todėl jai tenka didesnė išlaidų
dalis vaiko išlaikymui.
2. Dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pateikdama teismui prašymą išduoti
vykdomąjį dokumentą, pareiškėja turėjo nurodyti terminą, nuo kurio
suinteresuotas asmuo tinkamai nevykdo prievolės išlaikyti savo dukterį, t. y.
neindeksuoja jai teikiamo išlaikymo. 2008 m. rugpjūčio 1 d. yra data, kada
įsigaliojo Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 684 „Dėl periodinėmis
išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“. Tą dieną atsirado A. S. prievolė indeksuoti periodines išmokas,
todėl teisinga, kad ši data ir buvo įrašyta vykdomajame dokumente.
3. Dėl išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme priteisimo. Įvertinant
tai, kad suinteresuotas asmuo turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir yra
kvalifikuotas civilinės teisės specialistas, akivaizdu, kad advokato pagalba jam
nebuvo būtina ir turėtų būti atsisakoma jam priteisti turėtas bylinėjimosi
išlaidas. Tai atitiktų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką
(Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje pagal antstolio A. Z. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-448/2008).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl
teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių
nustatytų periodinių išmokų indeksavimo
Visuotinai pripažinta kiekvieno
vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam,
protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė
už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir
finansines galimybes (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1,
2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti,
aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Išlaikymo
dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei
padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas (CK 3.192 straipsnio
1, 2 dalys).
CK 3.193 straipsnio 1 dalyje,
skatinant taikiai spręsti visus šeimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko
(vaikų) tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį;
tokia sutartis privalo būti sudaryta bendru susitarimu, kai nutraukiama
santuoka ar patvirtinamas gyvenimas skyrium; sutartyje tėvai privalo numatyti,
kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu –
išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), formą (CK 3.196 straipsnio
1 dalies 1-3 punktai – periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ar
priteisiant tam tikrą turtą), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo
už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan.; tokią sutartį turi patvirtinti
teismas, patikrinęs, ar sutarties sąlygos nepažeidžia vaiko interesų, ar
išlaikymo dydis yra pakankamas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę
padėtį, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sąlygomis, ar
nepažeidžia vieno iš sutuoktinio interesų ir pan. Taigi teismas, prieš tvirtindamas
sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, privalo patikrinti, ar
jos sąlygos teisėtos, ar neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių
nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu tokios
aplinkybės nustatomos, teismas sutarties negali tvirtinti (CK 3.53 straipsnio
3, 4 dalys, 3.193 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių tinkamai sudarytos
sutarties sąlygas teismas perkelia į teismo sprendimą, toks teismo sprendimas
įgyja res judicata galią (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.
balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M.
S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje A. S. v.
A. S.; bylos Nr. 3K-3-575/2005; 2008 m. lapkričio
10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008; kt.). Kadangi
tėvų sutartis dėl vaikų išlaikymo tvirtinama teismo ir jos sąlygos perkeliamos
į teismo sprendimą, tai sutarties nevykdymas reiškia ir teismo sprendimo
nevykdymą. Pagal CK 3.193 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai vienas iš
tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo,
kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tai
reiškia, išlaikymas išieškomas priverstine tvarka. Taigi akivaizdu, kad tiek
teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo CK 3.194 straipsnyje
nustatytais atvejais, tiek ir teismo sprendimas, kuriuo patvirtinama sutartis
dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tarp jų – ir dėl vaiko išlaikymo atitinkama
CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nustatyta forma, įgyja
vienodą res judicata galią, turi būti
vykdomi, priešingu atveju įvykdomi priverstine tvarka CPK reglamentuoto vykdymo
proceso metu.
CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio
šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės
vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Viena iš jo įgyvendinimo
užtikrinimo priemonių reglamentuojama CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta,
kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma
indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas
– tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies
kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Vyriausybės 2008
m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto
išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Taigi
siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis
išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui
priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo
sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis
išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Tokiu atveju neturi reikšmės
išlaikymo, būtent – periodinių išmokų vaikui mokėjimo pagrindas, t. y. ar
teismui sprendimu priteisiant jas CK 3.194 straipsnio 1, 2 nustatytais atvejais
ginčo teisenos tvarka, ar teismo sprendimu tvirtinant sutartį dėl santuokos
nutraukimo pasekmių ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXV skyrius). Abiem
atvejais turi būti užtikrinamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos
ir gynimo principo įgyvendinimas, šiuo atveju, minėta, – vaiko teisė gauti
išlaikymą tokia pačia perkamąja galia kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu.
Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant
priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksacijos klausimą nesprendžiama
dėl priteisto išlaikymo dydžio keitimo. Išlaikymo dydžio pakeitimas
reglamentuojamas CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalyse, ir ne tik tais atvejais, kai
išlaikymas vaikui priteisiamas CK 3.194 straipsnio nustatytais atvejais. Dėl iš
esmės pasikeitusių aplinkybių (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir
kt.) galima keisti ir teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos
nutraukimo pasekmių dalį, susijusią su nepilnamečių vaikų išlaikymu (CK 3.53
straipsnio 3 dalis, CPK 538 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje M. S. v.
A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008). Sutarties sąlygų
pakeitimo klausimus teismas sprendžia ypatingąja teisena mutatis mutandis taikydamas CPK XXXV skyriaus nuostatas (CPK
538 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, jei šalys nesusitaria dėl sutarties
sąlygų pakeitimo, ginčas dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos
nutraukimo pasekmių pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka (CK 3.201
straipsnis). Abiem atvejais bus priimtas teismo sprendimas dėl priteisto vaikui
išlaikymo dydžio keitimo. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad periodinių išmokų
indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK
3.208 straipsnyje, kuriame aiškiai įvardytas indeksacijos taikymo sąlygos:
1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis ir 2) atsižvelgiant
į infliaciją. Taigi akivaizdu, kad tais atvejais, jeigu išlaikymas priteistas ne
periodinėmis išmokomis ir (ar) nėra infliacijos, išlaikymas neindeksuojamas.
Remiantis šiuo išaiškinimu atmestinas ir kasacinio skundo argumentas, kad Vyriausybės
2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto
išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
nepagrįstai nustatyti atvejai, kada taikoma išlaikymo indeksacija. Minėta,
indeksacijos atvejai nustatyti CK 3.208 straipsnyje, o Vyriausybės 2008 m.
liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo
sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
reglamentuota indeksavimo tvarka.
Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d.
nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos
ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad
periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas
periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis; kai priteistas išlaikymas
išieškomas darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų
pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo. Skolininkas,
mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines
išmokas; jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas,
teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas
periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (9 punktas). Taigi
šiuo Vyriausybės nutarimu nustatyti subjektai, atliekantys techninę funkciją – priteistų
periodinių išmokų indeksaciją, taip pat pareiga periodines išmokas privalančiam
mokėti ir savo noru mokančiam asmeniui jas indeksuoti savarankiškai, priešingu
atveju nustatyta, kad teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas
periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Minėta, kad
sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nevykdymas reiškia ir teismo
sprendimo nevykdymą, todėl pagal CK 3.193 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai
vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties sąlygų dėl nepilnamečių
vaikų išlaikymo, išlaikymas išieškomas priverstine tvarka teismo sprendimo
vykdymo proceso metu. Taigi Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684
patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos
žalos indeksavimo tvarkos aprašo 9 punkto nuostatos atitinka CK 3.193 straipsnio
3 dalies nuostatas.
Nepagrįsti kasacinio skundo
argumentai, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo atveju
negali būti taikomas CK 3.208 straipsnis, nes būtų skatinamas išlaikymo vaikui
dydžio mažinimas, sutuoktinių susitarimai taptų priklausomi nuo indeksavimo
ateityje, būtų paneigta santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
instituto prasmė. Teisėjų kolegija nurodo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo
pasekmių sudarymas nereiškia, kad ši sutartis negali būti keičiama ar kad asmuo,
uzufrukto teise tvarkantis vaikui priteistą išlaikymą, atsisako savo teisės kreiptis į teismą. Pažymėtina,
kad remiantis CPK 5 straipsnio 2 dalimi atsisakymas kreiptis į teismą
negalioja. Kadangi teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso
stadija, kurios metu realizuojamas
priimtas sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius
sprendimo padarinius, tai remiantis CPK 5 straipsnio 2 dalimi negalios ir
asmens atsisakymas kreiptis į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo. Taigi pagal
nurodytas nuostatas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymas
nereiškia, kad ją sudaręs asmuo praranda tam tikras įstatymu reglamentuotas
teises, būtent – kreiptis į antstolį dėl periodinių išmokų indeksacijos CK
3.208 straipsnio pagrindu. Be to, minėta,
kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti keičiama iš esmės
pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) ypatingosios
teisenos tvarka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 538 straipsnio 5 dalis), o jei
šalys nesutaria sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų keitimo
klausimu, ginčas dėl teismo sprendimu patvirtinto šalių susitarimo pakeitimo
sprendžiamas ginčo teisenos tvarka. Taigi santuokos nutraukimas abiejų
sutuoktinių bendru sutikimu teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos
nutraukimo pasekmių nelemia situacijos, kad ši sutartis negalės būti keičiama
ar kad asmuo, pasirašydamas tokią sutartį, atsisako įstatymo reglamentuotų
teisių (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 5 straipsnio 2 dalis).
CK 3.208 straipsnio taikymo atveju,
kas aktualu nagrinėjant šią bylą, teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl
santuokos nutraukimo pasekmių nėra keičiama, nes nėra sprendžiamas klausimas
dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Šiuo atveju apskritai nėra ginčo dėl
materialinės teisės. CK 3.208 straipsnyje nustatyta periodinių išmokų
indeksacija, jos taikymo atvejai, Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr.
684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos
indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta indeksacijos tvarka,
subjektai, kurie privalo ją atlikti, todėl teismo sprendimu, įpareigojančiu
atlikti priteistų periodinių išmokų indeksaciją, nebūtų išsprendžiamas joks
materialinės teisės taikymo klausimas, tai prieštarautų proceso ekonomiškumo ir
koncentracijos principams (CPK 7 straipsnis). Dėl to remiantis Vyriausybės 2008
m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto
išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 9 punktu CK
3.208 straipsnyje nustatytas periodinių išmokų indeksavimas vykdomas
teismo sprendimo vykdymo proceso metu skolininkui indeksuojant jas ir mokant
savo noru arba teismo sprendimą pateikiant vykdyti antstoliui.
Nepagrįsti kasacinio skundo
argumentai ir dėl 100 000 Lt vienkartinės išmokos, kasatoriaus išmokėtos dukteriai
pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimu
patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nutraukdami santuoką
abiejų sutuoktinių bendru sutarimu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai
turi aptarti nepilnamečių vaikų išlaikymo – periodinėmis išmokomis, konkrečia
pinigų suma ar priteisiant tam tikrą turtą – klausimus (CK 3.53 straipsnio 3
dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai), tačiau įstatymu nėra ribojama jų
teisė susitarti dėl kelių teiktino išlaikymo vaikui formų ar kitų sąlygų,
kurios neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių
nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53
straipsnio 4 dalis). Taigi aplinkybė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2007 m. lapkričio 21 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl pareiškėjos ir
kasatoriaus santuokos nutraukimo pasekmių pagrindu šis dukteriai išmokėjo 100
000 Lt, nepaneigia jo pareigos mokėti teismo sprendimu patvirtinta sutartimi
nustatytas periodines išmokas ir jas indeksuoti CK 3.208 straipsnio pagrindu.
Atsižvelgiant į išdėstytus
argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis Vyriausybės 2008 m. liepos
9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo
sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 9 punktu kasatorius
turėjo pareigą pats indeksuoti periodines išmokas, priteistas teismo sprendimu
patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kasatoriui nevykdant
šios pareigos pareiškėja teisėtai kreipėsi į antstolį dėl teismo sprendimo
vykdymo, t. y. dėl kasatoriaus nesumokėtos indeksuoto išlaikymo vaikui sumos išieškojimo.
Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad
antstolis 2009 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu nepagrįstai nutraukė vykdomąją bylą tuo
pagrindu, kad vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti (CPK 629
straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos
apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų
nenustatyta (CPK 346 straipsnis).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu, priteisimo
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 54,05 Lt tokių išlaidų.
Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinio skundo netenkinti, išlaidos į valstybės
biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1
dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK
359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Virgilijus
Grabinskas
Sigitas
Gurevičius