Civilinė byla Nr. e2-557-1115/2022
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03432-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.7; 2.6.1.6.3; 2.6.8.4; 2.6.9.2; 2.6.26.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,
sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei, Inai Jokst, Kristinai Preibei, Aurelijai Balčiūnaitei,
vertėjaujant Galinai Tijūnelienei,
dalyvaujant ieškovės direktoriui E. I., ieškovės atstovei advokatei Kristinai Balandytei, atsakovės direktoriui I. K., atsakovės atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spectrum logistika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Igvana“ dėl įpreigojimo grąžinti krovinį ir be pagrindo įgytų lėšų priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Igvana“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Spectrum logistika“ dėl įskaitymo pripažinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ekspedicinių paslaugų agentūra“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė UAB „Spectrum logistika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei jai nuosavybės teise priklausantį krovinį, detalizuotą ieškovės 2020-11-09 sąskaitoje Nr. SPM0031857-1, nustatant grąžintino krovinio vertę - 29 993,14 Eur, jeigu vykdant teismo sprendimą paaiškėtų, kad grąžintino krovinio natūroje nėra; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Igvana“ ieškovės UAB „Spectrum logistika“ naudai be pagrindo įgytus 5 000,00 Eur; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Igvana“ ieškovės UAB „Spectrum logistika“ naudai 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės UAB „Igvana“ ieškovės UAB „Spectrum logistika“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 750,00 Eur žyminio mokesčio ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 13 d. atsakovė, kaip vežėja, ir ieškovė, kaip pervežimo užsakovė, sudarė žodinį susitarimą, pagal kurį vežėja UAB „Igvana“ įsipareigojo organizuoti ieškovės perduoto krovinio-kompiuterinės technikos (kietųjų diskų ir operatyvinės atminties) prekių pervežimą tarptautiniu maršrutu po to, kai bus parengti ir jam perduoti krovinį lydintys dokumentai. Ginčo krovinys (654 prekės) ieškovės UAB „Spectrum logistika“ vairuotojo M. J. buvo pristatytas atsakovei UAB „Igvana“, adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo krovinį iš ieškovės UAB „Spectrum logistika“ priėmė atsakovės UAB „Igvana“ atstovas - vadovas I. K..
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė UAB „Igvana“ nesulaukusi krovinį lydinčių dokumentų iš ieškovės, be ieškovės žinios, pradėjo krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu procedūras. 2020 m. lapkričio 17 d. atsakovės transporto priemonė Volkswagen Nr. (duomenys neskelbtini) gabenusi ginčo krovinį, Baltarusijos muitinės pareigūnų buvo sustabdyta patikrinimui, kurio metu nustatyta, kad transporto priemonėje yra muitinei nedeklaruotas krovinys - 654 prekės (kietieji diskai ir operatyvinė atmintis), be jį lydinčių dokumentų. Tą pačią dieną atsakovė susiekė su ieškove prašydama pateikti gabento ginčo krovinio sąskaitą, ką ieškovas ir padarė – pateikė atsakovei jos gabentų prekių 2020 m. lapkričio 9 d. sąskaitą Nr. SPM0031857-1, pardavėja UAB „Spectrum logistika“, pirkėja Wingle Group Electronics LTD, 35 436,90 USD (29 993,14 EUR) vertei.
4. Ieškovė taip pat nurodė, kad po to, kai Baltarusijos muitinės pareigūnai parengė visus reikiamus procesinius dokumentus dėl baudos skyrimo atsakovės vairuotojui už nedeklaruoto krovinio įvežimą į Baltarusijos teritoriją, atsakovės transporto priemonė Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama vairuotojo P. L., paliko Baltarusijos teritoriją 2020-11-19 16:23 val. ir grįžo į Lietuvos Respubliką. Tačiau krovinys ieškovei grąžintas nebuvo. Taip pat jis nebuvo toliau gabenamas. Ieškovės žiniomis, ginčo krovinys yra saugomas atsakovės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini)
5. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė ne tik negrąžino krovinio ieškovei, bet ir pareikalavo atlyginti dėl paties atsakovės aplaidžių veiksmų jo vairuotojo patirtas išlaidas mokant baudą Baltarusijos muitinės pareigūnams. Ieškovė, turėdama įsipareigojimų savo klientui dėl krovinio pristatymo ir tikėdamasi atsakovės adekvataus elgesio ir greito bei racionalaus sprendimo grąžinant krovinį ieškovei, 2020 m. lapkričio 18 d. dviem mokėjimo pavedimais bendrai pervedė 5 000,00 EUR. Tačiau krovinys ieškovei grąžintas nebuvo.
6. Ieškovė, matydama, kad atsakovė piktnaudžiauja savo, kaip vežėjo, kurio žinioje yra krovinys, teisėmis negrąžindama krovinio, pareikalavo grąžinti be pagrindo gautus 5 000,00 EUR, tačiau atsakovė vengia bendradarbiauti su ieškove, negrąžina jai perduoto ir jos žinioje vis dar esančio krovinio bei be pagrindo įgytų piniginių lėšų grąžinimo klausimais.
7. Atsakovė UAB „Igvana“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovė nurodė, kad su ieškove jokio susitarimo nesudarė. Ieškovės krovinys pakliuvo atsitiktinai pakraunant prekes, skirtas vežti į užsienį (Rusijos Federaciją) iš prekių siuntimo terminalo. 2020 m. lapkričio 17 d. pervežant krovinį iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją muitinės poste Kotlovka (Baltarusijos Respublika) buvo apžiūrėtas ir su kroviniu grąžintas į Lietuvos Respubliką krovininis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Grąžinimo priežastis – netinkamas krovinių pervežimo deklaravimo pildymas. Atsakovei apskambinus ekspedicines bendroves, nedeklaruotos krovinio dalies savininke atsiliepė ieškovė, kuri pavėluotai pateikė muitinės darbuotojams trūkstamus dokumentus. Už šį pažeidimą atsakovė buvo nubausta administracine bauda – 26 376,88 rublių ir prarado Baltarusijos muitinės poste įmokėtą 8 881,07 Eur užstatą. Taip pat dėl netinkamų krovinio dokumentų vežėja (atsakovė) patyrė ir kitų papildomų nuostolių (bankinių paslaugų mokesčių, kuro sąnaudos, prastovos laikas, darbuotojo apmokėjimui). Krovinio savininkė (ieškovė) atsakovės patirtus nuostolius atlygino tik iš dalies - sumokėjo 5 000,00 Eur. Vežėja, vadovaudamasi teise sulaikyti jai perduotą krovinį ir bagažą, kol nebus visiškai padengta su kroviniu pervežimu susijusi žala įmonei, sulaikė krovinį.
9. Dubliku ieškovė prašė ieškinį tenkinti.
10. Triplike atsakovai prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsakovė UAB „Igvana“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti; pripažinti 5000,00 Eur skolos užskaitymą pagal 2021 m. vasario 22 d. dvišalį užskaitos aktą kaip žalos atlyginimą už Grodno miesto Spalio rajono teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimu paskirtą baudą; priteisti iš ieškovės 3 881,07 Eur žalos atlyginimą atsakovės naudai; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus teismui dokumentus.
12. Ieškovė UAB „Spectrum logistika“ atsiliepime į priešieškinį su priešieškinio argumentais nesutiko, prašė jį atmesti.
13. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo reikalavimus.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl sulaikymo teisės įgyvendinimo ir pareigos grąžinti krovinį
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.69 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę.
15. CK 6.813 straipsnio 4 dalis numato, jog vežėjas turi teisę sulaikyti jam perduotus krovinius ir bagažą, kol nebus sumokėtas jam priklausantis vežimo užmokestis ir kitos sumos, jeigu įstatymas ar vežimo sutartis nenustato ko kita.
16. CK 4.229 straipsnio 1-2 dalys numato, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas; sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę pasinaudoti, kol skolininkas įvykdys prievolę (CK 6.69 straipsnio 1 dalis). Daikto sulaikymo teisės turinys reglamentuojamas daiktinės teisės normų (CK 4.229–4.235 straipsniai). Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013).
18. Kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo prievolės prigimties: sutartinių prievolių atsiradimas siejamas su sutarties sudarymu, o prievolės iš delikto atsiradimas su žalos padarymu ir pan. (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-54-330/2022 ir kt.).
19. Sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus (atsakovės) reikalavimo teisės į skolininką (ieškovę) nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga nustatyti, ar buvo sudaryta vežimo paslaugų sutartis.
20. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.162 straipsnio 1 dalis). CMR konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ar formos, o tik nurodo važtaraštį, kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą. Tai reiškia, kad dėl vežimo gali būti susitarta ne tik pasirašant šalių bendrai pasirašomą dokumentą, bet ir apsikeičiant raštais, užsakymais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat žodžiu.
21. Ieškovė nurodė, kad su atsakovė tarėsi dėl krovinio gabenimo paslaugų sutarties sudarymo. Atsakovė teigia, jog tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuojami kaip tarptautinio krovinių pervežimo keliais santykiai, nors pripažįsta, jog jokios sutarties su ieškove sudariusi nebuvo (atsiliepimo į ieškinį argumentai). Atsakovė remiasi Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau - CMR konvencija). Vadovaudamasi CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalimi teigia, jog siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo.
22. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis – konsensualinė, nes pripažįstama, jog ji sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 1, 2 dalys, 6.808 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015). Tokios sąlygos nustatomos atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog esminėmis tarptautinio krovinio vežimo sutarties sąlygomis laikytinos tokios sąlygos kaip: duomenys apie krovinį, pasikrovimo vieta ir laikas, pervežimo kaina, jos apmokėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012). Naujausioje praktikoje kasacinis teismas akcentuoja, jog esminė krovinio vežimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. siuntėjo perduoto krovinio nugabenimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti, kokį konkrečiai krovinį šalis įsipareigoja nugabenti į paskirties punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-1075/2022).
23. Nagrinėjamu atveju rašytinė sutartis dėl krovinio pervežimo nesudaryta, taip pat nėra jokio kito rašytinio dokumento, kuriame siuntėja būtų įvardyta ieškovė. Ieškovė nurodė, kad šalys preliminariai susitarė dėl krovinio pervežimo paslaugų, vežant krovinį iš Lietuvos į Rusiją (Maskvą) už 500,00 Eur dydžio atlygį. Šių ieškovės argumentų paneigiančių įrodymų byloje nėra.
24. Tačiau šalys nesusitarė dėl tikslaus adreso, kur krovinys turėjo būti pristatytas, nesusitarė, kur ir kada bus pakrautas krovinys, neaptarė tikslių terminų, per kuriuos turėjo būti pristatomas krovinys bei įvykdytas apmokėjimas. Taip pat nebuvo perduoti jokie lydimieji dokumentai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šalys tik preliminariai susitarė dėl krovinio pervežimo paslaugų, tačiau susitarimo, kuriuo būtų sutarta dėl visų esminių sutarties sąlygų, pasiekta nebuvo.
25. Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad krovinys priklauso ieškovei. Taip pat šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, liudytojo M. J. parodymais nustatyta, kad atsakovė valdo ieškovei priklausantį krovinį.
26. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovės krovinys atsitiktinai pakliuvo pasikraunant kitą krovinį sandėlyje, tačiau, viena vertus, šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų nėra, kita vertus, jie neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl pareigos grąžinti krovinį. Nagrinėjant šį klausimą svarbu nustatyti, kam priklauso krovinys, kur šiuo metu yra krovinys ir ar teisėtai krovinys yra pas šį asmenį.
27. Taigi teismo vertinimu, tarp šalių dar nebuvo susiklostę sutartiniai tarptautinio krovinių pervežimo keliais santykiai. Vadinasi, kreditoriaus reikalavimo teisė neatsirado sutarties pagrindu.
28. Sprendžiant klausimą, ar kreditoriaus reikalavimo teisė atsirado delikto pagrindu, pažymėtina, kad atsakovė nurodė, jog ieškovė perdavusi krovinį (atsakovė nenurodė kam), neperdavė krovinį lydinčiųjų dokumentų. Ieškovė nurodė, kad krovinį perdavė atsakovė. Šiuos ieškovės argumentus patvirtina ir liudytojo M. J. parodymai. Teismo vertinimu, nei CMR važtaraščiai, nei atsakovės buveinės nuotraukos, nei kiti rašytiniai įrodymai nepaneigia ieškovės argumentų, kad krovinys buvo perduotas atsakovei. Įvertinus byloje esančius įrodymus, labiausiai tikėtina, kad ieškovė atsakovei perdavė krovinį, neperduodama lydimųjų dokumentų (CPK 185 straipsnis).
29. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė perdavė atsakovei krovinį laikyti iki tol, kol bus sudaryta pervežimo sutartis bei perduoti visi lydimieji dokumentai, leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nesant tarp šalių susiklosčiusių sutartinių tarptautinio krovinių pervežimo keliais santykių, CMR konvencijos nuostatos netaikytinos. Kaip minėta, jog susitarimas dėl pervežimo sutartis nebuvo sudaryta, patvirtino ir atsakovė.
30. Išnagrinėjus bylos duomenis, konstatuotina, kad atsakovė, nesudariusi krovinio gabenimo sutarties su ieškove, nežinodama tikslios paskirties vietos, termino, per kurį privalo nugabenti krovinį, neturėdama krovinio lydimųjų dokumentų, neturėjo teisės gabenti ieškovės krovinio. Taigi atsakovė neįgijo jokios reikalavimo teisės į ieškovę, ieškovei nekilo jokių prievolių, kurias turėjo įgyvendinti atsakovei. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog tai neatitinka CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų kriterijų, apibrėžiančių, kokiais atvejais daiktas gali būti sulaikomas.
31. Vadovaujantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad atsakovė sulaikė ieškovei priklausantį krovinį nesant tam jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė įpareigotina grąžinti daikto savininkei - ieškovei jos perduotą krovinį, nustatant grąžintino krovinio vertę - 29 993,14 Eur, jeigu vykdant teismo sprendimą paaiškėtų, kad grąžintino krovinio natūroje nėra.
Dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir žalos atlyginimo
32. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006). Taigi, CK 6.237 straipsnio taikymas yra galimas tik tuo atveju, jei šalių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio (įstatyme ar sutartyje nustatyto) pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011). Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).
34. Turtą gavusio asmens netinkami, nesąžiningi veiksmai, turėję įtakos turtą savanoriškai, iš esmės suvokiančio, kad neprivalo to daryti, perdavusio asmens valiai įvykdyti prievolę perduoti turtą, negali būti pripažinti pateisinamu turto įgijimu, ir savu ruožtu turtas, perduotas dėl suklydimo turto įgijėjo nesąžiningumu, negali būti vertintinas kaip perduotas savanoriškai. Todėl be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, ir atsakovas privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (CK 6.237 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-666-260/2014).
35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pervedė pinigines lėšas – 5 000,00 Eur atsakovei (2020 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymai). Tarp šalių ginčo nekilo dėl to, jog minėtos piniginės lėšos buvo panaudotos baudai, kurią paskyrė Baltarusijos muitinės pareigūnai, apmokėti. Ieškovės teigimu, minėtą sumą sumokėjo atsakovei įsitikinusi, kad jei nesumokės atsakovės prašomų pinigų, ieškovei priklausančios prekės, kurių vertė 29 993,14 Eur, bus konfiskuotos ir tokiu būdu bus patirti dideli finansiniai nuostoliai. Taigi lėšų pervedimas atsakovei buvo ne savanoriškas baudos apmokėjimas, o pagalba, kadangi siekiant išvengti krovinio konfiskacijos, bauda turėjo būti sumokėta greitai.
36. Atsakovė teigia, kad krovinys priklausė ieškovei, kuri nepateikė jokių lydimųjų dokumentų, dėl ko ir buvo paskirta bauda, todėl būtent ji atsakinga už Baltarusijos pasienio muitinės pareigūnų paskirtą baudą.
37. Byloje nėra neginčijamų įrodymų apie tai, kas konkrečiai pakrovė ieškovei priklausantį krovinį į automobilį, kuriuo krovinys buvo vežamas. Bylos duomenimis, krovinys pakrautas UAB „Gevara“ sandėlyje. Ieškovei priklausantis krovinys atsidūrė automobilyje, kuriame turėjo būti transportuojamos UAB „Ekspedicinių paslaugų agentūra“ prekės.
38. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareigą patikrinti pakrautą krovinį turi vairuotojas. Atsakovas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju toks patikrinimas buvo atliktas, tačiau vairuotojas negalėjo pastebėti ieškovės krovinio automobilyje, nes jis buvo apvyniotas tamsia plėvele.
39. Liudytojas G. D. be kita ko pažymėjo, kad UAB „Ekspedicinių paslaugų agentūra“ krovinys turėjo būti vežamas vienas, be kitų krovinių. Iš kur papildomai atsirado automobilyje kitos prekės jis nežino. Pažymėjo, jog krovinio neplombavo.
40. Liudytoja R. P. be kita ko patvirtino, jog vairuotojas yra atsakingas už krovinio kiekį. Nurodė, jog krovimo procedūroje dalyvauja krovėjas ir vairuotojas, kuris prižiūri, stebi, kas jam yra kraunama į automobilį.
41. Liudytojas M. J. paaiškino, kad krovinys buvo užplombuotas UAB „Gevara“, o nuimtos plombos buvo Baltarusijos muitinėje atliekant patikrinimą.
42. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažymi, kad liudytojų paaiškinimai dėl plėvelės spalvos byloje nevienareikšmiški. Kai kurie liudytojai, matę krovinį, pasisakė, jog matė skaidrią plėvelę, kai kurie paaiškino, jog plėvelė buvo tamsi. Tačiau iš byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog minėtas krovinys apvyniotas skaidria plėvele. Taigi toks atsakovės argumentas, jog krovinio nebuvo galima matyti dėl tamsios plėvelės atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, atsakovė pati pripažino, kad ieškovės krovinys buvo pakrautas UAB „Gevara“ sandėlyje, taigi už prekių, kurios negalėjo būti vežamos, pakrovimą, ieškovė negali būti atsakinga.
43. CK įtvirtina bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
44. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, taip pat atsižvelgiant į aplinkybes, kad ieškovei priklausantis krovinys, dėl kurio neteisėto pervežimo atsakovei Baltarusijos pasienyje buvo paskirta bauda, buvo pakrautas UAB „Gevara“ sandėlyje be ieškovės žinios, teismas sprendžia, kad ieškovė neturėjo jokios pareigos apmokėti minėtą baudą. Tai, kad ji pervedė 5 000,00 Eur dydžio sumą siekdama, jog jos krovinys nebūtų konfiskuotas ir būtų kuo greičiau grąžintas į Lietuvą, savaime nereiškia, jog ji ir turėjo prievolę sumokėti minėtą baudą, nes jos krovinio konfiskacija grėsė ne dėl jos kaltės.
45. Teismo vertinimu, atsakovė, neturėdama teisinio pagrindo (nesant sutartinių santykių su ieškove, neturint jokių lydinčiųjų krovinį dokumentų), pati, veikdama savo atsakomybe ir rizika, būdama verslininke ir išmananti visas vežimo procedūras, vežė krovinį, kuriame, be kita ko, nepaaiškinamomis aplinkybėmis, per klaidą, atsidūrė ir ieškovės krovinys. Pareigą įsitikinti tuo, kas automobilyje yra vežama, turėjo vairuotojas, kuris buvo atsakovės darbuotojas, taigi atsakovė ir yra atsakinga už paskirtą baudą dėl nedeklaruotų prekių vežimo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.264 straipsnis).
46. Pažymėtina, kad atsakovė patikslintu priešieškiniu, be kita ko, reiškė reikalavimą ieškovei dėl 3 881,07 Eur žalos atlyginimo, kurį patyrė sumokėdama baudą Baltarusijos pasienyje už ieškovei priklausančio krovinio pervežimą.
47. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas įstatyme numatytas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir kaltę (CK 6.248 straipsnis).
48. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės neteisėtus veiksmus, kaltę bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CPK 178 straipsnis).
49. Atsakovė, reikšdama reikalavimą dėl 3 881,07 Eur žalos atlyginimo, remiasi CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalimi. Teismas pažymi, kad nesant sutartinių pervežimo teisinių santykių, CMR nuostatos nagrinėjamoje situacijoje netaikytinos.
50. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat nesant teisinio pagrindo taikyti CMR konvencijos nuostatas, atsakovės reikalavimas atlyginti 3 881,07 Eur žalos atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
51. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas grąžinti jos pervestus atsakovei ir šios be pagrindo įgytus 5 000,00 Eur tenkintinas (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
52. Ieškovė prašo priteisti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai.
53. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai. Taigi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos netaikytinos.
54. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (5 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinės baigties
55. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas iš dalies, patikslintas priešieškinis atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
56. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
57. Atmetus patikslintą priešieškinį atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
58. Ieškovė patyrė byloje 750,00 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidų ir 3 872,00 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalba.
59. Įvertinus ieškovės atstovės byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, teismo posėdžių, kuriuose ieškovės interesams atstovavo advokatė, skaičių bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), konstatuotina, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.
60. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas 92 procentais, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 4 252,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.
61. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 16,18 Eur, todėl jos priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Atsižvelgiant į tenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 14,89 Eur, o ieškovei tenkanti atlyginti bylinėjimosi išlaidų dalies suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, iš ieškovės valstybei nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Igvana“, j. a. k. 302422124, grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Spectrum logistika“, j. a. k. 302675469, jai priklausantį krovinį, detalizuotą ieškovės 2020-11-09 sąskaitoje Nr. SPM0031857-1, nustatant grąžintino krovinio vertę – 29 993,14 Eur, jeigu vykdant teismo sprendimą paaiškėtų, kad grąžintino krovinio natūroje nėra.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Igvana“, j. a. k. 302422124, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spectrum logistika“, j. a. k. 302675469, naudai 5 000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų 00 ct), taip pat 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (5 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 252,24 Eur (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt du eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Indrė Savkinienė